2018-03-29 Nr. AB-6739-3-61-3-05878-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-252-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05878-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Apeliacijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą dėl praktinio egzamino įvertinimo (toliau – ir Sprendimas) ir 2015 m. spalio 30 d. praktinio B kategorijos vairavimo egzamino protokolą (toliau – ir Protokolas).

2. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, kuriuo pripažinta, kad jos vairavimo egzaminas įvertintas „neišlaikyta“ pagrįstai. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. spalio 30 d. laikė B kategorijos vairavimo praktikos egzaminą, kuris specialisto buvo įvertintas kaip neišlaikytas, praktikos egzamino protokole nurodant kritinę klaidą – įvažiuota į pagrindinį kelią nepraleidus važiuojančios transporto priemonės. Pareiškėja su tokiu įvertinimu nesutiko, todėl pateikė apeliaciją VĮ „Regitra“. Pareiškėjos manymu, Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas remiantis vien egzaminuotojo paaiškinimais, neįvertinus vaizdo medžiagos, be to, pareiškėja nebuvo informuota apie Komisijos posėdį, todėl neturėjo galimybės teikti paaiškinimus. Pareiškėja pažymėjo, kad, priimant Sprendimą, nebuvo analizuojamas egzamino įvertinimo teisėtumas, nebuvo vertinamos kritinės klaidos padarymo aplinkybės.

3. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad egzaminuojamų asmenų praktiniai vairavimo įgūdžiai ir gebėjimai yra vertinami vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) ir Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašu, patvirtintu VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 įsakymu Nr. V-223 (toliau – ir Kriterijų aprašas). Atsakovas pažymėjo, kad 2015 m. spalio 30 d. praktinio vairavimo egzamino vaizdo įrašas patvirtina, jog pareiškėja, praktinio vairavimo egzamino metu iš šalutinio kelio įvažiuodama į keturių eismo juostų pagrindinio kelio dešiniąją eismo juostą, nepraleido ja važiavusios transporto priemonės, kurios vairuotojas egzaminų automobilį apvažiavo kairiąja eismo juosta. Tuo metu egzaminuotojas įsikišo ir pasuko vairą. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėja, nepraleidusi pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, nevykdė Kriterijų aprašo 2.16.1 punkto reikalavimo tinkamai vadovautis važiavimo pirmumo taisyklėmis. Atsakovo teigimu, pareiškėjos veiksmai vertintini kaip kritinė klaida, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti egzaminą neišlaikytu. Atsakovas nurodė, kad egzaminuotojas vadovavosi Kriterijų aprašu, tinkamai užpildė praktinio vairavimo egzamino protokolo skiltį „Įvertinimas“, vadovaudamasis Praktikos egzamino protokolo pildymo instrukcija, patvirtinta VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-206, bei pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti pareiškėjos praktinio vairavimo egzaminą neišlaikytu. Atsakovas nurodė, kad, priimdama Sprendimą, Komisija išnagrinėjo praktikos egzamino protokolo Nr. 4090577 kopiją, egzamino vaizdo įrašą bei VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo specialisto paaiškinimą. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija nustatė, jog pareiškėjos pateiktas skundas nepagrįstas (vaizdo įrašas nepatvirtina, kad egzaminatorius nuolat atidarinėja langą bei keičia kramtomąją gumą).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas rėmėsi Aprašo 27 punktu, Kriterijų aprašo 3, 4, 9 punktais, atsižvelgė į Protokole nurodytus duomenis, vertino pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat praktikos egzamino vaizdo įrašo duomenis. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią, turėjo sustoti ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, o to nepadariusi pažeidė Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 154 punktą bei padarė Kriterijų aprašo 2.16.1 punkte nurodytą kritinę klaidą. Teismas pažymėjo, kad pagal faktines aplinkybes nustatyta, jog padarant šią klaidą buvo sukelta pavojinga situacija ar neatsargumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Teismas darė išvadą, kad vairavimo praktikos egzaminas buvo neišlaikytas dėl nepakankamo (nederamo) pareiškėjos įgūdžių / gebėjimų lygio, vairuojant transporto priemonę.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, kad Komisijos sprendimas neteisėtas, nes jai nebuvo įteiktas egzamino protokolas, be to, egzaminuotojas buvo neblaivus, teismas rėmėsi Aprašo 35.3, 42 punktais, pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius dėl egzaminuotojo neblaivumo ar kitokių veiksmų, kurie būtų pareiškėjai sudarę sąlygas laikyti praktikos egzaminą neįprastine tvarka. Teismas pažymėjo, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog egzaminuotojas egzamino metu gumos nekramtė, mašinos langų nuolat nedarinėjo. Nors egzaminuotojas iš karto po egzamino pareiškėjai Protokolo neįteikė, teismo vertinimu, toks formalus pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti Protokolą ir Komisijos sprendimą, nes ir įteikus pareiškėjai Protokolą laiku, Protokolo bei Komisijos sprendimo esmė nesikeistų.

8. Teismas vadovavosi VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-169 patvirtintų nuostatų 16 punktu, nustatė, kad pareiškėjos apeliacija buvo nagrinėjama VĮ „Regitra“ direkcijoje, todėl darė išvadą, kad atsakovo darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjos apeliaciją jai nedalyvaujant, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

III. 9. Pareiškėja A. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

10. Pareiškėja nepripažįsta, kad padarė kritinę klaidą, kaip nurodyta Protokole, ir paaiškina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu, kai jai reikėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią, buvo didelis srautas transporto priemonių, todėl norint jas visas praleisti, būtų užtrukę neadekvačiai daug laiko ir būtų susidariusi spūstis dėl nepagrįstai ilgo stovėjimo šalutiniame kelyje. Pareiškėjos manymu, vairuotojas visais atvejais vertina situaciją dėl saugaus atstumo tarp transporto priemonių sukant į pagrindinį kelią, taip pat vertina, ar nesudarys transporto priemonei kliūties. Pareiškėja pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog transporto priemonė, kuri tuo metu judėjo pagrindiniu keliu, buvo atitinkamai toli, t. y. pareiškėjos įvažiavimas į pagrindinį kelią nesudarė jai kliūties ar kitaip jai nesutrukdė. Tai, kad transporto priemonė turėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, pareiškėjos teigimu, neparodo, kad ji tai darė dėl to, jog pareiškėja įvažiavo į pagrindinį kelią. Pareiškėja pažymi, kad galbūt transporto priemonė persirikiavo, turėdama tikslą vėliau pasukti. Pareiškėja pabrėžia, kad atstumas tarp jos automobilio ir kitos transporto priemonės buvo saugus, pareiškėja spėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią niekam nesudarydama kliūčių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jokio garsinio signalo arba kitokio transporto priemonės manevro, kuris parodytų, kad jai buvo sudaryta kliūtis dėl pareiškėjos įvažiavimo į pagrindinį kelią, nebuvo. Pareiškėja pažymi, kad teismas, peržiūrėdamas kelis kartus vaizdo įrašą, nepamatė ir nesuprato klaidos tol, kol atsakovas nenurodė, kur, jo manymu, buvo padaryta kritinė klaida. Pareiškėjos manymu, teismas, vertindamas, ar buvo pagrįstai konstatuota, jog buvo padaryta kritinė klaida, turėjo remtis nešališko specialisto vertinimu, o ne atsakovo pateiktu vertinimu.

11. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas remiasi Aprašo 43 punktu, Kriterijų aprašo 41 punktu, vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1V-516 patvirtintų Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašu, VĮ „Regitra“ direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-28 patvirtintu Įgaliojimų egzaminuoti vairuotojus suteikimo, pratęsimo, sustabdymo arba panaikinimo tvarkos aprašu bei 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-27 nustatytos Egzaminuotojų kompetencijos vertinimo tvarkos ir reikalavimų egzaminavimo kokybei užtikrinti nuostatomis. Atsakovas pabrėžia, kad kiekvieno egzaminuotojo kompetencijos lygis periodiškai vertinamas ir jo kvalifikacija periodiškai keliama atitinkamų mokymų metu. Atsakovo manymu, teismas nustatė visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus pagal taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl transporto priemonės vairavimo praktinio vertinimo egzamino metu.

14. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas.

15. Vertinimo aprašo 3 punkte nustatyta, kad egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK). Pagal šio aprašo 4 punktą, kritinė klaida (KK) – veiksmas, kuris: parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu (4.1 punktas); gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją) (4.2 punktas). Minėto aprašo 9.3 punkte įtvirtinta, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą.

16. 2015-10-30 praktikos egzamino protokole nurodyta, kad A. P., 2015-10-30 laikydama B kategorijos transporto priemonės vairavimo praktinį egzaminą, padarė 1 kritinę klaidą, t. y. įvažiuojant į pagrindinį kelią nepraleido juo važiuojančios transporto priemonės. Anot atsakovo, pareiškėja netinkamai vadovavosi važiavimo pirmumo taisyklėmis (Vertinimo aprašo 2.16.1 punktas).

17. Iš praktikos egzamino vaizdo įrašo duomenų matyti, kad apie 17.15 val. pareiškėja važiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nepraleido pagrindinio kelio dešiniąja juosta važiuojančios mašinos ir sudarė jai kliūtį. Pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė buvo priversta keisti važiavimo kryptį (persirikiuoti į kairę juostą), taip siekdama išvengti susidūrimo. Šio manevro atlikimo metu egzaminuotojas buvo priverstas pasukti pareiškėjos vairuojamo automobilio vairą dešiniau. Šie įrodymai paneigia A. P. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad jos įvažiavimas į pagrindinį kelią juo važiavusiai transporto priemonei nesudarė kliūties ar jai kitaip nesutrukdė.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 154 punkte reglamentuota, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. sustoti ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. To nepadariusi, pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktą bei padarė Vertinimo aprašo 2.16.1. punkte nurodytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad pagal faktines aplinkybes nustatyta, jog padarant klaidą buvo sukelta pavojinga situacija ar neatsargumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, taigi pagal minėtos KK sąvokos apibrėžimą ir faktinę situaciją darytina išvada, jog vairavimo praktikos egzaminas buvo neišlaikytas dėl nepakankamo (nederamo) pareiškėjos įgūdžių/gebėjimų lygio, vairuojant transporto priemonę.

19. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl protokolo iš kart po egzamino neįteikimo pareiškėjai bei jos dalyvavimo nagrinėjant apeliaciją, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

20. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje išspręsti. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra juridinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė