7483af86-e265-4148-bc86-eae8b8783201 · Utenos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-49-286/2022 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00684-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.; 2.6.11.6.; 3.2.6.1 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 5 d. Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. B., atsakovei G. L., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Ovidijui Speičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal L.

B., V. B. ir G. K. ieÅ¡kinį A. L. (jo procesinių teisių perėmėjai G. L., M. L., V. L.) dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Teismas nustatė: Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai praÅ¡o nutraukti 2019-07-19 pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams 13465 Eur, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad su A. L., kurį atstovavo globėja G. L., susitarė dėl sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. IÅ¡ pradžių žodžiu susitarė, kad turtÄ Ä¯sigys už 12000 Eur, tačiau netrukus kaina pakilo iki 14000 Eur, motyvuojant tuo, kad Å¡iuo turtu susidomėjo ir daugiau potencialių pirkėjų. Norėdami kuo greičiau turtÄ Ä¯sigyti, su padidinta kaina sutiko. 2019-04-22 L.

B. grynais pinigais atsakovei G. L. sumokėjo 13965 Eur ir įformino tai pinigų priėmimo–perdavimo aktu. Sudarant 2019-06-19 pagrindinę sodo pastato ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), G. L. nurodė, kad Sutartyje bÅ«tų įraÅ¡yta suma 12000 Eur. 2019 metų vasarÄ , kai buvo karščiai, sodo pastate atsirado ir tvyrojo sunkus kvapas. Tada paaiÅ¡kėjo, kad pastatas pastatytas naudojant medinius geležinkelio pabėgius. Apie tai jų niekas neinformavo. To nesimatė nei sodo pastato kadastrinėje byloje, nei pastato statybos projekte, nei jo priėmimo naudoti akte.

Mano, jog Å¡is sodo pastato defektas yra tyčinis, nes pardavėjai apie jį turėjo žinoti. Mediniai pabėgiai yra itin kenksmingi aplinkai ir žmogui, nes yra iÅ¡mirkyti stipriuose kancerogenuose, todėl akivaizdu, jog sodo pastatas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, o tai yra esminis daikto trÅ«kumas ir Sutarties pažeidimas, dėl ko Sutartis turi bÅ«ti nutraukta, susigrÄ Å¾inant sumokėtus pinigus. A. L. vardu veikusi jo globėja atsakovė G. L. pardavė kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktÄ , su pirkėjais neaptarė to daikto trÅ«kumų, kurie iÅ¡ esmės pažeidė jų interesus ir Sutartį, todėl atsakovai turi pareigÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ , o jie turi teisę atsisakyti Sutarties.

Sutartimi įsigijo ne tik sodo pastatÄ , bet ir žemės sklypÄ , todėl praÅ¡o Sutartį nutraukti ir dėl žemės sklypo pirkimo, nes sodo pastatÄ bÅ«tina griauti, o jame esančių kenksmingų medžiagų utilizavimo kaina neabejotinai keletÄ kartų virÅ¡ytų Å¡io žemės sklypo vertę, kuri pagal internetinio portalo www.aruodas.lt duomenis bÅ«tų apie 1963,50 Eur. IeÅ¡kovė L. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sodo namelį surado ir jį apžiÅ«rėjo jos motina V.

A., kuri pirkimui davė dalį pinigų. Jie balandžio mėnesį G. L. perdavė visus pinigus – 13965 Eur. Tai patvirtina pridėtas raÅ¡telis. G. L. iÅ¡ karto atidavė namelio raktus. Ji pati namelio apžiÅ«roje nedalyvavo. Apie tai, kad namelis pastatytas iÅ¡ pabėgių, prieÅ¡ Sutarties sudarymÄ nebuvo jokios kalbos. Jei bÅ«tų tai žinoję, tai nebÅ«tų jo pirkę. Pas notarÄ G. L. paprašė Sutartyje įraÅ¡yti 12000 Eur, kad bÅ«tų mažesni pardavimo mokesčiai. Specifinį kvapÄ namelyje pajuto tik liepos mėnesį, bet iÅ¡ pradžių galvojo, kad tai seniai negyvento, priplėkusio namo kvapas.

Jos motina tuo metu gyveno ne tame sodo namelyje, o pas pusseserę. Tik kai atplėšė keletÄ lentų, pamatė, kad namelis pastatytas iÅ¡ impregnuotų rÄ stų. Žmogus, kuris joms padėjo tvarkyti namÄ pasakė, kad namas pastatytas iÅ¡ pabėgių, ir kad bÅ«tent jie taip kvepia. Po namelio įsigijimo paaiÅ¡kėjo, kad reikia patvarkyti vandentiekį, todėl atsakovė G. L. be jokių raÅ¡telių grÄ Å¾ino jos mamai 500 Eur už vandentiekio remontÄ . Naudojosi 2020-2021-ais metais tik žemės sklypu – pusseserė sodino darÅ¾Ä .

Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2019-04-22 abipusiu susitarimu ieÅ¡kovė L. B. sumokėjo atsakovei G. L. 12000 Eur už sodo namÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2019-06-19 tarp Å¡alių buvo sudaryta Sutartis dėl sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Sutartyje įraÅ¡yta parduodamo pastato ir žemės sklypo kaina – 12000 Eur.

Iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovai jokių pretenzijų dėl Sutarties ir sumokėtos kainos atsakovui ir trečiajam asmeniui nereiÅ¡kė. Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis 2019 metų vasarÄ jokių karščių nebuvo, todėl abejotinas ieÅ¡kovų teiginys, kad, neva, per vasaros karčius paaiÅ¡kėjo sodo pastato defektai. Sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė, kad: „<...> turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo Daiktų bÅ«klę iki Å¡ios Sutarties sudarymo dienos, ir patvirtina, kad parduodami Daiktai visiÅ¡kai atitinka jų, kaip Pirkėjų keliamus reikalavimus, perdavimo metu aiÅ¡kių Daiktų defektų nepastebėta, jokių pretenzijų Pardavėjui dėl jų kokybės ir techninės bÅ«klės neturi“.

IeÅ¡kovai tuo patvirtino, kad esama sodo pastato ir žemės sklypo bÅ«klė jiems yra tinkama. Be to, ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sodo pastatas pastatytas iÅ¡ geležinkelio pabėgių. Net jeigu ir daryti prielaidÄ , kad sodo pastatas pastatytas iÅ¡ pabėgių, viename iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktame straipsnyje nurodyta, kad „maždaug per 15 metų pabėgiai tampa nekenksmingi dėl pačios gamtos poveikio: lietaus, Å¡ilumos ir ultravioletinių spindulių“.

Sodo pastato statyba baigta 1990 metais, t. y. nuo jo pastatymo praėjo 29 metai, todėl net jeigu jis ir bÅ«tų pastatytas iÅ¡ geležinkelio pabėgių, jau seniai yra nekenksmingas. IeÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų, kad sodo pastatas ar jame esančios medžiagos kenkia ar pakenkė jų sveikatai. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės patys pripažino, kad jų nurodomÄ aplinkybę, neva, sodo pastatas pastatytas iÅ¡ pabėgių, paneigia jų pačių į bylÄ pateikti įrodymai: pastato kadastrinė byla, sodo pastato statybos projektas, sodo pastato priėmimo naudoti aktas, kuriame nurodyta, jog sodo pastatas atitinka visus jam keliamus reikalavimus.

Mano, jog ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybės, kad sodo pastatas yra pastatytas iÅ¡ geležinkelio pabėgių ir kad pastarieji pakenkė ar kenkia jų sveikatai bei tai, kad nurodytos aplinkybės yra esminis sutarties pažeidimas, trukdantis naudoti sodo pastatÄ pagal paskirtį, todėl atsisakyti Sutarties nėra teisinio pagrindo. Atsakovė G. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad anksčiau ir vasarų metu gyvendavo ginčo sodo namelyje, ir pečių kÅ«rendavo, bet jokio kvapo nejautė. Paskutinius 10 metų sodo nameliu nesinaudojo.

Apie pabėgius nieko nežinojo. Namelį statė vyro tėvai, o paskui namelį jie padovanojo sÅ«nui. Vyras jai sakė, kad namelis Å¡iltas, ilgaamžis. Pardavimo metu ji sakė ieÅ¡kovėms, kad namelis rÄ stinis, todėl jame galima ir žiemÄ gyvent. IÅ¡ pradžių balandžio mėnesio pabaigoje už namelį ieÅ¡kovės internetu pervedė 500 Eur rankpinigių, o ji ieÅ¡kovėms atidavė raktus. Prašė grÄ Å¾int pinigus už tualeto trÅ«kumus, todėl ji grÄ Å¾ino ieÅ¡kovės L.

B. mamai 2000 Eur. Sutartyje todėl ir įrašė 12000 Eur, kad 2000 Eur grÄ Å¾ino. Matė, kad namelyje gyvena ieÅ¡kovės mama V. A., tačiau iki rudens jokių pretenzijų dėl kvapo nereiÅ¡kė. Matė, kad ir 2020-aisiais gyveno sodo namelyje. Nesutinka, kad namelis pastatytas iÅ¡ pabėgių. Nesupranta ir nežino, ar nuotraukose matosi pabėgiai. Jei paaiÅ¡kėtų, kad namelis pastatytas iÅ¡ kreozotu apdorotų pabėgių, vis tiek nesutiktų su ieÅ¡kiniu, nes ieÅ¡kovės pirko sodo namelį tik dėl sklypo.

IeÅ¡kovei L. B. sakė, kad jis pastatytas iÅ¡ kažkokių „špalų“, bet kÄ tai reiÅ¡kia, nežinojo. Liudytojas V. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė L. B. pateikė tyrimui pabėgio medienos mėginį ir buvo nustatyta, kad jis apdorotas akmens anglies ar skalÅ«nų chemijos pramonės produktais tam, kad ji bÅ«tų atsparesnė atmosferos poveikiui ir nepÅ«tų. Tai daugiakomponentiniai cheminiai junginiai, į kuriuos įeina be galo daug anglies ir skalÅ«nų pramonės dervos.

Visi akmens anglies ir skalūnų chemijos pramonės produktai, dervos yra priskiriamos prie pavojingų ir nuodingų medžiagų. Pavyzdžiui, akmens anglies derva yra ypatingai pavojinga ir gali sukelti daug įvairių sveikatos sutrikimų. Akmens anglies dervoje yra toksiniai poliaromatiniai angliavandeniliai – tai pavojingi sveikatai junginiai, kurie, pavyzdžiui, yra šiferyje, dėl ko jį ir būtina keisti kitomis dangomis. Alkanai taip pat yra akmens anglies dervos sudėtyje, tačiau jų pavojingumas sveikatai mažesnis.

Jei yra tokių medžiagų kvapas, tai reiÅ¡kia, kad jos yra pavojingos sveikatai, nes iÅ¡siskiria garai, kuriose tos medžiagos yra. Dėl praėjusio laiko ir atmosferos poveikio, žinoma, tų medžiagų iÅ¡siskyrimas mažėja, bet jei jų medienoje yra, tai jos visÄ laikÄ geruos ir bus taip pat pavojingos, kaip ir pirminė medžiaga, kuria mediena buvo apdorota. Ir ypač pavojingi garai bus uždaroje patalpoje. Garavimas didėja priklausomai tuo temperatÅ«ros – kuo ji aukÅ¡tesnė, tuo intensyvesnis garavimas.

Po trisdeÅ¡imties metų tokių medžiagų garavimas sumažėtų, bet yra labai lėtas, todėl nebÅ«tų lygus nuliui. Kol yra tos medžiagos kvapas, tol tie garai yra pavojingi sveikatai. Pagal Europos direktyvas kiekviena medžiaga turi turėti saugos duomenų lapÄ , kuriame apraÅ¡ytas medžiagos pavojingumas ir kaip nuo jų saugotis. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad sodo namelį susirado kartu su dukra L. B. ir iÅ¡ karto paprašė namelio dokumentų. Atsakovė G. L. pateikė namelio dokumentus.

Juose nurodyta, kad sienos rÄ stinės ir statyba atitinka reikalavimus. L. B. davė jai įgaliojimÄ tvarkyti dokumentus. Namelyje buvo daug patalynės, drabužių, invalido vežimėlis ir kiti daiktai. Kvapas buvo blogas, bet galvojo, kad jis nuo tų senų daiktų. Gegužės pabaigoj iÅ¡sivežė visus daiktus. Betvarkydama rado daug nudvėsusių pelių. Kiemo tualetas buvo užverstas kažkokiom kenksmingom medžiagom. Kai sutvarkė tualetÄ , tada pradėjo tvarkyti namelį ir ten nakvojo. Tada pajuto, kad svaigsta galva.

Darbininkas, padėjęs tvarkyti namÄ , pasakė, kad tai dėl to, kad namelis pastatytas iÅ¡ pabėgių. Jis atplėšė kelias lentas, ir tada pamatė pabėgius. L. B. balandžio mėnesį 14000 Eur perdavė G. L.. Už kÄ vėliau G. L. jai grÄ Å¾ino 500 Eur, nežino. Gali bÅ«ti, kad už tualeto tvarkymÄ . Reikėjo dar vandentiekio vamzdžius sutvarkyti. G. L. prašė sutartyje įraÅ¡yti kainÄ 12000 Eur ir sakė, kad taip reiks mažiau mokesčių mokėti. Sodu naudojasi brolio dukra.

IeÅ¡kinys tenkinamas. Byloje nustatyta, kad notariÅ¡kai patvirtinta 2019-06-19 Sutartimi A. L., atstovaujamas globėjos G. L., už sutartÄ kainÄ pardavė, o L. B. ir G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo: L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu V. B. įgijo 1/2 dalį pastato – sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 0,0595 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o G. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį pastato – sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 0,0595 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Pinigų priėmimo–perdavimo 2019-04-22 aktas patvirtina, kad už sodo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), L. B. sumokėjo G. L. 13965 Eur. Sutartyje jokie Å¡ių nekilnojamųjų daiktų trÅ«kumai nenurodyti. Po Sutarties sudarymo ieÅ¡kovai sužinojo, kad jų nupirkto sodo namelio statybai buvo panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai, kurie Å¡iai dienai draudžiami naudoti statybai ir yra laikomi pavojingomis atliekomis, nes yra impregnuoti cheminėmis medžiagomis – stipriais kancerogenais, kurie dėl fiziologinio bei psichologinio poveikio, sukeliamo Å¡ių cheminių medžiagų skleidžiamo kvapo, yra itin kenksmingi žmogaus sveikatai ir aplinkai.

IeÅ¡kovai mano, kad dėl Å¡ios priežasties sodo namelio naudoti pagal paskirtį negalima, todėl praÅ¡o nutraukti Sutartį ir taikyti restitucijÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuostatomis, nes kitais teisių gynimo bÅ«dais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, pasinaudoti negali, kadangi atsakovai nenurodė bÅ«do, kuriuo galima panaikinti kvapÄ , esantį sodo namelyje, bei izoliuoti pabėgius, kad jie neturėtų jokio poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti, nes mano, jog ieškovai neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti Sutarties, nes neįrodė, kad sodo pastatas yra pastatytas iš geležinkelio pabėgių, kurie pakenkė ar kenkia jų sveikatai, ir todėl negali naudotis sodo pastatu pagal jo paskirtį. Ginčas tarp šalių kilo dėl to:

1) ar sodo namelio statybai panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai, ir ar apie tai žinojo Sutarties sudarymo metu ieškovai;

2) ar šie pabėgiai impregnuoti kenksmingomis žmogaus sveikatai bei aplinkai medžiagomis, ir ar tos medžiagos garuoja, sukeldamos pavojų sveikatai;

3) ar dėl Å¡ių priežasčių galima sodo namelį naudoti pagal paskirtį. Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , 2021-04-07 nutartyje pažymėjo, jog pareiga nurodyti konkrečius sodo namelio trÅ«kumus ir juos įrodyti tenka pirkėjui, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namelis buvo parduotas be trÅ«kumų ir ar yra jo atsakomybę Å¡alinantys pagrindai, pvz., kad trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s, kad ieÅ¡kovui trÅ«kumai buvo atskleisti.

Atsakovė G. L., viena vertus, teigia, jog ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad sodo namelis pastatytas iÅ¡ medinių geležinkelio pabėgių, o, kita vertus, teismo posėdžio metu jau iÅ¡ esmės pripažino, kad sodo namelio statybai buvo panaudoti geležinkelio pabėgiai, ir kad ieÅ¡kovai tai turėjo suprasti dar Sutarties sudarymo metu, nes jau tada pajuto specifinį kvapÄ , tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. Teismas tokiÄ nenuosekliÄ atsakovės pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti civilinės atsakomybės. Atsakovė G.

L. nurodo, kad ieÅ¡kovai, pateikdami pastato kadastrinę bylÄ , sodo pastato statybos projektÄ , 1992-10-30 sodo pastato priėmimo naudoti aktÄ , kuriuose paraÅ¡yta, kad namelio sienų statybai buvo naudoti rÄ stai, neva, patys iÅ¡ esmės pripažino, kad sodo pastatas pastatytas ne iÅ¡ medinių geležinkelio pabėgių, o iÅ¡ rÄ stų, tačiau akivaizdu, jog kiti ieÅ¡kovų pateikti įrodymai paneigia rÄ stų panaudojimÄ sodo namelio sienų statybai. Atsakovė G. L. pripažino, jog keturios ieÅ¡kovų pateiktos fotonuotraukos darytos ginčo sodo namelyje.

Jose matyti, kad namelio sienų statybai panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai. Šį faktÄ patvirtino ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono kelių ir kelio statinių priežiÅ«ros grupės Kelių ir kelio statinių priežiÅ«ros poskyrio Kelių skyriaus Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos Naujosios Vilnios kelių ir kelio statinių priežiÅ«ros pogrupio vadovas A. T. 2019 metų gruodžio 3-4 dienos susiraÅ¡inėjime su advokato padėjėju M. G., kur nurodė, jog ankščiau pabėgiai buvo naudojami kaip pigiausia statybinė medžiaga, ir konstatavo, jog jam pateiktoje fotonuotraukoje (prie 2020-02-04 gauto dokumento Nr. DOK- 3899 zip. laikmenoje esantis priedas Nr. 2-2) matyti, kad yra metalinė žymė, kurioje turi bÅ«ti nurodyto pabėgio pagaminimo metai.

Utenos apylinkės teismo 2021-09-23 nutartimi buvo paskirta cheminė medžiagos ekspertizė, kuriÄ atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis ekspertas V. Å .. Ekspertas, dalyvaujant V. A. ir atsakovei G. L., iÅ¡ vidinės sodo namelio pusės po palange ir Å¡alia lango bei virtuvės patalpoje ties laiptais paėmė tris rÄ stų pavyzdžius. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-11-18 ekspertizės akto Nr. 11-2373 (21) analizės rezultatuose nurodyta, kad gautose sodo namelio rÄ stų atplaišų pavyzdžių ekstraktų chromatogramose plačiu nulinės linijos pakilimu užregistruoti C15-C40 eilės policikliniai aromatiniai, n-alkanai, izoalkanai ir kitų klasių angliavandeniliai, fenoliniai, heterocikliniai ir kiti junginiai, kurių visuma yra bÅ«dinga sunkiesiems skalÅ«nų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotÄ , o iÅ¡vadoje konstatuota, kad sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybai buvo panaudoti rÄ stai, apdoroti kuriuo nors sunkiuoju skalÅ«nų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu, įskaitant kreozotÄ .

Šios ekspertizės rezultatus patvirtina ir kiti ieškovų pateikti įrodymai:

1. Fizinių ir technologijos mokslų centro 2020-08-17 tyrimų ataskaita Nr. 20-A012, kurioje nurodyta, kad buvo atlikta L. B. pateikto medienos bandinio kokybinė analizė ir nustatyti pagrindiniai galimai pavojingi junginiai. Tyrimo ataskaitos iÅ¡vada patvirtina, kad tyrimų metu buvo identifikuota toksinių poliaromatinių angliavandenilių, alkanų bei kitų junginių, ir kad, sprendžiant iÅ¡ identifikuotų junginių, tikėtina, jog pateiktas tyrimams medienos bandinys buvo apdorotas kreozotu. 2. 2020-02-10 užsakymas Nr. V1522 atlikti paslaugÄ ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2020-04-16 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog skyriuje buvo atliekamas apie 1992 metus (duomenys neskelbtini), sumontuoto medinio gaminio – pabėgio atplaiÅ¡os tyrimas, siekiant nustatyti ar pabėgio sudėtyje yra cheminių medžiagų.

Tiriamas gaminys įvertintas vizualiai ir organoleptiÅ¡kai: vizualiai matėsi, kad pabėgis turėjo kontaktÄ su cheminėmis medžiagomis (spalvos pokytis nebÅ«dingas natÅ«raliam senėjimui), jautėsi sklindantis cheminių medžiagų kvapas. Pabėgio instrumentinis tyrimas buvo atliekamas dujų chromatografijos tyrimo metodu. Atliekant tyrimÄ , analitinis prietaisas buvo sugadintas – iÅ¡ tyrimo objekto iÅ¡skirtos cheminės medžiagos užkimÅ¡o dujų chromatografo kanalus ir skyrimo kolonėlę.

Taip atsitinka tada, kai tiriamoje medžiagoje yra aukÅ¡tÄ virimo temperatÅ«rÄ turinčių cheminių medžiagų, tarp kurių paminėtini fenolių, krezolių, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių dariniai, todėl Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas V. K. daro prielaidÄ , kad tyrimams pateiktas pabėgis buvo impregnuotas labai populiariu ir dažnai naudojamu pabėgių impregnavimui sunkios frakcijos kreozotu, kuris gali bÅ«ti gaunamas iÅ¡ skalÅ«nų alyvos ar distiliuojant iÅ¡ akmens anglies, bei kurio pagrindinės sudedamosios dalys ir yra fenolių, krezolių, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių dariniai.

Akivaizdu, jog visuose paminėtuose tyrimuose buvo identifikuotos iÅ¡ esmės tos pačios cheminės medžiagos – toksiniai poliaromatinių angliavandenilių, alkanų, fenolių, krezolių bei kiti junginiai, kurių visuma yra bÅ«dinga sunkiesiems skalÅ«nų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotÄ , todėl teismas, remdamasis Å¡iais įrodymais konstatuoja, kad sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos pastatytos iÅ¡ panaudotų medinių geležinkelio pabėgių, kurie buvo impregnuoti sunkiaisiais skalÅ«nų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktais, iÅ¡likusiais tuose pabėgiuose iki Å¡iol.

Å iuo pagrindu teismas taip pat pripažįsta visiÅ¡kai nepagrįstu atsakovės G. L. argumentÄ , jog, neva, maždaug per 15 metų pabėgiai tampa nekenksmingi dėl lietaus, Å¡ilumos ir ultravioletinių spindulių poveikio, todėl ir sodo pastatas, kurio statyba baigta 1990 metais, dabar nebekenksmingas. Minėtuose tyrimuose identifikuotų medžiagų kenksmingumÄ sveikatai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2020 metų birželio mėnesio raÅ¡tas Nr. (10-12 15.1.1 E)2- ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 metų raÅ¡tas bei liudytojo eksperto V.

Å . paaiÅ¡kinimai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2020 metų birželio mėnesio raÅ¡te Nr. (10-12 15.1.1 E)2- patvirtino, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė informacijÄ , kurioje nurodyta, kad mediniai geležinkelio pabėgiai prieÅ¡ eksploatacijÄ buvo apdorojami skalÅ«nų alyva (SSRS valstybinis standartas GOST 10835-78 „SkalÅ«nų alyva medienos įmirkymui“) ir/arba kreozotu (SSRS valstybinis standartas GOST 2770-74 „Akmens anglies alyva medienos įmirkymui“).

Dabartinio teisinio reguliavimo požiÅ«riu statyti namus iÅ¡ panaudotų geležinkelio pabėgių negalima, nes tokie pabėgiai po iÅ¡montavimo turi bÅ«ti tvarkomi kaip pavojingos atliekos ir nėra galimybių Å¡iuos pabėgius sertifikuoti kaip statybines konstrukcijas. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 31 punkte nustatyta, kad kreozotu apdorota mediena negali bÅ«ti naudojama pastatų viduje jokiam tikslui. Å iame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad įvairÅ«s orÄ terÅ¡iantys cheminiai junginiai, miÅ¡iniai gali sukelti kvapus, kurių poveikis žmonių sveikatai yra tiek fiziologinis, tiek psichologinis.

Psichologinės reakcijos į kvapus, kvapų sukeltas susierzinimas kartais gali sukelti fizinius negalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 metų raÅ¡te nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ pagal Aplinkos ministerijos paklausimÄ informavo, jog iki 1990 metų naudoti mediniai geležinkelio pabėgiai prieÅ¡ eksploatacijÄ buvo apdorojami skalÅ«nų alyva ir/arba kreozotu, ir pateikė Å¡ių medžiagų apraÅ¡ymus. SkalÅ«nų alyva (CAS Nr. 68308-34-9) Europos cheminių medžiagų agentÅ«ros registruotų cheminių medžiagų duomenų bazėje yra klasifikuojama kaip: 3 kategorijos Å«miai toksiÅ¡ka (toksiÅ¡ka prarijus, toksiÅ¡ka susilietus su oda), 1 kategorijos kenkianti plaučiams prarijus (prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį), 1 B kategorijos ėsdinanti odÄ (smarkiai nudegina odÄ ir pažeidžia akis), 1 kategorijos jautrinanti odÄ (gali sukelti alerginę odos reakcijÄ ), 1 kategorijos smarkiai pažeidžianti akis, 4 kategorijos Å«miai toksiÅ¡ka (kenksminga įkvėpus), 3 kategorijos specifinio toksiÅ¡kumo konkrečiam organui – vienkartinis poveikis (gali dirginti kvėpavimo takus), 1 kategorijos mutagenas (gali sukelti genetinius defektus), 1 kategorijos kancerogenas (gali sukelti vėžį), 1 B kategorijos toksiÅ¡kai veikianti reprodukcijÄ (gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui) ir pavojinga vandens aplinkai – priskiriama 1 kategorijos lėtinio pavojaus ir 1 kategorijos Å«maus poveikio kategorijoms (labai toksiÅ¡ka vandens organizmams ir labai toksiÅ¡ka vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus).

Kreozotas (CAS Nr. 8001-58-9) pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedÄ yra klasifikuojamas kaip 1 B kategorijos kancerogeninė medžiaga, t. y. gali sukelti vėžį. Europos cheminių medžiagų ir miÅ¡inių klasifikavimo inventoriuje taip pat nurodyta, kad Å¡i medžiaga gali bÅ«ti klasifikuojama kaip: 2 kategorijos dirginanti odÄ , 1 B kategorijos jautrinanti odÄ (gali sukelti alerginę odos reakcijÄ ), 2 kategorijos dirginanti akis (sukelia smarkų akių dirginimÄ ), 1 B kategorijos toksiÅ¡kai veikianti reprodukcijÄ (gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui) ir pavojinga vandens aplinkai – priskiriama 1 kategorijos lėtinio pavojaus ir 1 kategorijos Å«maus poveikio kategorijoms (labai toksiÅ¡ka vandens organizmams ir labai toksiÅ¡ka vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus).

Å iame raÅ¡te Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į 2011-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sÄ lygos, 1 priedo 3 punktÄ , konstatavo, kad statinyje kaip statybos produktas naudoti geležinkelio pabėgiai neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl statinių naudotojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 2 ir 4 papunkčiu, privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, kad bÅ«tų iÅ¡laikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, taip pat suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Liudytojas ekspertas V. Å . paaiÅ¡kino, kad visi akmens anglies ir skalÅ«nų chemijos pramonės produktai, dervos yra priskiriami prie pavojingų bei nuodingų medžiagų, ir patvirtino, kad jei jų medienoje yra, tai jos visÄ laikÄ garuoja ir, kol jaučiamas tos medžiagos kvapas, tol tie garai yra pavojingi sveikatai kaip ir pirminė medžiaga, kuria mediena buvo apdorota. Medinių geležinkelio pabėgių kenksmingumÄ Å¾monių sveikatai bei aplinkai patvirtina ir ieÅ¡kovų pateiktos publikacijos – 2017-07-06 www.delfi.lt straipsnis „Vėžį sukeliančiomis medžiagomis įmirkyta mediena nugulė lietuvių Å«kiuose“, 2019-01-15 www.delfi.lt straipsnis „Mirtinai pavojingos medžiagos pasiekiamos ranka: naudojant kaip kurÄ gresia baisios ligos“, 2019-07-05 www.atviraklaipėda.lt straipsnis „Pabėgiai kelia nerimÄ gyventojams“.

Minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2020 metų birželio mėnesio raÅ¡te Nr. (10-12 15.1.1 E)2- nurodyta, kad dabartinis teisinis reguliavimas draudžia statyti namus iÅ¡ panaudotų geležinkelio pabėgių, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek skalÅ«nų alyva, tiek kreozotas yra priskiriami prie ypač toksiÅ¡kų ir kancerogeninių medžiagų, sprendžia, jog Å¡iuo atveju nėra svarbu, ar sodo namelyje iÅ¡ pabėgių garuojančių cheminių medžiagų kvapo koncentracijos vertė gyvenamosios aplinkos ore virÅ¡ija leidžiama ribÄ , nustatytÄ Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:210 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“, ar ne, nes ji bet kuriuo atveju yra kenksminga žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Lygiai taip pat nesvarbu ir tai, kokia konkrečiai chemine medžiaga mediniai geležinkelio pabėgiai buvo apdoroti prieÅ¡ eksploatacijÄ â€“ skalÅ«nų alyva ar kreozotu, nes minėta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-11-18 cheminė medžiagos ekspertizė nustatė, kad visuma cheminių junginių, užregistruotų sodo namelio rÄ stų atplaišų pavyzdžiuose, yra bÅ«dinga ir skalÅ«nų, ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotÄ . Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys).

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trÅ«kumai nebuvo tokie akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už Å¡io daikto paslėptus trÅ«kumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi bÅ«ti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę pareikalauti – grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ joje nurodytu bÅ«du pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trÅ«kumai yra tokie reikÅ¡mingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamÄ prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimÄ sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas pagrindas taikyti Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , turi bÅ«ti nustatytas didelis pirkėjo nerÅ«pestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trÅ«kumai turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiÅ¡kėja vėliau.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal Å¡iÄ nuostatÄ už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trÅ«kumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumÄ naudoti, pažeidimo pasekmė. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę:

1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus arba atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems paÅ¡alinti;

3) reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai daikto trÅ«kumai yra reikÅ¡mingi (esminiai) ir negali bÅ«ti paÅ¡alinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

Å alys daiktų kokybės sutartyje neaptarė, todėl atsakovė G. L. privalėjo perduoti ieÅ¡kovėms tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, t. y. suprantama, jog tai pastatas, kuriame galima bÅ«ti neribotÄ laikÄ ir ilsėtis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobÅ«džio trikdžius ar papildomas sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Nepaisant ginčo daikto atitikties formaliems jo kokybės reikalavimams (pvz., statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo savo argumentus grindė atsakovė G. L.), ekspertizės akto išvados, kurias patvirtina kiti aukščiau paminėti įrodymai leidžia teigti, kad iš medinių geležinkelio pabėgių pastatytas sodo namas neatitinka kokybinių rodiklių ir pagal savo prigimtį nėra tinkamas naudoti poilsiui, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai, todėl teismas pripažįsta, kad iš kenksmingų sveikatai medinių geležinkelio pabėgių pastatyto sodo namo perdavimas ieškovėms yra esminis Sutarties pažeidimas.

Panevėžio apygardos teismas 2021-04-07 nutartyje pažymėjo, kad pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010), ir nurodė, kad šioje byloje pareiga nurodyti konkrečius sodo namelio trūkumus ir juos įrodyti tenka pirkėjui, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namelis buvo parduotas be trūkumų ir ar yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai, tačiau atsakovai jokių jų atsakomybę šalinančių įrodymų nepateikė.

Minėta, kad pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiÅ¡kia, kad pagal Å¡iÄ nuostatÄ už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trÅ«kumus atsakomybė tenka pardavėjui. Bylos duomenys patvirtina, jog paslėpti sodo namo defektai (kad sodo namas pastatytas iÅ¡ pabėgių) atsirado statybos metu, t. y. iki ginčo daikto perdavimo ieÅ¡kovėms, o ieÅ¡kovės apie juos nežinojo ir jie nebuvo tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovių įrodinėjamų aplinkybių nepaneigė, o atsakovės G. L. argumentus apie tai, kad ieškovės turėjo pasirinkti kitus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus teisių gynimo būdus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes, visų pirma, atsakovai negali nuspręsti už pirkėjus, kokia teise jie gali naudotis, siekdami apginti turtinius interesus, antra, pati G. L. nepasiūlė jokių kitų ginčo sprendimo galimybių, o trečia, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 4 papunktyje nustatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju eliminuoti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai galima tik vienu bÅ«du – nugriaunant ginčo objektÄ ir investuojant didžiules lėšas Å¡itų statybinių atliekų utilizavimui. Pažymėtina, kad nors atsakovė G. L. ir iÅ¡sakė abejonę, kad galimai ne visos sodo namelio sienos pastatytos iÅ¡ geležinkelio pabėgių, tačiau net nebandė to įrodyti. Apibendrinant tai, kas pasakyta, yra pagrindas teigti, kad nustatyti sodo namelio kokybės defektai pažeidžia esminius statinio reikalavimus, dėl kurių ieÅ¡kovai negali juo saugiai, sveikai ir patogiai naudotis, todėl, atsižvelgiant į teisėtų lÅ«kesčių, proporcingumo ir teisingumo principus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų reikalavimas grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties yra pagrįstas ir proporcingas atsakovų prievolių pažeidimo mastui.

Å alys pripažįsta ir patvirtina, kad pinigų perdavimo–priėmimo aktu už sodo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ buvo perduoti 13965 Eur. IeÅ¡kovė L. B., liudytoja V. A. paaiÅ¡kino, kad Sutartyje mažesnė suma – 12000 Eur nurodyta atsakovės G. L. praÅ¡ymu, kad sumažėtų mokėtinų mokesčių suma. Teismo posėdyje Å¡alys taip pat pripažino, kad atsakovė G. L. 500 Eur grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams už tualeto tvarkymÄ . Atsakovė G. L. neįrodė, kad ieÅ¡kovėms grÄ Å¾ino 2000 Eur, todėl teismas, nutraukdamas Sutartį ir taikydamas restitucijÄ , ieÅ¡kovėms priteisia už daiktÄ sumokėtus 13465 Eur, o atsakovams grÄ Å¾ina sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisdamas Å¡iÄ sumÄ , teismas vadovaujasi CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad kai palikimÄ priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu, ir CK 2.7 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Ieškovės prašo priteisti 4516,44 Eur patirtų išlaidų, iš kurių 643,46 Eur žyminis mokestis (ieškinys ir apeliacinis skundas), 44,64 laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, 3428,34 Eur atstovavimo išlaidos, 400 Eur išlaidos už ekspertizę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškinį patenkinus visiškai ir nenustačius kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršytų maksimalius jų dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), ieškovių prašymas priteisti minėtas išlaidas yra pagrįstas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis).

Teismas ieÅ¡kovių 124,51 Eur ir 108,90 Eur iÅ¡laidas cheminiams tyrimams, susidariusias jau bylos nagrinėjimo teisme metu, nepripažįsta bÅ«tinomis ir pagrįstomis, kadangi jos tuo metu galėjo pateikti praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo, tačiau to nepadarė, todėl jų nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ nulėmė atsakovės G. L. procesinis elgesys, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia tik iÅ¡ jos vienos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas iÅ¡ atsakovės G. L. taip pat priteisia Lietuvos teismo ekspertizės centrui iÅ¡laidas, susijusias su teismo ekspertizės atlikimu, kurios dar nebuvo apmokėtos – 146,56 Eur (CPK 91 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovių naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2019-12-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas patyrė 102,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės G. L. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Panevėžio apygardos teismo 2020-03-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 88, 92, 93, 96, 98, 259, 265, 268-270 straipsniais, nusprendžia:

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti 2019-06-19 sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2403, sudarytÄ A. L., atstovaujamo globėjos G. L., su L. B. ir G. K.. Priteisti L. B. ir G. K. iÅ¡ atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai 13465 Eur (trylika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo 2019-12-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn. Priteisti L. B. ir G. K. iÅ¡ atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 4516,44 Eur (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų 44 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centrui, j. a. k. 111952632, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 146,56 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 56 ct) ekspertizės iÅ¡laidas.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 102,71 Eur (vienÄ Å¡imtÄ du eurus 71 ct) paÅ¡to iÅ¡laidas. LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2020-03-31, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mus. Teisėjas Kęstutis Rimkus