2021-12-01 Nr. AB-25698-3-61-3-00674-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2443-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00674-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija, CDMEK) 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 21/2020 „Dėl V. S. 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2020 m. sausio 23 d. patikslinto skundo ir 2020 m. sausio 30 d. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą, 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64.

2. Pareiškėja paaiškino, kad viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-asis ambulatorinio konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas B. G. (toliau – ir gydytojas) 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 nustatė pareiškėjai profesinės ligos diagnozes, kurių priežastis – (duomenys neskelbtini). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą, 2017 m. kovo 9 d. išvadose konstatavo, kad gydytojo nustatyta patologija, veikiant (duomenys neskelbtini) yra profesinės kilmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. el-3164-484/2017 pagal UAB „Žemaitijos spauda“ skundą, 2017 m. spalio 24 d. sprendimu panaikino Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą Nr.3EK( 13.2)-196 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą, 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, jog įvertinus turimą informaciją, pareiškėjai diagnozuota profesinė liga nepagrįstai bei įpareigojo gydytoją surašyti naują Profesinės ligos patikrinimo aktą.

3. Pareiškėja nurodė, kad gydytojas 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 64 nusprendė, jog duomenų profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka. Apie šį aktą pareiškėja nebuvo informuota, sužinojo atsitiktinai. Pareiškėja Komisijai pateikė 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą, 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 pagrįstumo, tačiau Komisija 2020 m. sausio 30 d. sprendimu atsisakė juos nagrinėti. Pareiškėja nurodė, jog skundžia gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 64 priimtą sprendimą, o ne Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą, kurios pagrįstumo vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai. Komisija negalėjo priimti sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundų, nes dėl Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvados VAAT buvo pradėta administracinė byla Nr. eI-4542-789/2019, todėl Komisija turėjo sustabdyti skundo nagrinėjimą. Komisijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Komisija paaiškino, kad 2019 m. birželio 20 d. iš naujo išnagrinėjo UAB „Žemaitijos spauda“ skundą dėl gydytojo 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ir patvirtino išvadą, kuria gydytojas buvo įpareigotas surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, nes buvo nuspręsta, kad pareiškėjai profesinė liga diagnozuota nepagrįstai. Gydytojas 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundu, 2020 m. sausio 23 d. patikslintu skundu ir 2020 m. sausio 30 d. prašymu prašė CDMEK ištirti gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64. Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimta išvada atitinka CDMEK išvadoje gydytojui pateiktus nurodymus, todėl pareiškėja faktiškai skundžia Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos diagnozės nepagrįstumo. CDMEK, 2020 m. sausio 30 d. posėdyje nustačiusi, kad skundžiamas gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64 surašytas pagal Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtą išvadoje jam nustatytą įpareigojimą ir surašant šį aktą atsižvelgta į CDMEK išvadą, priėmė sprendimą Nr. 21/2020, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus dėl gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 64 profesinės ligos pareiškėjai nenustatymo pagrįstumo. Pareiškėja pasinaudojo savo teise apskųsti teismui CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą, kurios pagrindu surašytas gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64. Pareiškėja, pateikdama skundą VAAT dėl CDMEK veiksmų ir CDMEK, remdamasi šio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 panaikinti CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą, iš naujo nagrinės UAB „Žemaitijos spauda“ skundą, ar pagrįstai 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86, pareiškėjai nustatyta profesinė liga.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyrius pranešimą apie V. S. įtariamą profesinę ligą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė 2015 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-231. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojas, remdamasis Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, 2015 m. lapkričio 26 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86, kuriame pagal TLK-10 nurodyta profesinės ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ligos sukeltos (duomenys neskelbtini). Profesinės ligos priežastis: (duomenys neskelbtini). Profesinės ligos eiga – (duomenys neskelbtini). Į Komisiją 2016 m. sausio 25 d. kreipėsi darbdavys – UAB „Žemaitijos spauda“, nesutikdamas su pareiškėjai diagnozuota profesine liga.

8. Komisija 2017 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-196 konstatavo, kad pareiškėjai darbo medicinos gydytojo nustatyta patologija – (duomenys neskelbtini), yra profesinės kilmės. UAB „Žemaitijos spauda“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK (13.2)-196.

9. VAAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3164-484/2017 Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-196 panaikino ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą. Komisija 2019 m. birželio 20 d., atsižvelgdama į VAAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo UAB „Žemaitijos spauda“ skundą Nr. 2016/01-25/1 dėl darbo medicinos gydytojo B. G. 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ir priėmė išvadą, kuriuo gydytojas buvo įpareigotas surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtą išvadą, kad V. S. profesinė liga diagnozuota nepagrįstai. Gydytojas B. G., atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtoje išvadoje nustatytą įpareigojimą, 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundu, 2020 m. sausio 23 d. patikslintu skundu ir 2020 m. sausio 30 d. prašymu prašė Komisijos ištirti darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 pagrįstumą. Komisija 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 21/2020 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus.

10. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, CDMEK nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Tyrimo nuostatai).

11. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog pareiškėja 2019 m. liepos 19 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589. Pareiškėja Komisijai apskundė 2019 m. liepos 25 d. naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, priimtą 2019 m. birželio 20 d. Išvados pagrindu.

12. Teismas, įvertinęs Nuostatuose nustatytus Komisijos uždavinius ir funkcijas, sprendė, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas – Komisijos Išvados sudėtinė dalis. Komisijai nesuteikta teisė nagrinėti skundus dėl jos pačios priimtų Išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teisminės gynybos institutu pasinaudojo kreipdamasi į teismą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad Komisija negalėjo priimti sprendimo atsisakyti nagrinėti jos skundų, atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Teismas nurodė, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjo skundų turinį, priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, kuriuo remdamasi Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus, pateikti motyvai, apskundimo tvarka. Teismas vertino, kad Sprendimas neturi esminių trūkumų, dėl ko galėtų būti pripažintas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų, todėl atmetė pareiškėjos skundą ir netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą, 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64.

III. 14. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.

15. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi CDMEK Sprendime išdėstytais argumentais, juos atkartodamas, tačiau savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko, nevertino Sprendimo atitikimo VAĮ reikalavimams. Teismas atmetė pareiškėjos skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų, teismo sprendimas yra be motyvų.

16. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad profesinės ligos patvirtinimo aktas – Komisijos išvados sudėtinė dalis, Komisijai nesuteikta teisė nagrinėti skundus dėl jos pačios priimtų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėja teisminės gynybos institutu pasinaudojo kreipdamasi į teismą, o Komisija galėjo priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundus. Teismas klaidingai sprendė, kad gydytojas, atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtoje išvadoje nustatytą įpareigojimą, 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo pareiškėjai profesinės ligos nediagnozavo, nes iš gydytojo 2019 m. liepos 25 d. surašyto naujo profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 turinio neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu jis buvo surašytas, ar jis susijęs su įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02683-2019-4), kuriuo nuspręsta: panaikinti Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589; įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos V. S. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Pareiškėjai neaišku kokiu pagrindu priimtas minėtas aktas Nr. 64, jis jai neįteiktas, todėl tai visiškai neatitinka viešojo administravimo principų.

17. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VAĮ, Nuostatų 2 punktą (Komisija sprendžia ginčytinus klausimus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo), Tyrimo nuostatų 31 ir 32 punktus. Pareiškėja teigia, kad Komisija iš esmės pati pripažino, kad jos skundai turi būti nagrinėjami Komisijoje, nes jų nagrinėjimą sustabdė kol bus išnagrinėta byla administraciniame teisme.

18. Pareiškėja taip pat prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4649-609/2020 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020.

19. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad CDMEK pareigą nagrinėti klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu įvykdė 2019 m. birželio 20 d. po teismo sprendimo išnagrinėjusi UAB „Žemaitijos spauda“ skundą Nr. 2016/01-25/1 dėl gydytojo 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 nustatytos profesinės ligos diagnozės V. S. pagrįstumo ir priėmusi išvadą, kuriuo gydytojas buvo įpareigotas surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtą išvadą, kad V. S. profesinė liga diagnozuota nepagrįstai. Gydytojas, atsižvelgdamas į CDMEK 2019 m. birželio 20 d. priimtoje išvadoje jam nustatytą įpareigojimą, 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriuo V. S. profesinės ligos nediagnozavo. CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą CDMEK įteikė pareiškėjai, kad jai jos turinys žinomas, liudija tai, jog ji apskundė šią išvadą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad gydytojas 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 64 jai nenustatė profesinės ligos ir šį aktą skųsdama, faktiškai skundžia Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl V. S. profesinės ligos diagnozės nepagrįstumo. Skundai dėl CDMEK išvadų nepriklauso CDMEK kompetencijai, tai yra teismo kompetencija. Pagrindo sustabdyti skundo nagrinėjimą CDMEK nebuvo, nes CDMEK šiuo atveju nenagrinėjo V. S. skundų t. y. netyrė profesinės diagnozės pagrįstumo – profesinės diagnozės pagrįstumas jau buvo ištirtas anksčiau ir CDMEK dėl to jau buvo priėmusi 2019 m. birželio 20 d. išvadą, kurio pagrindu ir surašytas B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64, o sprendė dėl savo kompetencijos priimti ir nagrinėti V. S. skundus dėl B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykstantis ginčas šiam sprendimui neturėjo įtakos, nes teisme ginčas vyko dėl CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvados pagrįstumo, bet ne dėl CDMEK kompetencijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CDMEK 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 21/2020 „Dėl V. S. 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2020 m. sausio 23 d. patikslinto skundo ir 2020 m. sausio 30 d. prašymo“ (Sprendime nurodyta data – 2019 m. – laikytina rašymo apsirikimu) panaikinimo ir įpareigojimo CDMEK išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą, 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas – Komisijos išvados sudėtinė dalis, Komisijai nesuteikta teisė nagrinėti skundus dėl jos pačios priimtų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, o pareiškėja teisminės gynybos institutu pasinaudojo kreipdamasi į teismą; Komisijos Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

23. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teigia, kad iš gydytojo 2019 m. liepos 25 d. surašyto naujo profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 turinio neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu jis buvo surašytas, ar jis susijęs su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo panaikinta Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvada dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 ir Komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Pareiškėjos nuomone, jos skundai turi būti nagrinėjami Komisijoje.

24. Nustatyta, kad pareiškėja į Komisiją kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 28 d. skundu, kuriuo prašė ištirti VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64 dėl profesinės ligos nenustatymo pagrįstumą vadovaujantis CDMEK įsiteisėjusia 2017 m. kovo 9 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-194 dėl pareiškėjos profesinės ligos pagrįstumo. Pareiškėja 2020 m. sausio 23 patikslintu skundu prašė ištirti VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 dėl profesinės ligos nenustatymo pagrįstumą bei pakartotinai spręsti klausimą dėl profesinės ligos diagnozės. 2020 m. sausio 30 d. prašymu Komisijai pareiškėja, remdamasi Nuostatais, teikė argumentus dėl to, kad jos skundas ir patikslintas skundas turėtų būti nagrinėjami Komisijoje. Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64. Sprendimas motyvuotas tuo, kad minėtas profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64 surašytas pagal Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl V. S. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, kuria darbo medicinos gydytojas B. G. buvo įpareigotas surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. priimtą išvadą. Tokiu atveju pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 64 jai nenustatė profesinės ligos ir šį aktą skųsdama, faktiškai skundžia Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl V. S. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. Komisija sprendė, kad pagal Nuostatų 39 punktą Komisijos sprendimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl skundai dėl Komisijos išvadų nepriklauso Komisijos kompetencijai, nes nagrinėti skundus dėl Komisijos priimtų sprendimų yra teismo kompetencija.

25. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 8 dalis nustato, kad darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

26. Nuostatų 7 punkte nustatytas Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundus.

27. Pagal Nuostatų 17 punktą skundas nenagrinėjamas, jei: 1) jis nepriklauso Komisijos kompetencijai: susirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“, atvejais (Nuostatų 17.1.1 p.); kai neatliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir (ar) profesinės ligos nustatymas / nenustatymas (Nuostatų 17.1.2 p.); kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga (Nuostatų 17.1.3 p.); arba 2) pareiškėjas per Komisijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų, nepateikia trūkstamų dokumentų ir (ar) informacijos, reikalingų sprendimui dėl skundo priimti (išskyrus Nuostatų 26 punkte numatytą atvejį) (Nuostatų 17.2 p.).

28. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundais, prašydama ištirti gydytojo 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64. Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus vertindama, kad pareiškėja, šį aktą skųsdama, faktiškai skundžia Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl V. S. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, o Komisijai nepriskirta nagrinėti skundų dėl pačios Komisijos priimtų sprendimų, nes juos nagrinėja teismas ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė Komisijos Sprendimo motyvams.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija Sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą, nes Sprendime nurodytas atsisakymo pagrindas nenustatytas Nuostatų 17 punkte. Kaip matyti, pareiškėja nesutiko su naujai surašytu darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 64, kuriuo nuspręsta, kad duomenų profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka. Nepaisant to, kad minėtas aktas, Komisijos teigimu, priimtas atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 8 dalis nenumato kitokios profesinės ligos patvirtinimo akto apskundimo tvarkos, kaip tik Komisijai. Todėl Komisijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą nagrinėjamu atveju nepagrįstas.

30. Komisija teigia, kad pareiškėja jau pasinaudojo teise teismine tvarka ginčyti Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 panaikino Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 25.2 punktą pareiškėjo skundo nagrinėjimas Komisijoje gali būti laikinai sustabdomas Komisijai gavus informacijos apie ginčo dėl profesinės ligos tyrimo nagrinėjimą ikiteisminėse ir teisminėse institucijose; skundo nagrinėjimas sustabdomas iki kol bus gautas galutinis sprendimas iš ikiteisminės ir (ar) teisminės institucijos. Taigi, esant situacijai, kai Komisija, gavusi pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą bei 2020 m. sausio 23 d. skundą, turėjo informacijos apie tai, kad vyksta teisminis ginčas dėl Komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvados, ji galėjo spręsti dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo, o ne atsisakyti nagrinėti skundą, kaip nusprendė Sprendimu.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos Sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą ir 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64 nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Sprendimą panaikinus, Komisijai kyla pareiga spręsti minėtų pareiškėjos skundų nagrinėjimo klausimą iš naujo. Atitinkamai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 147 str.). Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas tenkinti pareiškėjos skundą iš dalies.

32. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas iš esmės buvo patenkintas. Pareiškėja, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Minėta suma priteisina iš atsakovo pareiškėjos naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2I-2020 „Dėl V. S. 2019-08-29 skundo, 2020-01-23 patikslinto skundo ir 2020-01-30 prašymo“.

Priteisti pareiškėjos V. S. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė