2021-04-28 Nr. AB-9005-3-61-3-02030-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-565-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02030-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. N. 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), 600 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno departamentas) 2018 m. balandžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-KAU-ANR_P-161-2018 (toliau – ir Protokolas) buvo surašytas už tai, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 16.00 val. Jonavos r. medžiotojų būrelio „Bukonys“ medžioklės plotų vienete ties Gaižiūnais medžioklėje su varovais medžiotojas D. N. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną, kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.

2.2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną D. N. atžvilgiu nutraukė. Teismas toje byloje konstatavo, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kauno departamentas minėtą teismo sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji bei subjektyvieji požymiai.

2.3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai pareiškėjo veiksmuose nėra įrodymų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno departamento specialistas, surašydamas Protokolą, nesilaikė ANK 569 straipsnio 4 dalyje ir 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to, nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir perduoti bylą nagrinėti teismui.

2.4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir prašė atlyginti patirtą turtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su atstovavimo išlaidomis, patirtomis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (du posėdžiai) ir rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, išlaidos sudaro 600 Eur. Pareiškėjas pateikė teismui sąskaitą už teisines paslaugas bei 2019 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitą.

2.5. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar Kauno departamento veiksmai surašant jam Protokolą ir patraukiant administracinėn atsakomybėn buvo teisėti ar neteisėti, šie veiksmai jau yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo nutarimu 2019 m. gegužės 14 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-397/2019, todėl esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar pareiškėjo reikalaujamas žalos dydis yra pagrįstas ar ne.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė:

3.1. Administracinio nusižengimo teiseną pradėjęs ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą nagrinėjimui teismui perdavęs pareigūnas veikė teisėtai, rūpestingai rinko įrodymus (47 bylos lapai) bei vykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą pareigą surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus.

3.2. Nėra ginčo, kad protokolas turėjo netikslumų, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. Al1-1024-598/2018 nurodė, kad „nepaisant to, teismas, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatęs aukščiau nurodytus netikslumus, sprendžia, kad bylos grąžinimas protokolą surašiusiai institucijai nustatytų trūkumų šalinimui būtų netikslingas <...> todėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumai buvo nustatomi ir tikslinami bylos nagrinėjimo teisme metu.“ Taigi teismas nematė rimto pagrindo Protokolą naikinti ir grąžinti jį surašiusiai institucijai, nes tai neturėjo esminės reikšmės tolimesniam bylos nagrinėjimui ir nutarimo priėmimui, todėl priėmė sprendimą Protokolo netikslumus tikslinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Toks teismo vertinimas leidžia daryti prielaidą, kad Protokole nustatyti netikslumai nevertinami kaip pareigūno neteisėti veiksmai. Vien tik Protokolo surašymas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių bei nelėmė galutinio teismo sprendimo. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (šiuo atveju neteisėtų veiksmų (ar neveikimo)), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

3.3. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį negali būti sietini su valstybinės institucijos (pareigūno) neteisėtais veiksmais. Pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai vykdė įstatymais ir poįstatyminiais aktais reglamentuotas teisines pareigas. Jokie neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Teismo sprendimo priėmimui neturėjo įtakos Protokole nustatyti trūkumai, nes Protokolas nebuvo panaikintas ir grąžintas institucijai patikslinti. Todėl, Departamento nuomone, byloje neegzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad Kauno departamento 2018 m. balandžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-KAU-ANR_P-161-2018 D. N. surašytas už tai, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 16.00 val. Jonavos r. medžiotojų būrelio „Bukonys“ medžioklės plotų vienete medžiotojas D. N. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną, kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-1024-598/2018 administracinio nusižengimo bylos teiseną D. N. atžvilgiu nutraukė, konstatavo, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-397/2019 konstatavo, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji bei subjektyvieji požymiai. Pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su Kauno departamento pareigūnų neteisėtais veiksmais, t. y. kad Kauno departamento pareigūnas, surašydamas Protokolą, nesilaikė ANK 569 straipsnio 4 dalyje ir 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad, sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

8. Teismas vertino, kad iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-1024-598/2018 matyti, jog teismas konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas iš esmės ANK reikalavimų neatitinkantis administracinio nusižengimo Protokolas, tačiau nebuvo nurodyta, kad paminėtas Protokolas buvo surašytas neteisėtai. Atvirkščiai – teismas konstatavo, kad faktinės aplinkybės turėtų būti patikslintos ir turėtų būti išskirti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų vaidmenys, tačiau tai esminės reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės klausimo nustatymui neturėtų (teismo nutarimo 4 puslapio 4 pastraipa). Teismas pažymėjo, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, tiek liudininkai ne kartą keitė parodymus, tai konstatavo tiek Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, tiek Kauno apygardos teismas. Iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos Nr. GAA 130 ROIK18080790936 medžiagos matyti, kad buvo pakankamai duomenų Protokolui surašyti.

9. Nustatytos faktinės aplinkybės (teismų sprendimų, aktualių nagrinėjamai bylai, turinys, administracinio nusižengimo bylos turinys ir atsakomybėn traukiamų asmenų bei liudytojų pirminių parodymų ir parodymų teisme skirtumai), teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad aprašytoje situacijoje Protokolą surašęs pareigūnas turėjo pagrindą įtarti, jog D. N. galbūt pažeidė Medžioklės taisyklių 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir surašyti jam Protokolą. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, tai reiškia, kad pareigūnas nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jis privalėjo elgtis.

10. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad Kauno departamento (kartu ir Protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 600 Eur turtinei žalai atlyginti.

12. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

12.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Šioje byloje prašomos priteisti turtinės žalos atsiradimą jis sieja su 600 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinę bylą tiek Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, tiek Kauno apygardos teisme. Šį bylinėjimąsi lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn.

12.2. Remdamasis LVAT praktika, pareiškėjas nurodo, kad įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-5215-261/2017, eA-1436-822/2019). Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo / nusižengimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo / nusižengimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-442-756/2018, eA-1436-822/2019).

12.3. Kauno departamento pareigūnai, surašydami Protokolą, neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal ANK normas, reglamentuojančias protokolo surašymą, taip pat faktinių duomenų nustatymą, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą (ANK 608 str., 569 str.). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarime nustatyta, jog Protokole kaltinimas suformuotas itin netiksliai, nenurodant administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog D. N. ir R. P. buvo surašyti identiški administracinio nusižengimo protokolai, kuriuose nėra išskirtas kiekvieno iš administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų vaidmuo. Teismas pažymėjo, jog, nors tiek D. N., tiek R. P. administracinio nusižengimo protokolai surašyti traukiant juos atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, tačiau jų vaidmenys veikų metu buvo skirtingi, ko neginčijo ir Departamento atstovai. Be kita ko, Protokole nėra nurodytos ir kitos reikšmingos aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo laikas, medžioklės pradžios laikas, nusižengimo padarymo įrankis (ginklas). Bylos nagrinėjimo metu buvo tikslinamos aplinkybės, kad elnias buvo sumedžiotas antrojo, o ne pirmojo varymo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė, jog Protokolas buvo surašytas netinkamai, o tai rodo, kad Kauno departamento pareigūnai nesilaikė įstatyme nustatytų įpareigojimų. Tai lėmė neteisėto akto (Protokolo) surašymą ir sukėlė D. N. žalą. Kauno apygardos teismas dalyje dėl D. N. pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Protokolas jam buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o tai rodo, jog Kauno departamento pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, todėl valstybė privalo atlyginti atsiradusią žalą. Šiuo atveju pareiškėjas siekia, jog būtų priteistos tik jo realiai patirtos išlaidos, turtinė žala.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsižvelgiant į atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, kad šiuo atveju nėra būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl atsakovui nekyla prievolė pareiškėjui atlyginti turtinę žalą.

14. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 pasisakė, jog, nors ANK 666 straipsnyje, reguliuojančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų, inter alia išlaidų advokatui, atlyginimą, daroma nuoroda į atitinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, pagal BPK 106 straipsnį (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu), kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nėra atlyginamos net ir tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Vertinant BPK 106 straipsnio (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėtina, kad: (i) konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis; (ii) iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės žalos pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, kaip teigiama, neteisėtais veiksmais patraukus jį administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, dėl ko pareiškėjas turėjo samdyti atstovus ir patyrė atstovimo išlaidų, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą bendrosios kompetencijos teismuose (toliau – ir ginčui aktualios administracinio nusižengimo bylos), kurios sudaro prašomą atlyginti turtinę žalą.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nes nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas taikydamas teisės normas ir vertindamas byloje esančius duomenis, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad Kauno departamentas 2018 m. balandžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui surašė, konstatavęs, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir kad dėl to kilusios administracinio nusižengimo bylos, vadovaujantis inter alia (be kita ko) ANK nuostatomis, buvo nagrinėjamos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (žr. šio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-1024-598/2018; b. l. 6–12) ir Kauno apygardos teisme (žr. šio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-634/2019; b. l. 6–12–24). Išnagrinėjus ginčui aktualias administracinio nusižengimo bylas, įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byla D. N. atžvilgiu buvo nutraukta, konstatavus, jog jo veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pareiškėjas ginčui aktualiose administracinio nusižengimo bylose ANK nustatyta tvarka neteikė prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Įvertinus nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jos yra iš esmės tapačios aplinkybėms, susiklosčiusioms administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, kurią išnagrinėjus buvo priimtas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuota praktika.

20. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, be kita ko, konstatavo:

(1) prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Baudžiamojo proceso kodekso normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu (49 p.);

(2) kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose, ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (50 p.).

21. Konstatuotina, kad kaip ir administracinėje byloje, kurioje buvo priimtas paminėtas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas, nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ginčui aktualios administracinio nusižengimo bylos buvo nagrinėjamos ir bendrosios kompetencijos teismų nutarimai priimti ANK 666 straipsnio galiojimo metu (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.). Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą ir galimybę, remdamasis specialiuoju įstatymu pateikti prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teismams, nagrinėjusiems ginčui aktualias administracinio nusižengimo bylas, o tokio prašymo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

22. Tai konstatavus, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su Kauno departamento pareigūnų veiksmų vertinimu surašant Protokolą CK 6.271 straipsnio taikymo kontekste, nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

23. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo neatsižvelgti į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 suformuluotą praktiką ir nėra objektyviai būtina ją iš esmės keisti.

24. Pareiškėjas prašo nagrinėjamoje byloje vadovautis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėto Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (pats savaime) nesudaro pagrindo keisti LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

25. Pareiškėjas savo poziciją, be kita ko, grindžia LVAT nutartyse administracinėse bylose Nr. A-5215-261/2017, A-442-756/2018, eA-1436-822/2019 pateiktais išaiškinimais. Šiuo aspektu paminėtina, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomų bylų (joje turtinės žalos atlyginimas buvo siejamas su bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme nagrinėjant administracinę bylą dėl administracinės atsakomybės, pritaikytos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, klausimą) ir nagrinėjamos bylos (joje pareiškėjas turtinės žalos atlyginimą sieja su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis teisme nagrinėjant administracinę bylą dėl administracinės atsakomybės, pritaikytos vadovaujantis ANK, klausimą) ratio decidendi iš esmės skiriasi, todėl pagrindo remtis minėtose bylose suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė