Legislator Case Law & Legislation
74798b26-e14c-4a7a-8047-31dce68b07d0 AI generated

74798b26-e14c-4a7a-8047-31dce68b07d0 · Kauno miesto apylinkės teismas

Case Number 74798b26-e14c-4a7a-8047-31dce68b07d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K., jo atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Laurai El Ostai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovei Jolantai Garniuvienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovui, suinteresuotiems asmenims V. K., V. K., N. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

74798b26-e14c-4a7a-8047-31dce68b07d0 · Kauno miesto apylinkės teismas: Mano, kad nepagrįstas yra pareiÅ¡kėjo argumentas, jog nuo 19949 iki 2009 pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai nepertraukiamai valdo ginčo objektÄ , nes pareiÅ¡kėjo valdymo teisėtumo pagrindas buvo nuginčytas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikintos 0,2344 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo 1A1m su priestatu 1a1ž ir kiemo statiniais, Å«kinių pastatų 51Iž, 61Iž, garažo 71Ig (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės teisines registracijas A. K. ir P. F. vardu. Šį sprendimÄ paliko galioti Aukščiausiasis teismas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ.byla Nr. 2-865-151/2011                                                                                   Kategorija 30.6; 99.1; 116.1      (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m.kovo 9 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Ninai Linartienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

K., jo atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Laurai El Ostai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovei Jolantai Garniuvienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovui, suinteresuotiems asmenims V. K., V. K., N. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui, Nacionalinės žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos, V. K., V. K., N. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nuosavybės teisės pripažinimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas, A.

K. (a/k (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalį gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį. PareiÅ¡kėjas patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, jog A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) kartu su Å¡eima nuolat gyvena 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalyje gyvenamojo namo lAlm, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas.

PareiÅ¡kėjo seneliai kaip repatriantai dar 1941 m. atsikėlė gyventi iÅ¡ Lenkijos j minėtÄ namÄ . Jie buvo beraščiai, vyko karas, jokie dokumentai nebuvo tvarkomi, tačiau Å¡eima mokėjo mokesčius už namÄ , privalomÄ jį draudimÄ už statinius. Nuo to laiko minėto namo dalyje nuolat gyvena pareiÅ¡kėjas, mirus pareiÅ¡kėjo seneliui V. K., senelei S. V. ir motinai F. F. jis vienas visÄ laikÄ moka mokesčius už žemę, privalomÄ jį draudimÄ už statinį, tačiau nuosavybės teisės į šį statinį iki Å¡iol nėra niekam įregistruotos.

Nurodė, kad 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalį gyvenamojo namo lAlm, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. K., sÄ Å¾iningai bei nepertraukiamai valdo nuo 1949 m., t. y. 61 metus. Minėta statinio dalis visÄ laikÄ buvo naudojama tik pareiÅ¡kėjo asmeninei veiklai. Niekas kitas be pareiÅ¡kėjo Å¡io statinio neeksploatavo, jo neprižiÅ«rėjo, nesirÅ«pino. Visi aplinkiniai žmonės pareiÅ¡kėjÄ laiko minėtos pastato dalies teisėtu savininku.

Jokių pretenzijų laikotarpiu nuo 1949 m. iki 2010 m. dėl Å¡io pastato valdymo, naudojimo ir disponavimo juo iÅ¡ trečiųjų asmenų nesulaukė. Daiktas gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektu, jei jis valdomas daugiau kaip 10 metų. Kadangi minėtÄ pastatÄ valdo daugiau nei 10 metų, todėl nėra jokių apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų patvirtinančių, sÄ Å¾iningo įgijimo faktÄ užvaldant nekilnojamÄ daiktÄ , perduodant ar paveldint valdymo teisę.

Mano, kad nepagrįstas yra pareiÅ¡kėjo argumentas, jog nuo 19949 iki 2009 pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai nepertraukiamai valdo ginčo objektÄ , nes pareiÅ¡kėjo valdymo teisėtumo pagrindas buvo nuginčytas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikintos 0,2344 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo 1A1m su priestatu 1a1ž ir kiemo statiniais, Å«kinių pastatų 51Iž, 61Iž, garažo 71Ig (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės teisines registracijas A. K. ir P. F. vardu. Šį sprendimÄ paliko galioti Aukščiausiasis teismas.

Atstovė taip pat paaiÅ¡kino, kad jei turtas nėra įregistruotas nekilnojamo turto registre, turtas negali bÅ«ti įgyjamas nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovė praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti bei nurodo, kad pareiÅ¡kėjas turtÄ valdė nesÄ Å¾iningai, nes buvo turtÄ paveldėjęs be teisinio pagrindo, todėl namo, kad neatitinka visų CK 4.68 str. numatytų reikalavimų.Kiti suinteresuoti asmenys į posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ informuoti.     IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.    Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo senoliai C.

V. (b.l.

10) ir S. V. bei mama F. F. (b.l. 11), kaip repatriantai, 1942m. atsikėlė gyventi į namÄ (duomenys neskelbtini), kur jie ir visÄ laikÄ iki savo mirties gyveno. PareiÅ¡kėjas nuo savo gimimo iki Å¡iol taip pat gyvena minėtame name. Nekilnojamo turto registre (b.l.

7) nurodoma, kad nuosavybės teisės nėra įregistruotos.    Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad turtas priklauso Lietuvos Respublikai, ar kitiems asmenims, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas turtu naudojosi nuomos pagrindais. Nuo 1945 m. nuosavybės teisės į ginčo pastato dalį nebuvo įregistruotos, nepateikta duomenų, kad turtas buvo nacionalizuotas. Tretieji asmenys taip pat dėl turt nuosavybės teisių pretenzijų nepareiÅ¡kė.    Suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius dėl turto nuosavybės teisių į Å¡io pastato dalį nereiÅ¡kė, tik ginčijo pareiÅ¡kėjo patį valdymo faktÄ .                        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das.

   Nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi nustatomas esant Å¡ių sÄ lygų visetui:             1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t. y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, neatitinka nurodytos įstatymo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nėra daikto savininkas ir niekada nemanė, kad namo savininkas yra kitas asmuo, nes per visÄ namo valdymo laikotarpį niekas pretenzijų dėl nuosavybės teisių nepareiÅ¡kė.              2) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo.

Tai reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). PareiÅ¡kėjo, senoliams bei motinai kaip repatriantams iÅ¡ Lenkijos buvo suteiktas gyvenamasis plotas, kur jie visÄ laikÄ pragyveno, jiems niekada nebuvo trukdoma ginčo turto valdyti.

Suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, mano, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ valdė nesÄ Å¾iningai, nes buvo šį turtÄ Ä¯sigijęs nuosavybėn, tačiau LA teismas 2006 01 30 nutartyje Nr. 3k-3-67/2006 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Å¡eima nuosavybės teisių neįgijo, todėl gal galima preziumuoti apie nesÄ Å¾iningus senolių ar motinos veiksmus, tačiau negalima teikti, kad turto paveldėtojas buvo nesÄ Å¾iningas.

Tai, kad pareiÅ¡kėjo senoliai įstatymo nustatyta tvarka neįgijo nuosavybės buvo nustatyta tik teismui iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir įvertinus pateiktus byloje įrodymus bei priėmus sprendimÄ . Tai, kad buvo panaikinti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, nenuginčija pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningo valdymo fakto.               3) asmuo valdo daiktÄ teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktÄ teisėtai valdyti kaip savÄ . PareiÅ¡kėjas šį turtÄ valdė teisėtai, niekas per visÄ pareiÅ¡kėjo Å¡eimos namo dalies valdymo laikotarpį pretenzijų dėl valdymo ar nuosavybės nepareiÅ¡kė.                           4) daikto atviro valdymo sÄ lyga (CK 4.68 straipsnis).

Å i sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas. PareiÅ¡kėjas tame turte gyveno, mokėjo mokesčius, už žemę, už namo draudimÄ . BÅ«tent mokesčių mokėjimas ir patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas turtÄ valdė atvirai nuo nieko nesislapstydamas.             5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). IeÅ¡kovas praÅ¡omame nustatyti įgyjamosios senaties bÅ«du nuosavybę name gyveno nuo gimimo dienos, t.y. nuo 1949 metų, prieÅ¡ tai turtÄ valdė jo senoliai bei mama, taigi ieÅ¡kovas (bei (duomenys neskelbtini) Å¡eima) nepertraukiamai turtÄ valdė daugiau kaip 60 metų.              PareiÅ¡kėjas yra netitulinis daikto valdytojas, tačiau per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį niekas jo teisės valdymo teisės neužginčijo, nei daikto savininkas ar kiti asmenys, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį.

              Vienas iÅ¡ nustatytų reikalavimų yra turto valdymo terminas – jis turi bÅ«ti ne trumpesnis kaip deÅ¡imt metų. Galiojant 1964 m. CK. pagal nustatytÄ reglamentavimÄ nebuvo normų, kurios nustatytų nuosavybės teisės įgijimÄ daikto valdymu pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Tačiau tokių normų nebuvimas nereiÅ¡kia, kad daikto valdymas, prasidėjęs iki 2000 m. CK, nesukelia teisinių pasekmių. Tokių pasekmių atsiradimÄ lemia Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 33 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki Å¡io kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

              Vertinant daikto valdymÄ , prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir jo valdymÄ , kuris tęsėsi jam įsigaliojus, bÅ«tina atsižvelgti į Ä®statymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m.

CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamÄ jÄ senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomÄ daiktÄ , todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo bÅ«tina iÅ¡vieÅ¡inti daikto valdymÄ Ä¯registruojant jį vieÅ¡ame registre CK ė.68 str. ir 4.27 str. 2 dalyje nurodyta prasme.

           Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ nustatytina, kad pareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kimÄ Ä¯rodė (CPK 178 str.), todėl praÅ¡ymas, nuosavybės teisės pripažinimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas, A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalį gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį, tenkintinas.

Remiantis iÅ¡dėstytu bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. teismas Nusprendžia: PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kaiNustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas, A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalį gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatįSprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Teisėja                                                                                                                      Rita Ulejevienė