747539b0-cfba-4570-b0df-4fa23e1686cb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-853/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00289-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 45.2; 45.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-853/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovei L.

O. dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo panaikinimo bei ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, taip pat pagal L. O. bei R. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia, restitucijos taikymo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, UAB „Senamiesčio Å«kis“.

IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. raÅ¡tu Nr. (03)-56 įformintÄ sprendimÄ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas) bei iÅ¡spręsti ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovės L.

O. iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovas nurodė, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iÅ¡ankstine neteismine tvarka iÅ¡nagrinėjo L. O. skundÄ dėl neužtikrinamo karÅ¡to vandens parametro atsakovei L. O. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nusprendė, kad tiekėjas (ieÅ¡kovas), bÅ«damas viena sutarties Å¡alimi, privalėjo bei privalo tinkamai vykdyti įsipareigojimus ir atsakovei tiekti tinkamos kokybės, t. y. teisės aktuose numatytos temperatÅ«ros karÅ¡tÄ vandenį iki karÅ¡to vandens vartojimo vietos.

Inspekcijos sprendime konstatuota, kad tuo atveju, jeigu vartotojui nebuvo patiektas teisės aktuose numatytas karÅ¡tas vanduo, negali bÅ«ti laikoma, kad tiekėjas tinkamai įvykdė savo pareigas, o vartotojas gavo prekę (paslaugÄ ), dėl kurios yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Sprendime taip pat nurodyta, kad Inspekcijai nėra suteikta kompetencija įpareigoti karÅ¡to vandens tiekėjÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ vykdantį subjektÄ ar kitÄ asmenį, teikiantį paslaugas vartotojams, grÄ Å¾inti vartotojo sumokėtas sumas ar nustatyti nuostolius, kuriuos vartotojas galbÅ«t patyrė ar nepatyrė dėl netinkamo paslaugų teikimo ir netinkamo pareigų, numatytų teisės aktuose, vykdymo.

Inspekcijos sprendime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo, pageidaujantis prisiteisti tam tikras sumas, turėtų kreiptis į teismÄ teisės aktų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta, jog Å¡ilumos energija ir karÅ¡tas vanduo namui, kuriame yra atsakovei L. O. priklausantis butas, tiekiama iÅ¡ Å¡ilumos punkto, įrengto (duomenys neskelbtini). IÅ¡ to punkto taip pat tiekiama Å¡ilumos energija ir karÅ¡tas vanduo namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Namuose nėra įrengta karÅ¡to vandens cirkuliacinė linija (kontÅ«ras); mokesčiai butų ir patalpų savininkams skaičiuojami už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį;

Å¡ilumos energija karÅ¡to vandens temperatÅ«rai namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemoje palaikyti netiekiama, o mokesčiai už karÅ¡to vandens cirkuliacijÄ neskaičiuojami. Å ilumos energija namuose skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 ir Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintÄ Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr.

5. Pagal Å¡iuo metu galiojančius karÅ¡to vandens sistemų įrengimo reikalavimus daugiabučių namų karÅ¡to vandens sistemoje privalomas papildomas cirkuliacinis kontÅ«ras, kuris ir padeda užtikrinti nuolatinę karÅ¡to vandens cirkuliacijÄ per vandens paÅ¡ildymo įrenginį bei nuolatinę jo temperatÅ«rÄ namo karÅ¡to vandens sistemoje ir/ar jo vartojimo vietoje (bute). Nagrinėjamu atveju karÅ¡to vandens temperatÅ«ros vartojimo vietoje negalima nuolat užtikrinti, nes name nėra įrengta cirkuliacinė linija (kontÅ«ras), o teisę jÄ Ä¯rengti turi tik karÅ¡to vandens sistemos name savininkai – butų ir patalpų bendraturčiai.

Inspekcija, iÅ¡analizavusi ginčo faktines aplinkybes bei skundžiamu sprendimu konstatavusi, kad į namo Å¡ilumos punktÄ patiekiamo karÅ¡to vandens temperatÅ«ra atitinka Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. 4-253 „Dėl pastatų karÅ¡to vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus (temperatÅ«rÄ ), o reikiamos temperatÅ«ros karÅ¡tas vanduo atsakovės L. O. buto nepasiekia dėl to, kad name nėra įrengtas privalomas cirkuliacinis kontÅ«ras, kurį gali įsirengti tik namo butų ir patalpų savininkai, vis vien konstatavo karÅ¡to vandens tiekėjo pareigų netinkamÄ vykdymÄ .

Inspekcija nurodė ieÅ¡kovui daryti iÅ¡ esmės tai, kas nuo jo nepriklauso, vykdyti tai, kas, esant tokiai karÅ¡to vandens sistemai name, neįmanoma. Atsakovė (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė) L. O. kartu su R. Z. byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. raÅ¡to (sprendimo) Nr. (03)2R-56 panaikinimo, iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, pripažįstant 2005 m. spalio 19 d. sudarytÄ vartojimo sutartį dėl karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo nesÄ Å¾ininga bei prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; taikyti restitucijÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti visas pagal Å¡iÄ sutartį jam sumokėtas sumas (7 130,46 Lt suma, nurodyta po teismo posėdžio metu pareikÅ¡to dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo), priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

L. O. ir R. Z. nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiekiamo karÅ¡to vandens temperatÅ«ra niekada nepakyla daugiau kaip iki 40 °C. UAB „Vilniaus energija“, teikdama vieÅ¡Ä jÄ paslaugÄ , pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, t. y. Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo (toliau – ir Å ilumos Å«kio įstatymas) 15 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad karÅ¡to vandens temperatÅ«ra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Atsakovei ir R. Z. įsigijus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tarp jų ir ieÅ¡kovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutartis dėl karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo. Å alys nesusitarė dėl individualių sÄ lygų, todėl laikytina, kad sutartis sudaryta pagal standartines sÄ lygas. Statinys, esantis (duomenys neskelbtini), neturi Å¡ilumos punkto. Toks punktas yra įrengtas name, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten per lauke iÅ¡tiestas trasas tiekiama Å¡ilumos energija ir karÅ¡tas vanduo į namÄ (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ ten – į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Karštas vanduo į statinį, esantį (duomenys neskelbtini), patenka per jo vidaus tinklo inžinerinius įrenginius, kurie yra prijungti prie ieškovo energijos tiekimo tinklų, o ne prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus tinklo inžinerinių įrenginių. Per ginčo laikotarpį pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpų, kuriose galėtų būti įrengtas šilumos punktas ir karštam vandeniui palaikyti skirtas cirkuliacinis kontūras, nebeliko. Ieškovas neįrengė šilumos punkto, kaip to sutarties sudarymo momentu reikalavo Šilumos ūkio įstatymas, o atlikdamas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos punkto renovacijos darbus nesilaikė privalomųjų teisės aktų reikalavimų, todėl vartotojams L.

O. ir R. Z. nėra patiekiamas nustatytus parametrus atitinkantis karÅ¡tas vanduo. Taigi tarp ieÅ¡kovo neteisėtos veiklos ir Å¡iems vartotojams daromos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl ieÅ¡kovui kyla atsakomybė už netinkamos kokybės paslaugos suteikimÄ vartotojams. IeÅ¡kovas, žinodamas, kad nebus patiektas reikalaujamus parametrus atitinkantis karÅ¡tas vanduo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), privalėjo iÅ¡ anksto arba bent sutarties sudarymo momentu informuoti apie suteikiamų paslaugų kokybę, todėl ieÅ¡kovas yra atsakingas už neteisingos informacijos pateikimÄ ir jos nepateikimÄ .

Dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningo elgesio vartotojai patyrė didelių nepatogumų, emocinę įtampÄ , ypač po to, kai susilaukė kÅ«dikio, kurio priežiÅ«rai bÅ«tinas tinkamos temperatÅ«ros vanduo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atmetė, atsakovės L. O. ir R. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ priteisė L. O. ir R.

Z. 7 130,46 Lt, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė; nutraukė bylÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį dėl 240,18 Lt priteisimo. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Z. pagal 2005 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 m. birželio 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ . Butas įgytas santuokoje, todėl R. Z. ir atsakovė L. O. yra buto bendrasavininkiai. Pastatas, kuriame yra Å¡is butas, pastatytas 1959 metais, karÅ¡tas vanduo į šį butÄ tiekiamas iÅ¡ Å¡ilumos punkto, esančio (duomenys neskelbtini).

Å ilumos punktas rekonstruotas 2008 metais, statytojas – UAB „Vilniaus energija“. Cirkuliacinis kontÅ«ras atliekant Å¡ilumos punkto rekonstrukcijÄ neįrengtas. Nors buvo numatyta įrengti karÅ¡to vandens cirkuliacinę linijÄ iki tolimiausio stovo, tačiau ji įrengta tik Å¡ilumos punkto patalpose. Å ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktas-pažyma iÅ¡duota 2008 m. spalio 14 d. Akte konstatuota, kad Å¡ilumos punktas atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.

RaÅ¡ytinė karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės bei R. Z. nėra ir nebuvo sudaryta, todėl ieÅ¡kovo ir atsakovės bei R. Z. santykiams taikomos karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų nuostatos. Sutartiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo, atsakovės ir R. Z. susiklostė 2005 m. spalio 19 d., R. Z. tapus buto savininku. Mokėjimai už vandens paÅ¡ildymÄ (karÅ¡tÄ vandenį) buto savininkų (vartotojų) buvo atliekami nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio.Atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutarties dalykÄ (karÅ¡tas vanduo) ir jam įstatymo keliamus kokybės reikalavimus (pastato karÅ¡to vandens sistemoje vandens temperatÅ«ra turi bÅ«ti 50-60 °C, sudarant technines prielaidas vandens Å¡ildytuve karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ padidinti iki 66 °C, o vartotojų čiaupuose – iki 60 °C), teismas pripažino pagrįsta ginčijamo Inspekcijos sprendimo iÅ¡vadÄ , kad vartotojas, kuriam į karÅ¡to vandens vartojimo vietÄ (čiaupÄ ) nėra tiekiamas higienos normas atitinkančios temperatÅ«ros vanduo, negali bÅ«ti laikomas gavusiu karÅ¡tÄ vandenį.Byloje aplinkybė, kad karÅ¡to vandens temperatÅ«ra vartotojų bute nepasiekia teisės aktais reikalaujamos temperatÅ«ros, nebuvo paneigta ir jÄ teismas laikė nustatyta.

Å alys neginčijo, kad netinkamos karÅ¡to vandens kokybės bute priežastis – cirkuliacinio kontÅ«ro gyvenamųjų namų karÅ¡to vandens sistemoje nebuvimas. IeÅ¡kovas byloje nereiÅ¡kė reikalavimo panaikinti Inspekcijos sudarytÄ Å¡ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktÄ -pažymÄ , kuria gyvenamojo namo karÅ¡to vandens sistema pripažinta atitinkančia teisės aktų reikalavimus ir naudotina pagal paskirtį. Teismo vertinimu, teisės aktai, reglamentuojantys apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu tvarkÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tokiu bÅ«du, kad suteiktų tiekėjui teisę tiekti energijÄ (karÅ¡tÄ vandenį) per nustatytų reikalavimų neatitinkančiÄ karÅ¡to vandens sistemÄ , kartu reikalaujant iÅ¡ vartotojo atsiskaityti už dėl tokio neatitikimo tiekiamÄ netinkamos kokybės prekę kainomis, nustatytomis tinkamos kokybės prekei.

Toks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumÄ vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.188 straipsnio 2 dalies 15, 16 punktai) bei prieÅ¡tarautų CK nuostatai, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, jei jis turi nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus (CK 6.383 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ teisės aktų, reglamentuojančių apsirÅ«pinimo energija (karÅ¡tu vandeniu) teisinius santykius sisteminės analizės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad energijos tiekimo sutartis su vartotoju, kurio energijos tiekimo įrenginiai neatitinka nustatytų reikalavimų (ir dėl Å¡ios priežasties tiekiamos energijos kokybės atitiktis norminių teisės aktų reikalavimams negali bÅ«ti užtikrinama), neturi bÅ«ti sudaroma.

Tuo atveju, jei energijos tiekimo sutartis yra sudaryta, vartotojas turi teisę reikalauti, kad karÅ¡to vandens tiekėjas tiektų energijÄ , atitinkančiÄ nustatytus kokybės reikalavimus, o tiekėjui Å¡ios pareigos nevykdant ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka. KarÅ¡to vandens tiekėjas, bÅ«damas įstatymu įpareigotas sudaryti karÅ¡to vandens tiekimo sutartis su vartotojais, turi užtikrinti, kad karÅ¡tas vanduo bÅ«tų tiekiamas tik į nustatytus reikalavimus atitinkančias karÅ¡to vandens sistemas, ir, prireikus, ginčyti Å¡ių sistemų pripažinimÄ tinkamomis naudoti pagal paskirtį, jei toks pripažinimas įpareigoja jį sudaryti sutartis su vartotojais, kurių tinkamas vykdymas negali bÅ«ti užtikrinamas.

Byloje nesant ginčo dėl karÅ¡to vandens tiekimo sutartinių santykių tarp Å¡alių egzistavimo ir ieÅ¡kovui reikalaujant iÅ¡ vartotojų vykdyti sutartį (mokėti už karÅ¡tÄ vandenį), ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl privalomuosius karÅ¡to vandens sistemų reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams iÅ¡tyrimo peržengia nagrinėjamo ginčo ribas, todėl teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ .Teismas sutiko su Inspekcijos sprendime pateikta norminių teisės aktų, reglamentuojančių tiekėjo pareigÄ užtikrinti tiekiamo karÅ¡to vandens kokybę, analize, jos nekartodamas, taip pat pažymėjo, kad esant sudarytai ir galiojančiai karÅ¡to vandens tiekimo sutarčiai tiekėjo sutartinės prievolės yra tinkamai vykdomos tik tada, jei tiekiamo karÅ¡to vandens kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus.

Prievolė užtikrinti tiekiamos energijos kokybę tokiu atveju besÄ lygiÅ¡kai tenka tiekėjui, o Å¡ios pareigos nevykdymas reiÅ¡kia netinkamÄ sutartinių prievolių vykdymÄ , kaip konstatuota ginčijamame Inspekcijos sprendime. Teismo nuomone, ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad higienos normas atitinkantis vanduo yra tiekiamas į gyvenamųjų namų Å¡ilumos punktÄ , nesudaro prielaidų pripažinti nepagrįsta Inspekcijos iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, kadangi pagal teisės aktų reikalavimus higienos normomis nustatyta vandens temperatÅ«ra turi bÅ«ti užtikrinama ne namo (namų) Å¡ilumos punkte, o vartotojui priklausančiame bute – vandens čiaupe, ir Å¡i pareiga tenka ieÅ¡kovui kaip karÅ¡to vandens tiekėjui.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, reglamentavusias ieÅ¡kovo, kaip energijos tiekėjo, veiklÄ , nurodė, kad esminės ieÅ¡kovo pareigos, susijusios su karÅ¡to vandens kokybės užtikrinimu, iÅ¡liko nepakitusios, kad pareiga užtikrinti tiekiamo karÅ¡to vandens kokybę visÄ ginčo laikotarpį teko bÅ«tent ieÅ¡kovui. Pagal teisės aktų reikalavimus aplinkybės, kad tiekiamas karÅ¡tas vanduo neatitinka higienos normomis nustatytos temperatÅ«ros, nustatymas yra pakankamas konstatuoti netinkamÄ tiekėjo pareigų vykdymÄ , todėl teismas sprendė, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį remiantis ieÅ¡kovo nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad karÅ¡tas vanduo nepasiekia L.

O. ir R. Z. buto dėl nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių priežasčių – namo karÅ¡to vandens sistemos ypatumų, kad norėdami gauti tinkamos kokybės energijÄ vartotojai, įskaitant atsakovę L. O. ir R. Z., turi pertvarkyti (rekonstruoti) namo karÅ¡o vandens sistemÄ , įrengiant cirkuliacinį kontÅ«rÄ . Pareiga prieÅ¡ sudarant energijos tiekimo sutartį įsitikinti, kad vartotojo energijos tiekimo įrenginiai yra tinkami siekiant užtikrinti kokybiÅ¡kÄ ir saugų energijos tiekimÄ , tenka tiekėjui, kaip profesionaliam energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyviui.

To nepadaręs, tiekėjas netenka teisės remtis vartotojo energijos tiekimo įrenginių trÅ«kumais, kaip aplinkybe, atleidžiančia jį nuo pareigos užtikrinti tiekiamos energijos kokybę. IeÅ¡kovui dar 2008 metais atliekant Å¡ilumos punkto rekonstrukcijÄ turėjo bÅ«ti žinoma, kad esamoje sistemoje neįmanomas tinkamos kokybės karÅ¡to vandens tiekimo užtikrinimas, taigi sukurdamas ir tęsdamas karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo santykius su vartotojais, kurių karÅ¡to vandens sistema nėra tinkama užtikrinti tiekiamo karÅ¡to vandens kokybę, ieÅ¡kovas veikė savo rizika ir negali remtis Å¡ia aplinkybe kaip paÅ¡alinančia jo kaltę dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovais pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lyga, įpareigojanti vartotojus atsiskaityti už karÅ¡tÄ vandenį, o karÅ¡to vandens, atitinkančio teisės aktų reikalavimus, tiekimÄ padaranti priklausomÄ nuo papildomos sÄ lygos – namo karÅ¡to vandens sistemos rekonstrukcijos, yra nesÄ Å¾ininga vartotojų atžvilgiu (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 15 punktas, 16 punktas), todėl negali bÅ«ti taikoma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, jog tinkamos temperatÅ«ros karÅ¡tas vanduo bÅ«tų patiekiamas į namÄ , kuriame yra atsakovei priklausantis butas, kadangi Å¡ilumos punktas yra įrengtas kitame name, ir nėra aiÅ¡ku, kurioje Å¡ilumos tinklų vietoje dėl atsiradusių energijos nuostolių karÅ¡tas vanduo atÅ¡Ä la iki teisės aktų reikalavimų nebeatitinkančios temperatÅ«ros.

Teismas sutiko su L. O. ir R. Z. argumentais, kad jie negali bÅ«ti pripažinti atsakingais už kitiems asmenims (ieÅ¡kovui ar gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkams) bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose objektuose atsiradusius Å¡ilumos nuostolius. Kita vertus, karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra bÅ«tent karÅ¡tas vanduo, t. y. geriamasis vanduo, kurio temperatÅ«ra atitinka teisės aktų nurodytus parametrus. Å iuo atveju vartotojas perka iÅ¡ tiekėjo karÅ¡tÄ vandenį kaip kompleksinį produktÄ , o ne jo paruoÅ¡imui sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ .

Å ilumos energija karÅ¡to vandens vartotojui yra reikÅ¡minga tik tiek, kiek ji sudaro perkamos prekės – karÅ¡to vandens, sudėtinę dalį, o ne kaip savarankiÅ¡ka prekė. KarÅ¡tas vanduo yra perkamas ne gyvenamojo namo (namų) Å¡ilumos punkte, o karÅ¡to vandens vartojimo vietoje – vartotojo bute, ir bÅ«tent Å¡ioje vietoje perkama prekė turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus, už kuriuos atsakingas tiekėjas. Vartotojas, kurio bute nėra užtikrinamas karÅ¡to vandens temperatÅ«ros parametras, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties tai atsitiko, laikytinas apskritai negavusiu karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarties dalyko ir negali bÅ«ti įpareigojamas atsiskaityti už nepatiektÄ prekę.

Teismas, atsižvelgdamas į karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarties dalykÄ , sprendė, kad vandens, neatitinkančio karÅ¡tam vandeniui nustatytų temperatÅ«ros reikalavimų, tiekimas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi vartotojas iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, L. O. ir R. Z. turėjo teisę atsisakyti mokėti ieÅ¡kovui už karÅ¡tÄ vandenį, o Å¡ias sumas sumokėję – reikalauti jų grÄ Å¾inimo (CK 6.386 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad L. O. ir R. Z. atlygintų vertę to, kÄ Å¡ie be teisinio pagrindo sutaupė (CK 6.386 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį reikalavo pripažinti 2005 m. spalio 19 d. sudarytÄ karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartį nesÄ Å¾ininga bei prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau teismas šį reikalavimÄ pripažino nepagrįstu. IÅ¡ ieÅ¡kovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį paaiÅ¡kinimų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai ginčijamos sutarties prieÅ¡taravimÄ Ä¯statymo nuostatoms siejo su imperatyvia tiekėjo pareiga užtikrinti tiekiamo karÅ¡to vandens temperatÅ«ros parametrų atitikimÄ higienos normoms.

Teismas nurodė, kad Å¡i karÅ¡to vandens tiekėjo pareiga atsiranda nuo sutarties sudarymo, o Å¡ios pareigos nevykdymas reiÅ¡kia netinkamÄ prievolių vykdymÄ pagal galiojančiÄ sutartį. Å alių sudarytos karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos nagrinėjamu atveju neatleidžia ieÅ¡kovo (tiekėjo) nuo pareigos tiekti tinkamos kokybės karÅ¡tÄ vandenį, todėl Å¡alių sudaryta sutartis įstatymo imperatyvui neprieÅ¡tarauja. Teismas pažymėjo, kad esminės tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos yra energijos (karÅ¡to vandens) kiekis ir kaina.

Nei vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų nėra pagrindo pripažinti nesÄ Å¾ininga vartotojų atžvilgiu.Teismas nustatė, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 7 130,46 Lt priteisimo turi bÅ«ti tenkinamas kaip sumokėtos prekės kainos, kuriÄ vartotojas turėjo teisę atsisakyti mokėti, grÄ Å¾inimas. Dėl dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų (240,18 Lt priteisimo) teismas bylÄ nutraukė, L. O. ir R. Z. atsisakius Å¡ios dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad Å¡is teismo sprendimas neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ L.

O. ir R. Z. dėl atlyginimo to, kÄ pastarieji nepagrįstai sutaupė naudodami energijÄ . Teismas netenkino L. O. ir R. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatęs, kad ieÅ¡kovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje neįrodė patyrę neturtinę žalÄ dėl neteisėtų UAB „Vilniaus energija“ veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti pridedamus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie objektyviai negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas jų gavimo aplinkybes; kreiptis į administracinį teismÄ dėl teisės aktų atitikties, patenkinant byloje esantį 2013 m. rugsėjo 5 d. tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, iÅ¡ dalies tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir perduoti bylÄ Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; pripažinti UAB „Senamiesčio Å«kis“ dalyvavimÄ byloje bÅ«tinu;

įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ ; priteisti iÅ¡ bendraieÅ¡kių pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. O. bei R. Z. 358 Lt žyminio mokesčio (proporcingai), ieÅ¡kovo sumokėto paduodant apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Inspekcija, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , nesiaiÅ¡kino faktinės situacijos, nesirėmė objektyviais duomenimis, neturėjo gyvenamųjų namų karÅ¡to vandens sistemos projektinės dokumentacijos, kuri bÅ«tina siekiant nustatyti aplinkybes dėl namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atitikimo privalomiesiems reikalavimams, neiÅ¡matavo karÅ¡to vandens temperatÅ«ros ginčo bute, todėl Å¡ios vieÅ¡o administravimo institucijos priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Å ilumos punkte karÅ¡to vandens išėjimo temperatÅ«ra atitinka higienos, kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau dėl cirkuliacinio kontÅ«ro nebuvimo nuolat užtikrinti vartojimo vietoje (vartotojo bute) teisės aktais nustatytÄ centralizuotai tiekiamo karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ yra neįmanoma. Cirkuliacinio kontÅ«ro įrengimo klausimas yra susijęs su pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos pertvarkymu, dėl kurio sprendimÄ turėtų priimti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, esantys pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos bendraturčiais.

Namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema, nors ir įrengta iki 2003 m. liepos 1 d., kurioje galbÅ«t ir nebuvo suprojektuotas/neįrengtas cirkuliacinis kontÅ«ras, Å¡iuo metu negali bÅ«ti laikoma atitinkanti galiojančius privalomuosius reikalavimus. Daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema tik esant cirkuliaciniam kontÅ«rui gali bÅ«ti laikoma atitinkanti privalomuosius reikalavimus, nes tik tuomet įmanomas teisiniu reguliavimu nustatytos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros nuolatinis palaikymas vandens vartojimo vietoje, o tuo pačiu ir Å ilumos Å«kio įstatymo normų (23 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 4 dalis) tinkamas įgyvendinimas.Esant situacijai, kai namų karÅ¡to vandens sistema be cirkuliacinio kontÅ«ro (už kurio įrengimÄ atsakingi namų bendrasavininkiai) Inspekcijos pripažįstama atitinkančia privalomuosius reikalavimus, o tokiu atveju Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 234.1 punktas (originalios redakcijos 226.1 punktas) (toliau – ir Taisyklių) numato vartotojo teisę reikalauti iÅ¡ apelianto nuolat palaikyti tinkamÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ , teismas nepagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ kreiptis į administracinį teismÄ iÅ¡tirti teisės akto atitiktį įstatymui.Inspekcijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų bei vieÅ¡ojo administravimo principų, sprendimo rezoliucinė dalis prasilenkia su vartotojo skunde keliamais reikalavimais.

Inspekcija konstatavo, kad namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus, nors net neturėjo namų karÅ¡to vandens sistemos projekto, net netikrino karÅ¡to vandens temperatÅ«ros L. O. bei R. Z. bute. Inspekcijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, todėl jis turi bÅ«ti aiÅ¡kus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ku, kokius veiksmus apeliantas turi atlikti. Sprendimu reikalaujama vykdyti tai, kas bÅ«tų objektyviai neįmanoma ir neteisėta.Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Energetikos skyriaus įgyvendinamus uždavinius (užtikrinti miesto energetinių objektų funkcionavimÄ , kontroliuoti viešųjų paslaugų teikimÄ ) bei vykdomas funkcijas (konsultuoja Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo klausimais, nagrinėja karÅ¡to vandens tinklų eksploatavimo ir remonto klausimus), Å¡i institucija pagal teisės aktų jai suteiktÄ kompetencijÄ turėtų dalyvauti byloje trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, statusu bei pateikti paaiÅ¡kinimus.Teismas nepagrįstai nepripažino UAB „Senamiesčio Å«kis“ dalyvavimo byloje bÅ«tinu, nors Å¡is juridinis asmuo kaip namų valdytojas ir jų sistemų prižiÅ«rėtojas yra atsakingas už Å¡ilumos punkto darbo reguliavimÄ bei pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų nuo Å¡ilumos punkto iki gyventojų butų tinkamÄ priežiÅ«rÄ .Apeliantas karÅ¡to vandens tiekėjo veiklÄ pradėjo nuo 2010 m. gegužės 1 d., todėl karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai tarp Å¡alių susiklostė ne anksčiau nei 2010 m. gegužės 1 d., o ne nuo L.

O. ir R. Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo momento 2005 m. spalio 19 d. Tarp Å¡alių nebuvo sudaryta individuali raÅ¡ytinė karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Iki Å¡alys susitaria dėl karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarčių pagal Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas arba pasirenka kitÄ karÅ¡to vandens tiekėjÄ ir su juo sudaro karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, taikomos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priede nustatytos KarÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų nuostatos.

Todėl teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės L. O. bei R. Z. santykiams taikomos karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų nuostatos, nepagrįstai laikė, jog sutartiniai santykiai susiklostė 2005 m. spalio 19 d. (nuo buto įsigijimo momento) ir priteisė iÅ¡ apelianto Å¡ių vartotojų atliktus mokėjimus nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio.Atsižvelgiant į tai, kad iki 2010 m. gegužės 1 d. vartotojai atsiskaitydavo su apeliantu kaip Å¡ilumos tiekėju už Å¡ilumos energijÄ vandeniui paÅ¡ildyti bei Å¡altÄ vandenį karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti (pagal geriamojo vandens kainas), higienos normas atitinkanti vandens temperatÅ«ra visuomet buvo užtikrinama jo išėjimo vietoje Å¡ilumos punkte.

Jeigu vertinti karÅ¡to vandens tiekimo-vartojimo ribÄ bute – ji galima net ir teoriÅ¡kai tik nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Todėl ir Å¡iuo aspektu (apeliantas iki 2010 m. gegužės 1 d. nebuvo karÅ¡to vandens tiekėjas, tiekimo-vartojimo riba bute nustatyta nuo 2010 m. lapkričio 1 d.) teismas, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, neturėjo teisinio pagrindo priteisti mokėtinas sumas už karÅ¡tÄ vandenį iki 2010 m. lapkričio 1 d. Ä® butų/patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiÄ karÅ¡to vandens sistemÄ tiekiamo karÅ¡to vandens temperatÅ«ra atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Tinkamos temperatÅ«ros karÅ¡tas vanduo, patekęs į butų/patalpų savininkams priklausančiÄ sistemÄ , pradeda vėsti dėl Å¡ilumos mainų tarp karÅ¡to vandens sistemÄ sudarančių vamzdynų pavirÅ¡ių ir juos supančios aplinkos (Å¡ilumos nuostolių). Tokiu bÅ«du butų/patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose karÅ¡to vandens sistemos vamzdynuose atsiranda Å¡ilumos nuostoliai ir bÅ«tent tai lemia karÅ¡to vandens temperatÅ«ros pasikeitimÄ sistemoje, nors į sistemÄ paduodamas reikiamos temperatÅ«ros karÅ¡tas vanduo.

Å ilumos nuostolius, atsirandančius karÅ¡to vandens tiekimo sistemos vamzdynuose, turi padengti butų/patalpų savininkai, kuriems tokia sistema priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nėra jokio teisės akto, leidžiančio taikyti kitokiÄ karÅ¡to vandens kainÄ nei ta, kuriÄ nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2010 m. gegužės 1 d. (ieÅ¡kovo kaip karÅ¡to vandens tiekėjo veiklos pradžios) iki dabar pagal galiojančius teisės aktus atsakovei L. O. yra taikoma vieno kubinio metro karÅ¡to vandens kaina, į kuriÄ yra įskaičiuotos Å¡ilumos sÄ naudos tik Å¡altam vandeniui paÅ¡ildyti, t. y.

į Å¡iÄ kainÄ nėra įskaičiuotos Å¡ilumos sÄ naudos karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti namo sistemoje. Namuose, kuriuose yra įrengtas karÅ¡to vandens cirkuliacinis kontÅ«ras ir sistemoje užtikrinta nuolatinė karÅ¡to vandens cirkuliacija bei temperatÅ«ra, atsiranda papildomos Å¡ilumos sÄ naudos karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti ir tokių namų karÅ¡to vandens vartotojai moka ne tik už suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį, tačiau moka ir papildomÄ mokesti už Å¡ilumÄ , suvartotÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti namo sistemoje (taip vadinamas „gyvatuko“ mokestis), net tuomet, kai karÅ¡to vandens nenaudoja.

Å iuo atveju Å¡ilumos sÄ naudos karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti namo (duomenys neskelbtini) gyventojams neskaičiuojamos. Pagal Inspekcijos vertinimÄ , pastato karÅ¡to vandens sistemos, suprojektuotos iki 2003 m. liepos 1 d., kuriose nėra cirkuliacinio kontÅ«ro (už jo įrengimÄ atsako tik namo bendrasavininkiai), visgi laikomos atitinkančiomis privalomuosius reikalavimus. Apelianto teigimu, Taisyklių 234.1 punkte įtvirtinta nuostata gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, kai pastato karÅ¡to vandens sistema yra su cirkuliaciniu kontÅ«ru (pagal lingvistinį aiÅ¡kinimÄ ), nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų įtvirtinama karÅ¡to vandens tiekėjo atsakomybė be kaltės, kai karÅ¡to vandens tiekėjas privalėtų palaikyti vandens vartojimo vietoje (bute) higienos normas atitinkančiÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ , kurios nuolatinis palaikymas neįmanomas dėl cirkuliacinio kontÅ«ro nebuvimo, už kurio įrengimÄ atsakingi tik namo bendrasavininkiai.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais buvo praÅ¡oma pripažinti karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį nesÄ Å¾ininga ir prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negaliojančia nuo jos sudarymo, bei taikyti restitucijÄ . Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Å¡is reikalavimas pripažintinas nepagrįstu, tačiau rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl Å¡io reikalavimo atmetimo, todėl sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų.

Kaip teisinį pagrindÄ L. O. bei R. Z. teisei atsisakyti mokėti už karÅ¡tÄ vandenį, o Å¡ias sumas sumokėjus – reikalauti jų grÄ Å¾inimo, teismas nurodė CK 6.386 straipsnio 2 dalį, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . IeÅ¡kovams savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo negrindžiant minėtu aspektu, apeliantas net neturėjo galimybės apsiginti, pateikti savo atsikirtimus. Teismui nurodžius karÅ¡to vandens sudėtines dalis, liko neaiÅ¡ku, kodėl pažeidžiant ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, bendruosius teisės principus, L.

O. ir R. Z. buvo priteista ir už geriamÄ jį vandenį, kuris yra sudėtinė karÅ¡to vandens dalis ir už kurį apeliantas atsiskaito su geriamojo vandens tiekėju, o vartotojai tÄ vandenį neginčijamai gavo. Be to, teisės aktais reglamentuota karÅ¡to vandens temperatÅ«ra vartotojų bute (vandens vartojimo vietoje) ne visuomet neatitinka parametrų, o tik tuomet, kai namų gyventojai visai nevartoja arba vartoja mažai karÅ¡to vandens. L. O. ir R. Z. gavo karÅ¡tÄ vandenį (jo sudėtinę dalį – geriamÄ jį vandenį bei Å¡ilumos energijÄ jam paÅ¡ildyti), jį suvartojo.

IeÅ¡kovai negavo tik Å¡ilumos energijos dalies, skirtos nuolatinei jau paÅ¡ildyto karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti namų karÅ¡to vandens sistemoje, tačiau už tokiÄ energijÄ ir nemokėjo, nes toks mokestis Å¡ių namų gyventojams už karÅ¡to vandens cirkuliacijos palaikymÄ („gyvatuko“ mokestis) nėra ir nebuvo taikomas. Nors teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir L. O. bei R. Z. grÄ Å¾ino karÅ¡to vandens kainÄ , tačiau pagal nurodytÄ teisės normÄ nepasisakė dėl atsisakymo sutarties, o tai reiÅ¡kia, kad karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal BendrÄ sias sÄ lygas tęsiasi.

Tokiu teismo sprendimu sukuriamas nelogiÅ¡kas, ydingas precedentas, kai Vilniaus mieste esant 544 daugiabučiams gyvenamiesiems namams, kuriuose nėra įrengtas cirkuliacinis kontÅ«ras (apelianto duomenimis), karÅ¡to vandens vartotojų Å¡iuose namuose esant apie 17 052, pastariesiems apeliantas turėtų grÄ Å¾inti jų už karÅ¡tÄ vandenį sumokėtas sumas, o grÄ Å¾inęs pinigus ir teismui nenutraukus karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, toliau turėtų tiekti karÅ¡tÄ vandenį. IeÅ¡kovas turėtų užsiimti nuostolinga veikla (tiekti nemokamai karÅ¡tÄ vandenį, nors visas jo sudedamÄ sias dalis (geriamÄ jį vandenį ir Å¡ilumÄ jam paÅ¡ildyti/paruoÅ¡ti namų Å¡ilumos punkte) vartotojai gauna ir suvartoja) ir po to vėl už kitÄ tiekimo laikotarpį vartotojams grÄ Å¾inti pinigus, nes atsisakyti tiekti karÅ¡tÄ vandenį įstatymas draudžia, o pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema be cirkuliacinio kontÅ«ro pagal teismo ir Inspekcijos interpretavimÄ laikoma atitinkančia privalomuosius reikalavimus.

Pagal teismo sprendimu suformuluotÄ praktikÄ , tuo atveju, kai dėl pačių vartotojų ar kitų trečiųjų asmenų kaltės (veikimo ar neveikimo) daugiabučiame name negali bÅ«ti užtikrinta reikiama karÅ¡to vandens temperatÅ«ra, karÅ¡to vandens tiekėjas privalo tiekti karÅ¡tÄ vandenį vartotojams nemokamai ir tokios absurdiÅ¡kos situacijos karÅ¡to vandens tiekėjas negali pakeisti, kadangi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai karÅ¡to vandens tiekėjui nesuteikia teisės kaip nors daryti įtakÄ daugiabučio namo bendrasavininkiams priklausančioms namo karÅ¡to vandens sistemoms (nei atlikti jų priežiÅ«ros, nei jų rekonstruoti) ar įrenginiams (reguliuoti Å¡ilumos punkto įrenginius pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 20 straipsnio l dalį turi teisę tik namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas).

Be to, tiek Inspekcijos, tiek teismo sprendimas prieÅ¡tarauja nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiam Å ilumos Å«kio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1608 ir juo pakeistoms įstatymo nuostatoms, kuriomis draudžiama apeliantui reguliuoti energijos suvartojimÄ namuose.Pagal imperatyviÄ Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis turi bÅ«ti paskirstomas vartotojams. Jeigu ieÅ¡kovai (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) neatlygina apeliantui už Å¡ilumos energijÄ karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti, tuomet Å¡is Å¡ilumos energijos kiekis turi bÅ«ti paskirstytas (iÅ¡dalytas) visiems butų/patalpų savininkams.

Kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, svarstytina dėl namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų dalyvavimo Å¡ioje byloje trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, statusu. Teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimÄ neįtraukė visų daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos/karÅ¡to vandens vartotojų, nes priimtas sprendimas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms.Jeigu L.

O. ir R. Z. abu yra buto savininkai, tai jie abu yra karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys – buitiniai karÅ¡to vandens vartotojai. Dėl Å¡ios priežasties tiek Inspekcija, tiek teismas sprendimuose pasisakė dėl neįtraukto į bylÄ asmens – R. Z. teisių ir pareigų. Teismas nagrinėdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, rėmėsi tik bendraieÅ¡kio R. Z. paaiÅ¡kinimu, kad butas įgytas santuokoje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta.Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles.

Atsakovė (ieÅ¡kovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) L. O. ir ieÅ¡kovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. Z. atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuoja, kad visi ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai nepagrįsti. L. O. ir R. Z. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ pateikia tokius esminius atsikirtimus: Apeliantas tiek pateikdamas ieÅ¡kinį, tiek apeliacinį skundÄ peržengia individualaus ginčo ribas, nenurodo, kodėl ir kaip L. O. ir R. Z. pažeidžia jo teises ir interesus.

Byloje apeliantas negali suformuluoti reikalavimo L. O. ir R. Z. bei nurodyti, kaip turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ginčas, nes pats supranta, kad negali teismo praÅ¡yti įpareigoti vartotojus mokėti už paslaugÄ , kurios Å¡ie negauna, taip pat suvokia, kad bÅ«tent jis pažeidžia Å ilumos Å«kio įstatyme numatytus karÅ¡to vandens temperatÅ«ros parametrus. Sutartinių santykių atsiradimo momentu, taip pat apelianto užsakymu atliekant Å¡ilumos punkto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ , pareiga karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui įrengti cirkuliacinį kontÅ«rÄ pagal teisės aktus buvo numatyta apeliantui.

L. O. ir R. Z., nebÅ«dami namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, niekaip negali spręsti dėl kitų asmenų nuosavybės teisės. Apeliantas nurodo neteisingus duomenis, kad L. O. ir R. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute karÅ¡to vandens temperatÅ«ra nebuvo matuota. Apelianto argumentai dėl nustatyto teisinio reguliavimo spragų, apelianto veiksmų 2008 metais užsakant ir vykdant Å¡ilumos punkto rekonstrukcijÄ , peržengia individualaus ginčo ribas. Be to, apeliantas ginčyti teisės aktus turėjo jų priėmimo momentu, tačiau Å¡iuo atveju apeliantas tiekė paÅ¡ildytÄ vandenį, reikalaudamas mokėti už paslaugÄ , kaip suteiktÄ pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatytas sÄ lygas.

Jei apeliantas negalėjo suteikti kokybiÅ¡kos paslaugos, jis turėjo jos neteikti, apie tai aiÅ¡kiai nurodydamas vartotojams. Ä®statymas nesuteikia teisės teikti sveikatai pavojingÄ paslaugÄ , nepriklausomai nuo to, yra ar nėra cirkuliacinis kontÅ«ras.Apelianto praÅ¡ymas kreiptis į administracinį teismÄ nėra susijęs su Å¡ios bylos dalyku.Apeliantas skundo dalyje dėl Inspekcijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (03) 2R-56 atitikties VieÅ¡ojo administravimo įstatymui nurodo naujus argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teisme draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis.Apeliantas nurodė, kad iki 2010 metų nebuvo karÅ¡to vandens tiekėjas, todėl neprivalo atsakyti už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

Tokiu atveju apelianto sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos už paslaugų teikimÄ , yra be teisėto pagrindo, todėl visos sumos, kurias gavo apeliantas, turi bÅ«ti grÄ Å¾intos vartotojams, taikant CK 6.237 straipsnį. Visgi Å¡i aplinkybė teismo sprendimo esmės nepakeičia. Apelianto teiginys dėl to, kad turėjo bÅ«ti iÅ¡skirta ir priteista tik kainos dalis už negautÄ Å¡ilumos energijos dalį, nėra galimas lygiai taip pat, kaip kad vartotojai negalėjo mokėti kitokios kainos, nei ji yra patvirtina.Apelianto argumentai dėl sutaupymo yra nepagrįsti, nes sutaupyti dalies energijos neįmanoma, kada bute tekėjo vos Å¡iltas vanduo, kuriuo naudotis nepakaitinus nebuvo galima.

Atsakovai nereikalavo nuostolių atlyginimo, o skaičiuojant visas iÅ¡laidas dėl netinkamos paslaugos gavimo, laikėsi nuostatos, kad iÅ¡ esmės negavo paslaugos, nes apeliantui yra draudžiama teikti nesaugiÄ paslaugÄ . Dėl teismo teisės taikyti alternatyvų vartotojų teisių gynimo bÅ«dÄ apeliantas neturi teisės spręsti.IeÅ¡kovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. Z. byloje dalyvavo ir teikė paaiÅ¡kinimus, todėl apelianto argumentas dėl to, kad teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų, yra nesuprantamas.

Apeliantui pagal CPK 95 straipsnį turėtų bÅ«ti skirta bauda dėl nepagrįstai pradėto proceso, ginčijant atsakovams įstatymo garantuojamÄ teisę, be to, įvertintina ir tai, kad vartotojai iki tol aktyviai siekė iÅ¡spręsti ginÄÄ tarpusavyje ar ikiteisminio nagrinėjimo metu. Atsakovai sugaiÅ¡o laiko, turėjo iÅ¡laidų dėl teisinių konsultacijų, todėl apeliantui skirtina 12 000 Lt bauda (50 procentų skiriant atsakovams, 50 procentų – valstybei). Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kiek jis yra susijęs su Inspekcijos sprendimo ginčijimu, atmesti.Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

Inspekcijos pagal kompetencijÄ nagrinėto ginčo esmė yra apelianto tiekiamo vartotojai L. O. karÅ¡to vandens temperatÅ«ros, numatytos teisės aktuose, užtikrinimas. Å iuo atveju vartotoja reikalavo iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ dėl netinkamos kokybės karÅ¡to vandens tiekimo ir įpareigoti tiekėjÄ spręsti klausimÄ dėl karÅ¡to vandens kainos sumažinimo – kompensacijų taikymo už ankstesniu laikotarpiu tiektÄ karÅ¡tÄ vandenį bei dėl karÅ¡to vandens, kuris bus tiekiamas ateityje, kainos.

Inspekcija savo sprendimu pagal teisės aktuose numatytÄ kompetencijÄ konstatavo, kad tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų vartotojo karÅ¡to vandens vartojimo vietoje patiekti teisės aktuose numatytos temperatÅ«ros vandenį.Teisės aktai įtvirtina aiÅ¡kius kriterijus, kada yra laikoma, jog patiektas karÅ¡tas vanduo, t. y. tokia prekė, kokiÄ privalo tiekti tiekėjas. Inspekcija laikosi pozicijos, kad karÅ¡to vandens tiekėjas kaip sutarties Å¡alis ir kaip subjektas, teikiantis bendrojo intereso paslaugas, privalo užtikrinti tokias paslaugas, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus, vykdyti savo įsipareigojimus tinkamai ir tik už tinkamas paslaugas gauti atitinkamÄ užmokestį.

Teisės aktai nenumato iÅ¡imčių, kurios bÅ«tų taikomos vartotojui tiekiamo karÅ¡to vandens reikalavimams, t. y. teisės aktuose aiÅ¡kiai numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti ne žemesnės nei +55°C temperatÅ«ros. Vartotojas, gavęs žemesnės nei reikalaujama teisės aktuose temperatÅ«ros vandenį, karÅ¡to vandens kaip sutarties dalyko negavo. Dėl karÅ¡to vandens tiekėjo pareigos tinkamo vykdymo Inspekcija sprendime ir pasisakė, kurį apeliantas nepagrįstai siekia įrodyti esant neteisėtÄ ir tariamai reikalaujantį įvykdyti tai, kas neįmanoma.

Inspekcija sprendimu reikalavo karÅ¡to vandens tiekėjo vykdyti teisės aktuose numatytas pareigas ir sutartinius įsipareigojimus bei konstatavo, kad tiekėjui nevykdant teisės aktuose numatytų reikalavimų, vartotojui nėra patiekiama pagal sutartį sutarta prekė/paslauga. Apeliantas teigia, kad Inspekcijos sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų, tačiau nenurodo konkretaus pagrindo ir savo teiginio neargumentuoja. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalį teismas ne peržiÅ«ri ir vertina Inspekcijos sprendimÄ , o sprendžia ginÄÄ iÅ¡ esmės, todėl apelianto pozicija, kad Inspekcijos sprendimas esÄ s neteisėtas, yra nepagrįsta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnis). CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia ar vengia juos laiku pateikti. Ä®rodymų teikimo ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , užtikrinti sÄ Å¾iningÄ bylinėjimÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).Apeliantas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašė priimti raÅ¡ytinius įrodymus, kurie objektyviai negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. spalio 23 d. atsakymo Nr. 2R-3381, UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2013 m. spalio 22 d. atsakymo su priedais Nr. R2-701 kopijas.

Be to, 2013 m. lapkričio 25 d. suraÅ¡ytu praÅ¡ymu UAB „Vilniaus energija“ prašė pridėti prie bylos namų, esančių (duomenys neskelbtini), karÅ¡to vandens sistemos projektinę dokumentacijÄ , prie Å¡io praÅ¡ymo taip pat pridėjo 2013 m. rugsėjo 16 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Energetikos skyriaus 2013 m. spalio 22 d. raÅ¡tÄ â€žDėl pastatų (duomenys neskelbtini) karÅ¡to vandens sistemos dokumentų“, 2013 m. spalio 21 d.

Vilniaus apskrities archyvo raÅ¡tÄ â€žDėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektinės dokumentacijos“. UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. gegužės 8 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei prašė pridėti prie bylos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. balandžio 8 d. atsakymo Nr. 2R-1224 kopijÄ . Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsižvelgiant į kartu su apeliaciniu skundu pateiktų tiek Inspekcijos, tiek UAB „Senamiesčio Å«kio“ raÅ¡tų suraÅ¡ymo datas (raÅ¡tai buvo suraÅ¡yti po skundžiamo sprendimo priėmimo), į tai, kad iÅ¡ raÅ¡tų turinio matyti, jog apeliantas į minėtus asmenis kreipėsi dėl informacijos, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas, sprendžia, kad Å¡ie raÅ¡tai turi bÅ«ti priimami ir vertinami bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Tačiau teisėjų kolegija atsisako priimti ir grÄ Å¾ina apeliantui kartu su apeliaciniu skundu pateiktÄ Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu biuletenį, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo komisijos protokolÄ , kurie buvo suraÅ¡yti dar 2012 m. ir neabejotinai galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad aplinkybės apie tai, jog UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2012 m. liepos mėnesį organizuota daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausa raÅ¡tu dėl karÅ¡to vandens tiekimo linijos (kontÅ«ro) įrengimo neįvyko, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo žinomos (I t., 70 b. l.).

IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ dar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme siekė gauti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), karÅ¡to vandens sistemos projektinę dokumentacijÄ (II t., 114 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ liudijimÄ ir įpareigojo UAB „Senamiesčio Å«kis“ per 10 dienų nuo liudijimo jam pateikimo dienos iÅ¡duoti ieÅ¡kovui pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentacijÄ , t. y. karÅ¡to vandens sistemos projektÄ (II t., 137 b. l.), tačiau UAB „Senamiesčio Å«kis“ Å¡ių dokumentų neturėjo (II t., 140 b. l.).

Tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , apeliantui kreipusis į Vilniaus apskrities archyvÄ 2013 m. spalio 14 d. raÅ¡tu, ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ tapo prieinama namų, esančių (duomenys neskelbtini), projektinė dokumentacija (III t., 45 b. l.), kuri ir buvo pateikta apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į projektinės dokumentacijos gavimo datÄ ir sÄ lygas, į tai, kad klausimai dėl namų projektinės dokumentacijos buvo keliami ir pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija Å¡iÄ projektinę dokumentacijÄ priima ir vertina nagrinėdama apelianto UAB „Vilniaus energija“ skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo.Å alys turi teisę duoti teismui paaiÅ¡kinimus žodžiu ir raÅ¡tu (CPK 42, 302 straipsnis).

Apeliantas, pasinaudodamas Å¡ia teise, byloje pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taip pat Inspekcijos 2014 m. balandžio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 2R-1224. Tiek apelianto paaiÅ¡kinimai, tiek raÅ¡to turinys yra susiję su karÅ¡to vandens tiekimo sistemos cirkuliaciniu kontÅ«ru ir tuo, kad cirkuliacinis kontÅ«ras užtikrina teisės aktuose reglamentuotos temperatÅ«ros karÅ¡to vandens tiekimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais nėra pildomas apeliacinis skundas (CPK 323 straipsnis) (aplinkybės, susijusios su cirkuliaciniu kontÅ«ru, buvo iÅ¡dėstytos apeliaciniame skunde), o Inspekcijos raÅ¡tas pagal jo suraÅ¡ymo datÄ negalėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ pagal apelianto UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ Å¡iuos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir Inspekcijos 2014 m. balandžio 8 d. raÅ¡tÄ priima bei vertina.

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, priimto iÅ¡nagrinėjus atsakovės L. O. skundÄ dėl netinkamos kokybės karÅ¡to vandens tiekimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pastatas, kuriame yra butas, pastatytas 1959 metais. Butas nuosavybės teise priklauso R. Z. pagal 2005 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 m. birželio 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ (I t., 146 b. l.). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu R. Z. paaiÅ¡kino, kad butas įgytas santuokos su L.

O. metu (II t., 153 b. l. - antra pusė). Butui Nr. 30, esančiam (duomenys neskelbtini), karštas vanduo tiekiamas iš šilumos punkto, esančio (duomenys neskelbtini) (I t., 96 b. l.). Iš šilumos punkto, esančio name (duomenys neskelbtini), karštas vanduo tiekiamas namams, esantiems (duomenys neskelbtini). Karšto vandens temperatūros palaikymo vamzdynai namuose nesumontuoti (jų nėra). Karšto vandens recirkuliacinė linija yra tik šilumos punkto patalpose, šilumos punkto rekonstrukcija atlikta 2008 m. rugsėjo mėnesį (I t., 58 b. l.).

RaÅ¡ytinė karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir L. O. bei R. Z. nebuvo sudaryta, todėl tarp ieÅ¡kovo, L. O. ir R. Z. susiklosčiusiems santykiams taikomos karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų nuostatos.CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokiÄ energijÄ mokėti. Tačiau energijos tiekimo įmonė Å¡iuo atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, kÄ abonentas be teisinio pagrindo sutaupė naudodamas energijÄ .

Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimÄ (CK 6.386 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo – iÅ¡ geriamojo vandens paruoÅ¡as, paÅ¡ildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatÅ«ros, vanduo. Å io įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karÅ¡to vandens temperatÅ«ra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Å ilumos, karÅ¡to vandens tiekėjų ir pastato Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojo tarpusavio santykiai, kompetencija, teisės ir pareigos karÅ¡to vandens tiekimo srityje nustatomos energetikos ministro tvirtinamose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Pagal higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 26.2 punktÄ legioneliozių prevencijai pastato karÅ¡to vandens sistemoje vandens temperatÅ«ra turi bÅ«ti 50-60 °C, sudarant technines prielaidas vandens Å¡ildytuve karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ padidinti iki 66 °C, o vartotojų čiaupuose – iki 60 °C, be to, 25 punkte nustatyta, kad iÅ¡ geriamojo vandens pagaminto naudojamo buityje karÅ¡to vandens sauga ir kokybė turi bÅ«ti užtikrinama iki vandens vartojimo vietų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad atsižvelgiant į karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarties dalykÄ (karÅ¡tas vanduo) ir jam įstatymo keliamus kokybės reikalavimus, vartotojas, kuriam į karÅ¡to vandens vartojimo vietÄ nėra tiekiamas higienos normas atitinkančios temperatÅ«ros vanduo, negali bÅ«ti laikomas gavusiu tinkamos kokybės prekę – karÅ¡tÄ vandenį.Byloje nėra duomenų, kad Å¡ilumos punkte (Å¡io statinio karÅ¡to vandens sistemoje) karÅ¡to vandens išėjimo temperatÅ«ra nėra užtikrinama pagal teisės aktų reikalavimus, dėl Å¡ios aplinkybės ginčo tarp Å¡alių nebuvo.

Inspekcija 2013 m. sausio 9 d. sprendime konstatavo, kad namų (duomenys neskelbtini) karÅ¡to vandens sistemose neįrengta karÅ¡to vandens recirkuliacinė linija, todėl, jei vartotojai nevartoja arba vartoja mažus karÅ¡to vandens kiekius, karÅ¡tas vanduo namo karÅ¡to vandens sistemoje atvėsta, nors karÅ¡to vandens paÅ¡ildymo vietoje (Å¡ilumos punkte) jo temperatÅ«ra yra + 55°C. Aplinkybė, kad vartotojams nevartojant ar vartojant mažus karÅ¡to vandens kiekius, vanduo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), patenka atvėsęs ir kad jame ne visada užtikrinama teisės aktų reikalavimus atitinkanti karÅ¡to vandens temperatÅ«ra, byloje nepaneigta.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra duomenų apie atliktus L. O. ir R. Z. bute karÅ¡to vandens temperatÅ«ros matavimus, tačiau jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad į butÄ nuolat atiteka higienos normas atitinkančios temperatÅ«ros karÅ¡tas vanduo (CPK 12, 178 straipsnis). Be to, aplinkybės, kad bute nėra nuolat užtikrinamas nustatytų temperatÅ«ros parametrų karÅ¡to vandens patiekimas, apeliantas iÅ¡ esmės ir neneigia, aiÅ¡kindamas, kad namuose (duomenys neskelbtini), nėra įrengta karÅ¡to vandens cirkuliacinė linija, nors bÅ«tent tik karÅ¡to vandens sistemos cirkuliacinio kontÅ«ro buvimas (įrengimas) užtikrina nuolatinę karÅ¡to vandens cirkuliacijÄ per vandens paÅ¡ildymo įrenginį bei nuolatinę karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ sistemoje ir vandens paėmimo (vartojimo) vietoje.

IÅ¡ 2012 m. birželio 5 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patikrinimo akto matyti, kad cirkuliacinė linija įrengta tik (duomenys neskelbtini) namo Å¡ilumos punkto patalpose. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad cirkuliacinis kontÅ«ras užtikrina pastoviÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ sistemoje ir paėmimo (vartojimo) vietoje, kad negali bÅ«ti nuolat užtikrinama teisės aktuose reglamentuota karÅ¡to vandens temperatÅ«ra jo vartojimo vietoje bÅ«tent dėl cirkuliavimo kontÅ«ro nebuvimo.

Pagal Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 patvirtintų Pastatų karÅ¡to vandens sistemų įrengimo taisyklių, kurios taikomos projektuojant ir įrengiant naujas bei rekonstruojant esamas karÅ¡to vandens sistemas (įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 15 d.) 33 punktÄ karÅ¡to vandens sistemose privalomas cirkuliacinis kontÅ«ras, iÅ¡skyrus atvejus, kai karÅ¡to vandens naudojimas laiko atžvilgiu yra reglamentuotas, o vandens temperatÅ«ra nebus žemesnė už nurodytÄ Å¡ių Taisyklių 9 punkte (karÅ¡to vandens temperatÅ«ra karÅ¡to vandens naudojimo vietose turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 50 ?C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 60 ?C, iÅ¡skyrus legioneliozės prevencijos atvejus, kaip nustatyta higienos normoje (1 priedo 1 punktas)).

Pagal Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 234.1 punktÄ (ankstesnių redakcijų 226.1 punktas) vartotojas turi teisę reikalauti iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekėjo, kad jam priklausančiose patalpose arba bute bÅ«tų palaikoma teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 26, 27, 28, 29, 30, 36, 37, 45 punktai) nustatyta karÅ¡to vandens temperatÅ«ra vandens paėmimo (vartojimo) vietoje ir vonių Å¡ildytuvų darbo režimas, jeigu pastato karÅ¡to vandens sistema atitinka teisės akto (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) reikalavimus.

Å ių taisyklių 1 priedo 24 punkte nurodytas teisės aktas – Daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos privalomieji reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 (anksčiau tokie Privalomieji reikalavimai buvo patvirtinti Aplinkos ministro ir Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.326/4-253). Daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos privalomieji reikalavimai nustatyti daugiabučių namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemoms, suprojektuotoms rengiant statinio projektÄ naujo daugiabučio namo statybai, esamo rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, kai projektas pradėtas po 2003 m. liepos 1 d. (naujos statybos), taip pat suprojektuotoms rengiant statinio projektÄ naujo daugiabučio namo statybai, esamo rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, kai projektas pradėtas iki 2003 m. liepos 1 d. (toliau – ir senos statybos) (Privalomųjų reikalavimų 1 punktas).

Privalomųjų reikalavimų 3 punkte numatyta, kad senos sistemos turi atitikti Å¡ių daugiabučių namų projektinėje dokumentacijoje arba, jeigu tokios dokumentacijos nėra, 2 punkte nurodytuose dokumentuose nustatytus reikalavimus Å¡ildymo prietaisų galiai, Å¡ilumneÅ¡io debitų paskirstymui, vamzdynų Å¡iluminei izoliacijai. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. apeliantas po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, į bylÄ pateikė iÅ¡ Vilniaus apskrities archyvo gautÄ namų projektinę dokumentacijÄ , pagal kuriÄ namų, esančių (duomenys neskelbtini), rÅ«siuose yra suprojektuota cirkuliacinė linija (nuolatinė karÅ¡to vandens cirkuliacija nenumatyta tik sistemos stovuose) (projektinėje dokumentacijoje cirkuliacinė linija numatyta ir pažymėta indeksu T4).

Apeliacinės instancijos teismas, apeliantui pateikus Å¡iÄ projektinę dokumentacijÄ , byloje dalyvaujantiems asmenims iÅ¡siuntė projektinės dokumentacijos patvirtintas kopijas, sudarydamas galimybę pareikÅ¡ti nuomonę dėl Å¡ios dokumentacijos turinio, tačiau jokie duomenys, kurie paneigtų apelianto teiginius dėl projektinėje dokumentacijoje numatytos cirkuliacinės linijos namų rÅ«siuose įrengimo nepateikė. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija laiko nustatyta aplinkybę, kad karÅ¡to vandens cirkuliacinė linija namų, esančių (duomenys neskelbtini), rÅ«siuose buvo suprojektuota.

Kaip jau minėta, senos daugiabučių namų karšto vandens sistemos turi atitikti šių daugiabučių namų projektinėje dokumentacijose nustatytus reikalavimus šildymo prietaisų galiai, šilumnešio debitų paskirstymui, vamzdynų šiluminei izoliacijai. Valstybinė energetikos inspekcija 2013 m. sausio 9 d. sprendimu, su kuriuo apeliantas nesutinka, pripažino, kad namų (duomenys neskelbtini) karšto vandens sistema atitinka Aplinkos ministro ir Energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 patvirtintus Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus.

Visgi kai namų projektinėje dokumentacijoje buvo numatytas cirkuliacinis kontÅ«ras, o jo faktiÅ¡kai nėra, tokia sena daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema negali bÅ«ti laikoma atitinkančia privalomuosius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pagal projektinę dokumentacijÄ paminėtų namų rÅ«siuose numatyta cirkuliacinė linija, tačiau ji ten nėra įrengta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 patvirtintų Daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos privalomųjų reikalavimų nuostatomis, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, nors Inspekcijos sprendime buvo konstatuota prieÅ¡ingai.

Byloje konstatavus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos neatitikimÄ privalomiesiems reikalavimams negali bÅ«ti taikomas Taisyklių 234.1 punktas dėl karÅ¡to vandens vartotojo teisės reikalauti iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekėjo, kad vartotojui priklausančiose tokio namo patalpose/bute bÅ«tų nuolat palaikoma (užtikrinama) teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 26, 27, 28, 29, 30, 36, 37, 45 punktai) nustatyta karÅ¡to vandens temperatÅ«ra vandens paėmimo (vartojimo) vietoje ir vonių Å¡ildytuvų darbo režimas.

Namo projektinėje dokumentacijoje esant numatytai karÅ¡to vandens sistemos cirkuliacinei linijai, tačiau jos realiai nesant, pripažintina, kad daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytų temperatÅ«ros parametrų patiekiamas (iÅ¡leidžiamas iÅ¡ Å¡ilumos punkto) karÅ¡tas vanduo atvėsta namų vidaus sistemoje, todėl teisės aktuose reglamentuota karÅ¡to vandens temperatÅ«ra jo vartojimo vietoje (pvz., buto čiaupuose) negali bÅ«ti nuolat užtikrinta dėl objektyvių ir nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl esamos namo karÅ¡to vandens sistemos neatitikimo privalomiesiems reikalavimams (Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos neatitikimo daugiabučio namo projektinėje dokumentacijoje nustatytiems reikalavimams).

Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkytis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Dėl cirkuliacinio kontūro įrengimo yra būtinas namo bendrasavininkių sprendimas, tačiau nagrinėjamu atveju namų butų/patalpų savininkai nepriima būtinų sprendimų dėl cirkuliacinio kontūro.

IÅ¡ byloje esančio UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡to Inspekcijai matyti, kad UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2012 m. liepos mėnesį organizavo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausÄ raÅ¡tu dėl karÅ¡to vandens tiekimo linijos (cirkuliacinio kontÅ«ro) įrengimo, tačiau apklausa neįvyko (I t., 70 b. l.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas byloje nereiÅ¡kė reikalavimo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos sudarytÄ Å¡ilumos techninių įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktÄ -pažymÄ , kuria gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) karÅ¡to vandens sistema pripažinta atitinkančia teisės aktų reikalavimus ir naudotina pagal paskirtį (t.

I, b. l. 26). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2008 metais UAB „Vilniaus energija“, vykdydama 2006 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-1810 „Dėl 2006-2009 m. renovuojamų elevatorinių Å¡ilumos punktų gyvenamuosiuose namuose sÄ raÅ¡o tvirtinimo“, renovavo Å¡ilumos punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2008 m. spalio 14 d. Å ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktas-pa˛yma patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) renovuotame Å¡ilumos punkte sumontuoti, iÅ¡bandyti Å¡ilumos įrenginiai (UAB „Vilniaus energija“ 2008 m. spalio 8 d. aktas-pažyma Nr. 008-02-873 936 KW) atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį (I t., 26 b. l.).

UAB „Vilniaus energija“ 2008 metais renovavo Å¡ilumos punktÄ , o ne pertvarkė namo (duomenys neskelbtini) vidaus karÅ¡to vandens sistemÄ . Å iuo aktu-pažyma konstatuota Å¡ilumos punkto įrenginių, bet ne namo karÅ¡to vandens sistemos, techninė bÅ«klė, kuri pripažinta atitinkančia projekto ir teisės aktų reikalavimus bei nurodyta, kad tie įrenginiai gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį (reikalavimai Å¡ilumos punktams buvo nustatyti Ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 patvirtintose Å ilumos tiekimo tinklų ir Å¡ilumos punktų įrengimo taisyklėse, galiojusiose iki 2011 m. liepos 1 d.).

Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms dėl daugiabučio namo karÅ¡to vandens sistemos neatitikties privalomiesiems reikalavimams dėl cirkuliacinio kontÅ«ro joje nebuvimo, darytina iÅ¡vada, kad į vartotojų L. O. ir R. Z. butÄ karÅ¡tas vanduo buvo tiekiamas nepažeidžiant karÅ¡to vandens tiekėjui nustatytų paslaugos teikimo (karÅ¡to vandens pardavimo) kokybės reikalavimų. Kadangi karÅ¡to vandens tiekėjas objektyviai (dėl techninių priežasčių, kurias lemia namo karÅ¡to vandens sistemos trÅ«kumai) negali užtikrinti, kad Å¡ių vartotojų bute bÅ«tų nuolat palaikoma teisės aktuose nustatyta karÅ¡to vandens temperatÅ«ra vandens paėmimo (vartojimo) vietoje, o sprendimÄ dėl cirkuliacinio kontÅ«ro įrengimo privalo priimti daugiabučio namo bendrasavininkiai, tačiau jo nepriima, apeliantas negali atsakyti už tai, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), neįmanoma nenutrÅ«kstamai (nuolat) užtikrinti teisės aktuose nustatytÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ jo vartojimo vietoje, kai daugiabučių namų karÅ¡to vandens sistemose neįrengti cirkuliaciniai kontÅ«rai, nors projektinėje dokumentacijoje cirkuliacinė linija ir yra numatyta.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Å¡ilumos tiekėjo tiekiamas (iÅ¡ Å¡ilumos punkto „iÅ¡einantis“) teisės aktų reikalavimus dėl temperatÅ«ros atitinkantis karÅ¡tas vanduo vartotojus pasiekia praradęs jam keliamus kokybės reikalavimus (atvėsta žemiau nustatytų temperatÅ«ros parametrų), o tÄ lemia daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos neatitikimas privalomiesiems reikalavimams. Dėl Å¡ios priežasties nelaikytina pagrįsta ieÅ¡kovo ginčijamo Inspekcijos sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad nepatiekus teisės aktais nustatytos temperatÅ«ros karÅ¡to vandens į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (karÅ¡to vandens vartojimo vietoje), negali bÅ«ti laikoma, kad tiekėjas UAB „Vilniaus energija“ tinkamai įvykdė savo pareigas pagal karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.

Tokia aplinkybė sudaro pagrindÄ Å¡iÄ Inspekcijos sprendimo dalį panaikinti ir ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – L. O. skundÄ dėl UAB „Vilniaus energija“ prievolių pagal karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį netinkamo vykdymo atmesti. Kadangi teisėjų kolegija dėl UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinio daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė pirmosios instancijos teismas dėl tarp ieÅ¡kovo ir buto (duomenys neskelbtini), savininkų (vartotojų) kilusio ginčo, susijusio su karÅ¡to vandens temperatÅ«ros parametrų vandens vartojimo vietoje neužtikrinimu, todėl Å¡ioje byloje iÅ¡ dalies panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija taipogi atkreipia dėmesį į besikeičiančiÄ Valstybinės energetikos inspekcijos pozicijÄ byloje aktualiu klausimu. Kartu su apelianto 2014 m. gegužės 5 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktame Valstybinės energetikos inspekcijos 2014 m. balandžio 8 d. raÅ¡te Nr. 2R-1224 (III t., 68-69 b. l.) nurodyta, kad: „Atsižvelgiant į Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 231.3. ir 234.1 punktų nuostatas, konstatuotina, kad tiek prievolė karÅ¡to vandens tiekėjui iki vartojimo vietos nenutrÅ«kstamai tiekti teisės aktuose nustatytos temperatÅ«ros karÅ¡tÄ vandenį vartotojams, tiek karÅ¡to vandens vartotojų teisė reikalauti iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekėjų palaikyti paėmimo vietoje nustatytÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ , kyla iÅ¡ sistemos atitikties privalomiesiems reikalavimams. <...>.

Privalomuose reikalavimuose nenustatyta bÅ«tinybė, kad senose daugiabučių namų karÅ¡to vandens sistemose, jeigu nebuvo numatyta Å¡ių namų projektinėje dokumentacijoje, bÅ«tų įrengti cirkuliaciniai kontÅ«rai. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ome Lietuvos Respublikos energetikos ministerijÄ inicijuoti Daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos privalomųjų reikalavimų pakeitimÄ ir 4 punktÄ papildyti Å¡iuo reikalavimu – „4.4. karÅ¡to vandens sistemos cirkuliacinis kontÅ«ras“<...>“.

Taigi Valstybinė energetikos inspekcija, ieÅ¡kovo ginčijamame 2013 m. sausio 9 d. sprendime konstatavusi, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus, aukščiau nurodytu vėlesniu raÅ¡tu jau pripažįsta, kad tam, jog senos daugiabučių namų karÅ¡to vandens sistemos turėtų bÅ«ti laikomos atitinkančios privalomuosius reikalavimus, turėtų bÅ«ti įrengti ir cirkuliaciniai kontÅ«rai, t. y. Inspekcija pripažįsta, kad neįrengus cirkuliacinio kontÅ«ro, karÅ¡to vandens paėmimo (vartojimo) vietoje neįmanoma nenutrÅ«kstamai užtikrinti, jog bÅ«tų patiektas teisės aktuose nustatytos temperatÅ«ros karÅ¡tas vanduo.Nenustačius tiekėjo (ieÅ¡kovo) prievolių pagal karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį netinkamo vykdymo, nėra pagrindo spręsti dėl pinigų už sumokėtÄ energijÄ karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti grÄ Å¾inimo vartotojams, todėl L.

O. ir R. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinis negali bÅ«ti patenkintas.L. O. ir R. Z. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Inspekcijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo panaikinimo, iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir pripažinti 2005 m. spalio 19 d. sudarytÄ vartojimo sutartį dėl karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo nesÄ Å¾ininga bei prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, taikyti restitucijÄ , įpareigojant ieÅ¡kovÄ UAB „Vilniaus energija“ grÄ Å¾inti jam sumokėtas pagal sutartį sumas, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pripažino nepagrįstais. Taip pat teismas, L. O. ir R. Z. atsisakius nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl 240,18 Lt priteisimo, bylÄ pagal Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį nutraukė. Å ios teismo sprendimo dalys apeliacine tvarka nebuvo skundžiamos, todėl teisėjų kolegija dėl jų daugiau nepasisako.

Apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡o įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ . PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Energetikos skyriaus įgyvendinamus uždavinius (užtikrinti miesto energetinių objektų funkcionavimÄ , kontroliuoti viešųjų paslaugų teikimÄ ) bei vykdomas funkcijas (konsultuoja Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo klausimais, nagrinėja karÅ¡to vandens tinklų eksploatavimo ir remonto klausimus) Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų dalyvauti byloje trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, statusu bei pateikti paaiÅ¡kinimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo nurodomi argumentai nepagrindžia, kad bylos baigtis gali turėti tiesioginės įtakos Å¡ios savivaldos institucijos teisėms ar pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įtraukimÄ Ä¯ bylÄ sieja su jos paaiÅ¡kinimų pateikimo bÅ«tinumu, tačiau nenurodo, kad teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos Å¡ios institucijos teisėms ir pareigoms. Taipogi ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir gražinti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, prašė pripažinti trečiojo asmens UAB „Senamiesčio Å«kis“ dalyvavimÄ procese bÅ«tinu, nes Å¡is asmuo byloje nepateikė pozicijos raÅ¡tu, nedalyvavo žodiniame jos nagrinėjime, nors yra namų valdytojas bei namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas, todėl galėtų paaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡nagrinėti aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jai pakako bylos duomenų tam, kad bÅ«tų galima apeliacinės instancijos teisme priimti procesinį sprendimÄ dėl ginčo esmės, todėl nebuvo poreikio skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant UAB „Senamiesčio Å«kis“ dalyvavimÄ procese bÅ«tinu. Be to, apeliantas tiksliai neapibrėžia, kokias dar bylai reikÅ¡mingas aplinkybes reikėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti žodinio proceso bÅ«du, privalomai dalyvaujant UAB „Senamiesčio Å«kis“.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokį savo praÅ¡ymÄ apeliantas siejo su bylos grÄ Å¾inimu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o Å¡iuo atveju apelianto apeliacinis skundas iÅ¡ esmės tenkinamas, apskųstas teismo sprendimas iÅ¡ dalies panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, nes apeliacinės instancijos teisme nenustatyta pagrindų, dėl kurių civilinė byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327, 329 straipsniai). IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. D1-595/1-201 patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 2-3 punktai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 2-3 punktai atitinka 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 15 straipsnio 4 dalies (redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.) bei 23 straipsnio 2 dalies (originalios teisės akto redakcijos, galiojusios iki 2007 m. gruodžio 31 d. 20 straipsnio 20 dalis) nuostatas; ar 2010 m. spalio 25 d.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 234.1 punktas (redakcijos iki 2012 m. rugsėjo 27 d. 226.1 punktas), 8 priedo – KarÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 40.1-40.2 punktai atitinka CK 6.248 straipsnio 1, 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 5 dalis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl privalomuosius karÅ¡to vandens sistemų reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams iÅ¡tyrimo peržengia nagrinėjamo ginčo ribas, todėl praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ netenkino.

Teisėjų kolegija Å¡io apelianto praÅ¡ymo taip pat neturi pagrindo tenkinti, atsižvelgdama į tai, kad dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių byloje nustatyta, jog namo (duomenys neskelbtini), karÅ¡to vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų. MinėtÄ praÅ¡ymÄ apeliantas siejo su tokia situacija, kuomet sena karÅ¡to vandens sistema, nesant daugiabučio namo projektinės dokumentacijos, pripažįstama atitinkančia teisės aktų reikalavimus be įrengto cirkuliacinio kontÅ«ro, ir tokiu atveju Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 234.1 punktas (originalios redakcijos 226.1 punktas) apibrėžia vartotojo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuolat palaikyti tinkamÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rÄ vartojimo vietoje.Apeliantas teigia, kad jei L.

O. ir R. Z. yra buto savininkai, tuomet jie abu yra karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys – buitiniai karÅ¡to vandens vartotojai. Apelianto nuomone, tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas sprendimuose pasisakė dėl neįtraukto į bylÄ asmens teisių ir pareigų, t. y. dėl R. Z. Teisėjų kolegija sutinka su L. O. ir R. Z. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad ieÅ¡kovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. Z. byloje dalyvavo ir teikė paaiÅ¡kinimus, todėl pirmiau nurodytas apelianto teiginys yra nepagrįstas.

L. O. ir R. Z. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliantui pagal CPK 95 straipsnį turėtų bÅ«ti skirta bauda dėl nepagrįstai pradėto proceso, tačiau teisėjų kolegija ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių nenustatė, todėl skirti baudÄ neturi pagrindo. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nurodytÄ pagrindÄ , sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (I t., 1a b. l.), už apeliacinį skundÄ â€“ 358 Lt žyminio mokesčio (III t., 31 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas turėjo 89,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. L. O. ir R. Z., byloje pareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinį, įstatymu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ä®vertinus pasiektÄ teisinį rezultatÄ byloje (ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis skundas ir ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkinti, L. O. ir R. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas), UAB „Vilniaus energija“ naudai iÅ¡ L. O. ir R. Z. lygiomis dalimis priteistina po 251 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei iÅ¡ L.

O. ir R. Z. lygiomis dalimis priteistina po 44,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :IÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimo panaikinimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. raštu įforminto sprendimo Nr. (03) 2R-56 dalį, kuria konstatuota, kad nepatiekus teisės aktais nustatytos temperatūros karšto vandens jo paėmimo-vartojimo vietoje (bute, esančiame (duomenys neskelbtini)) negali būti laikoma, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ tinkamai įvykdė savo pareigas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį karšto vandens vartotojai L. O.Atmesti L.

O. skundÄ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prievolių pagal karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį netinkamo vykdymo. Atmesti L. O. ir R. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį.Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) iÅ¡ L. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 251 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ L. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ R.

Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 44,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjai             Gintaras Pečiulis              Egidija Tamošiūnienė              Vigintas Višinskis