2023-01-04 Nr. AB-316-3-61-3-02156-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-87-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02156-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 492-370 nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), 2021 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (23.31) 467-22489 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir 2021 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-22498 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto (toliau – ir Sprendimas Nr. 3).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad VMI 2021 m. birželio 2 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nustatyta priverstinė hipoteka nekilnojamam turtui, kurio vertė 16 344 Eur. Priverstine hipoteka užtikrinto reikalavimo suma – 15 689,87 Eur. Atsakovas Sprendimu Nr. 2 nusprendė išieškoti 15 423,13 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos įkeisto turto, o Sprendimu Nr. 3 – išieškoti 15 689,87 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Pareiškėja pabrėžė, kad priverstine hipoteka užtikrinto reikalavimo suma – 15 689,87 Eur, o įkeičiamo turto vertė – 16 344,00 Eur, taigi įkeičiamo turto vertė viršija reikalavimo sumą. Pareiškėja taip pat abejojo atsakovo nustatyta įkeičiamo turto verte. Pareiškėjos nuomone, priverstinės hipotekos nustatymas paskutiniam gyvenamajam būstui ir mokestinės nepriemokos iš tokio būsto išieškojimas yra neteisingas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos teisėje galiojančių teisės principų. Pareiškėja nurodė, jog mokestinę nepriemoką, t. y. 31 113,00 Eur atsakovas dar išieško 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-11442, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas teisme. Sprendimu nustatytas nurodymas galioja, kol į biudžetą bus pervesta visa nurašytina suma, t. y. 31 113,00 Eur. Pareiškėja vertino, jog dėl to iš jos išieškoma dvigubo dydžio mokestinė nepriemoka, o byloje ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nesumokėjo įsiskolinimo biudžetui, taip pat nepateikė prašymo leisti įsiskolinimą biudžetui sumokėti dalimis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą 2021 m. balandžio 12 d. buvo priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-11442 nurašyti 31 113,00 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir Nurodymas), kuriame nurodyta nurašoma 260,00 Eur per mėnesį laisvai disponuojama suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas pažymėjo, jog nustačius, kad išieškojimas iš pareiškėjos sąskaitų nėra efektyvus, t. y. iki 2021 m. birželio 2 d. nebuvo nurašyta lėšų iš sąskaitų, pareiškėja mokestinės nepriemokos nemokėjo, jos turima mokestinė nepriemoka iki 2021 m. birželio 2 d. nebuvo sumažėjusi bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, Sprendimu Nr. 1 buvo nustatyta pareiškėjos turto (gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini)) priverstinė hipoteka / įkeitimas 16 344,00 Eur turto vertei, priverstine hipoteka / įkeitimu užtikrinant 15 689,87 Eur reikalavimo sumą. Įkeičiamo turto vertė nustatyta vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro viešai skelbiama informacija apie nustatytą vidutinę rinkos vertę 2021 m. sausio 1 d. datai pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį. Atsakovas pabrėžė, kad turto įkeičiama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą ir padengti su turto išieškojimu susijusias išlaidas, todėl reikalavimo ir įkeičiamų daiktų vertės nesutampa.

6. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu Nr. 2. buvo užtikrinta tik dalis pareiškėjos turimos mokestinės nepriemokos, o kadangi pareiškėjos turimo turto nepakako užtikrinti visai mokestinei nepriemokai, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, buvo priimtas Sprendimas Nr. 3 ir įkeltas paskyroje Mano VMI susipažinti bei papildomai 2021 m. birželio 4 d. pareiškėjai išsiųstas paštu kartu kitais ginčijamais sprendimais. Kadangi mokestinė nepriemoka pagal Sprendimą Nr. 3 nebuvo padengta, todėl minėtas sprendimas per integracines sąsajas 2021 m. liepos 7 d. buvo perduotas vykdyti antstolei D. P.. Antstolei priėmus vykdyti sprendimą, 2021 m. liepos 12 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-31424 pakeisti Nurodymą 15 689,87 Eur sumai, paliekant išieškojimą iš pareiškėjos sąskaitų 15 689,87 Eur sumai iki kol antstolių rūmai neperduos vykdyti antstoliui Sprendimo Nr. 3.

7. Atsakovas vertino, kad VMI laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjos O. K. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjos įsiskolinimas valstybės biudžetui 2021 m. birželio 2 d. sudaro 31 113,00 Eur: iš jos 15 689,87 Eur gyventojų pajamų mokestis, 10 716,17 Eur šio mokesčio delspinigiai ir 4 706,96 Eur šio mokesčio bauda. Sprendimu Nr. 1 pareiškėjos nekilnojam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) nuspręsta taikyti priverstinę hipoteką, įvardijant turto vertę 16 344,00 Eur. Sprendimu Nr. 2 nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš įkeisto turto, priklausiančio pareiškėjai. Sprendimu Nr. 3 nuspręsta iš priverstine hipoteka užtikrinto pareiškėjos turto išieškoti mokestinę nepriemoką.

10. Teismas vadovavosi MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aptarė MAĮ įtvirtintas mokesčių administratoriaus teises, hipotekos sąvoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.170 str. 1 d.), vadovavosi CK 4.171 straipsnio 1 dalimi, 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4.176 straipsniu, MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia atvejus, kuomet mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant ginčus dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2021 m. birželio 2 d. turi įsiskolinimą valstybės biudžetui 31 113 Eur sumai. Priverstine hipoteka užtikrinto reikalavimo suma yra 15 689,87 Eur, o įkeičiamo turto vertė – 16 344,00 Eur. Teismas priėjo prie išvados, kad turto įkeičiama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą ir padengti su turto išieškojimu susijusias išlaidas. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad įkeičiamo turto vertė viršija reikalavimo sumą.

12. Teismas teisėtu ir pagrįstu pripažino atsakovo įkeisto turto vertinimą, nes jo vertė nustatyta vadovaujantis VĮ Registrų centro viešai skelbiama informacija apie nustatytą vidutinę rinkos vertę 2021 m. sausio 1 d. datai pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1, 3 dalimis ir atmetė pareiškėjos argumentus, jog priverstinės hipotekos nustatymas paskutiniam jos gyvenamajam būstui ir mokestinės nepriemokos iš tokio būsto išieškojimas yra neteisingas, nes pareiškėja nepateikė teismui jokių jos argumentą pagrindžiančių įrodymų. Teismas nustatė, kad pareiškėjos įsiskolinimas kilo dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, išieškojimas iš pareiškėjos sąskaitų ilgą laiką nebuvo efektyvus, nes iki 2021 m. birželio 2 d. jokių lėšų iš sąskaitų nebuvo nurašyta, pareiškėja mokestinės nepriemokos nemokėjo, jokių įrodymų, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių ji nepateikė, išieškoma suma viršija keturis tūkstančius eurų.

14. Teismas pažymėjo, kad nors 2021 m. balandžio 12 d. buvo priimtas VMI Nurodymas nurašyti 31 113,00 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos, tačiau atsakovui konstatavus, jog išieškojimas iš pareiškėjos sąskaitų nėra efektyvus, vadovaujantis CK 4 knygos XI skyriuje nurodytomis teisės normomis bei MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimu Nr. 1 buvo nustatyta pareiškėjos turto (gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini)) priverstinė hipoteka / įkeitimas 16 344,00 Eur turto vertei, priverstine hipoteka / įkeitimu užtikrinant 15 689,87 Eur reikalavimo sumą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-68/2013) bei atmetė pareiškėjos argumentą, kad ginčijamais sprendimais išieškoma dvigubo dydžio mokestinė nepriemoka.

15. Teismas nusprendė, kad ginčijami VMI sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėja O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti pareiškėjos patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes, pasisakydamas dėl hipoteka įkeisto turto vertės, teismas išreiškė savo nuomonę, o teismo sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas teisiniais argumentais. VĮ Registrų centro viešai skelbiama informacija apie nustatytą vidutinę rinkos vertę pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį yra masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė. Teismas nepaaiškino, kodėl būtent tokiu būdu nustatyta turto vidutinė rinkos vertė yra laikytina teisėta ir pagrįsta, kodėl nesivadovauta kitais turto vertinimo metodais (individualiu turto vertinimu), kurie labiau atspindi tikrąją turto rinkos vertę.

18. Pareiškėja nesutinka, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turi įsiskolinimą valstybės biudžetui 31 113 Eur sumai ir nurodo, kad tokio dydžio įsiskolinimas, nustatytas VMI sprendimu, buvo ginčijamas teismine tvarka. Tai, kad teismai skundus atmetė, dar nereiškia, kad ginčo neliko. Pareiškėja nurodo padavusi prašymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui pateikti teikimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, todėl, kol ginčas dėl skolos dydžio galutinai neišspręstas, negalima teigti, kad nėra ginčo dėl skolos dydžio.

19. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad teismas atliko išsamią VMI surinktų duomenų ir įrodymų analizę, įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus ir pagrįstai konstatavo, kad VMI teisingai taikė teisės normas, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamus sprendimus, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais.

21. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su neefektyviu išieškojimu iš pareiškėjos sąskaitų, turto verte, nustatyta vadovaujantis VĮ Registrų centro viešai skelbiama informacija, nesutampančia reikalavimo ir įkeičiamų daiktų verte ir akcentuoja, kad Sprendimas Nr. 1 MAĮ 103 straipsnio 2 punkto nustatyta tvarka buvo registruotas Hipotekos registre ir, gavus hipotekos lakšto numerį ((duomenys neskelbtini)) bei vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punkto, 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, 2021 m. birželio 4 d. buvo priimtas Sprendimas Nr. (23.31-08) 467-22498 išieškoti 15 689,87 Eur mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto. VMI sutiko su teismo išaiškinimu, kad turto vertinimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 492-370 nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą, 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-22489 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-22498 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatytos pareiškėjos reikalavimu, priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi. Pareiškėja prašė panaikinti VMI ginčijamus sprendimus, todėl tik šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti tikrinamas apeliacinės instancijos teisme.

25. Byloje nustatyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjos įsiskolinimas valstybės biudžetui 2021 m. birželio 2 d. sudaro 31 113,00 Eur: iš jos 15 689,87 Eur gyventojų pajamų mokestis, 10 716,17 Eur šio mokesčio delspinigiai ir 4 706,96 Eur šio mokesčio bauda. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turi įsiskolinimą valstybės biudžetui 31 113 Eur sumai, tačiau taip pat pripažįsta, kad tokio dydžio įsiskolinimas, nustatytas VMI sprendimu, buvo ginčijamas teismine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-668-484/2022 išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui VMI dėl 2021 m. balandžio 12 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-11442 nurašyti 31 113,00 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos (sąskaitų) teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka, administracinė byla Nr. A-942-968/2023 dėl pareiškėjos įsiskolinimo valstybės biudžetui dydžio Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar neišnagrinėta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl jos skolos valstybės biudžetui dydžio nėra šios konkrečios bylos ginčo dalykas.

26. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo, be kita ko, konstatavęs, kad atsakovo įkeisto turto įvertinimas vadovaujantis VĮ Registrų centro viešai skelbiama informacija apie nustatytą vidutinę rinkos vertę 2021 m. sausio 1 d. datai pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko subjektyvia, nepagrįsta teisiniais argumentais ir laikosi pozicijos, kad teismas nepaaiškino, kodėl būtent tokiu būdu nustatyta turto vidutinė rinkos vertė yra laikytina teisėta ir pagrįsta, kodėl nesivadovauta kitais turto vertinimo metodais (individualiu turto vertinimu), kurie labiau atspindi tikrąją turto rinkos vertę.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog MAĮ 101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 492-370 nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą, vadovavosi VĮ Registrų centro viešai skelbiama informacija apie nustatytą vidutinę rinkos vertę 2021 m. sausio 1 d. datai pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį. Sprendime Nr. 1 yra nurodyti priverstinės hipotekos / įkeitimo objektų registro duomenys, t. y. identifikaciniai numeriai, įkeičiamų daiktų rūšys, buvimo vietos, įkeičiamų daiktų dalys bei vertės, o taip pat – bendra įkeičiamų daiktų vertė. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su skundu, be kita ko, teigė, jog jai neaišku, kaip atsakovas nustatė įkeičiamo turto vertę, tačiau neginčijo Sprendime Nr. 1 nurodytos turto vertės, neįrodinėjo, kad mokesčių administratorius būtų pažeidęs kokias nors teisės normas, nustatydamas bendrą įkeičiamo turto vertę, o taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bendra įkeičiamų daiktų vertė turėtų būti kitokia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus ir atsakovo atsikirtimus į skundą šiuo aspektu, sprendė, jog įkeisto turto vertinimas pagal VĮ Registrų centro duomenis yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje mutadis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) išaiškinta, kad atsakovas turėjo teisę vadovautis nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine šio turto rinkos verte. Taip įkainodamas areštuojamą turtą, atsakovas MAĮ 101 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė (žr., pvz., 2011 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-117/2011). Taigi pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareiškėjos skundo ribų, ginčijamu aspektu priėjo prie pagrįstos išvados, kurios keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, grindžiamais naujais, subjektyviais samprotavimais apie kitus turto vertinimo metodus, kurie labiau atspindi galimą tikrąją turto vertę, nėra jokio pagrindo.

30. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

31. Kadangi šioje byloje procesinis sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius