746d8385-2b43-4826-a767-e1496eaec676 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-121/2014                                                               Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00533-2008-7                                                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                             1.2.4.8.2.;1.2.14.5.2.;1.2.30.1.;1.2.30.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai, nukentėjusiajai R. P., jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, gynėjams advokatams Kęstučiui Stasiuliui, Adomui Liutvinskui, nuteistiesiems R.

G., R. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G., nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Stasiulio apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo: R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl R. P. įtraukimo į prostitucijÄ ) – laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ R.

P. prostitucijos) – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams;- pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl L. F. įtraukimo į prostitucijÄ ) – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ L. F. prostitucijos) – laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«du ir R.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo R. G. priteista nukentėjusiajai R. P. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4 200 Lt advokato paslaugoms atlyginti.IÅ¡ nuteistojo R. G. priteista nukentėjusiajai L. F. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistojo R. G. priteista 2 333,20 Lt Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už nukentėjusiosios L. F. atstovavimÄ teisme.R.

S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistųjų R. S. ir R. G. solidariai priteista 39 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. G. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:R.

G. veikdamas pagal iÅ¡ankstinį bendrÄ susitarimÄ su R. S., 2008 m. kovo 11 d. apie 17 val. 00 min., apgaule savo ir R. S. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę iÅ¡ nukentėjusiosios R. P., savo automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo Nr. 10, esančio Rūžos g., AukÅ¡telkėje, Å iaulių rajone, savo ranka užpildė iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus du paskolos sutarties egzempliorius, kuriuose įrašė duomenis, jog R. S. vienerių metų laikotarpiui skolina R.

P. 47 000 Lt, ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios R. P. pasitikėjimu bei nuslėpdamas savo ir R. S. ketinimus apgauti R. P. ir taip įgyti savo ir R. S. naudai 47 000 Lt turtinę teisę, davė jai pasirašyti paskolos sutarties dviejuose egzemplioriuose kaip paskolos gavėjai. R. P. pasirašius paskolos sutartyje kaip paskolos gavėjai, o R. S. pasirašius R. G. pateiktuose ir užpildytuose paskolos sutarties dviejuose egzemplioriuose kaip 47 000 Lt paskolos davėjas. Tačiau, R. S. sutartyje nurodytos pinigų sumos – 47 000 Lt R.

P. neperdavė.Tokiu bÅ«du, R. G. savo ir R. S. naudai iÅ¡ nukentėjusiosios R. P. apgaule įgijo didelės vertės, t. y. 47 000 Lt turtinę teisę.Taip pat, R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas įtraukti R. P. į prostitucijÄ ir pelnytis iÅ¡ jos prostitucijos, savo paties iÅ¡nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, panaudojo R. P. atžvilgiu fizinę prievartÄ , t. y. parvertė jÄ ant lovos ir du kartus ranka sudavė R.

P. per veidÄ , taip pat panaudojo psichinę prievartÄ , grasindamas vieÅ¡ai paskelbti apie jÄ kompromituojančiÄ informacijÄ bei pasinaudodamas jos priklausomumu dėl 2008 m. kovo 11 d. apgaule tarp R. S. ir R. P. sudaryta 47 000 Lt paskolos sutartimi, bei nurodydamas, jog ji privalo grÄ Å¾inti R. S. 47 000 Lt skolÄ , privertė nukentėjusiÄ jÄ R. P. sutikti teikti seksualines paslaugas už piniginį atlygį bei dalį piniginio atlygio perduoti jam. Po to 2008 m. balandžio – liepos mėnesiais, R. G. reikalaujant, R.

P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, mobiliojo ryÅ¡io telefonu priiminėjo užsakymus ir vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualines paslaugas vyrams už piniginį atlygį, o R. G. vykdė Å¡ios neteisėtos veiklos kontrolę, baudė R. P. fiziÅ¡kai už nepaklusnumÄ , skirstė gautÄ pelnÄ iÅ¡ prostitucijos, bei dalį pelno pasilikdavo sau.Tokiu bÅ«du, R. G. panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ bei pasinaudodamas R. P. priklausomumu dėl sudarytos 47 000 Lt paskolos sutarties, įtraukė R.

P. į prostitucijÄ bei jÄ organizavo, vadovavo ir gavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ pajamų. Taip pat, R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. P. paraÅ¡ius trumpÄ jÄ teksto žinutę į jo naudojamÄ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį apie tai, jog ji nenori toliau teikti seksualinių paslaugų, atvyko pas R. P. į jo paties iÅ¡nuomotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ir nurodė R.

P. daugiau neraÅ¡yti jam tokių žinučių, kurių turinyje bÅ«tų įvardytos seksualinės paslaugos bei parvertė jÄ ant lovos ir iÅ¡sitraukęs savo kelnių dirÅ¾Ä , jo sagtimi tris kartus sudavė nukentėjusiajai per sėdmenis, ranka trenkė per veidÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .Taip pat, R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, siekdamas apgaule įtraukti L. F. į prostitucijÄ ir pelnytis iÅ¡ jos prostitucijos, kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje Gardino g. 2, Å iauliuose, pasiÅ«lė nukentėjusiajai L.

F. dirbti masažiste savo paties iÅ¡nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, nenurodydamas, jog masažo paslaugų metu reikės teikti seksualines paslaugas. Nukentėjusioji L. F. suklaidinta dėl tikrojo masažų pobÅ«džio, 2008 m. lapkričio 3 d. sutiko su R. G. pasiÅ«lymu dirbti masažiste. 2008 m. lapkričio 6 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, L. F. nuvykus į R. G. nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, teikti masažo paslaugų, R.

G. nurodė, kad masažų metu ji turės teikti seksualines paslaugas vyrams už piniginį atlygį. Tačiau, L. F. atsisakius masažų metu teikti seksualines paslaugas, R. G. jos atžvilgiu panaudojo psichinę prievartÄ , t. y. grasino susidoroti fiziÅ¡kai su L. F. ar jos vaiku, ir tokiu bÅ«du, privertė nukentėjusiÄ jÄ sutikti teikti seksualines paslaugas už piniginį atlygį bei dalį piniginio atlygio perduoti jam. Be to, R. G. reikalaujant, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki lapkričio 13 d., L.

F. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, mobiliojo ryÅ¡io telefonu priiminėjo užsakymus ir vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualines paslaugas vyrams už piniginį atlygį, o R. G. vykdė Å¡ios neteisėtos veiklos kontrolę, skirstė pelnÄ , gautÄ iÅ¡ prostitucijos bei dalį pelno pasilikdavo sau. Tokiu bÅ«du, R. G. apgaule, panaudodamas psichinę prievartÄ , įtraukė L. F. į prostitucijÄ bei jÄ organizavo, vadovavo ir gavo iÅ¡ L. F. prostitucijos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ pajamų.Nuteistasis R.

G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, arba paskirtÄ trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti.Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad priimti prielaidomis, abejonėmis ir spėjimais pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį draudžia baudžiamojo proceso nuostatos, nes visi prieÅ¡taravimai, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, aiÅ¡kinami nuteistojo naudai.Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė aplinkybių ir bylos duomenų, kurie pagrįstų iÅ¡vadÄ , jog pasiraÅ¡ant paskolas sutartį, jis (R. G.) kartu su R. S. buvo iÅ¡ anksto susitarę apgauti R.

P., ir tokiu bÅ«du įgijo turtinę teisę. Pasak apelianto, Å iaulių apygardos teismas nepagrįstai paskolos pasiraÅ¡ymo faktÄ vertino kaip sukčiavimÄ . Be to, jis (apeliantas) net nebuvo paskolos davėjas. R. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos, rėmėsi vien tik nukentėjusios R. P. samprotavimais ir parodymais.Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu teigė, jog nukentėjusioji R.

P. paskolÄ buvo gavusi. Tuo tarpu, atsižvelgiant į R. P. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad nukentėjusioji neigė gavusi pinigus. Pasak apelianto, Å¡ie prieÅ¡taravimai pirmosios instancijos teisme nebuvo paÅ¡alinti, nes liudytoja G. D. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta.Taip pat, R. G. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo veikÄ nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 308 straipsnio 2 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį (apeliantÄ ) kaltu dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo, rėmėsi tik nukentėjusiųjų R.

P. ir L. F. parodymais, kurių nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai, t. y. tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai. Be to, remiantis bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad jis (apeliantas) gaudavo pajamas iÅ¡ R. P. vertimosi prostitucija. Pasak nuteistojo, bylos duomenimis visai nebuvo nustatyta, kad R. P. vertėsi prostitucija, t. y. jog be masažo paslaugų, ji dar teikė ir kitokio pobÅ«džio paslaugas.Skunde taip pat praÅ¡oma atsižvelgti į nukentėjusiosios R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų nenuoseklumÄ apie fizinio smurto panaudojimÄ jos atžvilgiu.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. vasario 2 d. nukentėjusioji teigė, kad „ArÅ«nas“ jÄ pagriebė už plaukų, parvertė ant lovos ir porÄ kartų ranka sudavė per veidÄ . 2009 m. liepos 10 d. apklausos metu teigė, kad buvo sumuÅ¡ta diržo sagtimi. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jai sudavė per veidÄ , parvertė ant lovos ir diržo sagtimi sudavė per sėdmenis. Tai, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas, nepatvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G.

D. parodymai apie nukentėjusiosios R. P. sumuÅ¡tÄ Å¡onÄ diržu.Nuteistasis R. G. pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis (apeliantas) vartojo psichinę prievartÄ L. F. atžvilgiu ir tokiu bÅ«du nukentėjusiÄ jÄ vertė teikti seksualines paslaugas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas jo (apelianto) kaltę grindė tik nukentėjusiajai L. F. suraÅ¡ytu administracinio teisės pažeidimo protokolu.Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo nuÅ¡alintas jo gynėjas, todėl skiriant bausmę buvo neužtikrintos jo teisės į gynybÄ ir paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė.Nuteistojo R.

S. gynėjas advokatas Kęstutis Stasiulis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį ir R. S. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nukentėjusios ir liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, pažeidė sÄ Å¾iningo proceso principÄ , todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nuteistojo R.

S. gynėjas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktÄ , jog asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatyti ir draudžiami veikos požymiai. Be to, BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikalstamÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .BK 182 straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad sukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina du elementai, t. y. apgaulės panaudojimas bei svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas.

Apelianto nuomone, skundžiamajame nuosprendyje nenurodoma kokius neteisėtus veiksmus atliko nuteistasis R. S.. Be to, nuteistasis neturėjo jokio tikslo suklaidinti nukentėjusiosios R. P.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pati nukentėjusioji kartu su R. G. atvyko pas R. S. į namus ir siekė gauti paskolÄ .Gynėjas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus, kurių metų teigė, jog R. P. prašė paskolinti 50 000 Lt ir pasiÅ«lė mokėti deÅ¡imt procentų palÅ«kanų.

Å ios sÄ lygos nuteistÄ jį tenkino, be to, R. G. garantavo, kad paskola bus grÄ Å¾inta laiku. 2008 m. kovo 11 d. buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, kuriÄ užpildė R. G., o kaip paskolos davėjas pasirašė R. S., o gavėjas – R. P.. Pažymi, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu R. P. buvo perduoti 47 000 Lt, tačiau pasibaigus sutarties terminui – skolininkė R. P. paskolos negrÄ Å¾ino. R. S. pirmiausia siekė pinigus atgauti gera valia, ieÅ¡kojo skolininkės pas motinÄ R. A., klausinėjo apie jos gyvenamÄ jÄ vietÄ R.

G., tačiau jos neradus, kreipėsi į teismÄ ir Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo R. S. priteisė 47 000 Lt paskolos, 184 75,94 Lt palÅ«kanų bei teismo iÅ¡laidas.Gynėjo nuomone, Å¡ios aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės nepatvirtina nuteistojo R. S. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nenuosekliais, prieÅ¡taringais ir nepatikimais nukentėjusiosios R.

P. parodymais. Pažymi, kad 2009 m. liepos 10 d. nukentėjusioji apklausos metu prisipažino, jog pinigus iÅ¡ R. S. pasiskolino, tačiau juos saugojo sugyventinis R. G.. IÅ¡ nukentėjusiosios pateikto kompaktinio disko matyti, kad pokalbiu metu su R. G., pripažino paskolÄ bei klausė, kiek liko dar grÄ Å¾inti pinigų R. S.. 2010 m. gegužės 13 d. akistatos metu su R. S., nukentėjusioji taip pat pripažino paskolos įsipareigojimus bei nurodė, kad paskolÄ mokėjo ne R. S., o R. G.. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad septyniasdeÅ¡imt procentų uždarbio atiduodavo R.

G., tikėdamasi, jog jis dalį atiduoda R. S. už suteiktÄ paskolÄ .Nuteistojo R. S. gynėjas taip pat praÅ¡o atsižvelgti ir į ikiteisminio tyrimo metu duotus bei pirmosios instancijos teisme perskaitytus, liudytojos G. D. parodymus, kurių metu ji pažymėjo, kad R. P. pasiėmė paskolÄ iÅ¡ „ArÅ«no“ draugo.Pasak apelianto, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji gavo pinigus iÅ¡ R. S., kuriuos kartu su R. G. naudojo savo poreikiams.Skunde gynėjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad sudarant sutartis tarp sutarties dalyvių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms, kurios Å¡ioje byloje nebuvo nustatytos, t. y. neatribojo civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių.Taip pat, apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusioji R.

P. buvo įtakota duoti kaltinančius parodymus prieÅ¡ R. S., t. y. buvo suinteresuota bylos baigtimi. Pasak apelianto, nukentėjusioji bendravo su policijos pareigÅ«nu R. G., kuris tyrė Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Be to, nukentėjusioji pradėjusi bendrauti su policijos pareigÅ«nu, pakeitė parodymus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Å¡ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytojas R. G., kuris buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme.Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuteistasis R. S. anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, yra brandaus amžiaus (60 metų), tvirtų moralinių įsitikinimų, dirba.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam bausmę, pažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintus principus ir paskyrė neteisingÄ bei per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , t. y. atsižvelgti į vyraujančias moralines visuomenės nuostatas, atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenines savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.Nuteistasis R.

S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, arba paskirtÄ dviejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti.Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktus, todėl netinkamai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, nukentėjusios R.

P. ir liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistasis teigia, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis, tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.Pagal BK 182 straipsnio nuostatas, sukčiavimas, tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog veikdamas bendrininkų grupe kartu su R.

G., apgaule įgijo turtinę teisę savo naudai. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog pagal paskolos sutartį naudos gavėju buvo ne tik jis (apeliantas), bet ir R. G.. Pasak apelianto, apie jokiÄ galimÄ naudÄ R. G. atžvilgiu derybų metu bei pasiraÅ¡ant paskolos sutartį nebuvo tariamasi, todėl R. G. jokios prievolinės teisės pagal sutartį neįgijo.Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas jo (apelianto) kaltę grindė ir tokiais faktais, kurie jam nebuvo žinomi ir nebuvo inkriminuojami, t. y. jo kaltę grindė aplinkybėmis, susijusiomis su R.

G. pareikÅ¡tais kaltinimais padarius BK 307 ir BK 308 straipsniuose numatytas veikas prieÅ¡ R. P.. Pasak apelianto, jis tik pasirašė paskolos sutartį ir perdavė pinigus, kurių neatgavo, o su kitais nukentėjusiosios ir R. G. santykiais bei įvykiais, nėra susijęs.Taip pat, nuteistasis R. S. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, t. y. kad R. G. slėpdamas savo tapatybę nuo nukentėjusiosios neturėjo jokių nusikalstamų tikslų, o tik bijojo prarasti draugę, nes buvo vedęs, turėjo Å¡eimÄ bei gyveno mažame miestelyje; neatsižvelgė į nukentėjusiosios R.

P. duotus paaiÅ¡kinus dėl suteiktos paskolos tikslo, kurie iÅ¡ dalies atitiko nuteistojo R. G. paaiÅ¡kinimus; neatsižvelgė į tai, kad automobilis, kuriame buvo palikti pinigai, stovėjo aptvertoje ir saugioje teritorijoje; neįvertino tai, kad paskolos sutarties pabaigoje jis (apeliantas) įvairiais bÅ«dais ieÅ¡kojo nukentėjusiosios bei kreipėsi į teismÄ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuris priėmė jam palankų sprendimÄ ; neatsižvelgė į tai, kad pinigus užsidirbo legaliai užsienyje, kurių Lietuvos Respublikoje nedeklaravo.Be to, apelianto nuomone, nukentėjusiosios R.

P. parodymai, kad ji užsidirbo daugiau nei 50 000 Lt, paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog skolinti pinigus jaunai merginai buvo nepateisinamas poelgis. Skunde taip pat, praÅ¡o atsižvelgti į R. G. parodymus, kurių metu jis nurodė kur buvo naudojami pinigai, t. y. pirko masažo stalus, kėdes ir kt. priemones masažo paslaugoms teikti, be to, R. P. mokėjo buto nuomÄ , mokesčius už paslaugas ir pan.R. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad Å iaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė kompaktinį diskÄ , kuriame užfiksuotas R.

P. ir R. G. pokalbis, kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų Å¡altinų, tačiau jo turinio neatskleidė ir nevertino kitų bylos duomenų kontekste. Be to, įrodymams, kurie renkami privataus asmens ir valstybės pareigÅ«nų turimomis priemonėmis (Å¡iuo atveju diktofonu), keliami skirtingi leistinumo reikalavimai. Todėl, apelianto nuomone, svarbu įvertinti tai, ar Å¡is įrodymas buvo gautas teisėtai, kokiomis aplinkybėmis ir kuriuo laikotarpiu.Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje taip pat rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gautais jo (apelianto), nukentėjusiosios R.

P. ir R. G. parodymais. Tačiau iÅ¡ nuosprendžio turinio nėra aiÅ¡ku, kuriais ikiteisminio tyrimo metu gautais parodymais teismas rėmėsi, ar jie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu.Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik nukentėjusiosios R. P. bei liudytojų G. D. ir R. A. parodymais, kurie yra netiesioginiai ir iÅ¡vestiniai. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos G. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo, pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu perskaitė pažeidžiant BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir jais nepagrįstai grindė nuosprendį.Nurodo, kad nukentėjusiosios R.

P. 2009 m. vasario 2 d., 2009 m. birželio 26 d., 2009 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s bei nelogiÅ¡ki.Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji prieÅ¡ingai nei ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu visÄ kaltę dėl verslo idėjos, buto paieÅ¡kos vertė R. G., tačiau neneigė, jog neturėdama pajamų, gyvenamosios vietos, siekė įsitvirtinti Å iauliuose.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jai pasiraÅ¡yti paskolos sutartį davė R. S. (apeliantas), tačiau teisme viskÄ neigė. Be to, R. P. parodymai neatitinka tikrovės, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo abu egzempliorius pasiėmė R. G. bei tai, jog po sutarties pasiraÅ¡ymo negavusi pinigų ir jokiais bÅ«dais negalėjusi susisiekti su paskolos gavėju (apeliantu). Tačiau parodymų metu neneigė ir tai, kad paskolos pinigais naudojosi, t. y. R. G. jai davė pinigų nusipirkti masažo reikmėms, kitiems dalykams.Skunde R.

S. tvirtina, kad Å iaulių apygardos teismas jam paskyrė neteisingÄ bausmę bei nevertino kai kurių bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nenurodė baudžiamojo įstatymo nuostatų, kuriomis remdamasis paskyrė laisvės atėmimo bausmę, t. y. neatsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį, BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmių skyrimo pagrindus, neįvertino veikos pavojingumo pobÅ«džio ir laipsnio bei neatsižvelgė į teismų praktikÄ .PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis yra pensinio amžiaus, praeityje neteistas, vedęs, dirba, nukentėjusioji jokios realios žalos nepatyrė.Apelianto nuomone, bausmė turi bÅ«ti teisingai individualizuota, t. y. adekvati padarytai veikai ir kaltininko asmenybei bei negali skirtis nuo Å¡iose kategorijos bylose skiriamų bausmių.

R. S. praÅ¡o jam paskirti Å¡velnesnę BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. R. G., R. S. ir jų gynėjai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti.Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė praÅ¡o nuteistųjų ir R. S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistojo R. S. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami visiÅ¡kai.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms: panaikinama nuosprendžio dalis, kuria R.

G. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 d ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis; nuosprendžio dalis, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 308 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 1 punktas).Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Baudžiamojo kodekso specialiose normose yra iÅ¡skiriami pagrindiniai, esminiai požymiai, pagal kuriuos pavojinga veika yra pripažįstama nusikalstama ir jÄ galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi bÅ«ti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.             Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę <...>.

Taigi, norint veikÄ kvalifikuoti kaip sukčiavimÄ , reikia nustatyti du požymius – apgaulės panaudojimÄ bei svetimo turto ar (nagrinėjamu atveju) turtinės teisės įgijimÄ . Teismų praktikoje esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį. Baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės taikymo pagrįstumÄ tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-9/2013)).

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad R. P. ir R. S. 2008 m. kovo 11 d. sudarė paskolos sutartį, kuria R. S. skolina R. P. 47 000 Lt (4 t., 136 b. l.). To neginčija nei pati nukentėjusioji, nei R. S., nei sutarties sudarymÄ iniciavęs bei jÄ pasiraÅ¡ant dalyvavęs R. G.. IÅ¡ nukentėjusiosios R. P. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad įkalbėta R. G. imti paskolÄ bÅ«stui ir verslui, pasirašė su pastarojo pažįstamu R.

S. paskolos sutartį. Po sutarties pasiraÅ¡ymo R. S. jai pasakė, kad kitÄ dienÄ perduos jai pinigus, tačiau to nepadarė. Tuo pačiu ji parodė, kad nors pati iÅ¡ R. S. pinigų negavo, tačiau iÅ¡ R. G. yra gavusi 600 Lt, kurie, jo teigimu, buvo skirti patalpų nuomai iÅ¡ paskolos dalies. R. G. tiek teisiamajame posėdyje, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka tvirtino, kad dėl paskolos savo draugei (R. P.) kreipėsi į pažįstamÄ R. S., kuris sutiko paskolinti jai 47 000 Lt. R. G. teigimu, R. S. nukentėjusiajai perdavė pinigus iÅ¡kart po sutarties pasiraÅ¡ymo.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas sutarties pasiraÅ¡ymo ir pinigų perdavimo aplinkybes nurodė ir R. S. bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tokiu bÅ«du, apgaulės esmingumo kriterijus sudarant sandorį, įvertinus įvairių Å¡altinių duomenis kaip visumÄ (tiek asmenų parodymus, tiek raÅ¡ytinius įrodymus byloje), nenustatytas. Nagrinėjamu atveju apgaulės pasireiÅ¡kimo bÅ«das teismo apibrėžtas kaip piktnaudžiavimas nukentėjusiosios pasitikėjimu sudarant sutartį ir sutarties nevykdymas, t. y. pinigų neperdavimas.

Tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusioji paskolos sutartį pasirašė vien įtakojama R. G., kuriuo pasitikėjo. IÅ¡ pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji pati norėjo įsigyti bÅ«stÄ , pradėti verslÄ , galvojo apie paskolÄ . Pirmosios instancijos teismas kaip apgaulės požymį akcentuoja tai, kad R. G. pažinties metu nukentėjusiajai R. P. prisistatė netikru vardu ir pavarde. Tačiau tikrosios R. G. asmens tapatybės neatskleidimas nebuvo esminė apgaulė, nulėmusi R.

P. sprendimÄ sudaryti paskolos sutartį su R. S.. Pastarasis, tuo tarpu, nepateikė apie save jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, siekdamas nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ esmės suklaidinti. R. S. pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartį nurodė savo tikrÄ jį vardÄ ir pavardę, tokiu bÅ«du neklaidino nukentėjusiosios dėl savo asmenybės, neslėpė darbovietės, kurioje bet kada galėjo bÅ«ti rastas. Be to, atsižvelgiant į atidaus bei rÅ«pestingo paties nukentėjusiojo elgesio kriterijų (Kasacinė nutartis Nr. 2K-123/2014) ir remiantis bylos duomenimis darytina iÅ¡vada, kad pati R.

P., prisiimdama rizikÄ , iÅ¡ karto po sutarties sudarymo nepareikalavo jokių garantijų, patvirtinančių jai paskolintos pinigų sumos perdavimÄ , nesikreipė į R. S. (nors žinojo, kur jis dirba) dėl jo įsipareigojimo perduoti jai sutartimi paskolintus pinigus vykdymo. Apie nesÄ Å¾iningus R. S. ketinimus byloje jokių duomenų nėra. Nėra jokių duomenų apie tai, kad R. G. ir R. S. bÅ«tų iÅ¡ anksto susitarę apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę iÅ¡ R. P., o R. S. bÅ«tų žinojęs apie R.

G. ketinimus įtraukti R. P. į prostitucijÄ ir iÅ¡ to pelnytis. R. S. ir R. G. draugystė nėra požymis, kurį įvertinus galėtų bÅ«ti daromos prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl civilinių teisinių santykių pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodinėjant apgaulės požymį paskolos sudarymo metu, nurodomas sutarties neteisingas įforminimas, tačiau byloje neįrodyta, kad paskolos sutartis bÅ«tų suklastota tyčia, t. y. R. G. ir R. S. veikiant tikslingai ir sÄ moningai, siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos galėtų sukelti netikslus sutarties suraÅ¡ymas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. S. kaltinimai pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ R. P. prostitucijos ir jos įtraukimo į prostitucijÄ ) ar prisidėjimo prie Å¡ių nusikalstamų veikų, nebuvo pateikti.Kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis negalima daryti iÅ¡vados ir dėl kito sukčiavimo požymio nagrinėjamoje byloje – turtinės teisės įgijimo – buvimo. Turtinė teisė įgyjama teisiniu pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje R. G. ir R. S. nuteisti už tai, kad įgijo didelės vertės turtinę teisę iÅ¡ nukentėjusiosios paskolos sutarties pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskolos sutartis yra realinė, t. y. pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad R. S. neperdavė R. P. sutartyje nurodytos pinigų sumos – 47 000 Lt (tuo pačiu motyvuodamas ir apgaulės požymį).

Tokiu būdu, tarp R. P. ir R. S. sudaryta paskolos sutartis turėtų būti vertinama kaip nesudaryta ir nesukūrusi jokių teisinių pasekmių, t. y. turtinių teisių. Kita vertus, R. G. ir R. S. tvirtina, jog pinigai R. P. buvo perduoti. Pažymėtina ir tai, kad iš R. P. parodymų taip pat negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ji buvo apgauta ir negavo žadėtų pinigų. Vien tokios tikimybės, kad R. P. nors ir netiesiogiai, o per R. G. gavo bent dalį sutartyje numatytų pinigų, kartu su R.

G. jais naudojosi, buvimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie civilinių, o ne apie baudžiamųjų teisinių santykių egzistavimÄ . Tačiau net jei sutartyje nurodyta pinigų suma nebuvo perduota pačiai R. P. ar netiesiogiai per R. G., vien ta aplinkybė, kad R. S. iÅ¡ karto po sutarties sudarymo ar vėliau neperdavė R. P. pasiskolintų pinigų, neduoda pagrindo teigti apie jo iÅ¡ankstinę tyčiÄ apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodyta situacija tarp R.

P., R. G. ir R. S. gali bÅ«ti vertinama tik kaip civilinis teisinis ginčas, o ne nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje. Be to, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės tarp R. P. ir R. S. Pasvalio rajono apylinkės teisme ir Å iaulių apylinkės teisme vyksta ginčai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka dėl aukščiau minėtos paskolos sutarties sudarymo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau pateiktÄ Ä¯rodymų analizę bei remdamasi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuoja, kad R.

G. ir R. S. nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl baudžiamoji bylÄ dėl sukčiavimo nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme R. G. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Apygardos teismas R. G. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį už R.

P. ir L. F. įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ ir jų prostitucijos organizavimÄ bei vadovavimÄ . Nuteistojo kaltė padarius BK 307 straipsnio 2 dalyje ir BK 308 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiÅ¡kai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme įvertintais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje dalyje.

R. G. kaltė padarius BK 308 straipsnio 2 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį dalyje dėl R.

G. pripažinimo kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir BK 308 straipsnio 2 dalį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip tikėjosi R. G., nepatvirtina baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.BK 307 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotÄ pelnymosi iÅ¡ kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Jos objektyviuosius požymius sudaro prostitucijos organizavimas ar vadovavimas prostitucijai arba asmens gabenimas Å¡io sutikimu prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Tuo tarpu, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įtraukė į prostitucijÄ materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomÄ asmenį arba įtraukė į prostitucijÄ asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartÄ ar apgaulę, arba bet kokiu bÅ«du įtraukė į prostitucijÄ nepilnametį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. G. kaltu dėl R. P. ir L. F. įtraukimo į prostitucijÄ ir jų prostitucijos organizavimÄ bei vadovavimÄ jai, pagrįstai vadovavosi pačių nukentėjusiųjų parodymais.

IÅ¡ nukentėjusiosios R. P. parodymų matyti, kad bÅ«tent R. G. paties iÅ¡nuomotame bute privertė jÄ teikti klientams ne tik masažo paslaugas pagal jos turimÄ verslo liudijimÄ , bet ir seksualines paslaugas, panaudodamas fizinį smurtÄ bei psichinę prievartÄ , t. y. teigdamas, kad jis kontroliuoja jos veiksmus, naudodamas bute garso įraÅ¡ymo įrangÄ , kad jai nesutikus toliau užsiimti prostitucija, praneÅ¡ tėvams apie jos teikiamas seksualines paslaugas. Nukentėjusioji R. P. bijodama R. G., pradėjo teikti seksualines paslaugas, o klientų registravimo tvarkÄ , masažų bei seksualinių paslaugų teikimo įkainius nurodė nuteistasis (R.

G.), kuris pasiimdavo 70 procentų uždarbio. Vėliau tame pačiame bute pradėjo dirbti ir seksualines paslaugas teikti dar viena mergina, t. y. L. F., kuri taip pat bijojo R. G. ir privalėjo jam atiduoti 70 procentų uždarbio. Byloje nustatyta, kad jÄ (L. F.) po kiek laiko bute sulaikė policijos pareigÅ«nai. PrieÅ¡ingai negu teigiama R. G. apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir bylÄ nagrinėjant teisme buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, sutampantys su kitos nukentėjusiosios L.

F. parodymais bei patvirtinti kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Tai, kad R. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog buvo R. G. sumuÅ¡ta diržo sagtimi (1 t., 100-101 b. l.), neprieÅ¡tarauja jos parodymams teisiamajame posėdyje, kad versdamas jÄ teikti seksualines paslaugas R. G. sudavė jai per veidÄ , taip pat sudavė per sėdmenis diržu.Kaip jau minėta, R. P. parodymai apie įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ ir prostitucijos organizavimÄ bei vadovavimÄ jai patvirtina kitos nukentėjusiosios L. F. parodymai.

IÅ¡ jų matyti, kad pagal skelbimÄ susitikus su R. G., ji sutiko dirbti masažiste jo nuomojamame bute, o vėliau pastarasis pradėjo versti jÄ teikti ir seksualines paslaugas, iÅ¡ jo žodžių suprato, kad jos atsisakymas pakenktų ir jai, ir jos vaikui. L. F. taip pat parodė, kad bijojo R. G., be to, iÅ¡ tame pačiame bute sutiktos R. P. sužinojo apie pastarojo elgesį, galimus ryÅ¡ius teisėsaugos institucijose ir pokalbių pasiklausymÄ bute. Dėl patirtos psichinės prievartos pradėjo teikti klientams ir seksualines paslaugas, nors iki tol prostitucija neužsiimdavo.

R. G. nurodė jai teikiamų seksualinių paslaugų įkainius ir tai, kad 70 procentų jos uždirbtų pinigų priklauso jam.Nukentėjusiosios R. P. parodymus apie tai, kad ji draugei sakė, jog R. G. naudojo fizinę ir psichinę prievartÄ , vertė jÄ teikti seksualines paslaugas klientams, patvirtina byloje esantys liudytojos G. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuoti duomenys, kurio metu liudytoja atpažino R. G., kaip R. P. draugÄ (1 t., 109-114 b. l.).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å¡i liudytoja yra iÅ¡vykusi gyventi ir dirbti į užsienį. Å ios liudytojos parodymai BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje (6 t., 126 b. l.). Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teisme buvo gautas liudytojos G. D. praneÅ¡imas apie tai, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, į teismo posėdį atvykti negali, todėl praÅ¡o vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole esančiais duomenimis kaip teisingais (7 t., 88 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ioje byloje buvo iÅ¡naudotos visos galimybes iÅ¡kviesti liudytojÄ Ä¯ Apeliacinio teismo teisiamÄ jį posėdį, todėl G. D. parodymai bei parodymo atpažindinti protokole esantys duomenys taip pat buvo perskaityti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos G. D. parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau jie nėra ir niekiniai, tačiau pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, jie gali bÅ«ti perskaityti teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikimumui patikrinti.Apie tai, kad nukentėjusiosios R.

P. ir L. F. ne savo noru užsiėmė prostitucija, o verčiamos R. G., matyti ir iÅ¡ liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto tyrėjo R. G. parodymų (6 t., 116-117 b. l.). Liudytoja R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad iÅ¡ dukters sužinojo, jog jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) muÅ¡a jos draugas (R. G.), grasina jai ir jos Å¡eimai (6 t., 116 b. l., 4 t., 150 b. l.). Nukentėjusiųjų nuosekliais ir tarpusavyje neprieÅ¡taringai parodymais teismas abejoti neturi pagrindo, juos patvirtina byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai.

Abi nukentėjusiosios tvirtina, kad anksčiau prostitucija neužsiėmė, seksualines paslaugas pradėjo teikti tik verčiamos R. G.. Byloje nėra jokių jų parodymus paneigiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. G. kaltu dėl R. P. ir L. F. įtraukimo į prostitucijÄ . Jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, teisingai nustačius įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ kvalifikuojančius požymius – fizinės ir psichinės prievartos panaudojimÄ prieÅ¡ R.

P. bei pasinaudojimÄ jos priklausomumu, ir psichinės prievartos bei apgaulės panaudojimÄ prieÅ¡ L. F.. Ä®traukimÄ Ä¯ prostitucijÄ kvalifikuojantis požymis – priklausomumo santykiai – gali turėti materialinio iÅ¡laikymo, tarnybinio pavaldumo, kitokio faktinio priklausomumo pagrindÄ . Priklausomumo santykiai turi turėti tam tikrÄ teisinį pagrindÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios R. P. parodymų matyti, kad ji jautė psichologinį spaudimÄ iÅ¡ R. G. dėl jos sudarytos paskolos sutarties su R. S.. R. G. vertė jÄ klientams teikti lytines paslaugas, teigdamas, kad ji turinti atidirbti už suteiktÄ paskolÄ .

Pažymėtina, kad nors byloje neįrodyta, jog paskolos sutartis tarp R. P. ir R. S., tarpininkaujant R. G., buvo sudaryta apgaule, sutarties pripažinimo galiojančia klausimas neiÅ¡spręstas, tačiau darytina iÅ¡vada, jog dėl Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo R. P. pateko į priklausomÄ padėtį nuo nuteistojo R. G.. Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ dalies ir dėl Å¡ios priklausomos padėties nukentėjusioji apsisprendė pradėti verstis prostitucija. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad naudojimasis R.

P. priklausomumu dėl jos pasiraÅ¡ytos paskolos sutarties su R. S. buvo vienas iÅ¡ R. G. inkriminuoto nusikaltimo – asmens įtraukimo į prostitucijÄ , numatyto BK 308 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teisėjų kolegijos manymu, R. G. pagrįstai inkriminuotas L. F. įtraukimas į prostitucijÄ kvalifikuojantis požymis – apgaulė. Apgaulė kaip bÅ«das įtraukti asmenį į prostitucijÄ gali bÅ«ti suklaidinimas dėl aplinkybių, nulemiančių asmens apsisprendimÄ pradėti verstis prostitucija.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad siÅ«lydamas L. F. dirbti masažiste jo nuomojamame bute, R. G. nenurodė, kad jai reiks teikti ir seksualines paslaugas klientams. Tik pradėjus dirbti, nukentėjusioji netrukus sužinojo, kad jai reikės teikti ir seksualines paslaugas, o jai nesutikus – nuteistasis R. G. pradėjo grasinti. Kiti įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ kvalifikuojantys požymiai – fizinė ir psichinė prievarta – tai bÅ«das įtraukiant asmenį į prostitucijÄ jį įbauginti, versti užsiimti prostitucija iÅ¡ baimės, kad vėl bus panaudotas fizinis smurtas arba kaltininkas įvykdys savo grasinimus (psichinis smurtas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad versdamas nukentėjusiÄ sias užsiimti prostitucija, R. G. prieÅ¡ abejas vartojo psichinį smurtÄ â€“ grasino jų pačių ir jų Å¡eimos narių saugumu, gÄ sdino, jog praneÅ¡ Å¡eimos nariams apie tai, kad jos teikia seksualines paslaugas. Taip pat byloje nustatyta, kad versdamas nukentėjusiÄ jÄ R. P. teikti seksualines paslaugas nuteistasis prieÅ¡ jÄ vartojo ir fizinį smurtÄ â€“ sudavė ranka per veidÄ , o diržu – per sėdmenis. Nustačius BK 308 straipsnio 2 dalyje numatytÄ asmens įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ kvalifikuojantį požymį – fizinio smurto panaudojimÄ , kaltininko nusikalstama veika atskirai nekvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Fizinio smurto panaudojimas yra BK 308 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. BK 308 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, o BK 140 straipsnio 1 dalyje – prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), todėl pakanka nusikalstamÄ veikÄ â€“ asmens įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ panaudojant fizinę prievartÄ kvalifikuoti tik pagal BK 308 straipsnio 2 dalį. Todėl R. G. nusikalstama veika pagal BK 308 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojama tik pagal BK 308 straipsnio 2 dalį.Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R.

G. parodymų teisiamajame posėdyje ir apeliacinio skundo argumentų, jis neigia, kad organizavo ir vadovavo R. P. ir L. F. prostitucijai. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laikÄ ir vietas, kur turi bÅ«ti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimÄ iÅ¡ kitų vietovių, jų apgyvendinimÄ , koordinuojant ir kontroliuojant jų darbÄ bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rÅ«pinantis naujų asmenų įtraukimu į prostitucijÄ , ginčų tarp jų sprendimais arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimÄ .

Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Aptartais nukentėjusiųjų R. P. ir L. F. parodymais nustatyta, kad R. G. jas vertė teikti seksualines paslaugas klientams jo nuomojamame bute, nes nuteistasis savo iniciatyva laikraštyje patalpino jos (nukentėjusiosios) telefono numerį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios buvo kontroliuojamos, stebimos, nuo jų buvo neslepiama, kad bute įrengta stebėjimo/pasiklausymo aparatūra.

R. G. nurodė nukentėjusiosioms jų teikiamų seksualinių paslaugų įkainius, klientų registravimo tvarkÄ , jam priklausančios jų uždarbio dalies dydį. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų R. P. duotų parodymų teisme matyti, kad R. G. sprendė kylančias problemas dėl vertimosi prostitucija. Todėl nepagrįsti nuteistojo R. G. apeliacinio skundo teiginiai, kad bylos duomenimis nebuvo nustatyta, jog R. P. vertėsi prostitucija. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai aptarti bylos duomenys, patvirtinantys tai, kad ne tik L.

F. užsiėmė prostitucija, bet ir R. P.. Tai visų pirma, pačios nukentėjusiosios R. P. parodymai apie klientų registravimo tvarkÄ , jų skaičių, paslaugų įkainius, gautÄ atlygį, jos pateikti klientų registracijos lapai, skelbimas laikraÅ¡tyje su jos naudotu telefono numeriu (1 t., 60-63,                              129-134 b. l.). Nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad nukentėjusiosios R. P. parodymus patvirtina ne tik byloje nustatytos aplinkybės, bet ir nukentėjusiosios L.

F. parodymai bei pastarajai suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vertimosi prostitucija (1 t., 52-53 b. l.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad R. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).IÅ¡ apelianto R. G. skundo matyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuÅ¡alinus jo gynėjÄ , nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybÄ ir todėl buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė.

Tokie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad 2012 m. gruodžio 6 d. dėl R. G. gynėjo advokato ArÅ«no Koskaus nederamo elgesio posėdžio metu, buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai gynėjo blaivumui patikrinti, tačiau tai padaryti jis atsisakė (6 t., 125-131 b. l.). Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi advokatas ArÅ«nas Koskus už nepagarbÄ teismui buvo nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo (6 t., 132 b. l.).

To paties teisiamojo posėdžio metu, priėmus teismo nutartį, bylos nagrinėjimas tęsiamas nebuvo, R. G. iÅ¡aiÅ¡kinta teisė sudaryti susitarimÄ dėl gynybos su kitu advokatu, o neturint tokios galimybės – galimybė paskirti advokatÄ iÅ¡ Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Baudžiamosios bylos duomenimis 2012 m. gruodžio 8 d. R. G. sudarė susitarimÄ dėl teisinių paslaugų su advokatu Adomu Liutvinsku. Advokato praÅ¡ymu bylos nagrinėjimas 2012 m. gruodžio 12 d. buvo atidėtas iki 2013 m. vasario 12 d., kuriame dalyvavo ir R.

G. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas (6 t., 140-147, 162 b. l.). Taigi, R. G. gynėjui nedalyvaujant bylos nagrinėjimas nevyko, jo teisė į gynybÄ pažeista nebuvo.Pažymėtina, kad BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 308 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Už Å¡iuos nusikaltimus sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes tik asmenims, pirmÄ kartÄ teisiamiems už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs R. G. kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 308 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Bausmių dydžiai už šiuos nusikaltimus, vadovaujantis BK 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatyti tinkamai. Įvertinus tai, kad R. G. anksčiau neteistas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bausmių dydžiai nustatyti mažesni, nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

Tais atvejais, kai kvalifikuotas asmens įtraukimas į prostitucijÄ buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veiklos dalis, veika kvalifikuotina kaip nusikaltimų, numatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje ir BK 308 straipsnio 2 dalyje, idealioji sutaptis. Tokiu bÅ«du, visų pirma apėmimo bÅ«du bendrinamos bausmės, paskirtos už R. P. įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ ir jos prostitucijos organizavimÄ , atitinkamai – apėmimo bÅ«du bendrinamos bausmės, paskirtos už L. F. įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ ir jos prostitucijos organizavimÄ .

Galutinė subendrinta bausmė R. G. skirtina šias paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant.Nukentėjusiosios R. P. atstovės advokatės Eugenijos Povilaitienės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kurį patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas (7 t., 76 b. l.), tenkintinas pilnai.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. išteisinus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo priteistos 39 Lt proceso išlaidos turi būti panaikintos ir priteistos tik R. G..

Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktu, BPK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:          R. G. ir R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

Nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl R. P. įtraukimo į prostitucijÄ ) ir BK 140 straipsnio 1 dalį, pakeisti:R. G. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl R. P. įtraukimo į prostitucijÄ ) ir BK 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 308 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimÄ dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ R.

P. prostitucijos), pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (dėl L. F. įtraukimo į prostitucijÄ ), pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ L. F. prostitucijos) subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir R. G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir R. G. solidariai priteista 39 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti iÅ¡ R.

G. 2 000 Lt R. P. teismo iÅ¡laidas, turėtas bylÄ nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, ir 39 Lt proceso iÅ¡laidomis atlyginti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                        Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                            Valdimaras Bavėjanas                                                                                               Violeta Ražinskaitė                                                                                                                                                       Â