746d1d44-4e61-4ddc-a6bf-18ba7dd33cd6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4610-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-05278-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ (b. l. 1–2) praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), 900 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. jis buvo etapuojamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kina, jog jis buvo etapuojamas senais automobiliais, kurie nuolat buvo perpildyti, neįrengti saugos diržai, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo ir ventiliacijos, todėl susidarydavo kondensatas. Etapuojamas tokiomis sÄ lygomis jis patyrė nepatogumus, fizinį ir emocinį diskomfortÄ , jautė nervinę įtampÄ , patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pablogėjo sveikata.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 7–3) bei taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nurodo, kad nuteisti ar suimti asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros, įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, kiekvienoje transporto priemonėje yra du gesintuvai.

Visose transporto priemonėse yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nurodo, kad konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 109 p. konvojumi vežamas tik nustatytas leidžiamas asmenų kiekis.

Nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 146 p. bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas. PareiÅ¡kėjas nei raÅ¡tu, nei žodžiu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų į konvojaus virÅ¡ininkÄ niekada nesikreipė. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Skundas atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs konvojavimo metu.

Tarnyba praÅ¡o taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A671-575/2015 ir kt.).IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015).Å ioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už konvojavimÄ netinkamomis sÄ lygomis nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. kovo mėn., tačiau skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2015-11-02, t. y. praleidęs 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl laikotarpio iki 2012-11-02.CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis patyrė nepatogumus, fizinį ir emocinį diskomfortÄ , jautė nervinę įtampÄ , patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pablogėjo sveikata.Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2015-11-02, o prieÅ¡ tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2012-11-02 ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

Pažymėtina, jog administraciniuose teismuose yra iÅ¡nagrinėta daug konvojuojamųjų skundų iÅ¡ esmės dėl tokių pačių konvojavimo sÄ lygų kaip ir Å¡ioje byloje. PareiÅ¡kėjui apie tai turėjo bÅ«ti žinoma, tačiau pareiÅ¡kėjas nepagrįstai delsė kreiptis į teismÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012-11-02 iki 2013 m. kovo mėn. viso buvo konvojuojamas 3 kartus (b. l. 23). PareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas automobiliais: „Maz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (33 sėdimos vietos) (b. l. 33), „Mercedes-Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (b. l. 41), „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 sėdimos vietos) (b. l. 53). Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .Taisyklių 74 p. nustatyta, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse konvojuojamųjų kratÄ , drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiÅ«rÄ atlieka Vidaus reikalų ministerijos vieÅ¡ojo saugumo pajėgų pareigÅ«nai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės pareigÅ«nams <...>.Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Taisyklių 221 p. nustatyta, kad konvojuotojai prievartÄ (psichinę ir fizinę), specialiÄ sias priemones (antrankius, tramdomuosius marÅ¡kinius ar suriÅ¡imo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius Å¡unis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), Å¡aunamÄ jį ginklÄ konvojavimo metu naudoja jų tarnybÄ ar tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytais pagrindais.Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai (b. l. 44–52) tvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjÄ konvojuojant 3 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų, vadinasi, Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę.Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų.

Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog automobiliuose nebuvo saugos diržų, Å¡ildymo ir ventiliacijos, o pareiÅ¡kėjas turėjo sėdėti ant lentos, pažymėtina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atidžiai tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 30–32, 36–40).

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ iÅ¡duotos Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (b. l. 35, 43, 55), kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiÅ¡kėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Be to, pažymėtina, jog vadovaujantis Taisyklių 146 p. bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepateikti konkretÅ«s skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis transporto priemonėmis.

IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.           Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                    Donatas Vansevičius