Legislator Case Law & Legislation
746bf709-ecb1-45f4-9450-c2e08c944b76 AI generated

746bf709-ecb1-45f4-9450-c2e08c944b76 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 746bf709-ecb1-45f4-9450-c2e08c944b76
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

parduoti alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir 2) imtis protingų nuo jo valios priklausančių priemonių, jog jie bÅ«tų suvartoti vietoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) Å¡iuo aspektu akcentavo, jog pirmosios sÄ lygos iÅ¡pildymas priklauso nuo asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, veiksmų, jis gali kontroliuoti Å¡io įstatymo nustatyto reikalavimo įgyvendinimÄ , todėl turi aktyviai veikti ir užtikrinti, kad pirkėjui alkoholiniai gėrimai bÅ«tų parduodami tik atidarytoje pakuotėje.

Legislator headnote

AI generated

746bf709-ecb1-45f4-9450-c2e08c944b76 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėja privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si (pateikiami informaciniai skelbimai, pirkėjai informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimÄ vietoje). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja vieÅ¡ojo maitinimo vietoje vykdė prekybÄ alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o iÅ¡sineÅ¡ti, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos - prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3449-244/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01474-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 20, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, atsakovės atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. K. firmos ,,Egreka“ skundÄ atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja G.

K. firma ,,Egreka“ skunde (b. l. 1–5) praÅ¡o panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2013 m. kovo 28 d. nutarimÄ Nr. ATK2-39/13.Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ginčijamu nutarimu bendrovei už Alkoholio  kontrolės įstatymo (toliau – Ä®statymas, AKÄ®) 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimÄ (darbuotoja nesilaikė leidime nurodytų apribojimų, 2013-23-21 apie 22.25 val. pardavė asmeniui vienÄ skardinę alus, kuriÄ pradarė, tačiau neužtikrino, kad nupirktas alaus bÅ«tų vartojamas vietoje) paskirta 2 000 Lt bauda.

Su priimtu nutarimu nesutinka. Pardavėja R. D. atliko visus Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytus veiksmus. Å i Ä®statymo nuostata nustato, kad alkoholiniai gėrimai bÅ«tų parduodami tik atidarytoje talpoje, tačiau nereglamentuoja, kad alkoholis turi bÅ«ti iÅ¡piltas į kitas talpas. Pardavėja R. D. parduodamo alkoholio talpÄ atidarė, pirkėjÄ perspėjo, kad parduodamas alkoholis skirtas vartoti tik vietoje, bei padėjo vienkartinę stiklinę, taip sudarydama visas sÄ lygas alkoholį vartoti vietoje.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-21 nutarime pažymėjo, kad sprendžiant dėl teisinės atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytus teisės pažeidimus bÅ«tina nustatyti ne tik teisės pažeidimo faktÄ , bet ir tai, kad tÄ teisės pažeidimÄ padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas Å«kio subjektas (t. y. to teisės pažeidimo subjektÄ ir subjektinę pusę, kaip jo sudėties elementus); kitaip tariant, nepakanka vien to, kad atitinkamas pažeidimas bÅ«tų padarytas įmonėje ir kad jį padarytų tos įmonės administracijos vadovas ar kitas darbuotojas, - jis turi bÅ«ti padarytas įmonės vardu arba dėl jos interesų.

Duomenų, kad Å¡is pažeidimas buvo padarytas įmonės vardu arba dėl jos interesų nėra. Ä®statyme nustatytas įpareigojimas nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais prekiauti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje iÅ¡pildomas, kai asmuo įgyvendina dvi sÄ lygas:

1) parduoti alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir 2) imtis protingų nuo jo valios priklausančių priemonių, jog jie bÅ«tų suvartoti vietoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) Å¡iuo aspektu akcentavo, jog pirmosios sÄ lygos iÅ¡pildymas priklauso nuo asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, veiksmų, jis gali kontroliuoti Å¡io įstatymo nustatyto reikalavimo įgyvendinimÄ , todėl turi aktyviai veikti ir užtikrinti, kad pirkėjui alkoholiniai gėrimai bÅ«tų parduodami tik atidarytoje pakuotėje.

Tuo tarpu antroji sÄ lyga priklauso ne tik nuo pardavėjo, tačiau ir nuo pirkėjo valios. Pirkėjas, net pardavėjui ėmusis visų įmanomų nuo jo priklausančių priemonių, siekiant užtikrinti minėtos Ä®statymo nuostatos laikymÄ si, dėl tam tikrų priežasčių gali siekti alkoholį vartoti ne vietoje, todėl visais atvejais reikalauti antrosios sÄ lygos iÅ¡pildymo tik iÅ¡ pardavėjo bÅ«tų neproporcinga. Nagrinėjamu atveju pirkėjas K. Å . atvyko į barÄ jau su piktavaliÅ¡kais ketinimais gėrimÄ iÅ¡sineÅ¡ti iÅ¡ kavinės patalpų, tai patvirtina ir jo pasiaiÅ¡kinimas.

Be to, ginčo, jog parduota alaus skardinė buvo atidaryta, nėra. Akivaizdu, kad Å¡ioje situacijoje pirkėjo veiksmams - siekiui iÅ¡sineÅ¡ti alkoholinius gėrimus iÅ¡ patalpos – pardavėja niekaip negalėjo įtakoti. Pardavėja R. D. ėmėsi visų nuo jos valios priklausančių protingų priemonių tam, kad Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostata nebÅ«tų pažeista ir pirkėjo įsigytas alkoholinis gėrimas bÅ«tų vartojamas vietoje: „Egrekos“ patalpose įrengtas baras su kėdėmis lankytojams, yra alaus iÅ¡pilstymo įrenginiai, greta kavinės įrengta terasa su lauko baldais ir skėčiais, iÅ¡kabinti informaciniai praneÅ¡imai, jog nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, pardavėja įspėjo pirkėjÄ , kad parduodamas alkoholinis gėrimas bus atidaromas ir turi bÅ«ti vartojamas.

Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas ATP bylÄ Nr. A2.8.-2310-540/2013, 2013-04-05 nutarimu konstatavo, kad nenustatė R. D. tyčios ir bylÄ nutraukė. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundÄ (b. l. 29–33) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkÄ draudžiamu metu, reikalavimus, taip pat formuojamÄ LVAT praktikÄ .

Ginčijamame nutarime nuosekliai apraÅ¡yta ir įvardyta, kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjai taikyta atsakomybė už Ä®statymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimo nesilaikymÄ . Tiek LVAT, tiek Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, kad bÅ«tent licencijos gavėjui kyla pareiga laikytis licencijoje nustatytų reikalavimų ir teisės aktais įtvirtintų apribojimų. PareiÅ¡kėja turi diskrecijos teisę ir veiklos laisvę bei Ä®statyme nustatytas pareigas užtikrinti Å¡io Ä®statymo reikalavimus, nes tik pareiÅ¡kėjos iniciatyva ir veiksmai lemia, kad ji yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtoja, vykdanti Ä®statymo reikalavimus.

PareiÅ¡kėjos argumentai, kad pardavėja R. D. atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus, negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti ir panaikinantys pareiÅ¡kėjos atsakomybę už Ä®statymo reikalavimų nesilaikymÄ . Juridiniai asmenys savo veiklÄ vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkamos teisės aktus pažeidžiantys veiksmai lemia juridinio asmens atsakomybę. Reikalavimas, įtvirtintas Ä®statymo 18 str. 3 d. 13 p., yra imperatyvus, pakanka, kad tokie alkoholiniai gėrimai yra parduodami draudžiamu laiku nuo 22 iki 8 val. neatidarytoje pakuotėje ir/ ar vartoti ne vietoje, kad bÅ«tų nustatytas pažeidimas.

Teisės pažeidimas yra baigtas, kada pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Ä®monei, kaip mažmeninės prekybos licencijos turėtojai, užtenka nustatyti tik pažeidimo, nustatyto normos dispozicijoje, faktÄ , kad kiltų atsakomybe už minėtos nuostatos pažeidimÄ . Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Be to, pareiÅ¡kėja, kaip juridinis asmuo, savo teises ir pareigas įgyvendina ne tik per savo darbuotojus, bet ir per juridinį asmenį valdančių asmenų veiklÄ .

PareiÅ¡kėja privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si (pateikiami informaciniai skelbimai, pirkėjai informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimÄ vietoje). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja vieÅ¡ojo maitinimo vietoje vykdė prekybÄ alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o iÅ¡sineÅ¡ti, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos - prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje.

Kadangi pareiÅ¡kėja neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, nors įstatymu buvo imperatyviai įpareigota tokiais alkoholiniais gėrimais neprekiauti, pažeidė Ä®statymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėja ne pirmÄ kartÄ parduoda alkoholinius gėrimus draudžiamu metu. Dėl Ä®statymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimų pareiÅ¡kėjai ir anksčiau yra skirtos ekonominės sankcijos. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar pareiÅ¡kėja ėmėsi protingų nuo jos valios priklausančių priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimas.

Bendrosios kompetencijos teismo sprendimu, kai administracinė atsakomybė fiziniam asmeniui taikyta ne pagal Ä®statymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimų nesilaikymÄ , o pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų nesilaikymÄ , Å¡ioje byloje vadovautis negalima. Jei už tÄ patį Ä®statymo pažeidimÄ atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno iÅ¡ jų atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro. Skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. ATK2-39/13 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nuspręsta taikyti pareiÅ¡kėjai ekonominę sankcijÄ už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ ginčijamo Nutarimo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjai priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja R.

D. 2013-02-21 apie 22.25 val. pardavė K. Å . alkoholinį gėrimÄ â€“ vienÄ atidaryta 0,5 l talpos skardinę alaus, kuriÄ Ä¯ pirkėjas iÅ¡ kavinės iÅ¡sinešė.Departamento nuomome, toks pareiÅ¡kėjos elgesys reiÅ¡kė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimÄ , už kurį atsakomybė yra nustatyta Å¡io įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, todėl atsakovas pareiÅ¡kėjai paskyrė ekonominę sankcijÄ â€“ 2 000 Lt baudÄ .Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (2012 06 21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, galiojanti nuo 2012-09-01) įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais.

Å is draudimas netaikomas vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.AKÄ® 34 straipsnio 3 dalis (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, galiojanti nuo 2012-09-01) nustatyta, kad už Å¡io Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ Ä¯monės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių Å¡imtų litų iki dviejų tÅ«kstančių litų bauda, o už Å¡ių reikalavimų pažeidimÄ , padarytÄ pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tÅ«kstančių litų iki penkių tÅ«kstančių litų bauda.

Taigi pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės buvo nubausta už tai, kad po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinį gėrimÄ vartoti ne vietoje, t. y. ne pareiÅ¡kėjai priklausančioje kavinėje, taip pažeisdama įstatyme įtvirtintÄ imperatyvų draudimÄ prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu. PareiÅ¡kėja teigė, jog Departamentas nevertino aplinkybių, įvardytų pareiÅ¡kėjos darbuotojos duotuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, neatsižvelgė į tai, jog jokių tiesioginių įrodymų, bylojančių apie pažeidimo padarymÄ , konkrečiu atveju nebuvo.

Pareiškėja pabrėžė, jog jei nėra darbuotojo kaltės, negali kilti ir juridinio asmens atsakomybė. Atsakovas savo ruožtu teigia, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, dėl kurio pažeidimo buvo nubausta pareiškėja, sudėtis yra formali, o jame įtvirtintas reikalavimas – imperatyvus, todėl pakanka, kad būtų nustatytas faktas, jog bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus, kurie nebuvo skirti vartoti vietoje. Atsakovo įsitikinimu, byloje vertinamu atveju tai buvo visiškai įrodyta, o pareiškėjos paaiškinimai vertintini kaip gynybiniai.

Atsakovas taip pat pabrėžė, jog fizinio ir juridinio asmens atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro, todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai argumentuoja, jog Å¡iuo atveju reikÅ¡mės turėjo dėl jos darbuotojos administracinės atsakomybės vykusios administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis Å«kio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad Å¡i prekyba vyktų nepažeidžiant AKÄ® reikalavimų.

Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, privalo imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Dėl ekonominių sankcijų pagal AKĮ 34 straipsnio 1 dalį teisinės prigimties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms.

Teismas yra atkreipęs dėmesį, jog įstatymo formuluotėmis ir joje vartojama sÄ voka „baudžiami“ įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobÅ«dį, t. y. nubausti pažeidimÄ padariusį asmenį. Kartu įstatymu leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, jog piniginė bauda yra represinio pobÅ«džio sankcija, kuria yra nubaudžiamas teisės pažeidėjas – Å«kio subjektas ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to Å«kio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei Å«kinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos.

Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas“, teisės pažeidėjai – Å«kio subjektai –patiria, be kita ko, turtinio pobÅ«džio suvaržymus – tai yra vieÅ¡osios valdžios atsakas į jų padarytas vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymÄ procedÅ«ra negali bÅ«ti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi.

Atsižvelgiant į tai, kad AKÄ® 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios bÅ«tų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, konstatuotina teisės spraga, kuri turi bÅ«ti užpildyta pagal įstatymo analogijÄ , taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) bendrosios dalies normas (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2928/2011; 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15–1056/2004).Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, jog pareiÅ¡kėja byloje vertinamų įvykių susiklostymo metu turėjo galiojančiÄ licencijÄ verstis mažmenine prekyba (vartoti vietoje ir iÅ¡sineÅ¡ti) alkoholiniais gėrimais, ji privalėjo Å¡iÄ prekybÄ vykdyti pagal AKÄ® reikalavimus, o Departamentas turėjo kompetencijÄ pareiÅ¡kėjai skirti ekonominę sankcijÄ , konstatavus minėtų reikalavimų pažeidimÄ (AKÄ® 34 str. 1 d.).

IÅ¡ AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog ji savo pobÅ«džiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimÄ , t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybÄ nuo 22 val. iki 8 val. vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Taigi iÅ¡ normos formuluotės yra aiÅ¡ku, jog iÅ¡imtimi iÅ¡ bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios sÄ lygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pastebėtina, jog pirmoji sÄ lyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiÅ¡ki. Gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iÅ¡ esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimÄ iÅ¡pilstyti ar tiesiogiai vartoti iÅ¡ pakuotės. Kita vertus, tinkamam ginčo teisinių santykių turiniui atskleisti bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti ir antrosios sÄ lygos, bÅ«tinos iÅ¡imčiai taikyti, – „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, turinį.

Minėta, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto taip pat matyti, jog Įstatymo nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų. Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis Įstatyme nėra atkleidžiamas.

Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å«kio subjektas, siekdamas įgyvendinti Ä®statymo nustatytÄ imperatyviÄ pareigÄ prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrÄ diskrecijÄ pasirinkti, kokiais bÅ«dais vykdyti Å¡iÄ pareigÄ . Kita vertus, Å¡i diskrecija negali bÅ«ti neribota. Atsižvelgdamas į AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintÄ draudimÄ ir jo tikslus, Å«kio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimÄ , kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sÄ Å¾iningas asmuo.

Ä®statymui įgyvendinti reikalingi lydimieji teisės aktai, t. y. Ä®statymo tinkamam įgyvendinimui reikalinga pakeisti Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles bei Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo įmonėse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 bei parengti VieÅ¡ojo maitinimo įmonėms taikomÄ higienos normÄ , apraÅ¡Ä ar taisykles. Å ie teisės aktai nėra priimti, o kai nėra atitinkamo reguliavimo, galiojančios teisės normos neaiÅ¡kumai vertintini privataus asmens naudai.

Tokia pozicija iÅ¡vestina iÅ¡ teisinio aiÅ¡kumo reikalavimo, suponuojančio, jog teisinis reguliavimas privalo bÅ«ti aiÅ¡kus ir darnus, teisės normos turi bÅ«ti formuluojamos tiksliai, jose negali bÅ«ti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Be to, toks vertinimas atitinka bendrÄ jį teisės principÄ in dubio pro reo, reiÅ¡kiantį, jog visos abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858–1488/2011).

Taigi siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiÅ¡kėjas gali remtis AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta iÅ¡imtimi, bÅ«tina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumÄ . Å iuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad objektyvÅ«s bylos duomenys įrodo, jog pareiÅ¡kėjai priklausančioje kavinėje AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku buvo parduotas alkoholinis gėrimas, kurį pirkėjas iÅ¡ kavinės iÅ¡sinešė.

Turint galvoje Å¡iÄ faktinę aplinkybę, atsiranda pagrindas vertinti, ar pareiÅ¡kėjas nepažeidė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų.Vis dėlto vien objektyvaus fakto nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad bÅ«tų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjai už jos veiksmus buvo pritaikyta ekonominė sankcija, o pagal bendrÄ jį teisės principÄ nėra atsakomybės be kaltės. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiÅ¡kas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumÄ ir teisnumÄ , savarankiÅ¡kÄ pavadinimÄ , organizacinį vientisumÄ , jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiÅ¡kumÄ .

Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimÄ ).

Å is Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas ir byloje vertinamu atveju atskleidžiant AKÄ® nuostatų turinį ir jas taikant konkrečioms bylos aplinkybėms. Todėl bÅ«tina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybes, atskleidžiančias pareiÅ¡kėjos santykį su minėtu pažeidimu. Aplinkybės, charakterizuojančios minėtÄ subjektyvių faktorių visumÄ , teismo vertinimu, yra dvejopos: iÅ¡ vienos pusės jÄ iÅ¡reiÅ¡kia realių, fiziÅ¡kai apčiuopiamų, priemonių bei sÄ lygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iÅ¡ kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimÄ si, kad imperatyvus Ä®statymo įpareigojimas nebÅ«tų pažeistas, bei gebėjimÄ suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje, ir Å«kio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į šį suvokimÄ .

Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali bÅ«ti baigtinio minėtų aplinkybių sÄ raÅ¡o, nes jis nebÅ«tų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl minėtoji Å«kio subjektui priskirtina subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais.Å iame kontekste taip pat pastebėtina, jog ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. IÅ¡ faktinių konkrečios bylos aplinkybių, kurios užfiksuotos raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje – Kauno apskrities VPK tarnybiniuose praneÅ¡imuose, pareiÅ¡kėjos pardavėjos bei alkoholinį gėrimÄ Ä¯sigijusio asmens policijos pareigÅ«nams duotuose paaiÅ¡kinimuose, pareiÅ¡kėjos Departamentui pateiktame paaiÅ¡kinime, matyti, kad pareiÅ¡kėjos kavinėje buvo sudarytos objektyvios sÄ lygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje: neginčijama, kad minėtoje kavinėje buvo įrengtos vietos vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja buvo sudariusi objektyvias sÄ lygas potencialiems klientams vartoti alkoholinius gėrimus vietoje ir Å¡iuo aspektu atitiko AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos iÅ¡imties reikalavimus.

Vis dėlto vien nustatyti Å¡iÄ aplinkybę nepakanka, svarbu įvertinti ir tai, kokių atsargos (prevencijos) priemonių ėmėsi pareiÅ¡kėja, siekdama užkirsti keliÄ imperatyvaus Ä®statyme įtvirtinto reikalavimo pažeidimui. Minėtų priemonių visuma analizuotina atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo kriterijus.Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslÄ .

BÅ«tent – reikia atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjos taikytos priemonės buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti, jog kavinės klientai įsigytų alkoholinių gėrimų neiÅ¡sineÅ¡tų, o juos vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog bÅ«tina patikrinti, ar pareiÅ¡kėja priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iÅ¡ jo, kaip iÅ¡ Å«kinę veiklÄ vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant bÅ«tų užtikrintas Ä®statyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymasis.

Pagal bendrÄ jį teisės principÄ teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma. AnalogiÅ¡kai ji negali reikalauti iÅ¡ teisės normos adresatų imtis tokių veiksmų, kurie bÅ«tų neproporcingi ir neprotingi, taip darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimÄ neįmanomÄ . Be to, net ir ėmusis visų protingų priemonių teisės reikalavimui užtikrinti, Å¡io reikalavimo adresatas nėra visiÅ¡kai apsaugotas nuo to, jog jį, piktnaudžiaudami teise, pažeis tretieji asmenys. IÅ¡ Å«kio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus Å«kio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotÄ gėrimÄ rengiasi iÅ¡sineÅ¡ti ar neÅ¡asi iÅ¡ Å«kio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimÄ vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieÅ¡ pirkėjÄ , siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neiÅ¡sineÅ¡tų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje.

Å is aspektas svarbus analizuojant pareiÅ¡kėjos priemonių, kurių konkrečiu atveju ji ėmėsi siekdama nepažeisti imperatyvaus Ä®statymo reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumÄ . IÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2013-04-05 nutarties ATP byloje Nr. A2.8.-2310-540-2013 (b. l.

6) nustatyta, kad pardavėja R. D. alų pardavė atidarytoje skardinėje ir padavė pirkėjui vienkartinį indelį. Nutartyje konstatuota, kad ne pardavėja, o pirkėjas nepakluso įstatymo reikalavimui ir alų be pardavėjos sutikimo iÅ¡ prekybos vietos savavaliÅ¡kai iÅ¡sinešė. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad R. D. bÅ«tų tyčia pažeidusi Alkoholio  kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. reikalavimus.IÅ¡ faktinių bylos duomenų matyti bei neginčijama tai, jog pareiÅ¡kėjos darbuotoja alkoholinį gėrimÄ Â Ä¯ kavinę atėjusiam asmeniui pardavė atidarytoje pakuotėje, taip pat davė jam vienkartinį indelį.

Taigi pardavėja gėrimÄ pardavė atidarytoje pakuotėje ir aprÅ«pino jį įsigijusį asmenį indu, reikalingu vartoti gėrimÄ vietoje. Be to, pardavėja teigia, kad įspėjo alkoholinį gėrimÄ Ä¯sigyjantį asmenį, jog jo perkamas alus gali bÅ«ti vartojamas tik kavinėje. Alų įsigijusio asmens paaiÅ¡kinime nurodyta, kad pardavėja alaus skardinę atidarė, jo iÅ¡einant iÅ¡ baro nesulaikė. Taigi byloje esama prieÅ¡taringų įrodymų dėl to, ar pardavėja įspėjo alkoholinį gėrimÄ Ä¯sigyjantį asmenį, kad jo perkamas alus gali bÅ«ti vartojamas tik kavinėje, tačiau Å¡ie įrodymai, vadovaujantis principu, jog visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, netrukdo teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu atveju buvo imtasi tinkamų bei protingų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas parduoto alkoholinio gėrimo vartojimas vietoje.

Kitų priemonių, kurių pareiÅ¡kėja, kaip apdairus Å«kio subjektas, bÅ«tų privalėjęs imtis, atsižvelgiant į tai, kad tokių priemonių nenustato ir Ä®statymas, teismas nenustatė. Visos nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja ėmėsi proporcingų atsargos priemonių reikalavimui, jog AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų bÅ«tų laikomasi, t. y. jo konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingÄ pusiausvyrÄ siekiamam tikslui.

Be to, pareiÅ¡kėja negalėjo pagrįstai numatyti, jog, jai ėmusis paminėtųjų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus iÅ¡sineÅ¡tas iÅ¡ kavinės, t. y. nebus vartojamas vietoje. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje vertinamu atveju pareiÅ¡kėja nesilaikė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. Daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ byloje pagrindo nesuteikia ir atsakovo pozicija. Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę bÅ«tent Departamentas, kaip pažeidimÄ inkriminuojanti institucija, turi jį neabejotinai įrodyti.

Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent pastarasis subjektas turi iÅ¡dėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimÄ , kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę. Tačiau analizuojamu atveju, nors Departamentas Nutarime ir konstatavo, jog pareiÅ¡kėja nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti Ä®statyme nustatytos imperatyvios pareigos – neprekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu laiku, jis nedetalizavo savo teiginio, t. y. konkrečiai nenurodė, kokių dar veiksmų pareiÅ¡kėja turėjo imtis, kad patektų į AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos iÅ¡imties taikymo sritį.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. ATK2-39/13 panaikinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjos G.

K. firmos ,,Egreka“ skundÄ tenkinti. Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. kovo 28 d. nutarimÄ Â Nr. ATK2-39/13. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                           Liudmila Zaborovska