2021-03-03 Nr. AB-4747-3-61-3-03955-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-112-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03955-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. SD-125-4980 ir 2020 m. balandžio 16 d. išvadas B12.02-30 „Dėl T. Griškevičiaus skundų“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti neatnaujinęs pareiškėjui termino skundui paduoti.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2021 m. gruodžio 23 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo byloje eI2-5954-811/2020“, nurodydamas, be kita ko, aplinkybes, kad 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje nebuvo išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi grąžino pareiškėjui T. G. 2020 m. gruodžio 4 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir išaiškino jam, kad, vadovaudamasi teismo ar teisėjo nutartimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas už skundą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą 2020 m. gruodžio 4 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti neatnaujinus pareiškėjui termino skundui paduoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas T. G. atskirajame skunde prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad teismas savavališkai priėmė papildomą 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį pasibaigus teisminiam procesui, t. y. teismas papildomai aiškino nestandartišką ir nevisapusišką 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį. Pareiškėjas vertina, kad teismas nesivadovavo Teisėjų tarybos standartų rekomendacijomis. Skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė kokiomis ABTĮ 107 ir 108 straipsnio dalimis ir (arba) punktais vadovaujasi atlikdamas procesinį veiksmą jau iš esmės pasibaigusiame teisminiame procese. Teismo veiksmai (skundžiamoje nutartyje) buvo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties padarytų esminių teismo klaidų savitikslis taisymas. Teismas nesilaikė proceso (subproceso) veiksmų byloje atlikimo terminų ir keliamų reikalavimų, savavališkai inicijavo proceso (subproceso) veiksmą, iš esmės pripažindamas ir patvirtindamas teismo aplaidumą, neatidumą ir nerūpestingumą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neužtikrino ekonomiškumo principo, t. y. nesugebėjo laiku užtikrinti to, kad pareiškėjas be papildomų rūpesčių ir be papildomų problemų atgautų teisėtai jam priklausiančias pinigines lėšas – sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjui grąžino už skundą sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. G. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą. Ši nutartis apskųsta nebuvo, ji įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 19 d.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) <...> turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.

Pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtinta galimybė teismui proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p.).

Skundžiama 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis priimta atsižvelgiant į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo byloje eI2-5954-811/2020“, kurioje jis nurodo aplinkybes, kad VMI atsisakė jam grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, kadangi VAAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje tokio įpareigojimo nebuvo numatyta. Skundžiamoje nutartyje teismas, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalimi, grąžino pareiškėjui 2020 m. gruodžio 4 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir jam išaiškino, kad, vadovaudamasi teismo ar teisėjo nutartimi, žyminį mokestį grąžina VMI. Taigi pareiškėjo argumentai, kad yra neaiškus skundžiamos nutarties teisinis pagrindas ir kad teismas neturėjo teisės priimti tokios nutarties, nėra pagrįsti.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės ginčija teismo procesinį elgesį priimant 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį, kurioje teismas nenurodė VMI grąžinti žyminio mokesčio, dėl ko, pareiškėjui pasikreipus į VMI, pastaroji atsisakė grąžinti žyminį mokestį dėl aplinkybės, kad minėtoje 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje nebuvo nurodytas toks įpareigojimas. Sutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakęs priimti jo skundą, turėjo pagrindą grąžinti žyminį mokestį. Tačiau teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, kaip minėta, apskųsta nebuvo, ji nėra šio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo plačiau vertinti minėtos 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Kadangi skundžiama nutartimi įpareigojus VMI grąžinti žyminį mokestį, šis klausimas yra išspręstas, naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan