746b121c-2f5d-46cf-b635-3bf6e5ecfe5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1937-331/2017                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-04963-2016-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant R.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) įpareigoti Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2016 m. spalio 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-6428-811/2016 ir nedelsiant apsvarstyti perkėlimo į lengvÄ jÄ grupę klausimÄ , lygtinio paleidimo klausimÄ , įvertinant aplinkybę, kad Å¡ie klausimai nebuvo svarstomi dėl Vilniaus PN administracijos kaltės. PaaiÅ¡kino, kad VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6428-811/2016 buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo skundas ir panaikintas Vilniaus PN 2016 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 28-78(1) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. vasario 16 d. sprendimas Nr. 2S-1054.

VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 12 d. Tačiau Vilniaus PN administracija iki Å¡iol nepanaikino pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos, taigi jo teisių pažeidimas vis dar tęsiasi. Neteisėtas nuobaudos paskyrimas pareiÅ¡kėjui padarė didelę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais dėl neteisybės, nuolatiniu nerimu, kad situacija gali pasikartoti, nemiga, galvos skausmais, bendravimo galimybių sumažėjimu. PareiÅ¡kėjas tapo pajuokos objektu, iÅ¡ kurio bet kas gali imti jam priklausančius daiktus, o jis negali apsiginti.

Žala pasireiÅ¡kė ir tuo, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas nuobaudÄ negalėjo kreiptis į Vilniaus PN administracijÄ dėl lygtinio paleidimo. 2016 m. kovo mėn. jis turėjo teikti praÅ¡ymÄ dėl pakartotinio lygtinio paleidimo ir galimai jau bÅ«tų buvęs paleistas į laisvę. Turint galiojančiÄ nuobaudÄ toks kreipimasis bÅ«tų beprasmis, todėl liepiamas bÅ«rio virÅ¡ininko P. P. pareiÅ¡kėjas parašė praÅ¡ymÄ atidėti jo pristatymÄ lygtinio paleidimo komisijai. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu yra suimtas vien tik dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos.Turėdamas galiojančiÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas negalėjo praÅ¡yti perkelti jį į lengvÄ grupę ir negalėjo naudotis Å¡iai grupei priskirtomis lengvatomis.

PrieÅ¡ paskiriant nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas buvo parašęs praÅ¡ymÄ jį perkelti į lengvÄ jÄ grupę, tačiau Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus virÅ¡ininkas R. S. jam paaiÅ¡kino, kad minėtas jo praÅ¡ymas nebus tenkinamas, ir kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡ytų kitÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodytų, kad jo perkėlimo į lengvÄ jÄ grupę klausimas nebÅ«tų svarstomas, kol vyksta tyrimas. Teismo posėdyje ir 2017 m. kovo 9 d. baigiamojoje kalboje (b. l. 60-63) pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 11–16) paaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN 2016 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 28-78(1) buvo priimtas, atsižvelgiant i Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nų 2016 m. sausio 25 d. atliktÄ tarnybinį tyrimÄ , tyrimo metu nustatytas faktines įvykio aplinkybes, surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ . Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, atlikdami tarnybinius tyrimus ir apklausdami nuteistuosius, rinkdami informacijÄ , privalo garantuoti asmenų, abipusio pasitikėjimo principu suteikusių informacijÄ , anonimiÅ¡kumÄ ir užtikrinti bendravimo konfidencialumÄ .

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nas, atlikęs tarnybinį patikrinimÄ , tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodė, kad apklaustas 1-ojo bÅ«rio nuteistasis nurodė, kad jis tiesiogiai girdėjo, kaip pareiÅ¡kėjas vartojo necenzÅ«rinius žodžius D. U. atžvilgiu. Parodė, kad kai įvyko minėtas konfliktas, valgykloje buvo likę tik nuteistieji R. P. ir D. U.. Taip pat minėtas nuteistasis nurodė, kad jis yra ne kartÄ girdėjęs bei matęs, kaip nuteistasis R. P. vartodamas necenzÅ«rinius žodžius įžeidinėja kitus 1-ojo bÅ«rio nuteistuosius.

Vilniaus PN 1-oio bÅ«rio nuteistasis, suteikęs informacijÄ Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nams, baimindamasis dėl savo saugumo sutiko suteikti nurodytÄ informacijÄ , su ta sÄ lyga, jog tyrimo metu nebus atskleisti io vardas ir pavardė. VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. I-6428-811/2016 panaikino Vilniaus PN 2016 m. sausio 26 d. nutarimÄ Nr. 28-78(1), konstatuodamas, kad byloje nėra nustatyta, kokius konkrečius necenzÅ«rinius žodžius kilusio konflikto metu D. U. atžvilgiu vartojo pareiÅ¡kėjas; tokių aplinkybių nesukonkretino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti asmenys — D.

U. ir Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. specialistas S. V.; byloje nenustatyta, jog 2016 m. sausio 5 d. 12.00 val. tarp 1-ojo nuteistųjų D. U. ir R. P. kilusio konflikto metu pareiÅ¡kėjas D. U. atžvilgiu vartojo žodžius, kurie priskirtini necenzÅ«rinių žodžių kategorijai. Laikotarpiu, kai Vilniaus PN gavo įsiteisėjusį VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-6428-811/2016, Vilniaus PN dirbo tik viena juriskonsultė, kuriai žymiai padidėjo darbo krÅ«vis dėl to, kad nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki Å¡iol Vilniaus PN dirbantis Personalo skyriaus vyresnysis specialistas D.

R. turėjo nedarbingumÄ dėl nelaimingo atsitikimo kelyje į darbÄ . Taigi, Vilniaus PN juriskonsultei teko atlikti ne tik savo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, bet ir pavaduoti D. R. bei pataisos įstaigoje vienai atlikti visÄ teisinį darbÄ . Jokie teisės aktai nereglamentuoja, per kokį laikotarpį, įsiteisėjus teismo sprendiniui dėl pataisos įstaigos nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo panaikinimo, nuteistajam turi bÅ«ti panaikinta nuobauda.PareiÅ¡kėjas, net ir turėdamas galiojančiÄ nuobaudÄ , turi galimybę teikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos iÅ¡taigos bei bÅ«ti svarstomas komisijos posėdžio metu.

Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu, tokio praÅ¡ymo nėra pateikęs. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymÄ nuteistajam, kompleksiÅ¡kai vertinama jo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika. Ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y., po vieno mėnesio įsiteisėjus VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimui), pareiÅ¡kėjas, turėjo dar vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ â€“ draudimÄ iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskirtÄ Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-808(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog 2016 metų kovo mėnesį dėl 2016 m. sausio 26 d. paskirtos nuobaudos jis negalėjo teikti praÅ¡ymo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos yra nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P., 2015 m. spalio 27 d. nutartimi Nr. T-1655-891/2015 atsisakė taikyti nuteistajam R. P. lygtini paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi Nr. 1S-1661-211/2015 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį, kurioje yra konstatuota aplinkybė apie tai, kad pareiÅ¡kėjas „<...> Å¡iuo metu nuobaudų neturi, skatintas 1 kartÄ <...>“, tačiau teismas vis tiek atsisakė taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai apie tai, jog iki VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. I-6428-811/2016 dėl 2016 m. sausio 26 d. paskirtos nuobaudos jis nerašė praÅ¡ymo bÅ«ti priskirtam lengvojoje grupėje, yra nepagrįsti.

Dėl laikotarpio po VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo, pasisakytina, jog pareiÅ¡kėjas turi galiojančiÄ nuobaudÄ (draudimÄ iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskirtÄ Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-808(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“). PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, jis skunde nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant tariamai buvusio neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Taigi, nėra pagrindo spręsti skunde nurodytų aplinkybių poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms. Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Ä®rodymų, kad Vilniaus PN administracija žemintų pareiÅ¡kėjo orumÄ ar kitaip žiauriai su juo bÅ«tų elgiamasi, pareiÅ¡kėjas nepateikė. PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjui žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ .Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 7–9) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde iÅ¡ esmės nebando pagrįsti savo galimų teisės pažeidimų, o apie juos spėja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba. 25 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai yra priteisiama už itin reikÅ¡mingų, tokių kaip sveikata ar net gyvybė, vertybių pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo tokio pobÅ«džio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti priteista bÅ«tent tokio dydžio (25000 Eur) neturtinė žala. Departamento manymu, nebuvo pažeistos tokios vertybės, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«tų galima įvertinti jo nurodyta suma (25000 Eur). Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Skundas atmestinas. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė, pasak pareiÅ¡kėjo, jam neteisėtai paskyrus nuobaudÄ ir neteisėtai jos nepanaikinus, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.Nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius 2016 m. sausio 26 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui už tai, kad jis 2016 m. sausio 5 d. 12.00 val.

įvykusio žodinio konflikto tarp nuteistųjų pareiÅ¡kėjas vartojo necenzÅ«rinius žodžius, skyrė jam BVK 142 straipsnyje numatytÄ nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (b. l. 23). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2016 m. sausio 27 d. skundÄ dėl 2016 m. sausio 26 d. nutarimo panaikinimo, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimu patvirtino Vilniaus PN nutarimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .VAAT iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2016 m. spalio 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo 2016 m. sausio 26 d. nutarimÄ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimÄ , teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 13 d. (VAAT administracinėje byloje Nr. I-6428-811/2016).Vykdydamas VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimÄ , Vilniaus PN direktorius 2017 m. sausio 13 d. priėmė įsakymÄ Nr. 7-19 (b. l. 17), kuriuo panaikino pareiÅ¡kėjui Vilniaus PN 2016 m. sausio 26 d. nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimas atsakovo buvo įvykdytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN vykdyti VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimÄ .PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl neteisėtai paskirtos ir neteisėtai nepanaikintos nuobaudos jam buvo padaryta žala, nes jis iÅ¡gyveno dėl neteisybės, negalėjo kreiptis dėl lygtinio paleidimo, negalėjo praÅ¡yti perkelti jį į lengvÄ grupę ir naudotis Å¡iai grupei priskirtomis lengvatomis.

Atsakovės atstovas teigia, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai nepagrįsti, kadangi skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo, turėdamas galiojančiÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas galėjo teikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, tačiau to nedarė. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1R-173 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) ir kiti teisės aktai.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti bÅ«tinos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).Tai, kad pareiÅ¡kėjui Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 26 d.

įsakymu buvo neteisėtai paskirta nuobauda buvo konstatuota įsiteisėjusiu VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6428-811/2016, todėl teismas pakartotinai atsakovo atsiliepime išdėstytų nuobaudos paskyrimo aplinkybių nenagrinės ir jų nevertins. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo teiginiais, kad teisės aktai nereglamentuoja, per kokį laikotarpį įsiteisėjus minėtam VAAT sprendimui, nuteistajam turi būti panaikinta nuobauda. Pareiškėjui paskirtos nuobaudos panaikinimas yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

ABTÄ® 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuoraÅ¡as) nusiunčiama vykdyti vieÅ¡ojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba vieÅ¡ojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiÅ¡kėjui. Pagal ABTÄ® 99 straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytÄ terminÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sprendimÄ priėmęs administracinis teismas iÅ¡duoda jam vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6428-811/2016 įsiteisėjo ir 2016 m. gruodžio 13 d. buvo atiduotas vykdyti.

Minėtame sprendime teismas nenustatė termino jam įvykdyti. PareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda buvo panaikinta tik 2017 m. sausio 13 d. (b. l. 17), taigi praleidus ABTÄ® 99 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 15 dienų terminÄ . Ta aplinkybė, kad laikotarpiu, per kurį turėjo bÅ«ti įvykdytas teismo sprendimas, Vilniaus PN darbuotojams buvo padidėjęs darbo krÅ«vis, nepateisina teismo sprendimo nevykdymo nustatytu laiku.Ä®vertinęs tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos neteisėtumas ir nustatyta, kad minėtas teismo sprendimas buvo įvykdytas praleidus terminÄ jam įvykdyti, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio prasme yra pirmoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – valdžios institucijos (Vilniaus PN) neteisėti veiksmai.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų jis negalėjo kreiptis dėl lygtinio paleidimo, negalėjo praÅ¡yti perkelti jį į lengvÄ grupę ir naudotis Å¡iai grupei priskirtomis lengvatomis.Teismas vertina, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra hipotetinio pobÅ«džio, nepagrindžiantys ir neįrodantys priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus PN neteisėtų veiksmų ir galimai padarytos žalos pareiÅ¡kėjui.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

PraÅ¡ymų lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos pateikimo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklių 3251 punkte numatyta, kad praÅ¡ymai lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Taisyklių 3253 punkte nustatyta, kad pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo Å¡ių taisyklių 3251 punkte nurodyto praÅ¡ymo priėmimo pateikia jį ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai.BVK 140 straipsnio 1 dalies 10 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyta, kad už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ Ä¯gyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbÄ ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios paskatinimo priemonės atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę.

Taisyklių 68 punkte nustatyta, kad paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus praÅ¡ymus bÅ«tų neigiamai iÅ¡spręsti klausimai dėl jo lygtinio paleidimo ar perkėlimo į lengvÄ grupę. RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2016 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėjas parašė praÅ¡ymÄ (b. l.

25) Vilniaus PN direktoriui nepristatyti jo 2016 metų kovo mėnesį komisijai, sprendžiančiai klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, nenurodydamas tokio praÅ¡ymo priežasčių. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad net ir turėdamas galiojančiÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas turėjo teisę teikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo (BVK 157 str. 1 d.), tačiau, kaip minėta, 2016 m. vasario 17 d. nusprendė Å¡ia teise nepasinaudoti, nenurodydamas priežasčių (b. l. 25). PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus dėl jo lygtinio paleidimo ar perkėlimo į lengvÄ grupę ir Å¡ie praÅ¡ymai bÅ«tų netenkinti.

Taigi teismo vertinimu, nesant duomenų apie atsisakymÄ taikyti lygtinį paleidimÄ ar perkelti į lengvÄ grupę, teismas iÅ¡samiau nenagrinės pareiÅ¡kėjo hipotetinio pobÅ«džio svarstymų apie tai, kad neteisėtai paskirta nuobauda užkirto jam keliÄ Ä¯gyvendinti teisę į lygtinį paleidimÄ ar perkėlimÄ Ä¯ lengvÄ jÄ grupę, kadangi tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba. Teismas pažymi, kad tokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).Be to, byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusi 2015 m. spalio 27 d. nutartis dėl teikimo Nr. T-1655-891/2015 (b. l. 30-33, 34-36), kuri buvo priimta dar iki ginčo nuobaudos pareiÅ¡kėjui paskyrimo, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ taikyti pareiÅ¡kėjui lygtinį paleidimÄ .

Teismas nutartyje atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes: pareiÅ¡kėjas anksčiau teistas net 12 kartų, Å¡iuo metu atlieka subendrintÄ bausmę už tyčinių tame tarpe apysunkio nusikaltimo padarymÄ ; savo kaltės dėl Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nepripažino; jam vienÄ kartÄ taikytas lygtinis paleidimas, bet jis pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas; jis nedaro teisingų iÅ¡vadų, negerbia galiojančių teisės aktų ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus ir nenorÄ laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, bÅ«nant laisvėje;

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje piktnaudžiavimas alkoholiu nurodytas kaip vienas iÅ¡ jam bÅ«dingų kriminogeninių veiksnių; siekdamas kitų žmonių paklusimo, yra naudojęs smurtÄ , sunkiai iÅ¡skiria savo problemines sritis; bausmės atlikimo metu buvo du kartus skatintas, tačiau taip pat jis buvo ir 3 kartus pažeidęs rėžimo reikalavimus, už kÄ 2 kartus buvo nubaustas; Å¡iuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmes - daugiau nei 2 metų ir 1 mėnesio; Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo pareiÅ¡kėjui nebuvo vieningas.

Taigi matyti, kad teismas spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo atsižvelgia į daugybę aplinkybių, o paskirta nuobauda yra tik viena iÅ¡ jų. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo dar vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ , kuri buvo paskirta Vilniaus PN 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 28-808(1). Taigi teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad 2016 m. sausio 26 d. neteisėtai paskirta nuobauda sÄ lygojo tai, kad jam nebuvo taikytas lygtinis atleidimas ar jis nebuvo perkeltas į lengvÄ jÄ grupę.

Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN nedelsiant apsvarstyti perkėlimo į lengvÄ jÄ grupę klausimÄ , lygtinio paleidimo klausimÄ , įvertinant aplinkybę, kad Å¡ie klausimai nebuvo svarstomi dėl Vilniaus PN administracijos kaltės. Siekdamas, kad Å¡ie klausimai bÅ«tų svarstomi, pareiÅ¡kėjas turėtų pateikti praÅ¡ymus ne teismui, bet nustatytoms institucijoms laikydamasis teisės aktuose nustatytų procedÅ«rų.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi tuo, kad neteisėtai paskyrus nuobaudÄ ir laiku jos nepanaikinus, jis iÅ¡gyveno dėl neteisybės, nuolat nerimavo, kad situacija gali pasikartoti, jį kankino nemiga, galvos skausmai, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis tapo pajuokos objektu, iÅ¡ kurio bet kas gali imti jam priklausančius daiktus, o jis negali apsiginti.PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos ar jos nepanaikinimo nustatytu laiku bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata.Ä® bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos įraÅ¡ai (b. l. 72-76) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl perÅ¡alimo ligų simptomų (slogos, kosulio ir pan.), o depresija, nemiga ar kitokie panaÅ¡aus pobÅ«džio susirgimai nebuvo diagnozuoti.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui dvasiniai sukrėtimai, nebuvo tokie, dėl kurių bÅ«tų reikalinga medicininė pagalba bei konsultavimasis pas atitinkamos srities specialistus. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta neturtinė 25 000 Eur žala nėra adekvati padarytam pažeidimui. Neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų institucijos veiksmų nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«das, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02; LVAT 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 ir kt.). Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Nors pareiškėjas jautėsi nepagrįstai nubaustas, tačiau byloje nenustatyta, jog jis būtų realiai patyręs kokius nors konkrečius papildomus nepatogumus dėl neteisėtai paskirto papeikimo ar jo nepanaikinimo nustatytu laiku.

Taip pat pabrėžtina, kad papeikimas yra lengviausio pobÅ«džio nuobauda iÅ¡ numatytų galimų BVK 142 straipsnio 1 dalyje. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kai pareiÅ¡kėjui yra neteisėtai paskiriama nuobauda ir jis praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, teismai konstatuoja, kad pakankama satisfakcija patirtai pareiÅ¡kėjo neturtinei žalai kompensuoti yra nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirtas papeikimas, pripažinimas neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimas (LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-215-14, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2419-442/2016).Tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti žalÄ dėl neteisėtos nuobaudos paskyrimo, pareiÅ¡kė atskiroje administracinėje byloje, teismo vertinimu nesudaro pagrindo nesivadovauti nurodyta LVAT praktika.

Kadangi nagrinėjamu atveju Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 28-78(1), VAAT 2016 m. spalio 12 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, minėtas VAAT sprendimas buvo įvykdytas ir pareiÅ¡kėjui neteisėtai paskirta nuobauda buvo panaikinta (b. l. 17), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisės yra apgintos, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus T. T. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Henrikas Sadauskas