2020-02-05 Nr. AB-2402-3-62-3-02468-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-103-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02468-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. (S. Š.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (ankstesnis pavadinimas – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. R6-6610 „Dėl prašymo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl atsisakymo išregistruoti iš kadastro kitus žemės plotus; 2) panaikinti Tarnybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S‑0706‑41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ pagal pridedamą dokumentą – Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1159 dėl Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų duomenų įrašymo/keitimo; 3) panaikinti Tarnybos 2017 m. liepos 3 d. raštą Nr. R6-4347 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų duomenų nustatymo; 4) įpareigoti Tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus.

2. Paaiškino, jog pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2013 m. gruodžio 17 d. valdo 21,17 ha bendro ploto (iš jo – 18,57 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Širvintų r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (toliau – ir žemės sklypas). Nusprendus išvalyti mažaverčiais želdiniais ir krūmynais apaugusį žemės sklypą, siekiant šį sklypą naudoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį – vykdyti žemės ūkio veiklą, paaiškėjo, kad į šį žemės sklypą patenka Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai, kurie įregistruoti Miškų valstybės kadastre pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nors šie sklypai neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų. UAB „Želdynų vizija“ 2016 m. lapkričio 2 d. parengė išvadą „Dėl savaimine sumedėjusia augalija apaugusių plotų įvertinimo“, kuri buvo pateikta atsakovui kartu su 2016 m. gruodžio 18 d. prašymu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikslinimo“.

3. UAB „Želdynų vizija“ 2016 m. lapkričio 2 d. išvadoje buvo išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti 2016 m. aktualizuoti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto duomenys, 2008 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atliktos želdinių inventorizacijos (duomenys neskelbtini) sklypuose duomenys, 1995–1998, 2005–2006, 2009–2010, 2012–2013 m. darytos aerofotonuotraukos ir nustatyta, kad 2008 m. ginčo plotai inventorizuoti kaip miškas nepagrįstai, o tai sudaro pagrindą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 punktą, ginčo plotus išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro.

4. Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. R6-6610, kuriuo atsisakyta išregistruoti iš kadastro (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus ir 2017 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. S-1706-41 dėl (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų duomenų tikslinimo yra neteisėti, nes priimant šiuos sprendinius buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatus kadastro objektas išregistruojamas, jeigu paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, yra klaidingi (30.3 p.). Tarnyba, priimdama ginčijamus sprendimus, netinkamai taikė šią normą, nes, nagrinėdama pateiktus prašymus dėl 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidų ir jų pagrindu atliktų Miškų valstybės kadastro duomenų koregavimo, neatliko duomenų, kurių pagrindu buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai, t. y. 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų, patikrinimo.

5. Atsakovo sprendimai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes juose aiškiai ir argumentuotai neatsakyta į prašymus, jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), priimti neišanalizavus 2008 m. inventorizacijos duomenų bei pateiktų papildomų duomenų, patvirtinančių, kad 2008 m. atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ginčo plotai buvo neteisėtai ir nepagrįstai įtraukti į Miškų valstybės kadastrą.

6. 2008 m. atliekant inventorizaciją turėjo būti nustatytas būtent toks savaime želiančių medžių kiekis, kad būtų pagrindas aprašyti juos kaip medyną, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog prieš tai nurodytas medžių kiekis 2008 m. buvo ginčo plotuose, atsakovas nepateikė bei tokiu būdu nepagrindė 2008 m. inventorizacijos duomenų teisingumo. Be to, UAB „Želdynų vizija“ atliktas išsamus tyrimas patvirtina, kad tokio medžių kiekio nebuvo ir objektyviai negalėjo būti, todėl 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys dėl ginčo plotų yra klaidingi, o tai sudaro pagrindą tikslinti duomenis Miškų valstybės kadastre šiuos plotus išregistruojant. Netyrusi ir neanalizavusi 2008 m. inventorizacijos duomenų, Tarnyba 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. R6-4347 nurodė patikrinimo vietoje metu nustačiusi, kad Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Taip pat, palyginusi tik 2009–2010 m. bei 2016 m. ortofotonuotraukas (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų tam tikrose dalyse, Tarnyba nurodė nustačiusi, kad šiose teritorijose dalis medžių yra iškirsta, palikti augti tik pavieniai medžiai, žemės naudmena – kirtavietė, tačiau ginčo plotų pripažinimas kirtaviete negali būti laikomas teisėtu, esant duomenų apie 2008 m. padarytas inventorizacijos klaidas.

7. Kirtavietė galima tik žemės sklype, kuriame buvo medynas, nors medyno pripažinimui būtina nustatyti medžių kiekį, kurio ginčo plotuose 2008 m. nebuvo, ir šią aplinkybę patvirtina UAB „Želdynų vizija“ atlikta išsami medžių kiekio ginčo plotuose inventorizacija, todėl, nebuvus pagrindo ginčo plotuose esantį savaiminukų kiekį aprašyti medynu, kirtavietės nustatymas šiuose plotuose taip pat yra neteisėtas.

8. Likusioje (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalyje patikrinimo vietoje akto Nr. 1159 3 priede atsakovas nustatė žemės naudmeną – medyną, tačiau nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms (13 str. 2 d.), mišku apaugusios žemės savininkui suteikta teisė pačiam spręsti, ką daryti su iki 20 m. medžių savaiminukais ne miškų ūkio paskirties žemėje – inventorizuoti kaip miško žemę ar, pašalinus savaiminukus, atkurti gerą agrarinę žemės ūkio paskirties sklypo būklę. Neteisėtai ir nepagrįstai įtraukus į Miškų valstybės kadastrą 2008 m. ginčo plotus, nesant žemės savininko sutikimo, šie plotai neteisėtai buvo aprašyti kaip medynas 2017 m.

9. Įstatymų leidėjas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatė išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, ir šis sąrašas yra baigtinis, t. y., nesant bent vienos iš aplinkybių, nurodytų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, procedūra Vyriausybės nustatyta tvarka dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis nėra galima. Šiuo atveju nėra nė vienos iš būtinų sąlygų miško žemės keitimo kitomis naudmenomis procedūrai pradėti, o dėl 2008 m. padarytų klaidų, vėliau dėl trečiųjų asmenų atliktų savavališkų kirtimų, yra užkirsta bet kokia galimybė vykdyti žemės ūkio veiklą ginčo plotuose. 2008 m. padarytos klaidos turi būti ištaisytos atkuriant buvusią padėtį.

10. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad žemės sklype esantys miškai kaip miško žemė buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Tokia informacija pareiškėjui buvo pateikta 2015 m. spalio 2 d. rašte Nr. R6-3675, prie kurio buvo pridėtos pažymos apie grafinius Miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentas) bei pažyma apie tekstinius Miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinius rodiklius). Ginčo teritorija pirmą kartą kaip miško žemė buvo inventorizuota 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytojas buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Šis institutas 2009 m. birželio 29 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė 2008 m. duomenis Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atlikta lauko ir kameralinių darbų metu naudojant kartografinę medžiagą masteliu 1:10 000. 2008 m. inventorizacija buvo atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 352 patvirtinta Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarka (18 p.), taip pat vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G, 24.8.4 punktu. Miškų valstybės kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nuo 2015 m. galėjo ginti savo pažeistas teises, bet to nepadarė.

12. Tarnyba 2016 m. gruodžio 18 d. gavo pareiškėjo prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikslinimo“. Tarnyba 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. R6-47 „Dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos“ kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą dėl galimai padarytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos nustatymo ir ištaisymo; apie tai pareiškėją informavo 2017 m. sausio 18 d. raštu Nr. R6-417. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą vietoje ir 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-221 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Ukmergės miškų urėdijoje“ pateikė duomenis ir dokumentus kadastro duomenų tikslinimui Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į žemės sklypą. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. kovo 27 d. pretenziją, 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. R6-2197 informavo jį, kad, atsižvelgiant į VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2017 m. kovo 9 d. raštą Nr. S-221, Miškų valstybės kadastro duomenys apie miškus, esančius žemės sklype, yra atnaujinti. Gavus pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. pretenziją, buvo atliktas pakartotinis Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje siekiant nustatyti, ar Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jų ribos ir plotas – faktinę padėtį.

13. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad prieš tai paminėti taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Palyginus 2009–2010 m. ir 2016 m. ortofotonuotraukas bei atlikus miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalyse (akto priede Nr. 2 pažymėta 3-1, 3-2, 7-1, 7-2), nustatyta, kad šiose teritorijose dalis medžių yra iškirsti, palikti augti tik pavieniai medžiai. Žemės naudmenos – kirtavietė (2015 m.). Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų duomenys, registruoti Miškų valstybės kadastre, tikslintini, išbraukiant iš miško žemės plotų teritorijas (akto priede Nr. 2 pažymėta 1-1, 2-1, 2-2, 2-3, 15-1, 15-2, 15-3), kurios neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Žemės naudmenos – krūmynai, vandenys, medžių grupės iki 0,1 ha, pieva.

14. Tarnyba, vadovaudamasi VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateiktais duomenimis ir dokumentais, Tarnybos 2017 m. birželio 14 d. patikrinimo vietoje akto Nr. 1159 duomenimis, Miškų valstybės kadastro nuostatais ir Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, patikslino kadastro duomenis Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į žemės sklypą, t. y. priėmė 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-1706-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ patikslinti kadastro duomenis. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Tarnybos 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr. 4347.

15. Tarnybos vertinimu, niekuo nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba netikrino ir neanalizavo 2008 m. inventorizacijos duomenų. Šie duomenys buvo tikrinami ir analizuojami dviejų institucijų, t. y. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Tarnybos, todėl 2017 m. birželio 26 d. buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas patikslinti kadastro duomenis.

16. Pareiškėjas nurodė, kad jis negavo Tarnybos 2017 m. liepos 3 d. rašto Nr. 4347, tačiau šis raštas buvo siunčiamas pareiškėjo nurodytu adresu, kuriuo visus kitus dokumentus jis gaudavo. Tarnybos nuomone, terminas pareiškėjui paduoti skundą turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 2 d., kai Tarnyba raštu Nr. R6-3675 jį informavo apie žemės sklype inventorizuotą mišką, įregistruotą Miškų valstybės kadastre.

17. Teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kad būtų galima identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų valstybės kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Šie duomenys yra nepriklausomi nuo nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų valstybės kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Tai reiškia, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami nekilnojamojo turto registro duomenys. Šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2013 m. gruodžio 17 d. valdo 21,17 ha bendro ploto (iš jo – 18,57 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pareiškėjas pateiktu skundu siekia patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis išregistruojant iš žemės sklypo Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus. Ginčo teritorija pirmą kartą kaip miško žemė buvo inventorizuota 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytojas buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas.

20. Teismas, vertindamas atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, nustatė, jog atsakovo priimtuose aktuose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jie yra argumentuoti, pagrįsti įrodymais, juose pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas šiuos aktus, motyvai išdėstyti aiškiai ir logiškai, todėl nesudarė galimybių pareiškėjui dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Teismas padarė išvadą, jog ginčijami administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, kreipėsi į VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto specialistus. Miškotvarkos institutas atitinka aukščiausias miškų inventorizacijos kvalifikacijas. Visi duomenys patenka būtent į šį institutą, kad būtų įregistruoti Tarnybos valdomame kadastre. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog kažkas buvo nesužiūrėta ir neužfiksuota, nes darbą atliko savo srities ekspertai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „Želdinių vizija“ išvadoje cituoja ir vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7860-790/2015 priimtu sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikintas.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog atsakovas netikrino ir neanalizavo 2008 m. inventorizacijos duomenų, neatliko detalios ir išsamios medžių kiekio inventorizacijos, dabartinės ginčo ploto faktinės situacijos nevertino kartu su 2008 m. duomenimis, todėl priėmė neteisėtus sprendimus, nustatė, kad pagal pareiškėjo pretenzijas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą vietoje 2 kartus. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateiktais duomenimis ir dokumentais, Tarnybos 2017 m. birželio 14 d. patikrinimo vietoje akto Nr. 1159 duomenimis, Miškų valstybės kadastro nuostatais ir Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, atliko išsamų situacijos tyrimą, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog atsakovas priėmė ginčijamus sprendimus neįvertinęs situacijos.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10, 56 ir 80 straipsnių reikalavimus, nes suabsoliutino trečiojo suinteresuoto asmens specialistų kvalifikaciją, tiesiogiai neištyrė ir neįvertino pateiktų įrodymų, nenustatė visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo pateiktus prašymus, privalėjo atlikti 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą, taip pat įvertinti pareiškėjo pateiktas nepriklausomo tyrimo išvadas, patvirtinančias 2008 m. inventorizacijos metu padarytas klaidas.

26. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl ginčijamų Tarnybos aktų teisėtumo ir pagrįstumo grindė VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto specialistų aukšta kvalifikacija, tokiu būdu suteikdamas šių specialistų išvadoms iš anksto nustatytą galią ir pažeisdamas ABTĮ imperatyviai įtvirtintą įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarką.

27. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad po kiekvieno minėtų specialistų patikrinimo, ginčo sklypuose miško plotas vis mažėjo dėl 2008 m. padarytų klaidų, kas dar kartą patvirtina 2008 m. duomenų, kurių pagrindu ginčo plotai ir buvo įtraukti į Miškų valstybinį kadastrą, nepatikimumą. Nepriklausomai nuo to, kas atlieka darbą, klaidų tikimybė išlieka, o siekiant jas nustatyti, yra būtinas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimas, o ne tik dabartinės faktinės padėties nustatymas.

28. Atsakovo priimti aktai buvo ginčijami dėl pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą pažeidimo, neįvykdžius Miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 punkto reikalavimų nagrinėjant pareiškėjo prašymus, todėl vien formalus patikrinimo atlikimas, nors sprendimuose motyvai išdėstyti aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai ir pan., neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Atsakovo sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), buvo priimti neišanalizavus 2008 m. inventorizacijos duomenų bei pateiktų papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad 2008 m. atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ginčo plotai buvo neteisėtai ir nepagrįstai įtraukti į Miškų valstybės kadastrą.

29. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti neteisėtus atsakovo aktus, iš esmės netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių minėtų aktų nepagrįstumą. Jeigu tų pačių specialistų, kurie padarė klaidų, nors ir pakartotinio, bet nevisapusiško ir neišsamaus tyrimo išvadoms yra suteikiama iš anksto nustatyta galia, o teismas nenagrinėja teikiamų įrodymų, patvirtinančių tas klaidas, įstatyme įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą netenka prasmės. ABTĮ įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta.

30. Pirmosios instancijos teismas UAB „Želdynų vizija“ tyrimo išvadų neanalizavo ir nevertino. UAB „Želdynų vizija“ atlikto tyrimo išvadų nepaneigė nei atsakovas, nei VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, jas tiesiog ignoruodami, taip pat bylos nagrinėjimo metu neatsakė į UAB „Želdynų vizija“ išvadoje iškeltą klausimą, kaip per 8 metus be pėdsakų galėjo išnykti 50‑40 proc. medžių (kai įvairaus senumo sausuoliai sudaro tik 3,4–7,7 proc. medynuose esančių medžių), jeigu ginčo plotai 2008 m. neva atitiko miško žemei keliamus reikalavimus.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad vykdydamas teismo įpareigojimą, į bylą pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kada ir kokios paskirties žemę jis įsigijo. Žemės įsigijimo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad ginčo plotai yra įtraukti į Miškų valstybės kadastrą, o miško žemės plotas sudarė vos 0,1000 ha visame 21,17 ha bendro ploto žemės sklype, todėl pareiškėjas tiek susipažinęs su visais žemės sklypo dokumentais, tiek ir su faktine padėtimi vietoje, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad įsigyja žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apaugusį tik mažaverčiais želdiniais ir krūmynais, kuriuos išvalęs atkurs gerą agrarinę būklę ir naudos šį žemės sklypą pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį – vykdys žemės ūkio veiklą. Pareiškėjas yra ūkininkas, todėl 2008 m. padarytos klaidos užkerta jam kelią naudotis žeme pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jos tiesioginę paskirtį, tokiu būdu yra nepagrįstai ribojama jo nuosavybės teisė.

32. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovas, pritardamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus, nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl ginčijamų raštų neteisėtumo yra nepagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo šiuos raštus panaikinti bei tenkinti išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 34. Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos raštų bei sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjo pageidaujama apimtimi patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pripažinęs, jog ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, ginčo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus miškui ar miško žemei, 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu akivaizdžių klaidų nebuvo padaryta.

36. Apeliaciniu skundu pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės tuo aspektu, jog teismas neteisingai ir selektyviai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei nenustatė visų svarbių aplinkybių.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama kitus apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).

39. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių iš esmės laikėsi, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

40. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu jo šiuo metu nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis buvo klaidingai priskirta miško žemei, to pagrindu nurodydamas jam palankią UAB „Želdynų vizija“ išvadą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Želdynų vizija“ nuomonė bei pareiškėjo nurodytos 1995-1998 metų aerofotonuotraukos nėra pakankami įrodymai paneigti Tarnybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S‑0706‑41 ir su juo susijusius raštus. Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 2 d.UAB „Želdynų vizija“ išvados, joje pripažįstama, jog šiuo metu ginčo sklypai atitinka Miškų įstatyme apibrėžtoms miško ir medyno sąvokoms, tačiau abejojama, ar 2008 metų inventorizacijos metu šiuose sklypuose buvo virš 4000 vnt. minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių. Kartu šioje išvadoje patvirtinama, jog ginčo sklypuose ne vieną kartą buvo vykdomi savavališki kirtimai, kurių metu buvo iškirstos ne tik atskiros medžių grupelės, bet ir atskiros medynų dalys. Primintina, kad vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė.

41. Panašūs faktiniai duomenys buvo gauti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto specialistams 2017 m. vasario mėnesį ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnams 2017 m. birželio mėnesį patikrinus ginčo sklypus vietoje. Nustačius, kad dalis šių taksacinių sklypų neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, Miškų kadastro duomenys buvo pagrįstai patikslinti, išbraukiant kai kurias pareiškėjo valdomas teritorijas. Pripažintina, kad aktualūs,2017 metais įregistruoti Miškų kadastro duomenys atitinka realią situaciją, todėl nėra pagrindo juos keisti.

42. Apeliacinis skundas grindžiamas ir ta aplinkybe, kad atsakovas netinkamai taikė Miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 papunktį, numatantį, jog kadastro objektas išregistruojamas, jeigu paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, yra klaidingi. Kaip jau minėta šios nutarties 40 punkte, pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka padaryti išvadai, kad visi duomenys, surinkti 2008 m. inventorizacijos metu apie pareiškėjo nuosavybės teise šiuo metu valdomą žemės sklypą, buvo klaidingi. Duomenys, kurie buvo akivaizdžiai klaidingi, yra ištaisyti skundžiamu atsakovo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. S‑0706‑41.

43. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiami aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus individualiems administraciniams aktams, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės normomis, o juos priimant, buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

44. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šį žemės sklypą įsigijo iš varžytinių 2013 metais, prieš tai jį apžiūrėjęs ir susipažinęs su faktine būkle, jo tinkamumu naudoti pagal pagrindinę paskirtį, tačiau jokių pretenzijų tuo metu nereiškė, todėl jo argumentai dėl įgytų teisėtų lūkesčių naudoti visą žemės sklypą vien žemės ūkio veiklai nėra pagrįsti. Kartu ta aplinkybė, jog dalyje pareiškėjo žemės sklypo yra miškas ar miško žemė nelaikytina neproporcingu jo nuosavybės teisių ribojimu, nes tai nėra kliūtis disponuoti žemės sklypu, o tinkamai prižiūrimas miškas gali net padidinti žemės sklypo vertę.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. Š. (S. Š.) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė