74687be4-eaec-48b2-b02c-d1bda7d04a22 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-440-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20528-2016-5                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.2.1.; 3.3.2.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) UAB „Krasta Auto Vilnius“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo iÅ¡spręstas atsakovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui UAB „Sovela“, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Krasta Auto Vilnius“, UAB „Sovela“, V.

Ž., O. P. (O. P.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė :I. Bylos esmėVilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ patikslintas ieÅ¡kinys atsakovams UAB „Krasta Auto Vilnius“, UAB „Sovela“, V. Ž., P. J., O. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.Atsakovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Sovela“ turtui, užtikrinant galimÄ restitucijos taikymÄ .

PraÅ¡yme atsakovas nurodė, kad teismui nusprendus ieÅ¡kinį tenkinti bei pripažinus ieÅ¡kiniu ginčijamas Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, atsakovui UAB „Krasta Auto Vilnius“ atsirastų pareiga grÄ Å¾inti automobilį atsakovui UAB „Sovela“, o UAB „Sovela“ turėtų prievolę sumokėti atsakovui UAB „Krasta Auto Vilnius“ 28 000,00 Eur sumÄ .II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-04 nutartimi atsakovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė nurodęs, jog nors atsakovas nurodo, kad reikalavimo suma yra didelė, teismui nėra pateikta duomenų apie Å¡alių turtinę padėtį, mokumÄ , turimas prievoles kitiems kreditoriams, bei kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad reikalavimo suma – 28 000,00 Eur, bÅ«tų sunkiai įvykdoma juridiniam asmeniui.

Pažymėjo, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovui UAB „Sovela“ nėra inicijuoti jokie teisminiai ginčai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovui neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas, pirmos instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui turtinius suvaržymus, todėl praÅ¡ymo areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ 28 000,00 Eur sumai netenkino.  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo UAB „Sovela“ atžvilgiu areÅ¡tuojant 28 000,00 Eur sumos ribose UAB „Sovela“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias UAB „Sovela“ ir esančias pas UAB „Sovela“ ar trečiuosius asmenis, pavedant UAB „Krasta Auto Vilnius“ pasirinktam antstoliui surasti ir apraÅ¡yti UAB „Sovela“ turtÄ .

Priešingai nei nutartyje nurodo teismas, apeliantas surinko ir pateikė visus įmanomus, jam prieinamus duomenis, kurie patvirtina aplinkybę, jog UAB „Sovela“ finansinė padėtis kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (jeigu jis būtų palankus ieškovui), tačiau teismas šių įrodymų visiškai nevertino. Teismas nevertino pateiktos UAB „Sovela“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 metus, iš kurios matyti, jog UAB „Sovela“ 2015-01-01 – 2015-12-31 laikotarpiu veikė nuostolingai; aplinkybė, kad per šį laikotarpį UAB „Sovela“ iš viso patyrė 12 186 Eur nuostolį, skundžiamoje nutartyje liko visiškai neįvertinta ir neaptarta, nors akivaizdu, kad ši aplinkybė yra reikšminga vertinant UAB „Sovela“ finansinę būklę.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad, vadovaujantis pateiktais duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro, UAB „Sovela“ neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat teismas nevertino ir kartu su prašymu pateikto UAB „Sovela“ balanso už 2015 metus, iš kurio matyti, kad visas UAB „Sovela“ turtas sudaro 49 411 Eur, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 42 163 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai sudaro net 37 339 Eur. Aplinkybė, kad atsakovui UAB „Sovela“ šiuo metu nėra inicijuoti jokie teisminiai ginčai, savaime nereiškia, kad UAB „Sovela“ neturi problemų dėl mokumo.

Remiantis informacinės sistemos creditinfo duomenimis, UAB „Sovela“ bankroto rizika Å¡iai dienai yra vertinama kaip aukÅ¡tesnė nei vidutinė. Apeliantas tinkamai motyvavo bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei pateikė pakankamai įrodymų bei duomenų, jog jų nesiėmus, pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo (restitucijos) įvykdymas. Apelianto kartu su praÅ¡ymu pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad civilinėje byloje, siekiant užtikrinti galimÄ restitucijos įvykdymÄ apelianto atžvilgiu, yra bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tuojant 28 000 Eur sumos ribose UAB „Sovela“ turtÄ .

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Sovela“ praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad UAB „Sovela“ teikiami duomenys apie 2016 metų I pusmečio balansÄ visiÅ¡kai paneigia apelianto teiginius apie menamai prastÄ UAB „Sovela“ finansinę bÅ«klę. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad vien per 2016 m. I pusmetį UAB „Sovela“ gavo 38 300 Eur grynojo pelno, iÅ¡ turimo turto apyraÅ¡o matyti, jog bendrovei priklauso nemažiau kaip 89 828,28 Eur vertės turto, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad UAB „Sovela“ sÄ skaitoje yra 51 488,66 Eur piniginių lėšų.

Nurodyti faktiniai duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog atskirojo skundo teiginiai apie itin prastÄ UAB „Sovela“ finansinę bÅ«klę yra visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s ir neatitinka tikrovės. Tad vien tai yra pagrindas atmesti atskirÄ jį skundÄ , kuris savo esme grindžiamas menamai prasta UAB „Sovela“ finansinę padėtimi, kaip faktiÅ¡kai nepagrįstÄ . Nurodo, jog nepagrįstas UAB „Krasta Auto Vilnius“ teiginys apie tai, kad teismui nusprendus byloje taikyti restitucijas tarp proceso Å¡alių, UAB „Sovela“ neva negalės grÄ Å¾inti UAB „Krasta Auto Vilnius“ pastarosios sumokėtų 28 000 Eur, kadangi taikant restitucijas, bendrovei UAB „Sovela“ tÄ pačiÄ 28 000 Eur sumÄ grÄ Å¾ins atsakovas P. J., 2016-02-04 pardavęs automobilį UAB „Sovela“ ir gavęs iÅ¡ jos 28 000 Eur, tad kito atsakovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ teisės į realų sprendimo įvykdymÄ ir sumokėtų piniginių lėšų susigrÄ Å¾inimÄ , nėra ir nebus niekaip pažeidžiamos.

Atsakovas akcentuoja ir paties UAB „Krasta Auto Vilnius“ Å¡ioje byloje užimtÄ pozicijÄ â€“ Å¡is atsakovas savo atsiliepimu į ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , tačiau tuo pačiu pats keičia savo nuomonę, teismo praÅ¡ydamas pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kito atsakovo UAB „Sovela“ atžvilgiu, nes jų nepritaikius neva nebus galima įvykdyti priimto teismo sprendimo arba jo vykdymas pasunkės.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo UAB „Sovela“ atžvilgiu, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kito atsakovo UAB „Sovela“ turtui, užtikrinant galimÄ restitucijos taikymÄ . PraÅ¡ymÄ grindė tuo, jog UAB „Sovela“ yra nedidelė įmonė, kurioje dirba tik Å¡eÅ¡i darbuotojai, o įstatinis kapitalas 10 000 Eur, be to, neturi jokio nekilnojamojo turto, tik kilnojamÄ jį – transporto priemones bei įrangÄ , todėl UAB „Krasta Auto Vilnius“ nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad neįrodyta grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui, praÅ¡ymo netenkino. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , kas reiÅ¡kia, jog laikinÄ sias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones reiÅ¡kiančiam asmeniui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (CPK 12, 17, 178 straipsniai). Apelianto teigimu, teismas visiÅ¡kai nevertino jo pateiktų įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas pasisakė, kad apskritai nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių Å¡ioje byloje, kadangi nenurodyta pakankamai motyvų bei nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų bÅ«tinumÄ atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas, o vien ta aplinkybė, kad teismas atskirai nepasisakė dėl kiekvieno apelianto teiginio ir pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį naikinti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad UAB „Krasta Auto Vilnius“ iÅ¡ esmės nepagrindė realios grėsmės bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Tačiau prezumpcija yra ne vienintelė sÄ lyga nulemianti laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumÄ ir taikymÄ . Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra Å¡alies, kurios atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas, kitos aplinkybės, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimÄ mokumÄ .

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neužtenka fakto, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovo UAB „Sovela“ turtinė padėtis yra sunki, kad atsakovas nevykdytų Å«kinės-komercinės veiklos, kad neatlieka einamųjų mokėjimų ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. PrieÅ¡ingai, atsakovas UAB „Sovela“ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė duomenis, įrodančius, jog vien per 2016 m.

I pusmetį UAB „Sovela“ turėjo 38 300 Eur grynojo pelno, iÅ¡ turimo turto apyraÅ¡o matyti, jog bendrovei priklauso 89 828,28 Eur vertės turto, o pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2016-09-30 įmonės sÄ skaitoje buvo 51 488,66 Eur piniginių lėšų, todėl manytina, jog restitucijos pagrindu grÄ Å¾intina pinigų suma (28 000 Eur) pagal teismų praktikÄ atsakovui nelaikytina didele. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paslėpti ar sunaikinti turimÄ turtÄ ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ , t. y. apeliantas nepagrindė, jog egzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui.

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime turto nesukuria, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ , todėl pagrindas areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ galėtų bÅ«ti byloje pateikti duomenys, jog atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pan. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas tenka tokį praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė atsakovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, jog pasikeitus faktinėms situacijos aplinkybėms, Å¡alys turi teisę pakartotinai kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                 Vidas Stankevičius