7466d843-e93a-43ec-bcaa-28234cbb12da · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-683/2010

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)Â Â Â

                        Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 29 d.

Vilnius

            Â

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės

G. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje Nr.

2-3904-585/20010 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui Z. L. dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir restitucijos

taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė G. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo 2008 m. spalio 26 d. sudarytÄ Statybos rangos sutartį, taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal sutartį jam sumokėtus 401 934 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ sumokėjo 2 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies sumokėjimo prašė atleisti.Â

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, jog mokėtinas žyminis mokestis pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reiÅ¡kiamus yra 8 539 Lt, ieÅ¡kovės pateikta pažyma apie gaunamas iÅ¡mokas patvirtina, kad ji gauna 807 Lt senatvės pensijos, iÅ¡ pažymos apie ieÅ¡kovės sutuoktinio S. S. valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad jis nuo 1995 m rugsėjo 8 d. nedirba, pagal pateiktus įrodymus taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui ir kad ieÅ¡kovė sumokėjo 2 000 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios 6 539 Lt žyminio mokesčio dalies praÅ¡o atleisti. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra tiek sunki, kad ji nebÅ«tų pajėgi sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį, kadangi tai, jog ieÅ¡kovė pagal Statybos rangos sutartį įsipareigojo atsakovui sumokėti viso 692 690 Lt, jau sumokėjo 401 934 Lt, patvirtina ne sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį, o kaip tik pakankamÄ sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį už reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį. Be to, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktos pažymos negali bÅ«ti vertinamos kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad be Å¡ių pajamų ieÅ¡kovė daugiau jokių pajamų negauna (pvz. piniginių lėšų, esančių banko sÄ skaitose), be to, naudojosi advokato teisine pagalba, ir ji neprašė dėl sunkios turtinės padėties suteikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , todėl mokėtino žyminio mokesčio suma, teismo vertinimu, nėra pernelyg didelė, kad užkirstų ieÅ¡kovei keliÄ teisminei gynybai.Â

           Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, jog per mėnesį gauna apie 807 Lt senatvės pensijÄ , jos vyras nuo 1995 m. rugsėjo 8 d. niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, turi finansinių įsipareigojimų bankui, kredito sutarties užtikrinimui yra įkeistas sutuoktiniams priklausantis butas, kuriame sutuoktiniai gyvena, bankų sÄ skaitose lėšų neturi. Tvirtina, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė žalÄ ir nėra aiÅ¡ku ar Å¡i žala bus atlyginta. Visai sumai sumokėti neužteko viso gyvenimo santaupų, todėl buvo paimta paskola iÅ¡ banko. Tai, kad ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi atsakovui sumokėti 692 690 Lt niekaip neįrodo, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis ieÅ¡kinio padavimo metu buvo gera. Rangos sutartis buvo sudaryta dar 2008 metais, nuo to laiko ieÅ¡kovės turtinė padėtis ženkliai pasikeitė. Nors ieÅ¡kovę atstovauja advokatas, tai nekliudo su juo už paslaugas atsiskaityti vėliau, be to, kad savo teises ieÅ¡kovė įgyvendina advokato pagalba, negali bÅ«ti pagrindas atmesti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio.

           Atskirasis skundas atmetamas.

           Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK

80 str.).

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti keliÄ nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai

finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio

mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ , žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

CPK

83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kaip ir praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, turi bÅ«ti motyvuotas. Tuo atveju, jei asmens turtinė padėtis apskritai yra sunki, asmuo gali bÅ«ti iÅ¡ dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Å ios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu bÅ«du įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ä®statymų leidėjas atleidimÄ iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su Å¡iuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiÅ¡kėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Apeliantės teigimu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji turėtų bÅ«ti iÅ¡ dalies atleista, nes ji gauna mažas pajamas, yra skolinga bankui, jos turtas įkeistas, o sutuoktinis nuo 1995 metų niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, todėl dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė, nors Å¡iuo metu gauna mažas pajamas, tačiau, kaip pati teigia ieÅ¡kinyje, atsakovui už rangos darbus per pastaruosius du metus (nuo 2008 m. spalio 26 d., kuomet buvo pasiraÅ¡yta gyvenamojo namo statybos, tvoros montavimo, pirties ir garažo įrengimo darbų sutartis), yra sumokėjusi atsakovui 401 934 Lt. Pagal minėtÄ sutartį ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi atsakovui už nurodytus darbus sumokėti iÅ¡ viso 692 690 Lt, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė dėl sunkios finansinės padėties nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o sudarė atstovavimo sutartį su advokatu L.Judicku, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantės finansinė padėtis visÄ laikÄ buvo ir yra tokia sudėtinga, kad ji nepajėgtų sumokėti viso žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį. Taigi Vilniaus apygardos teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs apeliantės pateiktus ir turtinę padėtį įrodančius dokumentus, padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, jog apeliantės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo atleisti jÄ iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

            Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Artūras

Driukas

                                                                                                                                Vytas Milius

                                                                                                                                Marytė Mitkuvienė