2022-10-26 Nr. AB-25579-3-65-3-00022-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2022-10-26 Nr. AB-25579-3-65-3-00022-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas) 132,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-283-556/2022
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00022-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas) 132,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. Atsakovas V. M. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. M. 132,07 Eur vietinės rinkliavos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. ir 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, 16 straipsnio 2 dalimi, Biržų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintų Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5.4, 5.5, 5.13, 22, 34, 60 punktais.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), skolos pažyma patvirtina, jog atsakovas nėra sumokėjęs 132,07 Eur vietinės rinkliavos. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo per ginčo laikotarpį susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. 6. Atsakovas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimą ir pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą atmesti.
7. Atsakovas nurodo, kad jis neginčija savo pareigos atlyginti pareiškėjui išlaidas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir šią pareigą vykdo, moka vietinę rinkliavą už (duomenys neskelbtini) esantį objektą. Tačiau (duomenys neskelbtini) jis negyvena, ten stovi ūkiniai pastatai, komunalinių atliekų nėra, per tris metus iš šio objekto jos nė karto nebuvo vežamos. Nors Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu rinkliavos mokėtojais laikomi visi asmenys, valdantys, naudojantys ir disponuojantys nekilnojamuoju turtu, atsakovo nuomone, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui, jo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kuriame nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas žemei ir nuolat toje žemėje esantiems pastatams.
8. Pareiškėjas Panevėžio RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
9. Pareiškėjas akcentuoja, kad vietinė rinkliava yra privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsakovas nėra pateikęs pareiškėjui prašymo kartu su kitais dokumentais apie tai, kad jam priklausantis gyvenamasis namas yra sugriuvęs, netinkamas gyventi ar fiziškai sunaikintas, todėl atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su dviem ūkiniais pastatais ir pirtimi, o nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2019 m. spalio 14 d. gyvenamajame name gyvenamąją vietą buvo deklaravę 4 asmenys, todėl tuo laikotarpiu atsakovui buvo skaičiuojama ir kintamoji dedamoji vietinės rinkliavos dalis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo Panevėžio RATC prašymo priteisti iš atsakovo V. M. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą – 132,07 Eur nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų, susijusių su vietinės rinkliavos mokėjimu, nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, kuris turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
12. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog jis (duomenys neskelbtini) negyvena, ten atliekų nesusidaro. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Nuostatuose įtvirtinta vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina atsakovo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, šios pareigos neįvykdė, todėl susidariusi skola priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
14. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.
15. Biržų rajono savivaldybės taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, patvirtino Nuostatus, kurių 5.4 punkte įtvirtinta vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka, t. y. komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Biržų rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – ir Savivaldybė), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis nekilnojamo turto, gyvenantis ir / ar vykdantis veiklą savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5.2 p.). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Savivaldybės teritorijoje.
16. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Biržų rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl Nuostatuose įtvirtintos vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokos prieštaravimo Atliekų tvarkymo įstatymui ar jo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktui.
17. Nuostatai įtvirtina dvinarę vietinę rinkliavą (susidedančią iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios), kurios dydžius tvirtina Biržų rajono savivaldybės taryba (Nuostatų 22 p.). Pagal Nuostatų 22.1 punktą pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Nuostatų 22.2 p.). Nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla (Nuostatų 54 p.). Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 56 p.). Pagal 1 priede esančią lentelę netinkami naudoti objektai vis tiek yra apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Visgi atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos jo nuosavybės teise valdomo ginčo objekte (t. y. gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)) nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. nesusidarė. Šią aplinkybę įrodyti pareiga teko būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021).
19. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip yra šioje byloje vadovaujantis Nuostatais), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).
20. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, jog jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes (duomenys neskelbtini) negyvena, komunalinių atliekų nėra, per tris metus iš šio objekto jos nė karto nebuvo vežamos. Asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022). Atsakovo nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, juolab, kad atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai nei pirmosios instancijos teismas vertinti byloje nustatytas aplinkybes, byloje nėra duomenų apie atsakovui suteiktas lengvatas.
21. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą 132,07 Eur už ginčo laikotarpį (nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.). Atsakovas neginčijo pareiškėjo pateiktų skaičiavimų teisingumo kitais aspektais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą.
22. Kadangi teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju nevertina pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma už prašymo parengimą.
23. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, naudojantis profesinėmis advokato paslaugomis, susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas naudojantis pareiškėjo Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-297-629/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-230-556/2022).
25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Virginija Volskienė