Legislator Case Law & Legislation
2020-09-17 Nr. CB-9984-2-68-3-24094-2019-0 AI generated

2020-09-17 Nr. CB-9984-2-68-3-24094-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-09-17 Nr. CB-9984-2-68-3-24094-2019-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad draudimo sutartis galiojo, nors įmoka nebuvo sumokėta laiku. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio („Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“) 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegija nurodė, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į sutarties šalių tarpusavio santykius, į teisinį šalių statusą.

Legislator headnote

AI generated

2020-09-17 Nr. CB-9984-2-68-3-24094-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. sprendimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas ir tenkinus ieškinį priteista ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo N. G. 1513,93 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-4367

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24094-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 4 d. gautu atsakovo N. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. sprendimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas ir tenkinus ieškinį priteista ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo N. G. 1513,93 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovas N. G. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas apdraudė savo automobilio valdytojų civilinę atsakomybę. Sutarties šalys susitarė, jog 796,68 Eur draudimo įmoka išdėstoma dalimis - kas mėnesį mokant po 66,31 Eur. Eilinė įmoka turėjo būti sumokėta iki einamojo mėnesio 14 dienos. Eilinę įmoką už laikotarpį nuo 2018-06-14 iki 2018-07-13 atsakovas turėjo sumokėti iki 2018-06-14, tačiau įmoka buvo sumokėta 2018-07-16. 2018-06-25 Vilniuje, Rasų gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė dėl atsakovo automobilį vairavusio atsakovo kaltės. Ieškovė, kaip atsakovo draudikė, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sumokėdama 1413,93 Eur už automobilio apgadinimų remontą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Kadangi atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, taigi šiuo atveju yra visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos draudikui reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog įmokų vėlavimą būtų lėmusios svarbios priežastys, dėl to nesumažino priteistos sumos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimu tenkino ieškinį.

Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad draudimo sutartis galiojo, nors įmoka nebuvo sumokėta laiku. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio („Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“) 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegija nurodė, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į sutarties šalių tarpusavio santykius, į teisinį šalių statusą.

2. Atsakovas yra fizinis asmuo, nežinantis sutarties nesilaikymo visų pasekmių, o ieškovė yra draudimo bendrovė – verslo subjektas. Nežymiai pavėluotas nedidelės (66,31 Eur) draudimo įmokos mokėjimas nesukėlė ieškovei realios žalos ar kitokių neigiamų teisinių pasekmių, nes ieškovė nesiėmė savo komercinių interesų apsaugos: nenutraukė sudarytos draudimo sutarties, priėmė visas vėliau mokėtas, nors ir pavėluotai, įmokas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovo N. G. atstovui advokatui N. K. 45,41 (keturiasdešimt penkis Eur 41 ct) žyminio mokesčio, už kasacinį skundą sumokėto 2020 m. rugsėjo 5 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas