7462aaf2-07af-4992-9ffe-e26e4500cfc0 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1153-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00680-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.5; 2.5.9; 3.3.2.4; 3.3.2.5             (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens L. I. atskirÄ jį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

A.-K. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. V. A., L. I., A. K., notarė A. B., n u s t a t ė: Ginčo esmė PareiÅ¡kėja V. A.-K. pareiÅ¡kimu prašė pripažinti svarbiomis palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis ir atnaujinti terminÄ S. A. palikimui, likusiam po jos mirties, pagal įstatymÄ priimti. Nurodė, kad po Palangos miesto teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo pripažintas juridinis faktas, kad pareiÅ¡kėja paveldėjo savo 1992 m. vasario 14 d. mirusios mamos turtÄ ir priėmė palikimÄ , pareiÅ¡kėja V.

A.-K. įgijo subjektinę teisę paveldėti palikėjos S. A. (savo močiutės) turtÄ atstovavimo teise. TerminÄ močiutės palikimui priimti praleido, nes pareiÅ¡kėjos mama D. A. mirė anksčiau nei močiutė, be to, buvo žinoma apie S. A. testamentu paliktÄ turtÄ kitiems asmenims. 2015 m. kovo mėn. atsitiktinai sužinojo, kad jos močiutė S. A. paliko turto, kuris nėra paveldėtas ir nebuvo paliktas testamentu kitiems įpėdiniams. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai.Suinteresuotas asmuo L.

I. dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ .Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .Suinteresuotas asmuo L. I. padavė kasacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino. Teismo motyvai: Nurodė, kad po S. A. mirties nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, į kuriuos S. A. atkurtos nuosavybės teisės, ir turtas, įregistruotas jos vardu 2014 ir 2015 m., negalėjo bÅ«ti paveldėjimo teisės objektu pagal testamentÄ ir įstatymÄ po jos mirties 1996 m. gegužės 18 d., nes Å¡io turto po jos mirties dar nebuvo. Nustatė, kad pareiÅ¡kėja V.

A.-K. apie paveldimÄ turtÄ sužinojo tik 2015 m., ir pažymėjo, jog ji galėjo nesuprasti nesikreipimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo po mamos D. A. mirties ir dėl palikimo priėmimo atstovavimo teise po močiutės S. A. mirties pasekmių, kadangi po močiutės mirties nebuvo realaus turto. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiÅ¡kėja V. A.-K., pretenduodama į kitÄ turtÄ , atsiradusį po S. A. mirties, palikimÄ priimtų iÅ¡ dalies, kadangi kitas turtas atsirado daug vėliau.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Suinteresuotas asmuo L. I. dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo. Skundo motyvai:9.1. Nurodė, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio ginčuose, netinkamai vertindamas priežasčių atnaujinti terminÄ svarbumÄ ir objektyvumÄ ; teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir nenuoseklios, paneigiančios viena kitÄ .

Teigia, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog pareiÅ¡kėja apie galimÄ paveldėti turtÄ sužinojo 2015 metais. Visų pirma, pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu nurodė apie esamas žemes sužinojusi 2013 metais. Antra, suinteresuotam asmeniui 2013 m. vasario 6 d. siųstame elektroniniame laiÅ¡ke pareiÅ¡kėja patvirtino žinanti apie močiutei priklausančius žemės sklypus. Trečia, tapatų reikalavimÄ Palangos miesto apylinkės teismui buvo pareiÅ¡kusi pareiÅ¡kėjos sesuo J.

V. A., 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, todėl tikėtina, kad pareiÅ¡kėjai buvo žinoma apie močiutes žemes pastarosios bylos nagrinėjimo metu.9.2. Pažymėjo, jog S. A. mirties metu egzistavo palikėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisės į S. A. turtÄ buvo įregistruotos 1994, 1998, 2011 metais ir Å¡is turtas jau yra įpėdinio paveldėtas pagal įstatymÄ . 9.3. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja siekia priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, o tai draudžia įstatymas. 9.4.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ buvo pasyvi, nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė dėl S. A. nuosavybės teisės atkÅ«rimo. Ji, kaip S. A. paveldėtoja, ilgÄ laikÄ Ä¯gyvendina savo, kaip paveldėtojos, teises, Å¡ioms teisėms įgyvendinti įdėjo daug pastangų ir lėšų, todėl teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė jos interesus. Prašė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.PareiÅ¡kėja V. A.-K. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistÄ , o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimo motyvai: Nurodė, kad po močiutės S. A. mirties turto, paveldimo pagal įstatymÄ , neliko, taip pat žinojo, jog močiutė buvo sudariusi testamentÄ , todėl po močiutės mirties ir nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Subjektinė teisė į S. A. palikimÄ atstovavimo teise atsirado tik po Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-565-588/2015, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl pareiÅ¡kėjos mamos D.

A. palikimo priėmimo, įsiteisėjimo. PaaiÅ¡kino, kad jai nebuvo žinoma apie 1994 m. liepos 21 d. Marijampolės rajono valdybos sprendimu S. A. atkurtas nuosavybės teises grÄ Å¾inant jai natÅ«ra 60,75 ha žemės Marijampolės rajone, nes Å¡ie duomenys nebuvo vieÅ¡i, apie testamente įraÅ¡ytÄ turtÄ Å¾inojo tik testamente įraÅ¡yta paveldėtoja. PaaiÅ¡kino, jog jai buvo žinoma apie S. A. turimÄ Å¾emę Marijampolėje, kuriÄ pagal įstatymÄ jau buvo priėmusi L. I. mama J. M. Ž.. Tačiau turtinė S. A. teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir realizavus Å¡iÄ teisę atkurta nuosavybės teisė į žemes Palangoje atsirado S. A. jau mirus, tai yra 2014–2015 m.

Taigi, objektyviai negalėjo apie šį turtÄ Å¾inoti ir pretenduoti į jį kaip paveldėtoja. Nurodė, kad 2015 m. kovo 24 d. notarei pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ne dėl dalies palikimo, o dėl viso testamentu niekam nepalikto ir pagal įstatymÄ iki Å¡ios dienos nepaveldėto palikėjos S. A. palikimo, kiek jai priklauso paveldint pagal įstatymÄ , priėmimo. Kitų asmenų interesai nepažeidžiami, kadangi nepaveldėtas palikėjos S. A. turtas atsirado jau po jos mirties ir iki Å¡ios dienos jokie įpėdiniai nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ Å¡io turto nėra priėmę, jis tebėra registruotas S. A. nuosavybės teise.

Pažymi, kad L. I. neturėjo teisės pati realizuoti palikėjos turtinės teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kadangi testamentu Å¡i teisė niekam nebuvo palikta, pagal įstatymÄ Å¡ios teisės taip pat niekas nepaveldėjo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai V. A.-K. terminÄ iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismui pateikti papildomus duomenis. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kėja pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė:

Neneigia fakto, kad apie palikėjos žemę Marijampolėje sužinojo 2013 m., tačiau palikėjos nuosavybės teisė į Å¡iÄ Å¾emę buvo atkurta dar jai esant gyvai – 1994 m. liepos 21 d. Marijampolės rajono valdybos sprendimu, tad pagrįstai manė, kad Å¡is turtas buvo nurodytas testamente. Ji nebuvo paveldėtoja pagal testamentÄ , todėl objektyviai negalėjo žinoti ir testamento turinio. Apie palikėjos turtines teises atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir tai, kad Å¡ias teises realizavus palikėjos vardu atkurtos nuosavybės teisės objektai dar nėra paveldėti, jai tapo žinoma tik 2015 metu kovo mėnesį.

Tik 1996 m. rugsėjo 24 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuris numatė duomenų vieÅ¡inimo galimybę, todėl nei 1994 m., nei S. A. mirties dienÄ (1996 m. gegužės 18 d.) kiti įpėdiniai apie palikėjai priklausantį kitÄ turtÄ objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, iÅ¡skyrus J. M. Ž. (L. I. mama), kuri vienintelė Å¡iais dokumentais disponavo (nes bÅ«tent ji juos pateikė notarui) ir kuri vienintelė šį turtÄ Ä¯teisino. 1964 m. galiojęs CK 578 straipsnis numatė, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymÄ , Å¡aukiamų paveldėti pagal Å¡io Kodekso 573 ir 574 straipsniuose nustatytas taisykles.

Prie Å¡ių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymÄ , kuriems kita turto dalis palikta testamentu, jeigu testamente nenumatyta ko kita. Kadangi Å¡is turtas nebuvo niekam paliktas testamentu, pagal minėtÄ teisės normÄ nepaveldėtas turtas pagal testamentÄ turėjo bÅ«ti pagal įstatymÄ paveldėtas visų įpėdinių, Å¡aukiamų paveldėti. IÅ¡ byloje esančių paveldėjimo teisės liudijimų matyti, jog kitos įpėdinės pagal įstatymÄ A. A. ir J. V. A. Å¡io turto nepaveldėjo, paveldėjo tik L.

I. mama J. M. Ž.. Ä®pėdinės J. M. Ž. ir jos dukra L. I. elgėsi nesÄ Å¾iningai ir faktÄ apie testamentu niekam nepalikto turto egzistavimÄ nuo kitų įpėdinių, taip pat ir jos nuslėpė. Jų siekį nuslėpti testamentu įpėdiniams nepalikto turto egzistavimÄ patvirtina faktas, kad kreipdamosi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo jos sÄ moningai nurodė, jog kitų palikėjos įpėdinių nėra. Turint A. A. 1996 m. rugpjūčio 7 d. įgaliojimÄ nebuvo imtasi veiksmų jos vardu tvarkant paveldėjimo dokumentus paveldint pagal įstatymÄ .

A. A., kaip palikėjos S. A. įpėdinė, dar 1996 m. spalio 11 d. per atstovę – seserį J. M. Ž. (L. I. mamÄ ), kreipėsi į Palangos m. notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl S. A. palikimo priėmimo. Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. B. 2011 m. balandžio 21 d. iÅ¡davė paveldėjimo liudijimÄ , kuriame paveldėtojomis nurodytos dukterys J. M. Ž. (L. I. mama) ir A. A. (A. K. (A. K.) mama). Tačiau A. A. jokio paveldėjimo teisės liudijimo negavo. 2011 m. liepos 21 d. notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2-2779, kuriuo palikėjos S. A. turtÄ paveldėjo tik J.

M. Ž.. Minimu paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimu buvo patvirtinta nuosavybės teisė į 0,1988 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, tik vienai įpėdinei – J. M. Ž.. Suinteresuotas asmuo A. K. 2015 m. vasario 24 d. bÅ«damas Rusijoje iÅ¡davė įgaliojimÄ L. I. atstovauti jam priimant palikimÄ , kuris liko po jo mamos A. A. mirties, su teise pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, taip pat atlikti visus kitus bÅ«tinus veiksmus. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad absoliučiai jokių atstovavimo veiksmų L.

I. neatliko. Palikėjos anÅ«kas A. K. taip pat patvirtino, jog apie palikėjos paliktÄ paveldimÄ , tačiau testamentu nepaskirstytÄ turtÄ jam taip pat nebuvo žinoma. 1996 m. lapkričio 21 d. Palangos m. notarų biuro notaro R. S. L. I. mamai J. M. Ž. iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ nurodyta, jog paveldimÄ turtÄ sudaro 60,75 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės r., sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6 906,10 Eur (23 870,00 Lt) kompensacija už 19,25 ha valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės dalį, esančiÄ Marijampolės r., Liudvinavo apyl., (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, jog įgyvendinus palikėjos turtines teises ir atkÅ«rus nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡is turtas dar vis nėra paveldėtas, jis yra registruotas palikėjos nuosavybės teise. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos norÄ priimti palikimÄ nulėmė tas faktas, kad 2015 m. jai tapo žinoma, kad palikėja – jos močiutė S. A. turėjo turto, kurio niekam nepaliko testamentu ir kurio niekas iki Å¡iol nėra paveldėjęs pagal įstatymÄ .

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjos 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismui per EPP sistemÄ pateiktus papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, atidėjo teismo posėdį iki 2017 m. rugsėjo 21 d. 15.00 val. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1622 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjos pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus persiuntė proceso Å¡alims ir pasiÅ«lė jiems iki 2017 m. rugsėjo 8 d. teismui pateikti savo nuomonę.Suinteresuotas asmuo L.

I. teismui pateikė atsikirtimus į apeliantės raÅ¡ytinius papildomus paaiÅ¡kinimus. Atsikirtimų motyvai: Vertinant, ar yra objektyvios priežastys atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, bÅ«tina atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Ji pripažįsta, kad apie senelės žemę Marijampolėje sužinojo 2013 m., tačiau nusprendė kreiptis dėl palikimo priėmimo tik tada, kai sužinojo, kad atsirado daugiau žemės Palangoje, t. y. 2015 m. (garso įraÅ¡as 56 min. 36 sek., garso įraÅ¡o 58 min. 40 sek.).

Remiantis Å¡iais parodymais matyti, kad pareiÅ¡kėja terminÄ praleido dėl subjektyvių, o ne dėl objektyvių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tai, kad įpėdinio noras atsirado praleidus įstatymo numatytÄ terminÄ , siejama iÅ¡imtinai su gausesniu palikimu, atsiradusiu po nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ , nors palikimÄ pagal įstatymÄ yra priėmę ir valdo kiti įpėdiniai, tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia asmens ketinimÄ priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, kas pagal imperatyviÄ sias įstatymo normas yra draudžiama.

Palikėjos S. A. mirties metu jos vardu jau buvo teisiÅ¡kai įregistruotas nekilnojamasis turtas bei turtinė teisė (žemės sklypas ir teisė į piniginę kompensacijÄ ). Taip pat palikėja S. A. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tvarkos ir sÄ lygų“ buvo pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į jos turėtÄ Å¾emę, taigi turtinė teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ kaip palikimo dalis egzistavo ir palikėjos mirties metu.

PareiÅ¡kėja turėjo visas procesines galimybes susižinoti apie egzistuojantį palikėjos turtÄ ir turtines teises kreipdamasi į notarÄ , į vieÅ¡o registro įstaigas, į tuometinę žemėtvarkos institucijÄ (Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ), tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiÅ¡kėja V. A.-K. turėjo realiÄ galimybę priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ , tačiau tai, kad jos neiÅ¡naudojo, nesudaro pagrindo manyti, kad turto įpėdiniai piktnaudžiavo savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiÅ¡kėjai tikslus testamento turinys nebuvo žinomas, pareiÅ¡kėja nežinojo, ar po močiutės mirties liko nepaveldėto turto.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistÄ terminÄ palikimui priimti (3K-3-246/2011). Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nežinojimas, jog po senelės mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį ji turi teisę paveldėti, nepateisino įstatymo reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nesiėmė jokių veiksmų beveik 19 metų palikimui priimti, todėl laikytina, jog ji praleido terminÄ palikimui priimti dėl didelio ir aplaidaus savo nerÅ«pestingumo ir abejingumo.PareiÅ¡kėja 2017 m. spalio 2 d. teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. S. A. nuosavybės teisių atkÅ«rimo į nekilnojamÄ jį turtÄ bylos kopijÄ iÅ¡ Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus. Nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad dėl pareiÅ¡kėjos S. A. nuosavybės teisių atkÅ«rimo praÅ¡ymus ir dokumentus teikė L.

I. ir jos mama J. M. Ž.. Atlikdamos veiksmus nuosavybės teisėms atkurti, jos nuo atsakingų institucijų nuslėpė faktÄ apie kitus esamus įpėdinius, taip pažeisdamos kitų paveldėtojų teises ir interesus. Patikslino, kad jos valia yra nukreipta priimti ne dalį, bet visÄ palikimÄ , atsiradusį pagal įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl žodinio bylos nagrinėjimoCPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį, nustatė terminÄ pareiÅ¡kėjai pateikti papildomus raÅ¡ytinius duomenis, gavęs juos persiuntė proceso Å¡alims, sudarydamas jiems galimybę pateikti atsikirtimus. Faktinės bylos aplinkybėsNagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. A. mirė 1996 m. gegužės 18 d.

Po jos mirties pagal testamentÄ turtÄ paveldėjo anÅ«kės V. J. A. ir L. I., dukros J. M. Ž. ir A. A.. Po J. M. Ž. mirties palikimÄ priėmė jos dukra L. I.. Po palikėjos S. A. mirties 1996 m. gegužės 18 d. palikimas atsirado ne tik pagal testamentÄ , bet ir pagal įstatymÄ , nes dalis palikėjos turto nebuvo palikta testamentu. 1996 m. lapkričio 21 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , pagal kurį po 1996 m. gegužės 18 d. mirusios S. A. mirties palikimÄ priėmė dukra J.

M. Ž.. Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B. 2011 m. balandžio 21 d. iÅ¡davė liudijimÄ , kuriame nurodė, kad po 1996 m. gegužės 18 d. mirusios S. A. mirties palikimÄ priėmė dukros J. M. Ž. ir A. A.. Nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 21 d. ir 2015 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo turto registre mirusiosios S. A. vardu įregistruotas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 9 numerio iki 21 numerio ir 23 numeris, Palangoje; (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) numerio ir (duomenys neskelbtini) numeriai, Palangoje;

PerkÅ«no g. (duomenys neskelbtini), Palangoje; (duomenys neskelbtini), Palangoje; (duomenys neskelbtini), Palangoje. Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-565-588/2015 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ po palikėjos D. A., gim. 1928 m. sausio 2 d., mirusios 1992 m. vasario 14 d., mirties visÄ jos turtÄ paveldėjo ir palikimÄ priėmė jos dukra V. A.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiÅ¡kai valdyti palikėjos turtÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7057-774/2010 nustatė J.

M. Ž. globÄ ir jos globėja bei turto administratore paskyrė L. I..Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui pagal įstatymÄ priimti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. S. A. mirė 1996 m. gegužės 18 d., todėl palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas CK. 2000 m. liepos 18 d. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 38 straipsnyje konstatuota, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m.

CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojami teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. 1964 m. galiojusio CK 567 straipsnis reglamentavo paveldėjimo pagrindus, t. y. paveldėti buvo galima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ . Esant testamentui, pagal įstatymÄ paveldimas tiktai tas turtas, kuris nepaliktas testamentu, arba tas, dėl kurio panaikintas testamentas. Teisę paveldėti turto dalį, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi visi įpėdiniai pagal įstatymÄ , iÅ¡skyrus tuos įpėdinius, iÅ¡ kurių atimta paveldėjimo teisė (CK 578 straipsnis). 1964 m.

CK 573 straipsnis reglamentavo įpėdinių eilę paveldint pagal įstatymÄ , paveldėjimÄ atstovavimo teise.1964 m. CK 587 straipsnyje (redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu) buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m.

CK 578 straipsnyje buvo nustatyta, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymÄ , Å¡aukiamų paveldėti pagal 1964 m. CK 573 ir 574 straipsniuose nustatytas taisykles. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodė, kad terminÄ palikimui priimti ji praleido todėl, jog jos motina mirė anksčiau nei močiutė, kurios turtÄ siekiama paveldėti atstovavimo teise, be to, ji tik 2015 m. atsitiktinai sužinojo, kad močiutė paliko turto, kuris nėra paveldėtas ir nebuvo paliktas testamentu kitiems įpėdiniams.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ palikėjos vardu buvo atkurtos po jos mirties ir Å¡is turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2014–2015 metais. Å is turtas nebuvo paveldėjimo objektu pagal testamentÄ ir įstatymÄ ir nėra paveldėtas iki Å¡iol, todėl pareiÅ¡kėjai atnaujino terminÄ palikimui priimti. Nesutiktina su Å¡iais teismo motyvais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju palikėjos mirties momentu (1996 m. gegužės 18 d.) paveldimÄ turtÄ sudarė ne tik testamente iÅ¡vardyti objektai, bet ir jame nepaminėtos turtinės teisės – teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å ios teisės paveldimos pagal įstatymÄ , įpėdiniams pagal įstatymÄ atliekant palikimo priėmimo veiksmus įstatyme nustatytais terminais, kurie skaičiuojami ne nuo nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo dienos ar Å¡io turto įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, o nuo palikimo į turtines teises atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties. Vadinasi, pareiÅ¡kėjos teisė paveldėti turtinę teisę – atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal įstatymÄ Ä¯ teisę, atsirado 1996 m. gegužės 18 d., t. y. palikėjos mirties momentu.

Byloje ginčo nėra, kad per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėja neatliko jokių veiksmų, kad priimtų palikimÄ pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėja prašė jį atnaujinti kaip praleistÄ dėl objektyvių priežasčių. 1964 m. CK 588 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Å iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu Å¡is terminas praleistas, jis gali bÅ«ti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Atsižvelgdami į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ Ä¯statymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio atnaujinti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017 nurodė, kad analizuojant, ar terminas kreiptis dėl turtinių teisių paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, ar po palikėjos mirties buvo atlikti kokie nors veiksmai, susiję su nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu, kas juos atliko ir ar Å¡ios aplinkybės buvo žinomos pareiÅ¡kėjai.Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017, 2017 rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai V.

A.-K. terminÄ iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikti papildomus duomenis (2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Å¡is terminas nustatytas iki 2017 m. rugsėjo 21 d.; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi terminas atidėtas iki 2017 m. spalio 2 d.), iÅ¡ kurių matytųsi, kokius veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu, atliko. PareiÅ¡kėja 2017 m. spalio 2 d. teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. S. A. nuosavybės teisių atkÅ«rimo į nekilnojamÄ jį turtÄ bylos kopijÄ iÅ¡ Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus.

Å ie pateikti duomenys patvirtina, jog dėl pareiÅ¡kėjos S. A. nuosavybės teisių atkÅ«rimo praÅ¡ymus ir dokumentus teikė L. I. ir jos mama J. M. Ž.. Apeliantė Å¡ių aplinkybių neginčija. Vertinant, ar apeliantė praleido terminÄ palikimui priimti dėl objektyvių priežasčių, svarbu įvertinti faktines aplinkybes ir pareiÅ¡kėjos galimybes įgyvendinti savo kaip įpėdinės pagal įstatymÄ teises. Byloje nustatyta, kad turtas, kuris paveldimas ne pagal testamentÄ po palikėjos S. A. mirties 1996 m. gegužės 18 d., paaiÅ¡kėjo 1996 m. lapkričio 21 d., kai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , pagal kurį po 1996 m. gegužės 18 d. mirusios S. A. mirties palikimÄ priėmė dukra J.

M. Ž.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiÅ¡kėja kaip paveldėtoja pagal įstatymÄ turėjo teisę sužinoti apie egzistuojantį palikėjos turtÄ ir turtines teises kreipdamasi į notarÄ , į vieÅ¡o registro įstaigas, į tuometinę žemėtvarkos institucijÄ (Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ). Byloje nepateikti tokius veiksmus pagrindžiantys duomenys (CPK 12, 178 straipsniai). PareiÅ¡kėja palikimo atsiradimo momentu buvo 33 metų amžiaus, turinti gyvenimiÅ¡kos patirties ir galinti laisvai įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises.

Kitų duomenų, dėl kurių pareiÅ¡kėjo objektyviai negalėjo iÅ¡siakinti palikimo sudėties, nenustatyta. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistÄ terminÄ palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2013 m. siųstame laiÅ¡ke nurodė, kad žino, jog atsirado žemė ne tik Marijampolėje, bet ir Palangoje.

Tas pačias aplinkybes ji patvirtino 2016 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu nurodydama, jog apie senelės žemę Marijampolėje sužinojo 2013 m., tačiau nusprendė kreiptis dėl palikimo priėmimo tik tada, kai sužinojo, jog atsirado daugiau, vertingesnės žemės Palangoje, t. y. 2015 m. (garso įraÅ¡as 56 min. 36 sek., garso įraÅ¡o 58 min. 40 sek.). IÅ¡ to matyti, kad apeliantė apsisprendė palikimÄ priimti ne iÅ¡ karto sÄ moningai, o tik tada, kai paaiÅ¡kėjo, jog yra vertingesnio turto nei žemė Marijampolėje, t. y. siekė priimti tÄ turtÄ , kuris jai atrodė labiau vertingesnis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tai, kad įpėdinio noras atsirado praleidus įstatymo numatytÄ terminÄ , siejama iÅ¡imtinai su gausesniu palikimu, atsiradusiu po nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ nors palikimÄ pagal įstatymÄ yra priėmę ir valdo kiti įpėdiniai, tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia asmens ketinimÄ priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, kas pagal imperatyviÄ sias įstatymo normas yra draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, matyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjai atnaujinti terminÄ palikimui priimti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiÅ¡kėja praleido terminÄ dėl subjektyvių priežasčių, t. y. po palikėjos mirties apeliantė jokių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu, neatliko, pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sužinoti apie paveldėto pagal testamentÄ ar įstatymÄ turto turinį, ji apie turtÄ , kuris gali bÅ«ti paveldimas pagal įstatymÄ , sužinojo 2013 m., tačiau jos apsisprendimÄ sÄ lygojo tik žinia apie galimus paveldėti žemės sklypus Palangoje.  Apeliantė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007, kurioje nurodyta, kad terminÄ palikimui priimti bÅ«tina atnaujinti nustačius, kad pareiÅ¡kėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po senelio mirties buvo suvaržyta.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skiriasi Å¡ių bylų nagrinėjimo faktinės aplinkybės. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, jog terminas palikimui priimti yra praleistas nedaug ir pats asmuo ėmėsi iÅ¡ karto aktyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė terminÄ praleido beveik 20 metų, kaip pati nurodė, apie galimÄ paveldėti turtÄ pagal įstatymÄ sužinojo 2013 m., tačiau dvejus metus jokių veiksmų neatliko.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos argumentai, kad L. I. ir jos mama J. M. Ž. nuslėpė apie likusius įpėdinius atsakingoms institucijoms ir neįtraukė jų į procesÄ Å¡iuo atveju teisinės reikÅ¡mės neturi, nes Å¡ioje byloje sprendžiamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas, be to, atsižvelgus į tai, kad terminas palikimui priimti neatnaujintinas, byloje priimtas sprendimas jų teisėms ir pareigoms neturi.Kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl civilinės bylos proceso baigtiesAtsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenustatė visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir priėmė nepagrįstÄ nutartį, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoKasacinis teismas nurodė, kad grÄ Å¾inus bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ naujo, 11,39 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu sprendžiant dėl kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis).IÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja V.

A.-K. iÅ¡ viso turėjo 3 857,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis už pareiÅ¡kimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikimÄ ; 1 776,67 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ â€“ advokato konsultacijas, pareiÅ¡kimo parengimÄ , dalyvavimÄ posėdžiuose; 907,50 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ â€“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ ; 1 143,45 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ â€“ atsiliepimo į kasacinį skundÄ parengimÄ . IÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo L.

I. iÅ¡ viso turėjo 1 031,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 700,00 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ â€“ atskirojo skundo suraÅ¡ymÄ , 31,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ â€“ raÅ¡ytinių atsikirtimų į raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus suraÅ¡ymÄ .Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis teismas atskirÄ jį skundÄ tenkino, suinteresuoto asmens praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrindas praÅ¡ymÄ tenkinti ir iÅ¡ V.

A.-Kuprelienės priteisti suinteresuotam asmeniui L. I. 1 031,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Tenkinus atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ V. A.-Kuprelienės priteistina 11,39 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme, į valstybės biudžetÄ . Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Suinteresuoto asmens L. I. atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti pareiÅ¡kėjos V.

A.-K. pareiÅ¡kimo.Priteisti L. I. iÅ¡ V. A.-K. 1 031,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ V. A.-K. į valstybės biudžetÄ 11,39 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme. Teisėjas                                                                                            Marius Dobrovolskis