74601a1e-e0ef-4d19-9cb7-7fcb717e8327 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2254-1181/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10228-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.29.1.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė, sekretoriaujant Gustei Ruibytei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokienei (nuotoliniu bÅ«du), kaltinamajai I. S. (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡siskyrusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „L“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teista:

1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galutine (subendrinta su ankstesniu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausme) 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams 6 mėnesiams (2018 m. kovo 27 d. įtraukta į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus Probuojamųjų asmenų duomenų registrÄ , 2020 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡registruota iÅ¡ registro), kaltinama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. I. S. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.23 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykusi skiepo procedÅ«rai, nurodytos įstaigos medicinos registruotojui T. A. G. pateikė kaip savo asmens dokumentÄ netikrÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ S. Å . vardu, tokiu bÅ«du ji neteisėtai disponavo netikru dokumentu. Taip I. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų esmė 2. Kaltinamoji I. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo pasiÅ«lė užsidirbti papildomai, pasiskiepijant už kitÄ asmenį, ji sutiko.

Tas asmuo jai padavė asmens tapatybės kortelę, sumokėjo 50 Eur, ji atvyko į Vilnių, tiksliai neprisimena kada, bet galėjo bÅ«ti 2022 m. kovo 25 d., apie 16.23 val., tikslaus adreso nepamena, atvyko į poliklinikÄ . Ten dirbusiam vyrui pateikė iÅ¡ to asmens gautÄ tapatybės kortelę. Jis įtarė, kad tai ne jos dokumentas, pasiskiepyti ji nesuspėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Tai buvo neapgalvotas, spontaniÅ¡kas poelgis siekiant užsidirbti. Ji viena augina ir iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ .

Ateityje priešingų teisei veikų nedarys.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Liudytojas T. A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 m. balandžio 16 d. dirba (duomenys neskelbtini), įsikÅ«rusiame (duomenys neskelbtini), dirba medicinos registratoriumi vakcinacijos centre. Jo darbas yra pasitikti pacientÄ , patikrinti asmens registracijos duomenis, asmens dokumentÄ ir nukreipti asmenį į laisvÄ langelį. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.20 val., jo darbo metu į jį kreipėsi moteris, kuri atrodė apie 28–33 metų amžiaus, stambaus kÅ«no sudėjimo, maždaug nuo 165 iki 172 cm Å«gio, dėvėjo juodÄ odinę striukę, mėlynos spalvos medicininę kaukę, buvo tamsiai bordinės spalvos plaukų, kurių ilgis iki pečių, moters nosis buvo riesta, daugiau moters požymių neįsidėmėjo.

Minėta moteris pateikė asmens tapatybės kortelę ir prisistatė kaip S. Š. Paėmęs asmens tapatybės kortelę jis pastebėjo, kad asmens dokumentas yra akivaizdžiai padirbtas (tai matėsi iš bendrų bruožų). Jis nedelsdamas kreipėsi į savo koordinatorę I. Ž., kuri toliau bendravo su moterimi. I. Ž. moteriai nurodė, kad asmens dokumento ji neatgaus, kadangi dokumentas galbūt yra netikras. Tuomet moteris pasakė, kad jai asmens tapatybės kortelė nėra reikalinga ir nieko nepasakiusi išėjo iš gydymo įstaigos jam nežinoma linkme.

IÅ¡ karto po to apie įvykį buvo informuotas Bendrasis pagalbos centras. Galvoja, kad minėtÄ moterį galėtų atpažinti, moters veido bruožus iÅ¡ dalies įsiminė. Poliklinikoje nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, yra termovizorius, kuris matuoja klientų kÅ«no temperatÅ«rÄ , tačiau ar termovizorius įraÅ¡o vaizdÄ , jis pasakyti negali (b. l. 20–23).

5. Liudytoja I. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 m. kovo 8 d. dirba (duomenys neskelbtini), įsikÅ«rusiame (duomenys neskelbtini), vakcinacijos centro koordinatorės pareigose, jos darbas yra prižiÅ«rėti, kad viskas vyktų sklandžiai ir bÅ«tų tvarka. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.20 val., jos darbo metu į jÄ kreipėsi kolega T. A. G., nurodė, kad skiepytis atėjo neregistruotas asmuo, vardu S. Å ., paaiÅ¡kino, kad jam sukėlė įtarimų moters pateikto asmens tapatybės dokumento tikrumas.

ApžiÅ«rėjusi asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ S. Å . vardu, ji pastebėjo, kad dokumentas gali bÅ«ti netikras, kadangi buvo kitos spalvos, nebuvo vandens ženklų, asmens nuotrauka buvo ne tokia, kokia turi bÅ«ti. Pasiėmusi minėtÄ dokumentÄ ji nuėjo prie 413 kabineto, kur stovėjo jai nepažįstama ir nematyta moteris. Moters požymiai: apie 30–35 metų amžiaus, stambaus kÅ«no sudėjimo, apie 165 cm Å«gio, moteris dėvėjo juodÄ džemperį, mėlynos spalvos medicininę kaukę, buvo rožinės spalvos plaukų su ataugusiomis juodos spalvos Å¡aknimis, plaukų ilgis – žemiau pečių, daugiau moters požymių ji neįsidėmėjo.

Priėjusi prie moters ji pasakė, kad moters dokumentas galbÅ«t yra netikras, todėl bus praneÅ¡ta policijai. Moteris jai atsakė, kad ji nusiÅ¡neka, taip pat moteris nurodė, kad dokumentu naudojasi jau seniai ir niekam jis nesukėlė įtarimų. Po to moteris pasakė, kad dokumentas nereikalingas ir kad ji gali dokumentÄ pasiimti sau. Moteris nurodė, kad skuba, todėl pareigÅ«nų nelauks. Po to, nieko nesakiusi, moteris pasiÅ¡alino iÅ¡ poliklinikos jai nežinoma linkme. IÅ¡ karto po to apie įvykį buvo praneÅ¡ta paskambinus Bendrojo pagalbos centro numeriu.

Galvoja, kad minėtÄ moterį galėtų atpažinti, kadangi iÅ¡ dalies įsiminė moters bruožus. Poliklinikoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos, tačiau yra įrengtas termovizorius, matuojantis pacientų kÅ«no temperatÅ«rÄ . Ar termovizorius įraÅ¡o vaizdÄ , ji pasakyti negali. Pagal jų centro duomenis moteris, vardu S. Å ., buvo paskiepyta pirmu skiepu 2021 m. rugpjūčio 4 d., Kaune, Kovo 11– osios g. 26, antram skiepui buvo registruota jų poliklinikoje 2022 m. kovo 25 d. (b. l. 26–29).

6. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytoja I. Ž. atpažino I. S. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus 2022 m. kovo 29 d. apklausos metu, t. y., kaip moterį, kuri 2022 m. kovo 25 d. atvykusi į vieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) pateikė galbÅ«t suklastotÄ asmens dokumentÄ (b. l. 32–37).

7. Liudytoja (apklausta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais) S. Å . apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ ji nieko nežino. I. S. ji nepažįsta. Nežino, kokie paÅ¡aliniai asmenys ir kokiu bÅ«du galėjo įgyti jos asmens duomenis, t. y., vardÄ , pavardę, asmens kodÄ ir kt., ir pagaminti netikrÄ tapatybės kortelę su jos asmens duomenimis. Savo asmens duomenis ji pateikdavo tik oficialiose įstaigose, pvz., bankuose ir pan.

Ji jokių asmenų niekada neprašė, kad jie jos vardu pasiskiepytų nuo COVID–19 ligos. Ji pati pasiskiepijo nuo COVID–19 ligos 2021 m. rugpjūčio 5 d., skiepijosi Kauno mieste, vakcinacijos centre, tikslaus adreso nebepamena. Be to, 2022 m. sausio mėn. ji pati buvo susirgusi COVID–19 liga, tyrimus darėsi privačioje klinikoje, Kaune, Å iaurės prospekte, tikslaus klinikos pavadinimo ir adreso neprisimena. Tyrimo rezultatus jai pasakė tÄ pačiÄ dienÄ , apie rezultatus informavo žodžiu. Dėl tolesnių COVID–19 tyrimų ji niekur kitur nesiregistravo, todėl gali bÅ«ti, kad e–sveikatos sistemoje nėra duomenų apie jos persirgimÄ COVID–19 liga.

Taigi, jai tikrai nebuvo reikalo kitų asmenų praÅ¡yti, kad jie eitų ir jos vardu pasiskiepytų nuo COVID–19 ligos, kadangi 2022 m. rugpjūčio 5 d. ji buvo pasiskiepijusi „Johnson and Johnson“ vakcina, be to, buvo persirgusi COVID–19 liga. Pažymėjo, kad ji turi asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jai iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini), Å¡ios asmens tapatybės kortelės niekur pametusi nebuvo (b. l. 51–54).

8. S. Å . 2022 m. birželio 16 d. elektroniniu paÅ¡tu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. S. Å . buvo paskiepyta nuo COVID–19 ligos „Janssen–Cilag International“ vakcina (b. l. 56–57).

9. S. Å . 2022 m. birželio 20 d. elektroniniu paÅ¡tu pateikė informacijÄ , kad tyrimus dėl COVID–19 ligos atliko UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje (b. l. 58–59).

10. IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 7 d. raÅ¡to Nr. 22–17 nustatyta, kad pacientė S. Å . 2022 m. sausio 7 d. į įstaigÄ kreipėsi dėl karščiavimo ir į COVID–19 ligÄ panaÅ¡ių simptomų, atlikus bendrÄ kraujo ir CRB tyrimÄ buvo patvirtintas virusinis susirgimas, dėl COVID–19 diagnozės patvirtinimo buvo rekomenduota atlikti PGR tyrimÄ pagal gyvenamÄ jÄ vieta, daugiau informacijos apie pacientei atliktus tyrimus įstaiga neturi (b. l. 61).

11. IÅ¡ 2022 m. kovo 26 d. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad D. F. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė S. Å . vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72–74), kuri apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta 2022 m. balandžio 11 d. Kitų objektų apžiÅ«ros protokole. (b. l. 75–81).

12. IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 14 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11–735(22) nustatyta, kad tirti pateikta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) S. Å . vardu yra netikra. Netikra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė pagaminta ant baltos spalvos plastiko kortelės, termosublimacinio spausdinimo bÅ«du (terminiu spausdintuvu) iÅ¡spausdinus blankÄ , numerį, duomenis, nuotraukÄ , paraÅ¡Ä . Dokumente imituotos specialiosios apsaugos priemonės (liuminescuojantys pieÅ¡iniai, kinegrama) ir kontaktinis lustas (b. l. 85–87).

13. Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡e apie asmenį 2022 m. kovo 29 d. informacijos apie S. Å . vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) neužfiksuota (b. l. 101–102).

14. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. liudytoja I. Ž. informavo, jog S. Š. vardu registruojantis skiepui (duomenys neskelbtini), buvo pateikti kontaktiniai duomenys: el. paštas – (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini). I. Ž. taip pat nurodė, kad poliklinikoje esantys termovizoriai vaizdo neįrašo, todėl vaizdo įrašų nėra (b. l. 105–106).

15. Iš 2022 m. kovo 29 d. pažymos apie mobilaus ryšio telefono Nr. priklausomybę nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (ryšio operatorius – AB ,,Telia Lietuva“) registruotas I. S. vardu (b. l. 109).

16. Iš 2022 m. birželio 10 d. pažymos apie asmens duomenis įtariamosios I. S. nurodytas kontaktinis elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini).

17. IÅ¡ 2022 m. kovo 29 d. Patalpų ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«ros objektas yra (duomenys neskelbtini) poliklinikos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų dalis, patalpose yra termovizoriai, matuojantys klientų temperatÅ«rÄ , pastato patalpos nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 8–10, 11–17).

18. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal 2022 m. kovo 31 d. reikalavimÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) gauto ir apžiÅ«rėto bei 2022 m. balandžio 7 d. Kitų objektų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yto vaizdo įraÅ¡o pavadinimu ,,00000001506000501“ nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as užfiksuotas vaizdo kamera, įrengta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), įsikÅ«rusios (duomenys neskelbtini), pastato prieigose (iÅ¡ lauko pusės). Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip 2022 m. kovo 25 d., 16.06 val., į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) patalpas įeina moteris apie 30–35 metų amžiaus, stambaus kÅ«no sudėjimo, ilgų raudonos spalvos plaukų su ataugusiomis juodos spalvos Å¡aknimis, vilkinti juodos spalvos palaidinę, juodos spalvos vasarinę striukę, mÅ«vinti juodos spalvos aptemptomis kelnėmis su skylėmis iÅ¡ priekio, avinti Å¡viesios spalvos sportbačiais, 16.14 val. minėta moteris iÅ¡eina iÅ¡ poliklinikos patalpų (b. l. 89–91, 92–96).

III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados 19. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ , dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ , ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali bÅ«ti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018). Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ arba suklastojo tikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ , arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Å ioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingų veikų.

20. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, suraÅ¡ytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, iÅ¡oriÅ¡kai panaÅ¡us į tikrÄ , bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento. Dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų suraÅ¡yti ar kitaip pagaminti tokį dokumentÄ nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentÄ panaÅ¡i imitacija. Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartÄ siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes.

Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigÅ«nui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Asmens tapatybės kortelė yra oficialus asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei gali bÅ«ti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentÄ . Vadinasi, tokio pobÅ«džio dokumentas gali sukelti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius.

21. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad kaltinamoji I. S. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.23 val., (duomenys neskelbtini), atvykusi skiepo procedÅ«rai, nurodytos įstaigos medicinos registruotojui T. A. G. pateikė kaip savo asmens dokumentÄ netikrÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ S. Å . vardu. Nors, I. S. teigimu, ji nežinojo, kad asmens tapatybės kortelė yra netikra, o tai sužinojo tik jÄ pateikusi, tačiau tokia kaltinamosios versija yra paneigta kitais byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais tarpusavyje atitinkančiais duomenimis.

Jų visuma leidžia pagrįstai pripažinti, kad I. S. laikė ir panaudojo S. Å . vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę, žinodama, kad Å¡is asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra netikras. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ pirmiausia pagrindžia liudytojų T. A. G. ir I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiÅ¡kinimai, kad akivaizdžiai matėsi, jog kaltinamosios pateiktas S. Å . vardu iÅ¡duotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra padirbtas, tai matėsi iÅ¡ bendrų bruožų. Be to, kad dokumentas yra netikras, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-735(22) kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) S. Å . vardu yra netikra.

Netikra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė pagaminta ant baltos spalvos plastiko kortelės, termosublimacinio spausdinimo bÅ«du (terminiu spausdintuvu) iÅ¡spausdinus blankÄ , numerį, duomenis, nuotraukÄ , paraÅ¡Ä . Dokumente imituotos specialiosios apsaugos priemonės (liuminescuojantys pieÅ¡iniai, kinegrama) ir kontaktinis lustas. Taigi, matyti, kad specialisto iÅ¡vadoje detaliai apraÅ¡yti ir pažymėti asmens tapatybės kortelėje esantys esminiai neatitikimai su Å¡ios rÅ«Å¡ies originaliu ir oficialiai patvirtintu dokumentu.

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima abejoti specialisto iÅ¡vados teisingumu. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti T. A. G. ir I. Ž. parodymais, kad aplinkybė, jog kaltinamosios pateiktas dokumentas netikras, buvo akivaizdi, t. y. matoma ir neturint specialiųjų žinių turinčių asmenų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad minėti liudytojai nurodė, kad kaltinamosios nepažįsta, pirmÄ kartÄ jÄ matė atvykus skiepo procedÅ«rai, taigi, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie gali turėti suinteresuotumÄ Å¡ios baudžiamosios bylos baigtimi ir (ar) siekį kaltinamÄ jÄ apkalbėti, taip pat suinteresuotumÄ kaltinamosios nubaudimu.

Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

22. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ konstatuotina, jog I. S. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.23 val., (duomenys neskelbtini), atvykusi skiepo procedÅ«rai, nurodytos įstaigos medicinos registruotojui T. A. G. pateikė kaip savo asmens dokumentÄ netikrÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ S. Å . vardu. Netikros asmens tapatybės kortelės laikymas ir panaudojimas pateikiant poliklinikos specialistui atitinka BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ .

23. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. IV. Dėl I. S. skirtinos bausmės 24. Teismas, skirdamas bausmę I. S., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

25. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

26. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamoji padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , kaltės formÄ ir rūšį – kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamosios asmenybę – bausta administracine tvarka, baudas moka, yra dirbanti, (duomenys neskelbtini), viena augina ir iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , kaltinamosios I. S. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

27. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, – vieneri metai laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

28. Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajai I. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

29. Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti I. S. atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ . I. S. teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės, sutiko su prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir bausmės atidėjimu.

30. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

31. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

32. Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamoji nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

33. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, tai buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo abejinga tam, kÄ padarė, kad kaltinamoji yra dirbanti, yra jauno amžiaus, viena augina ir iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , į kaltinamosios baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamosios elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vieneriems metams atidedant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ be intensyvios priežiÅ«ros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamosios elgesiui.

Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra bÅ«tinas resocializacijai vykdyti. I. S. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jai bÅ«tų reikalinga taikyti realiÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo formÄ , nes tai apsunkintų kaltinamosios padėtį labiau nei tai Å¡iuo atveju yra bÅ«tina. V. Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų 34. Kaltinamajai I. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

35. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – netikra S. Å . vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina. Pagal 2022 m. kovo 31 d. reikalavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu ,,00000001506000501“ – paliktinas saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais, nusprendžia:

I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. paskirti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams netaikant intensyvios priežiÅ«ros ir paskirti jai įpareigojimus tęsti dirbÄ , o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ilgiau negu 7 paroms neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

I. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrÄ S. Å . vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, pagal 2022 m. kovo 31 d. reikalavimÄ iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) gautÄ vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu ,,00000001506000501“ – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti I. S.: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ (Kaune – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno apygardos probacijos tarnyba, Kęstučio g. 37 44307 Kaunas, tel. (8 37) 750032) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo Å¡aukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sÄ lygas, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Zina Vilnienė