745c5a3b-692f-4bfe-ab6c-e6cf97231f64 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5-589/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01764-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.3.1;3.2.6.1 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 16 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, Sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, Dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Eglei Jagelienei, Atsakovui K. M., Atsakovo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla dėl darbo ginčų komisijos 2016-02-04 sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo pagal ieškovo A.

Č. ieÅ¡kinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų – AB „Lietuvos draudimas“, ir Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovo atstovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 938,75 EUR žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog atsakovas nuo 2013-04-23 iki 2015-11-20 ieÅ¡kovo Å«kyje dirbo mechanizatoriumi – operatoriumi, o nuo 2015-01-01 dar ir vairuotoju ekspeditoriumi.

Atsakovas pasirašė sutikimÄ laikytis mechanizatoriaus – operatoriaus pareiginėse instrukcijose bei vairuotojo pareiginiuose nuostatuose nustatytų įsipareigojimų bei atsakyti už jų pažeidimÄ . 2015-09-11 atsakovas sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo pripažintas kaltu ir nubaustas administracine tvarka. Dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , t.y. 8738,91 EUR žala transporto priemonei, 1600 EUR dėl nepataisomo puspriekabės sugadinimo, 292 EUR dėl 2 tonų grÅ«dų iÅ¡barstymo, 307,84 EUR eismo įvykio padarinius Å¡alinusių darbuotojų darbo užmokesčio.

Žala transporto priemonei nustatyta atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės draudikas AB „Lietuvos draudimas“ dalį jos yra atlyginęs – padengęs 14 512 EUR dydžio transporto priemonei padarytos žalos dydį. Po eismo įvykio ieÅ¡kovas surašė ir pateikė atsakovui susipažinti padarytos žalos atlyginimo aktÄ , tačiau atsakovas jo nepasirašė motyvuodamas tuo, kad sudaužytÄ transporto priemonę suremontuos savo lėšomis ir savo darbu. Atsakovo sudaužyta transporto priemonė buvo iÅ¡ dalies suremontuota Å«kio darbuotojų pastangomis ir darbu, remontui panaudotos tiek Å«kyje turėtos, tiek naujai įsigytos detalės, todėl tikslių remonto darbų kaÅ¡tų ieÅ¡kovas pagrįsti negali.

IeÅ¡kovas siekia ir turi teisę reikalauti, kad atsakovo sudaužyta transporto priemonė bÅ«tų suremontuota originaliomis, kokybiÅ¡komis detalėmis, nes bÅ«tent tokia ji buvo iki eismo įvykio. Transporto priemone buvo įsigyta 2013-07-08 iÅ¡ oficialaus MAN atstovo UAB „Adampolis“ už 37 596,88 EUR. Po eismo įvykio transporto priemonė iÅ¡kart buvo pristatytÄ Ä¯ tÄ patį autorizuotÄ MAN servisÄ UAB „Adampolis“, kur pastarasis suskaičiavo visas transporto priemonės remonto sÄ naudas, parengė sÄ matÄ .

Autorizuoto serviso nustatyta sudaužytos transporto priemonės ir detalių kaina taikant 15 proc. nuolaidÄ â€“ 25 964,85 EUR. AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1 p. apskaičiuota draudimo iÅ¡mokos suma sudarė 14 512 EUR, kadangi draudikas ne tik neįtraukė PVM, tačiau detalėms skaičiavo papildomÄ 25 proc. nusidėvėjimÄ , nekompensavo dalies bÅ«tinų remonto darbų ir detalių kaÅ¡tų. Po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo liko nekompensuoti Å¡ie transporto priemonės sugadinimai: detalės UAB „Adampolis“ parengtoje sÄ matoje pažymėtos kodais 1410;1412;1413;1416;1418;1419;1420;1421;1432;2051;2055;2100;2108;2168;2182;2299, bendra vertė 3323,45 EUR.

Darbai UAB „Adampolis“ parengtoje sÄ matoje pažymėti kodais WDAA002-ZAX; 637A500-391; 629G105-391; 627A-416; 627A-455, 625A018-416; 625A018-455; 625A100-ZAX; 082C010-391, bendra vertė 1400,84 EUR, dažymo darbai ir medžiagos UAB „Adampolis“ parengtoje sÄ matoje pažymėti kodu 627A010-971, 46,78 EUR vertės. Be to, AB „ Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokos sumÄ dėl detalių nusidėvėjimo mažino 2965,92 EUR suma, nors realiai norint suremontuoti transporto priemonę visas kokybiÅ¡kas, bet padėvėtas detales gauti yra nerealu.

Visa AB „Lietuvos draudimas“ nepadengtų nuostolių transporto priemonei suma su PVM sudaro 8738,91 EUR. 2016-02-04 sprendimu darbo ginčų komisija, atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas praleido DK 289 str. ( sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatytÄ kreipimosi į komisijÄ terminÄ Ä¯vardindama šį terminÄ senaties terminu. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi ieÅ¡kovas nepraleido 3 mėnesių termino.

DK 289 straipsnio 1 dalis numato, kad raÅ¡ytinis praÅ¡ymas DGK turi bÅ«ti pateiktas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai besikreipiantis subjektas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas apie savo pažeistÄ teisę sužinojo nuo tada, kai gavo AB „Lietuvos draudimas“ atsakymÄ , jog draudimo iÅ¡moka nebus mokama. IÅ¡ AB „ Lietuvos draudimas“ atsakymas buvo gautas tik 2015-10-08, todėl kreipdamasis į DGK 2016-01-05 ieÅ¡kovas trijų mėnesių termino nepraleido.

DK 289 straipsnyje įtvirtintas terminas nėra senaties terminas, tai procedÅ«rinis terminas, kuris kreipiantis į teismÄ negalioja. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas ir neatnaujinimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ teisme, o lemia teisės atlikti procedÅ«rinį veiksmÄ iÅ¡nykimÄ . Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali bÅ«ti nagrinėjimas iÅ¡ esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutikdamas su DGK sprendimu, pagal DK 296 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminÄ , pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme.

Darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iÅ¡ darbuotojo žalos atlyginimÄ pareikÅ¡ti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å iuo atveju, ieÅ¡kovas siekė ginti savo pažeistas teises, tačiau neturėdamas konkretaus AB „Lietuvos draudimas“ atsakymo, ieÅ¡kovas negalėjo nustatyti, kokio dydžio žalos kompensavimo jis turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo. Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos DK 246 straipsnio sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika ( veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Ginčo atveju egzistuoja visos DK 246 straipsnyje iÅ¡vardytos materialinės atsakomybės sÄ lygos: ieÅ¡kovo patirta žala – nuostoliai, patirti dėl prarasto turto bei eismo įvykio padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidos; neteisėti atsakovo veiksmai – aplaidus eksploatavimas ieÅ¡kovo jam patikėtos transporto priemonės, kelių eismo taisyklių nesilaikymas, nulėmęs eismo įvykį, dėl kurio atsakovas pripažintas kaltu ir už kurį jam taikyta administracinė atsakomybė; priežastinis neteisėto atsakovo elgesio ir atsiradusių nuostolių ryÅ¡ys; atsakovė kaltė dėl netinkamo automobilio eksploatavimo konkrečiomis sÄ lygomis, kelių eismo taisyklių nesilaikymo ir sukeltos avarijos; ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ Å¾alos padarymo metu siejo darbo santykiai;

žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla, nes įvykis įvyko jam vykdant darbo funkcijas. Pagal DK 255 str. darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , jei žala padaryta darbuotojo su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis; žala padaryta prarandant įrankius perduotus darbuotojui naudotis darbe. Kadangi ginčo situacijoje egzistuoja abu aukščiau nurodyti pagrindai, atsakovo atlygintų nuostolių dydis neturi bÅ«ti ribojamas pagal DK 254 str. SÄ lygos dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės buvo įtvirtintos mechanizatoriaus – operatoriaus bei vairuotojo pareiginėse instrukcijose, kurių laikytis atsakovas įsipareigojo pasiraÅ¡ytinai, todėl toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas atitinka DK 256 straipsnyje įtvirtintÄ susitarimo formos reikalavimÄ .

Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir puspriekabė atsakovui perduota kaip priemonė kroviniui gabenti, buvo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės objektas, todėl atsakovas turi atlyginti visÄ su jos praradimu susijusiÄ Å¾alÄ . Kita aplinkybė, lemianti, kad ginčo atveju atsakovas ieÅ¡kovui privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , neribojant jos 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumÄ , yra tai, kad žala yra susijusi su atsakovui darbo funkcijoms vykdyti patikėtų įrankio ( transporto priemonės) praradimu.

Toks visiÅ¡kos materialinės atsakomybės atlyginimo pagrindas yra įtvirtintas DK 255 str. 4 p. ir jis Å¡iuo atveju yra savarankiÅ¡kas pagrindas visiÅ¡kos materialinės atsakomybės taikymui. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo, kurios neatlygino draudimas. Kadangi draudimo iÅ¡moka buvo paskaičiuota, skaičiuojant ir detalių nusidėvėjimÄ , atsirado skirtumas draudimo ir remonto sÄ matos, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti.

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti nuostolius už sugadintÄ tentÄ , kadangi tentas buvo sugadintas nepataisomai, o prieÅ¡ eismo įvykį buvo uždėtas naujas tentas. Taip pat ieÅ¡kovo nuomone, atsakovas turi atlyginti nuostolius dėl iÅ¡piltų grÅ«dų ir darbuotojams sumokėtÄ darbo užmokestį. Mano, kad egzistuoja visi atsakomybės pagrindai - neteisėti atsakovo veiksmai ( sukeltas eismo įvykis). AtsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ siejo darbiniai santykiai. Atsakovas buvo materialiai atsakingas, todėl privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ .

Vairuotojo pareiginių instrukcijos 52.12 ir 53 punktai numatė atsakovo visiÅ¡kÄ materialinė atsakomybę. Atsakovas su Å¡iai pareiginiais nuostatais buvo supažindintas. Be to, atsakovas savo veiksmais sugadino jam patikėtÄ transporto priemonę - sunkvežimį. IeÅ¡kovas siekia visiÅ¡ko žalos atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovas turėjo tvarkingÄ transporto priemonę ir kuri buvo sugadinta eismo įvykio metu. TokiÄ pat tvarkingÄ transporto priemonę ieÅ¡kovas siekia turėti, todėl mano, kad atsakovas privalo visiÅ¡kai atlyginti nuostolius.

IeÅ¡kovas nėra PVM mokėtojas, kadangi jis nevykdo jokių pardavimų ir neturi galimybės susigrÄ Å¾inti PVM įmokų. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas, kurių neatlygino draudimas, taip pat iÅ¡laidas už sugadintÄ tentÄ , krovinį bei avarijos padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas, kurie nebuvo draudimo objektai ir Å¡ių iÅ¡laidų draudimas neatlygino. Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Kaip atsakovas nurodo atsiliepime į ieÅ¡kinį, žala automobiliui visiÅ¡kai atlygino draudimo kompanija.

Darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas nėra susijęs su autoįvykiu, nes darbuotojams darbo užmokestis mokamas nepriklausomai nuo to kokį jie darbÄ dirba. Darbuotojams yra nustatytas valandinis darbo užmokestis. Atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ mechanizatoriumi-operatoriumi. Nuo 2015-01-01 papildomai dirbo vairuotoju ekspeditoriumi pagal darbo sutartį. Atsakovas nurodo, kad su vairuotojo pareiginiais nuostatas, jis nebuvo supažindintas. Atsakovas neginčija, kad 2015-09-11, vairuodamas ieÅ¡kovui priklausantį automobilį, užvažiavo ant žalios vejos ir autoįvykio metu apgadino ieÅ¡kovui priklausantį automobilį.

Autoįvykio metu, atsakovas nurodo, jog buvo blaivus, vykdė darbdavio nurodymus dėl krovinio vežimo, neviršijo leistino greičio. Darbdavys, turėdamas didesnio pavojaus šaltinį, nebuvo rūpestingas ir neapsidraudė automobilio kasko draudimu. Be to, su juo nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, su darbuotojo pareigybinėmis instrukcijomis, atsakovas nebuvo supažindintas. Darbo sutartyje su atsakovu nebuvo susitarta dėl jo visiškos materialinės atsakomybės. DK 256 straipsnyje įtvirtinti įstatymo leidėjo visiškai materialinės atsakomybės sutarčiai keliami reikalavimai.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡i sutartis įforminama raÅ¡tu. Ä®tvirtintas raÅ¡ytinės formos reikalavimas lemia, kad darbuotojo ir darbdavio susitarimas turi bÅ«ti suraÅ¡omas ir pasiraÅ¡omas abiejų Å¡alių. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma tiek kaip atskiras dokumentas, kurį pasiraÅ¡o šį susitarimÄ sudarantys asmenys , tiek kaip susitarimas, inkorporuotas darbo sutartyje. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Pagrindas tokiai sutarčiai sudaryti – darbo veiklos pobÅ«dis, kai darbas tiesiogiai susijęs su materialiniu vertybių iÅ¡saugojimu. Tokios sutarties nesudarymo arba neteisėto sudarymo padariniai tenka darbdaviui, nes jam bÅ«tų atlyginta žala, nevirÅ¡ijanti darbuotojo trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžiu. Darbdavys atsakovui nebuvo perdavęs atsiskaitytinai automobilio, puspriekabės, krovinio. Nesant perdavimo faktÄ , patvirtinančių dokumentų, negalima teigti, kad darbdavys yra asmeniÅ¡kai atsakovui perdavęs transporto priemones, kaip darbo įrankius.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovas nesutinka. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realius ieÅ¡kovo nuostolius atsiradusius dėl eismo įvykio. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia pateikiama remonto sÄ mata, bet nepateikia jokių duomenų apie ieÅ¡kovo patirtas realias iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nepateikia jokių duomenų, jog jis nėra PVM mokėtojas ir neturi galimybės susigrÄ Å¾inti Å¡ių įmokų.

Atsakovo nuomone, draudimas atlygino ieÅ¡kovui visÄ jo patirtÄ Å¾alÄ . Mano, kad visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovas pateikia tik UAB „Adampolis“ sudarytÄ remonto sÄ matÄ , tačiau nepateikia jokių duomenų apie jo realiai patirtas iÅ¡laidas ir kokia suma buvo iÅ¡leista sunkvežimio remontui. IeÅ¡kovas, civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjo su AB „Lietuvos draudimas“, sutiko draudiko paskaičiuota draudimo iÅ¡mokÄ , kas reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti žalos dydį. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad atsakovas buvo visiÅ¡kai materialiai atsakingas. Vairuotojo pareiginių instrukcijų 52.12 ir 53 punktuose yra nurodyti bendro pobÅ«džio teiginiai, kurių negalima laikyti nustatančiais visiÅ¡kÄ atsakovo materialinė atsakomybė. Susitarimas dėl materialinės atsakomybės turi bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžtas, o viso abejonės yra vertinamos darbuotojo naudai. Nesant visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sÄ lygų, gali bÅ«ti taikoma dalinė atsakomybė, kuri iÅ¡ esmės apibrėžiama trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu.

Draudimas nemokėjo ieÅ¡kovui tam tikrų iÅ¡laidų, t.y. neįtraukė PVM, detalių nusidėvėjimo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad jis nėra PVM mokėtojas. Automobilio atstatymo kaÅ¡tus ieÅ¡kovas skaičiuoja pagal serviso pateiktÄ sÄ matÄ . Duomenų Å¡iai dienai, jog automobilis nėra suremontuotas - nėra. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie realų žalos dydį. Atsakovo nuomone ieÅ¡kovas neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, kad buvo vežamos 2 tonos grÅ«dų, nes nėra pateikta krovinio gabenimo važtaraščio.

Darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis nėra žala, nes jiems yra mokamas valandinis darbo užmokestis. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog darbuotojams, šalinant eismo įvykio padarinius ir negalint atlikti savo tiesioginio darbo, už juos dirbo kiti asmenys ir jiems buvo mokamas darbo užmokestis. Šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Jeigu vertinant byloje esamus rašytinius įrodymus, būtų nuspręsta, jog atsakovas turi atlyginti nuostolius, tokiu atveju turėtų būti taikoma ribota materialinė atsakomybė, neviršijanti trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio.

Tokiu atveju, taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgiama, jog atsakovas turi įsipareigojimų bankui, gauna minimalų darbo užmokestį. Trečiasis asmuo, AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ trečiasis asmuo informuotas tinkamai. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį, trečiasis asmuo nurodo, kad draudiko vertinimu, jam jokių prievolių dėl Å¡io eismo įvykio kilti negali, nes ieÅ¡kovas nebuvo eismo įvykio metu iÅ¡reiÅ¡kęs valios sudaryti draudimo sutartį, sutartis įvykio metu nebuvo sudaryta, todėl draudikas eismo įvykio metu nebuvo perėmęs draudžiamojo įvykio rizikos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teismas k o n s t a t u o j a: Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas K. M. Å«kininko A. Č. Å«kyje dirbo nuo 2013 m. balandžio 22 d. mechanizatoriaus – operatoriaus pareigose, nuo 2015 m. sausio 1 d. mechanizatoriumi – operatoriumi ir vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2015 m. lapkričio 20 d. pagal LR DK 127 straipsnio 1 punktÄ ( tomas 1,b.l. 10-13). Atsakovas, vairuodamas transporto priemonę MAN TGX 18.440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ A. Č., 2015 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžio r. sav. kelyje Panevėžys- Pasvalys-Ryga, sukėlė eismo įvykį. Kaltu dėl to sukelto eismo įvykio buvo pripažintas atsakovas, kadangi, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė, kad žalia veja yra minkÅ¡ta, užvažiavęs ant jos nesuvaldė automobilio, nuvažiavęs nuo kelio apvirto. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, puspriekabė, kelio Å¡laitas. Už šį pažeidimÄ , atsakovui 2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu, buvo skirta administracinė nuobauda. 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp A.

Č. ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta draudimo sutartis. 2015 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kovas kreipėsi dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo, kuris 2015 m. spalio 8 d. raÅ¡ytiniu atsakymu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . 2015 m. spalio 19 d. ieÅ¡kovas pateikė pakartotinę pretenzijÄ AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . 2016 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui K.

M. dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimu, A. Č. naudai iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 15 202 EUR draudimo iÅ¡mokos, 3787,72 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimas ir 2018 m. birželio 25 d. papildomÄ sprendimas, buvo palikti nepakeisti. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susiję su materialiniu vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių perduotų darbuotojui naudotis darbe. Å i sutartis turi bÅ«ti įforminama raÅ¡tu. Joje nustatoma už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žalos neatsirastų.

Nors visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimÄ ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, tačiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sÄ lygas, kad žalos neatsirastų ( DK 256 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015). Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys - garantuoti darbdaviui visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ .

Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios:

1) reali žala;

2) žalos padarymas neteisėta veika ( veikimu, neveikimu);3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje;

6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma ( tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas buvo visiÅ¡kai materialiai atsakingas asmuo ir privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju – ekspeditoriumi. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Darbo kodekso 246 straipsnio nuostatos numatė, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialiniu vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu ir pan.

VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu, nustatant už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę. Å iuo nagrinėjamu atveju visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Pagal vairuotojo pareiginių nuostatų 33.1 – 33.7 punktus, vairuotojas atsako už transporto priemonės eksploatavimÄ ir parkavimo reikalavimų vykdymÄ ; darbo ir poilsio režimo laikymÄ si, kelių eismo reikalavimų vykdymÄ ir t.t.

Vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 52.12 punktas numato, kad vairuotojas – ekspeditorius atsako už žalÄ , padarytÄ Å«kiui, dėl savo kaltės ar neatsargumo, o 53 punktas numato, įvykus autoįvykiui, vairuotojas materialiai atsakingas už draudimo nedengiamÄ Å¾alÄ . Nors ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovui turėtų bÅ«ti taikomos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau, vertinant tai, kad tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis ir nebuvo apibrėžta atsakovo materialinės atsakomybės ribos, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas yra visiÅ¡kai materialiai atsakingas asmuo.

Pažymėtina, kad vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 53 punkte numatyta sÄ lyga, kad įvykus autoįvykiui, vairuotojas materialiai atsakingas už draudimo nedengiamÄ Å¾alÄ . Draudimo dengiamos žalos dydis priklauso nuo to, kokios rÅ«Å¡ies draudimo apsaugÄ pasirinks ieÅ¡kovas, kokios draudimo įmokos bus mokamos ir pan. Å iame punkte numatytos žalos atlyginimo atvejis, nepriklauso vien tik nuo atsakovo ar jo veiksmų, todėl negalima sutikti, kad Å¡ios sÄ lygos atitinka visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sÄ lygas.

Ä®vertinant tai, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, atsakovas žalos padarymo metu dirbo pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju ekspeditoriumi, atsakovui gali bÅ«ti taikoma ribota materialinė atsakomybė. Tačiau Å¡iuo atveju, vertinant byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė patirtos realios žalos dydžio. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 938,75 EUR žalos atlyginimo.

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Å¡alys eismo įvykio metu siejo darbiniai santykiai, t.y. atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju ekspeditoriumi. Dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovui priklausanti transporto priemonė MAN TGX 18.440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ , t.y. 8738,91 EUR žalos atlyginimÄ už transporto priemonės sugadinimÄ , 1600 EUR už nepataisomÄ puspriekabės tento sugadinimÄ , 292 EUR nuostolius, atsiradusius dėl 2 tonų grÅ«dų iÅ¡barstymo ir 307,84 EUR eismo įvykio padarinių Å¡alinusių darbuotojų darbo užmokesčio.

Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra siejamos ne tik su darbuotojo veiksmais, bet ir darbdavio patirta realia žala. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ AB “Lietuvos draudimas“ yra priteista 15 202 EUR draudimo iÅ¡mokos ir ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas tiek Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, atsiradusius nuostolius dėl sunkvežimio sugadinimo grindė UAB „ Adampolis“ sudaryta transporto priemonės remonto sÄ mata.

Kaip nurodė bylos nagrinėjimo ieÅ¡kovo atstovė, transporto priemonė yra važiuojanti, tačiau nėra tokio techninio stovio, kokį ieÅ¡kovas galėtų turėti, jei transporto priemonė bÅ«tų suremontuota tinkamai. Å iuo atveju transporto priemonė nebuvo remontuojama autorizuotame servise, bet buvo remontuojama jų pačių ar pasitelkiant į pagalbÄ , asmenys, galinčius remontuoti transporto priemones. Vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo realias iÅ¡laidas dėl transporto priemonės remonto.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti už darbus nurodytos UAB „ Adampolis“ transporto priemonės remonto sÄ matoje kaip 1410- stiklų tvirtinimas profiliais, 1412 – klijai priekiniam stiklui, 1413 – tÅ«telės antgalis, 1416 – gruntas, 1418- aktyvatorius, 1419- užpildytojas, 1420- klijų tÅ«telė, 1421- klijų tÅ«telė, 1432- Å¡luostė, 2051- skydelio stiprintuvas, 2055- sienelė, 2100 – vidinis Å¡oninis, 2108- Å¡oninis KPL, 2168 – klijai d Å¡oniniam langui, 2182- klijai d Å¡oninei, 2299- slenksčiai/sparnai.

AnalogiÅ¡kai ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti už darbus UAB „Adampolis“ remonto sÄ matoje pažymėtus kodais : WDAA002-ZAX – stiklų Å¡ukių išėmimas iÅ¡ automobilio salono ,637A500-391- veidrodžio keleivio pusėje nuėmimas ir t.t. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė iÅ¡laidas dėl anksčiau minėtu medžiagų ir darbų atlikimo, nors kaip nurodė ieÅ¡kovo atstovė, transporto priemonė yra eksploatuojama. Be to, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų kokias realias jis iÅ¡laidas patyrė dėl medžiagų įsigijimo ir remonto darbų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteista draudimo iÅ¡moka taip pat remiantis ta pačia UAB „ Adampolis“ transporto priemonės darbų sÄ mata, nedetalizuojant už kokius darbus ar priemones yra priteista draudimo iÅ¡moka.

Todėl tokiu atveju, kai ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia ta pačia transporto priemonės remonto sÄ mata ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ir ieÅ¡kovui nepateikus jokių realų žalos dydį patvirtinančių įrodymų Å¡ioje byloje, galima tokia situacija, kad už analogiÅ¡kus darbus ar medžiagas bus priteisiama žala pakartotinai. Vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir nepateikė įrodymų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad ieÅ¡kovas patyrė bÅ«tent 8738,91 EUR dydžio žalÄ už transporto priemonės sugadinimÄ .

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1600 EUR už nepataisomÄ puspriekabės tento sugadinimÄ , 292 EUR nuostolių dėl 2 tonų grÅ«dų iÅ¡barstymo ir 307,84 EUR eismo įvykio padarinių Å¡alinusių darbuotojų darbo užmokesčio. IeÅ¡kovas žalos dydį dėl puspriekabės tento sugadinimo grindžia Gikniaus įmonės iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra P Nr. 0016073 ( tomas 1, b.l. 25). Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pateikia PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuria patvirtinamas puspriekabės tento įgijimas, tačiau ieÅ¡kovas nepateikia įrodymų, kokia reali žala patirta dėl puspriekabės tento sugadinimo.

Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kokio masto puspriekabės sugadinimas buvo eismo įvykio metu ir ar puspriekabės tentas buvo sugadintas nepataisomai, ar jis galėjo bÅ«ti naudojamas toliau ir pan. Vien įsigijimo faktÄ patvirtinanti PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, nepatvirtina ieÅ¡kovo patirtos realios žalos dydžio. Be to, kaip ir transporto priemonės detalės dėvisi, taip pat ir naudojamo puspriekabės tento vertė mažėja jį naudojant. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte ( tomas 1, b.l. 118), tiek Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje ( tomas 1, b.l. 119) nėra nurodyta, kad buvo sugadintas puspriekabės tentas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ už 2 tonas iÅ¡barstytų grÅ«dų. Šį savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia padarytos žalos atlyginimo aktu ( tomas 1, b.l. 36), kuriame nurodoma eismo įvykio metu buvo sugadintas ieÅ¡kovui priklausantis turtas, tame tarpe ir iÅ¡barstyta 2 tonos grÅ«dų. Daugiau jokių įrodymų, ieÅ¡kovas byloje nepateikia. IeÅ¡kovas nepateikė nei krovinio gabenimo važtaraščio, nei pažymos iÅ¡ buhalterinės apskaitos duomenų, koks kiekis buvo gabenamas grÅ«dų ir kokiÄ realiai žalÄ patyrė ieÅ¡kovas dėl iÅ¡barstytų grÅ«dų.

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl darbuotojų darbo užmokesčio grindžia pateikta buhalterine pažyma ( tomas 1, b.l. 34), kurioje nurodomas darbuotojų dirbtas darbai laikas visÄ dienÄ , tačiau nepateikiami duomenis kiek laiko užtruko darbuotojai Å¡alindami eismo įvykio padarinius ir kokius nuostolius realiai patyrė ieÅ¡kovas. Vien tik nurodydamas visos darbo dienos laiko, kai asmenys dirba pas ieÅ¡kovÄ ir gauna pastovų darbo užmokestį, teismo nuomone, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantys realius ieÅ¡kovo nuostolius patirtus dėl iÅ¡mokėto darbuotojams darbo užmokesčio.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties motyvuojamoje dalyje ( nutarties 47 punktas ) nurodoma, jog yra priteisiamos transporto priemonės paÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡laidos ( iÅ¡kėlimo iÅ¡ apvirtimo vietos, liekanų krovimo į kitÄ transporto priemonę ir kt.) bei transporto priemonės paÅ¡alinimÄ ( apvirtusio sunkvežimio ir puspriekabės atstatymÄ ). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokius ir kokios apimties darbus atliko jo darbuotojai Å¡alinant eismo įvykio padarinius.

Todėl, vertinant ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realiai jo patirtÄ Å¾alÄ dėl puspriekabės tento sugadinimo, grÅ«dų iÅ¡barstymo ir iÅ¡mokėto darbuotojų darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad nors ir egzistuoja sÄ lygos taikyti atsakovui ribotÄ materialinę atsakomybę, tačiau ieÅ¡kovui neįrodžius ir nepagrindus realaus žalos dydžio, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo – atmestinas.

Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. DGKS-547, atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo Å«kininko A. Č. Å«kio praÅ¡ymÄ dėl materialinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo K. M., praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ . IeÅ¡kovo nuomone, jis nėra praleidęs trijų mėnesio termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , nes darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalis numato, raÅ¡ytinis praÅ¡ymas DGK turi bÅ«ti pateiktas per 3 mėnesiu nuo tos dienos, kai besikreipiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovas po eismo įvykio teikė pretenzijÄ AB „Lietuvos draudimas“.

IeÅ¡kovas atsakymÄ iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ gavo 2015-10-08. IeÅ¡kovas kreipėsi į DGK 2016-01-05. Darbo ginčo komisijai, atsisakius nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovas 2016-03-08 kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡ karto po eismo įvykio kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo ir tik AB „Lietuvos draudimas“ atsisakius mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir pateikus atsakymÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , o vėliau į teismÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs termino reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo teisme.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ( 1 dalis). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 400 EUR už procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ . Kadangi ieÅ¡kinys yra atmestas, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88,92,93 straipsniai). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ A.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 EUR ( keturis Å¡imtus eurų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,00 EUR ( dvylika eurų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas atsakovo K. M. nekilnojamam ir kilnojamam turtui, Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi ( praneÅ¡imas apie turto akto įregistravimÄ turto areÅ¡to aktų registre Nr.TA2-16-028386) bei atsakovo K.

M. piniginių lėšų areÅ¡tÄ , taikytÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi ( praneÅ¡imas apie turto areÅ¡to akto pakeitimo duomenų įregistravimÄ turto areÅ¡to aktų registre Nr. TA2-16-046951). Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Rita Dambrauskaitė