2016-02-09 Nr. BB-631-1-52-1-00098-2011-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-15-788/2016

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00098-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. O. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu S. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams, 253 straipsnio 1 dalį (dėl karabino „Mauser“, 38 šovinių ir parako) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir S. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu S. O. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dėl 50 vnt. šaudmenų) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria S. O. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų) ir 260 straipsnio 2 dalį, dėl to priimtas naujas nuosprendis: S. O. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų) laisvės atėmimu vieneriems metams, 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams penkiems mėnesiams. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis dėl S. O. atlikto bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, S. O. paskirtos bausmės iš naujo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. V., G. Č., A. C., V. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. O. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su G. Č. neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, platino) narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. S. O. 2011 m. balandžio 11 d., savo bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1,665 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,194 g narkotinės medžiagos heroino, kurią tą pačią dieną, 11.30 val., tame pačiame bute neteisėtai už 240 Lt (69,51 Eur) pardavė G. Č., o šis šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė prie savęs iki 12 val., kol prie Šaltinių pagrindinės mokyklos, esančios Alytuje, Lauko g. 23, pamatęs policijos pareigūnus, šią narkotinę medžiagą išmetė ant žemės, o policijos pareigūnai ją surado ir paėmė.

S. O. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, padedant V. V., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinės medžiagų. V. V. sutikus saugoti platinti skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas, S. O. neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d., atgabeno V. V. 95,645 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 33,409 g narkotinės medžiagos heroino, ir 127,667 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 44,014 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, šias narkotines ir psichotropines medžiagas perdavė V. V., kuris jas toliau laikė gyvenamojo namo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), palėpėje iki 2011 m. balandžio 13 d. 15 val., kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė.

S. O. taip pat nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga. S. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijęs 1,2 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – pramoninės gamybos bedūmio parako, skirto šaudmenims užtaisyti, šią medžiagą neteisėtai laikė savo bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. balandžio 11 d., 12.40 val., kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu šią sprogstamąją medžiagą rado ir paėmė. S. O., taip pat neteisėtai įgijęs šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 7,92 kalibro 1924/30 modelio karabiną „Mauser“, priskiriamą C šaunamųjų ginklų kategorijai, 35 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro šovinių „Mauser“, skirtų šaudyti iš 7,92 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, 3 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių medžioklinių šaunamųjų ginklų ir iš 1924/30 modelio karabino „Mauser“, šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. sausio mėnesio pradžios. Po to, padedamas V. V., šiam tuos pačius šaunamąjį ginklą ir šaudmenis S. O. prašymu pergabenus automobiliu „BMW 524“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), ten paslėpus lentynoje, juos toliau neteisėtai laikė iki 2011 m. balandžio 13 d. 18 val., kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai kratos metu šiuos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado bei paėmė.

S. O. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), laikė 3,04 g narkotinės medžiagos kanapių dervos iki 2011 m. balandžio 11 d., 12.40 val., kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

S. O. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, iki 2011 m. balandžio 13 d. 18 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), esančiame sandėliuke, priklausančiame V. V., neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 15,017 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 5,473 g narkotinės medžiagos heroino, 44,837 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 14,268 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,877 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,564 g psichotropinės medžiagos amfetamino, augalinės kilmės medžiagos, savo sudėtyje turinčios 19,30 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė

S. O. taip pat nuteistas pagal 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, tame pačiame sandėliuke, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. balandžio 13 d. 18 val. laikė 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš 22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių ir pistoletų, kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. O. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl 50 vnt. šovinių), ir šią bylos dalį nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas. Teismai prieštaringai vertino nuteistųjų V. V. ir A. C. parodymus, nepatikrino jų patikimumo, vertindami atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, neatsižvelgė į šių asmenų santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams, nukrypo nuo teismų praktikos bylos duomenis pripažįstant kaltinančiais įrodymais ir bylos įrodymų nevertino kaip visumos.

Kasatorius tvirtina, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę šiame epizode be pagrindo grindė nuteistojo A. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nepašalino prieštaravimų, nenustatinėjo tikrųjų bylos aplinkybių, o vadovavosi vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, kurių nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, nemotyvuotai atmesdamas S. O. gynėjo apeliaciniame skunde keltus teisės taikymo ir bylos duomenų pripažinimo įrodymais klausimus, apsiribojo labai plačiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų išdėstymu ir jų aptarimu bei samprotavimais, tačiau į skundo argumentus iš esmės neatsakė. Kasatorius pažymi, kad teismai skundžiamuose nuosprendžiuose nenurodė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo lankymąsi (duomenys neskelbtini) name, buvimą palėpėje arba bent prisilietimą prie ten rastų draudžiamų medžiagų ar jų įpakavimo, nors tokie pėdsakai pagal skundžiamuose nuosprendžiuose nurodytas veikos padarymo aplinkybes turėjo likti. Teismai nevertino nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis neturėjo raktų nuo minėto namo ir kad V. V. nebuvo pasakęs, kur yra paslėpęs draudžiamas medžiagas. Užfiksuotų pokalbių mobiliojo ryšio telefonais turinys taip pat neleidžia daryti išvados, kad kasatorius ruošėsi slėpti draudžiamas medžiagas arba būtų vykęs jų pasiimti. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo pastebėjimas, jog jo kaltę šiame epizode patvirtina slapto automobilio „VW Passat“, kuriuo naudojosi S. O., sekimo duomenys, tėra prielaida. Vertindami šį epizodą, abiejų instancijų teismai neatskleidė veikos sudėties subjektyviųjų požymių. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad, atšaukdamas apeliacinį skundą, V. V. apeliaciniam teismui pateikė, nors ir neprivalėjo, tokio procesinio elgesio motyvus ir davė atitinkančius tikrąsias bylos aplinkybes parodymus dėl draudžiamų medžiagų atsiradimo senelės namo palėpėje. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais V. V. parodymais, nepagrįstai juos paneigė.

Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl 50 vnt. šovinukų). Ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis surašyta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų nuosprendžio struktūrai ir turiniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 331 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje aptaręs nuteistųjų V. V. ir A. C., liudytojos V. V. bendrojo pobūdžio nekonkrečius parodymus bei kitus bylos duomenis, padarė prielaidą, kad draudžiamos medžiagos, rastos kratos metu (duomenys neskelbtini) namo sandėliuke, priklauso būtent S. O. ir kad tai patvirtina jo namuose rastas raktas, kuriuo galima atrakinti spyną, buvusią ant minėto sandėliuko durų. Teismas tiesmukai vertino specialisto išvadą, kad tuo raktu galima atrakinti ant sandėliuko durų kabojusią spyną, ir nesvarstė, ar tas raktas yra būtent nuo tos spynos, kurią, atlikdami kratą, sugadino policijos pareigūnai, netikrino raktų, rastų pas V. V., bei nevertino aplinkybės, kad lauko durys į rūsį, kur buvo sandėliukai, buvo rakinamos, o rakto nuo jų S. O. niekada neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje daug dėmesio skyrė automobilio „VW Passat“ judėjimo Alytaus mieste aprašymui ir nurodė, kad būtent kasatorius buvo susijęs su minėtame sandėliuke rastomis draudžiamomis medžiagomis. Tačiau teismas nenustatė, kad G. Č. 2011 m. balandžio 11 d. perduotas heroinas ir heroinas, rastas sandėliuke, yra tokios pačios cheminės sudėties – tokių duomenų byloje nėra. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, aptaręs DNR pėdsakų, rastų sandėliuke ant popierinių vamzdelių, priklausomybę, padarė išvadą, jog S. O. buvo žinoma apie sandėliuke laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau „žinojimo“ nepakanka kaltei pagal BK 260 straipsnį pagrįsti. Be to, teismas nevertino, kad A. K. yra nurodęs, jog tuos popierinius vamzdelius ir kitus daiktus jis pats atnešė į sandėliuką ir ten paliko, o ten pat surastos draudžiamos medžiagos taip pat galėjo priklausyti A. K..

Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas S. O. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl 50 vnt. šovinukų), jo kaltę grindė apibendrintomis ir nesukonkretintomis išvadomis dėl pripažinimo kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, nenurodydamas jokio teisiškai reikšmingo fakto dėl jo nusikalstamo santykio su minimais šoviniais. Apeliacinis teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip vertino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl S. O. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, įrodinėjimo naštą perkėlė nuteistajam, o jo poziciją dėl nekaltumo atmetė vadovaudamiesi samprotavimais, šališku ir tendencingu bylos duomenų vertinimu, taip iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Nuteistojo S. O. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatyta, kad S. O. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų (33,409 g heroino ir 44,014 g metamfetamino), rastų gyvenamojo namo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), palėpėje, taip pat dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų (5,473 g heroino, 14,268 g metamfetamino 0,564 g amfetamino, 19,30 g kanapių ir jų dalių) bei šoviniais (50 vnt.), rastais sandėliuke, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti teismų nustatytais faktais ir jų įrodomumu. Antai aplinkybės, kad S. O., padedamas V. V., neteisėtai gabeno ir laikė gyvenamojo namo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), palėpėje labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nustatytos įvertinus kratos, atliktos minėtame gyvenamajame name, protokolą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. gegužės 10 d. specialisto išvadą Nr. 140-(2480)-IS1-2792, 2011 m. kovo 21 d. pažymą Nr. 52-IL-726 dėl slapto sekimo, nuteistųjų A. C. ir V. V. duotus parodymus. Ypač didelę įrodomąją reikšmę dėl šio epizodo turėjo V. V. parodymai apie tai, jog S. O. ėmėsi iniciatyvos, kad būtų paslėptos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponavo, kad būtent S. O. paprašė V. V. surasti vietą, kurioje būtų galima saugiai laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas, kad jie kartu nuvažiavo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur V. V. paslėpė draudžiamas medžiagas palėpėje. Teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių V. V. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar S. O. nepagrįstai apkalbėti, laikė šiuos parodymus iš esmės nuosekliais ir patikimais. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo S. O. argumentus dėl V. V. parodymų nepatikimumo, išsamiai išanalizavo šio asmens parodymų, duotų skirtingų apklausų metu, detales ir neesminius skirtumus, ir motyvuotai konstatavo, kad esminė šio asmens parodymų dalis, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė būtent S. O. ir kad būtent jis paprašė V. V. paslėpti jas, nekito, kad šis nuteistasis taip pat nuosekliai išdėstė visą narkotinių ir psichotropinių medžiagų paslėpimo eigą. Tai leido teismui padaryti motyvuotą išvadą, kad V. V. duoti tam tikra dalimi prieštaringi parodymai nėra pakankamas pagrindas apskritai jais nesivadovauti nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir juos atmesti kaip neobjektyvius.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai atsakyta ir į nuteistojo S. O. argumentą, kad apeliacinės instancijos teisme V. V. pakeitė savo parodymus teigdamas, kad gyvenamajame name, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne S. O., o jam. Šį parodymų pakeitimą teismas vertino kritiškai ir logiškai pagrindė tokį vertinimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad, taip vertindamas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi proceso normomis ar kad jo vidinis įsitikinimas nepagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir nuteistojo A. C. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, santykį ir įrodomąją reikšmę, pripažino, kad, nors A. C. parodymai, duoti tyrėjui, nelaikytini įrodymais BPK prasme, tačiau jie atitinka V. V. parodymus, jog S. O. buvo žinoma, kad jam priklausančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo laikomos gyvenamajame name, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini). Teismas A. C. parodymus, duotus tyrėjui, vertino kartu su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme, motyvavo, kodėl laiko juos pagrindžiančiais S. O. kaltumą. Taip vertindamas, teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Kartu apeliacinės instancijos teismas kruopščiai aptarė ir slapto sekimo duomenų įrodomąją reikšmę ir motyvuotai konstatavo, kad šie duomenys patvirtina S. O. lankymąsi vietoje, esančioje šalia esančiame gyvenamajame name Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur buvo neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ir kad šis lankymasis nebuvo atsitiktinis.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti teismų nustatytų faktų, dėl kurių S. O. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, įrodytumu.

Nekelia abejonių ir S. O. disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šoviniais, rastais sandėliuke, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), aplinkybės. Nors dėl šių faktų skirtingų instancijų teismas priėmė skirtingus sprendimus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jų įrodytumo.

Kasacinio skundo teiginiai, kad šios bylos dalies įrodymai įvertinti ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis surašyta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnio 2 dalis), yra nepagrįsti. Faktą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei šoviniai, rasti sandėliuke, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), priklausė būtent S. O., apeliacinės instancijos teismas nustatė įvertinęs šiuos duomenis: nuteistojo V. V. įvairiais proceso etapais duotus parodymus, tiesiogiai patvirtinančius, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos aptariamame sandėliuke, priklausė S. O., turėjusiam raktą nuo šios patalpos, ir kad, prieš užeidamas į sandėliuką, V.

V. pasiimdavo raktą iš S. O.; nuteistojo A. C. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus apie tai, kad minėta slėptuve naudojosi A. K., S. O. ir V. V., o kai A. K. išvyko į užsienį, prekybą narkotikais perėmė S. O., kad jis kartu su S. O. ir V. V. dažnai važiuodavo paimti narkotikų arba juos nuveždavo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį; liudytojos V. V. parodymus apie tai, kad ji matė, kaip S. O. ėjo su A. K. į minėtą rūsį; faktą, kad S. O. bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti trys spynų raktai, vienu iš jų buvo galima atrakinti pakabinamą spyną, paimtą nuo sandėliuko, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), durų; faktą, kad ant tirti pateiktų popierinių vamzdelių, paimtų minėtame sandėliuke, rasta sumaišytų dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių vieno genotipas DNR registre sutapo su S. O. genotipu; slapto sekimo duomenis, patvirtinančius, kad S. O. naudojamas automobilis „VW Passat“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) daug kartų buvo atvažiavęs prie namo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini); duomenis, patvirtinančius faktą, kad S. O. ir kitose vietose neteisėtai disponavo tokiomis pačiomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšimis, rastomis sandėliuke, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini) (heroinu, kanapėmis, metamfetaminu); vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kad didelis skaičius asmenų, tarp jų ir S. O., trumpam užeidavo į namą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir po to išeidavo iš jo; faktą, kad toje pačioje sandėliuko lentynoje, kurioje buvo rastos S. O. inkriminuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rasta ir dėžutė su 50 vnt.

šaudmenų – pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių. Nuosprendyje taip pat atkreiptas dėmesys į nuteistojo S. O. parodymų nenuoseklumą ir nesugebėjimą paaiškinti, kaip sandėliuko raktas atsirado jo gyvenamojoje vietoje. Visi šie duomenys išsamiai aptarti, palyginti ir išanalizuoti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, šios analizės pagrindu padaryta logiška ir motyvuota išvada, kad būtent S. O. tiesiogiai kontroliavo patekimą į sandėliuką, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir jame neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas bei šaudmenis.

Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.

Kasacinio skundo teiginiai, kurių asmenų ir kokiais parodymais teismas turėjo ar neturėjo vadovautis, kaip turėjo vertinti specialisto išvadą ir pan., nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo teiginiai, kad byloje nepašalinti prieštaravimai, nenustatytos tikrosios bylos aplinkybės, vadovautasi faktinėmis aplinkybėmis, kurių nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais, kad išvados pagrįstos vien tik ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų išdėstymu, jų aptarimu bei samprotavimais, yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos medžiagos.

Konstatuotina, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia išvados, jog nuteistajam S. O. inkriminuotos faktinės bylos aplinkybės teismų nustatytos nesilaikant įrodymų vertinimui ir faktų nustatymui keliamų reikalavimų ar yra netinkamai motyvuotos. Pagrindo tenkinti kasacinį skundą, naikinti ar keisti teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. O. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Dalia Bajerčiūtė

Olegas Fedosiukas