7457aa03-6c75-448d-a8ca-d155f6c2c142 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2409-259/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17152-2010-9Procesinio dokumento kategorijos 121.14; 122.4; 128.17 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininkės) L. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) AB DNB banko pakartotinis pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas (kreditorius) AB DNB bankas 2012-04-24 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (t.1, b.l.4), praÅ¡ydamas priimti nutartį įspėti skolininkę L. G. ir įkeisto turto savininkę R. A. grÄ Å¾inti 253 696,17 Eur skolÄ bei 100 Lt žyminį mokestį, taip pat areÅ¡tuoti bankui 2007-10-15 hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistÄ turtÄ . Nurodė, kad 2007-10-12 Kreditavimo sutarties, 2008-09-23 ir 2009-08-06 Susitarimų (t.1, b.l.6-15) pagrindu bankas suteikė L.

G. 214 409,09 Eur kreditÄ . Užtikrinant kreditavimo sutartyje numatytų prievolių tinkamÄ vykdymÄ , 2007-10-15 hipotekos lakÅ¡tu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir inžineriniais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) Kaune (t.1, b.l.16-21). Ä®keistas turtas Å¡iuo metu priklauso R. A. (t.1, b.l.22-23). VisÄ paimtÄ kreditÄ skolininkė turėjo grÄ Å¾inti iki 2016-09-26, tačiau skolininkei savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant (nustatytais terminais negrÄ Å¾inant kredito, nesumokant laiku palÅ«kanų bei delspinigių), bankas 2011-12-22 ir 2012-02-23 raÅ¡tais (t.1, b.l.24-31) įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę, jog neįvykdžius finansinių įsipareigojimų iki 2012-03-30, bankas kitÄ dienÄ po termino pasibaigimo dienos pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bankui įkeisto turto ir/ar kito skolininkei priklausančio turto.

Tačiau skolininkė ir įkeisto turto savininkė per nustatytÄ terminÄ prisiimtų finansinių įsipareigojimų neįvykdė. 2012-04-04 bankas kreditavimo sutartį nutraukė. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-18 nutartimi AB DNB banko pareiÅ¡kimÄ patenkino (t.1, b.l.47-48). 2012-09-03 Kauno miesto apylinkės teisme gautas AB DNB banko pakartotinis pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriuo bankas praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės 260 242,60 Eur skolÄ , 100 Lt žyminį mokestį, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo skolos sumos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo pareiÅ¡kimo pateikimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, taip pat parduoti iÅ¡ varžytynių bankui 2007-10-15 hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) AB DNB banko praÅ¡ymÄ patenkino ir nutarė:

1) priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ L. G. negrÄ Å¾intÄ 260 242,60 Eur sumÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines įstatymines palÅ«kanas už iÅ¡ieÅ¡kotinÄ 260 242,60 Eur sumÄ nuo 2012-09-03 iki teismo nutarties visiÅ¡ko įvykdymo ir 100 Lt žyminį mokestį;

2) priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį: 0,0678 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , plane 1A1p, bendras plotas 273,46 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (tvora, kiemo aikÅ¡telė, cisterna, 1/2 dalis Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , plane 2I1m, užstatytas plotas 18,00 kv. m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad skolininkei kreditavimo sutarties tinkamai nevykdant (nustatytais terminais negrÄ Å¾inant kredito dalių, nemokant priskaičiuotų palÅ«kanų), kreditorius 2011-12-22 raÅ¡tu informavo skolininkę apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ ir nustatė papildomÄ 60 dienų terminÄ , kuris yra ilgesnis nei sutartyje nustatytas, įsiskolinimui sumokėti. Per kreditoriaus nustatytÄ terminÄ skolininkė įsiskolinimo nesumokėjo. Todėl kreditorius 2012-02-23 raÅ¡tu informavo skolininkę apie nustatytÄ papildomÄ 30 dienų terminÄ Ä¯siskolinimui sumokėti.

Tačiau per papildomai nustatytÄ terminÄ skolininkė įsiskolinimo taip pat nesumokėjo. 2012-04-04 kreditorius Kreditavimo sutartį nutraukė prieÅ¡ terminÄ . Teismas nustatė, jog kreditorius Kreditavimo sutartį nutraukė prieÅ¡ terminÄ , nes skolininkė sutarties tinkamai nevykdė, nemokėjo kredito dalių ir palÅ«kanų, per papildomai nustatytÄ terminÄ Ä¯siskolinimo nesumokėjo ir tuo padarė esminį sutarties pažeidimÄ . Toks sutarties nutraukimo pagrindas numatytas CK 6.217 straipsnio 5 dalyje.

Teismas taip pat nustatė, kad skolininkė apie sutarties nutraukimÄ buvo tinkamai informuota, nes kreditorius praneÅ¡imus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir kredito sutarties nutraukimo skolininkei siuntė jos gyvenamosios vietos adresu, praneÅ¡imai skolininkei įteikti asmeniÅ¡kai. Teismas nusprendė, jog skolininkei nustatytu terminu prievolės neįvykdžius, kreditoriui įkeistas turtas parduotinas iÅ¡ varžytynių ir iÅ¡ skolininkės iÅ¡ieÅ¡kotina teismo priteista suma. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L.

G. atskiruoju skundu (t.2, b.l.2-9) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nutartį panaikinti ir kreditoriaus AB DNB banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas, nagrinėdamas kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo sutarčių ir nevertino, ar Å¡ių sutarčių sÄ lygos yra sÄ Å¾iningos, ar kreditorius, nutraukdamas sutartį, elgėsi sÄ Å¾iningai. Kadangi teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, Å¡iuo aspektu nutartis yra be motyvų, kas sudaro pagrindÄ jÄ panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ atmesti visa apimtimi.2. Teismas nevertino Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 44 ir 46.1 punktuose nustatytų sÄ lygų sÄ Å¾iningumo aspektu, nors tokiÄ pareigÄ turėjo.

Kadangi Kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra beveik deÅ¡imt metų, kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, darytina iÅ¡vada, jog Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 44 ir 46.1 punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d.) ir yra nesÄ Å¾iningos, todėl Å¡ios Kreditavimo sutarties sÄ lygos turėjo bÅ«ti teismo pripažintos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d., LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011).

3. Remiantis LAT 2011-06-15 nutartimi civ, byloje Nr. 3K-7-272/2011, Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 12 punkto nuostata, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, reiÅ¡kia tik tai, kad Å¡iai sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, tai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus.4. Aplinkybė, kad skolininkė laiku nemokėjo įmokų, negali bÅ«ti laikoma esminiu Kreditavimo sutarties pažeidimu, kas suteiktų kreditoriui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį.

Teismas nevykdė pareigos patiksinti ir įvertinti, ar kreditorius, nutraukdamas sutartį prieÅ¡ terminÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai. Kadangi 2011-12-22 pradelsta skola pagal sutartinius įsipareigojimus kreditoriui sudarė 83 990,36 Lt, o 2012-02-23 - 92 928,18 Lt, kreditoriaus tiek 2011-12-22 praneÅ¡imu nustatytas 60 dienų terminas, tiek 2012-02-23 praneÅ¡imu nustatytas 30 dienų papildomas terminas pradelstai skolai grÄ Å¾inti laikytini neprotingai trumpais, neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei pažeidžiančiais sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .5.

Nei skolininkė, nei įkeisto turto savininkė nesiekė iÅ¡vengti prievolės tinkamai vykdyti Kreditavimo sutartį ir dėjo visas pastangas iÅ¡saugoti hipoteka įkeistÄ turtÄ nuo priverstinio pardavimo: skolininkė ne kartÄ kreipėsi į kreditorių, praÅ¡ydama atidėti kredito grÄ Å¾inimÄ , nurodydama, jog dėl sunkios savo finansinės padėties yra pajėgi mokėti 500 Lt dydžio mėnesines įmokas (t.2, b.l.10-12, 16-17), įkeisto turto savininkė taip pat kreipėsi į kreditorių, kad Å¡is nepadėtų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir derybų bei kompromisų bÅ«du rastų abiems Å¡alims palankų sprendimÄ (t.2, b.l.13-15).

Tačiau kreditorius nebuvo linkęs geranoriÅ¡kai spręsti susidariusiÄ situacijÄ , į pateiktus praÅ¡ymus neatsižvelgė ir Kreditavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Toks kreditoriaus elgesys, žinant apie sunkiÄ skolininkės finansinę padėtį, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas, o Kreditavimo sutarties sÄ lygos, kurias kreditorius nustatė vienaÅ¡aliÅ¡kai, o skolininkė, siekdamas gauti kreditÄ , buvo priversta jas priimti, vertintinos kaip nesÄ Å¾iningos, suteikiančios kreditoriui pranaÅ¡umÄ bei galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis.

Laiku mokėti privalomų mokėjimų skolininkė nebuvo pajėgi dėl pablogėjusios finansinės padėties. Todėl vien formalus, sutartyje nurodytų mokėjimų nesilaikymas negali bÅ«ti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.6. Teismas, spręsdamas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ , neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, visiÅ¡kai neatsižvelgė į skolininkės - vartotojos interesus ir, remdamasis tik formaliais pagrindais, konstatavo, kad Kreditavimo sutartis nutraukta prieÅ¡ terminÄ teisėtai ir pagrįstai.

Teismas neįvertino, ar sutarties nutraukimas dėl įsipareigojimų dalies neįvykdymo gali bÅ«ti laikomas proporcingu sutarties pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo sutartimi skolininkei buvo suteiktas 214 409,09 Eur kreditas, kreditavimo sutartis ilgalaikė, todėl 83 990,36 Lt neįvykdytų įsipareigojimų dalis 2011-12-22 dienai ir 92 928,18 Lt neįvykdytų įsipareigojimų dalis 2012-02-23 dienai negali bÅ«ti laikoma proporcingais sutarties pažeidimui.Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (t.2, b.l.29-34) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti pilnai, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nutartį panaikinti ir kreditoriaus AB DNB banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti visa apimtimi.PareiÅ¡kėjas (kreditorius) AB DNB bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (t.2, b.l.36-39) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti kreditoriui AB DNB bankui iÅ¡ L.

G. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , kai skolininkas negrÄ Å¾ina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grÄ Å¾inti visÄ likusiÄ sumÄ prieÅ¡ terminÄ , pripažįstama LAT praktikoje (LAT 2003-12-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003).

2. Teismas pagrįstai nusprendė, jog sutartis nutraukta tinkamai. 2012-02-23 datai, kada buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo, skolininkės pradelsta skola bankui sudarė 54 376,42 Eur negrÄ Å¾into kredito, 34 154,03 Eur palÅ«kanų, 4 397,73 Eur delspinigių, t. y. skolininkė buvo pilnai nesumokėjusi jau 2010 m. balandžio mėnesio įmokos bei visai nebemokėjo įmokų nuo 2010 m. liepos mėnesio, kas reiÅ¡kia, jog skolininkė 2 metus iki sutarties nutraukimo netinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį.

Iki sutarties nutraukimo skola taip pat nebuvo padengta. 2011-12-22 raÅ¡te dėl netinkamo sutarties vykdymo skolininkei buvo nustatytas 2 mėnesių terminas įsiskolinimui padengti. Skolininkei įsiskolinimo nepadengus, bankas 2012-02-23 praneÅ¡ime nurodė, kad nepadengus skolos iki 2012-03-30, bankas kitÄ dienÄ po Å¡io termino pasibaigimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia sutartį. Å is raÅ¡tas laikytinas tinkamu praneÅ¡imu apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , kÄ pripažįsta suformuota teismų praktika.

3. Skunde nurodytų sÄ lygų pripažinimas negaliojančiomis Å¡iuo atveju galėtų turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui tik tuo atveju, jei sutartį bankas bÅ«tų nutraukęs, skolininkei nesumokėjus tik vienos įmokos. Tačiau Å¡iuo atveju bankas sutartį nutraukė, nes skolininkė sistemingai, t. y. ilgÄ laikÄ (2 metus), tinkamai nevykdė sutarties. Kadangi nutraukdamas sutartį, sÄ lygomis, kurias skolininkė praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis, bankas nesivadovavo, Å¡ių sÄ lygų pripažinimas negaliojančiomis neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.4.

Kredito grÄ Å¾inimo terminai yra bÅ«tinoji paskolos (kredito) sutarties sÄ lyga. Kadangi skolininkė įmokų, palÅ«kanų, delspinigių laiku nemokėjo ir tai yra esminiai Kreditavimo sutarties pažeidimai, bankas teisėtai, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46 p., esant sutartyje numatytiems vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindams, kurie yra laikomi esminiais kreditavimo sutarties pažeidimo atvejais (Sutarties bendrosios dalies 48 p.), sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė.

Tai, kad šis sutarties pažeidimas yra esminis, patvirtina CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kadangi šiuo atveju bankas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (LAT 2004-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-368/2004).

5. Bankas sutartį nutraukė teisėtai, vadovaudamasis teisės aktais ir kreditavimo sutarties nuostatomis, įvykdęs Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, kurios užtikrina maksimaliÄ kredito gavėjo apsaugÄ dėl sutarties nutraukimo, nors skolininkei suteiktas kreditas tiek pagal kreditavimo sutartį, tiek pagal įstatymų nuostatas ir nėra vartojimo kreditas (Sutarties specialiosios dalies 10 p., 12 p., CK 6.886 str. 3 d. 1 p., Vartojimo kredito įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.).6. Skolininkė nepagrindė, kodėl 2011-12-22 ir 2012-02-23 praneÅ¡imuose banko nustatyti papildomi terminai įsiskolinimui padengti laikytini neprotingais.

Bankas suteikė skolininkei galimybę per ilgÄ laikotarpį (iÅ¡ viso per 3 mėnesius) padengti susidariusius įsiskolinimus, tačiau skolininkė tuo nepasinaudojo.7. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl 2012-05-18 nutarties civ. byloje Nr. 2-8818-285/2012, kuria buvo nutarta areÅ¡tuoti bankui įkeistÄ turtÄ , 2012-07-23 nutartyje civ. byloje Nr. 2S-1703-480/2012 (t.1, b.l.100-104) jau yra pasisakęs dėl skunde dėstomų argumentų. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog Kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji negali bÅ«ti kvalifikuota kaip kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių.

Todėl kreditoriaus veiksmus vertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus nėra pagrindo (Sutarties specialiosios dalies 10, 12 p., LR vartojimo kredito įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Kauno apygardos teismas taip pat konstatavo, jog kreditorius su įspėjimais dėl sutarties nutraukimo kreipėsi į skolininkę, laikydamasis sutarties reikalavimų, kadangi skolininkė iki kreditoriaus įspėjimo jau nuo 2010 m. liepos mėn. tinkamai savo įsipareigojimų bankui nevykdė, be to, ir vėliau per banko įspėjime nustatytÄ papildomÄ terminÄ (kuris buvo nustatytas ilgesnis negu sutartyje numatytas) įsiskolinimo nepadengė, todėl kreditorius, laikantis kredito sutartyje nustatytos tvarkos, pagrįstai ir teisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį bei įgijo teisę kreiptis į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (CK 4.192 str. 1 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ fizinio asmens negrÄ Å¾intÄ skolÄ ir žyminį mokestį; priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių hipoteka įkeistÄ Â asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , pagrįstumo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito davėjas AB DNB bankas pakartotiniu pareiÅ¡kimu (1 t. b.l. 108) 2012-09-03 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriuo bankas praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės L.

G. 260 242,60 Eur skolÄ , 100 Lt žyminį mokestį, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo skolos sumos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo pareiÅ¡kimo pateikimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, taip pat parduoti iÅ¡ varžytynių bankui 2007-10-15 hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ R. A. nekilnojamÄ jį turtÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) AB DNB banko praÅ¡ymÄ patenkino ir nutarė: priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ L. G. negrÄ Å¾intÄ 260 242,60 Eur sumÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines įstatymines palÅ«kanas už iÅ¡ieÅ¡kotinÄ 260 242,60 Eur sumÄ nuo 2012-09-03 iki teismo nutarties visiÅ¡ko įvykdymo ir 100 Lt žyminį mokestį; priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių R.

A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį hipoteka įkeistÄ turtÄ .L. G. atskiruoju skundu (t.2, b.l.2-9) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nutartį panaikinti ir kreditoriaus AB DNB banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas, nagrinėdamas kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo sutarčių ir nevertino, ar Å¡ių sutarčių sÄ lygos yra sÄ Å¾iningos, ar kreditorius, nutraukdamas sutartį, elgėsi sÄ Å¾iningai; teismas nevertino Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 44 ir 46.1 punktuose nustatytų sÄ lygų sÄ Å¾iningumo aspektu, sÄ lygos prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d.) ir yra nesÄ Å¾iningos, todėl Å¡ios Kreditavimo sutarties sÄ lygos turėjo bÅ«ti teismo pripažintos negaliojančiomis ab initio; aplinkybė, kad skolininkė laiku nemokėjo įmokų, negali bÅ«ti laikoma esminiu Kreditavimo sutarties pažeidimu, kas suteiktų kreditoriui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį.

Kauno apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto specialiÄ procedÅ«rÄ - iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal LR CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

Ä®sipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo bÅ«ti nurodytas hipotekos lakÅ¡te (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ , kuris nurodytas hipotekos lakÅ¡te. Å ių atvejų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rÄ prieÅ¡ terminÄ , kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka.

Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi bÅ«ti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ . Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukus.IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka yra nustatyta Kreditavimo sutarties sÄ lygose Å¡alys numatė Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ (1 t. b.l. 7, 9, sutarties 13.9, sutarties 43, 46 punktai).

Byloje ginčo, kad skolininkė pažeidė Kreditavimo sutarties sÄ lygas kredito grÄ Å¾inimo dalyje nėra. Tačiau kredito dalies negrÄ Å¾inimo skolininkė laikė neesminiu Kreditavimo sutarties pažeidimu, kas nesuteikė apeliantės manymu kreditoriui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį. Teismas Å¡ioje ginčo dalyje pažymi, kad Kredito grÄ Å¾inimo terminai yra bÅ«tinoji paskolos (kredito) sutarties sÄ lyga. Byloje nustatyta, jog 2012-02-23 d., kada skolininkei buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo, skolininkės pradelsta skola bankui sudarė 54 376,42 Eur negrÄ Å¾into kredito, 34 154,03 Eur palÅ«kanų, 4 397,73 Eur delspinigių, t. y. skolininkė buvo pilnai nesumokėjusi dar 2010 m. balandžio mėnesio įmokos bei visai nebemokėjo įmokų nuo 2010 m. liepos mėnesio, kas reiÅ¡kia, jog skolininkė bent 2 metus iki sutarties nutraukimo netinkamai vykdė savo prievoles pagal kredito sutartį.

Byloje nustatytas faktas, jog iki sutarties nutraukimo skola kreditoriui taip pat nebuvo padengta. Banko 2011-12-22 raÅ¡te dėl netinkamo sutarties vykdymo skolininkei buvo nustatytas 2 mėnesių terminas įsiskolinimui padengti. Skolininkei įsiskolinimo nepadengus, bankas 2012-02-23 praneÅ¡ime nurodė, kad nepadengus skolos iki 2012-03-30, bankas kitÄ dienÄ po Å¡io termino pasibaigimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia sutartį. Apeliantė nepagrindė ir teiginio, kad 2011-12-22 ir 2012-02-23 praneÅ¡imuose banko nustatyti papildomi terminai įsiskolinimui padengti laikytini neprotingais.

Teismas vertina, jog bankas suteikė skolininkei galimybę per ilgÄ laikotarpį (iÅ¡ viso per 3 mėnesius) padengti susidariusius įsiskolinimus, tačiau skolininkė tuo nepasinaudojo. Minėtos nustatytos aplinkybės byloje vertinamos kaip tinkamas ir pagrįstas praneÅ¡imas skolininkei apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ . Konstatavus, jog skolininkė įmokų, palÅ«kanų, delspinigių pagal kreditavimo sutartį laiku nemokėjo, laikytina, jog tai yra esminiai Kreditavimo sutarties pažeidimai, todėl bankas teisėtai, vadovaudamasis įstatymo ir kreditavimo sutarties nuostatomis (LR CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46 p., Sutarties bendrosios dalies 48 p.), sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė tinkamai ir pagrįstai.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, yra nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, kuriuose teigiama, jog kreditorius be faktinio ir teisinio pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį anksčiau laiko. Kauno apygardos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, jog teismas be pagrindo nevertino Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 44 ir 46.1 punktuose nustatytų sÄ lygų sÄ Å¾iningumo aspektu. Apeliantė nenurodo kokios aplinkybės gali įrodyti teiginį, kad jos ir banko sudarytos kreditavimo sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeistų Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai.

Byloje konstatavus, jog skolininkė pažeidė kredito sutarties vykdymo sÄ lygas, laiku ir tinkamai negrÄ Å¾ino kredito tik dėl savo kaltės, nėra pagrindo teigti, kad Å¡alių sudarytos Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 44 ir 46.1 sÄ lygos prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai. Teismas nesutinka su atskirojo skundo motyvais, kad paskola yra vartojimo paskola ir teismas privalėjo ex officio įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu.

Byloje yra duomenys, jog Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas L. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8818-285/2012, kuria buvo nutarta areÅ¡tuoti bankui įkeistÄ turtÄ , 2012-07-23 nutartyje (t.1, b.l.103) yra pasisakęs dėl skunde dėstomų argumentų. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamos Kreditavimo sutarties turinys pagrindžia, kad Sutartis negali bÅ«ti kvalifikuota kaip kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių.

Ä®siteisėjusi teismo nutartis turi prejudicinę galiÄ ir nagrinėjamu klausimu, sprendžiant dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas konstatuoja, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos, teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo tvarka ir procedÅ«ras, tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigas Å¡alims, todėl teismo nutarties iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra paliktina galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).Byloje nustatyta, kad bankas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 363 litus advokato atstovavimo iÅ¡laidų (2 b.l. 45).

Å ios turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ L. G. atmetus jos apeliacinį skundÄ (LR CPK 98 str.). Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,           n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti AB DNB bankui (į.k.1120 29270) iÅ¡ L. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 363 litus turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas                                                                                                    Arvydas Žibas