74557ccc-74d4-403c-bd0d-2940db03cd87 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2S-166-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02039-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.; (S) 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Egidijus MockeviÄius teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto (ieÅ¡kovo) V. Ä. atskirÄ jį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-17152-1029/2018. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. Byloje sprendžiamas klausimas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Legislator headnote
AI generated74557ccc-74d4-403c-bd0d-2940db03cd87 · Å iaulių apygardos teismas: Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir apskųstos dalies pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-166-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02039-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.; (S) 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Egidijus MockeviÄius teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto (ieÅ¡kovo) V. Ä. atskirÄ jį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-17152-1029/2018. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. Byloje sprendžiamas klausimas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. IeÅ¡kovas V. Ä. praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovÄs V. V. 8770,50 Eur piniginÄ kompensacijÄ ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tuojant atsakovei priklausanÄias pinigines lÄÅ¡as, esanÄias pas jÄ ar treÄiuosius asmenis 8770,50 Eur sumai, o piniginių lÄšų esant nepakankamai â areÅ¡tuoti atsakovei priklausanÄius nekilnojamuosius daiktus, o taip pat ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti. NurodÄ, kad reikalavimo suma yra didelÄ, o tai yra savaime pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes atsakovÄs materialinÄ padÄtis nÄra gera, todÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas maksimaliai sumažins ieÅ¡kovo rizikÄ dÄl bÅ«simo teismo sprendimo galimo neįvykdymo.
Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali rizika, kad atsakovÄ realizuos nekilnojamÄ jį turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. Å iaulių apylinkÄs teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių atmetÄ. Teismas nurodÄ, jog ieÅ¡kovas nepateikÄ tiek įrodymų, kad teismui pakaktų nustatyti, ar egzistuoja preliminari grÄsmÄ, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkÄs ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovÄs galimybių disponuoti jos turimu turtu.
DÄl Å¡ios priežasties teismas sprendÄ, kad vien ieÅ¡kinio padavimas teismui nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovas neįrodÄ bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos â grÄsmÄs bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Skųsdamas Å iaulių apylinkÄs teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį, apeliantas V. Ä. praÅ¡o jÄ panaikinti ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â priimti naujÄ nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tuoti atsakovei priklausanÄias- pinigines lÄÅ¡as, esanÄias pas jį ar treÄiuosius asmenis 8 770 Eur 50 ct sumai, o piniginių - lÄšų esant nepakankamai - areÅ¡tuoti atsakovui priklausanÄius nekilnojamuosius daiktus, o taip pat ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti.
AtskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais Å¡iais argumentais: 4.1.IeÅ¡kinio suma yra didelÄ, kas jau yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, be to atsakovÄs turtinÄ padÄtis nÄra gera kas įrodo, kad atsakovei byloje buvo suteikta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba (atsakovÄs pajamos nevirÅ¡ija 4000 Eur per metus). AtsakovÄ kitoje civilinÄje byloje (Nr. e2-614-767/2018) yra nurodžiusi savo mÄnesines pajamas, kurias sudaro kompensacija iÅ¡ buvusio sutuoktinio, iÅ¡laikymas vaikui ir vaiko invalidumo pensija bei kitos nedidelÄs pajamos, bet turi ir kreditorinių įsipareigojimų.
Duomenų, kad atsakovÄ gautų Å¡iai dienai papildomas ir pakankamas pajamas, bÅ«tinas iÅ¡laikyti save ir vaikÄ nÄra, todÄl laikytina, kad Å¡ie duomenys pakankamai konkretÅ«s ir pagrindžiantys apelianto pozicijÄ dÄl atsakovÄs turtinÄs padÄties, kad ji nÄra pakankama ir gera, kad ir priÄmus jam palankų teismo sprendimÄ jis bÅ«tų įvykdytas. Kad atsakove yra nesÄ Å¾ininga įrodo tai, jog jai žinant, kad turi prievolÄ apeliantui ir jos nevykdant sÄ moningai, negrÄ Å¾inant lÄšų ir net nagrinÄtose bylose nepripažįstant iÅ¡vis pastarojo prisidÄjimÄ materialiai prie nekilnojamo turto įgijimo, nors teismų preziumuotos aplinkybÄs įrodo prieÅ¡ingÄ , liudija jos nesÄ Å¾iningumÄ .
Tai reiÅ¡kia, jog atsakovÄs turtinÄ padÄtis yra prasta ir kyla grÄsmÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.
5. Atsiliepimas į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ negautas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apelianto (ieÅ¡kovo) V. Ä. atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir apskųstos dalies pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje kilo ginÄas dÄl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â areÅ¡tÄ atsakovei priklausanÄioms piniginÄms lÄÅ¡oms, esanÄioms pas atsakovÄ ar treÄiuosius asmenis 8 770 Eur 50 ct sumai, o piniginių lÄšų esant nepakankamai - areÅ¡tuoti atsakovei priklausanÄius nekilnojamuosius daiktus, o taip pat ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti.
8. IeÅ¡kovas atskirajame skunde teigia, jog teismas neįsigilino ir nevertino apelianto pateiktų ieÅ¡kinio priedų ir juose esanÄių duomenų, kitu atveju bÅ«tų nustatÄs duomenų pakankamumÄ , dÄl realiai egzistuojanÄios sprendimo neįvykdymo rizikos ir LAP taikymo bÅ«tinumo.
9. Akcentuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ teismas byloje dalyvaujanÄių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiÄmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonÄs civilinÄse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikÄtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiÄmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Tiek CPK 144 straipsnio formuluotÄ, tiek jÄ aiÅ¡kinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abejoms Å¡ioms sÄ lygoms (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsÄjo 26 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr.e2-63-516/2017). Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ tenka asmeniui, teikianÄiam tokį praÅ¡ymÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-441/2013).
10. Pagal prima facie (ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo) doktrinÄ atliekamo ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs, galÄtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2‑1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-2476/2013).
11. Kaip ne kartÄ pasisakyta nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tikÄtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinÄja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmÄs, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybÄ, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dÄl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkÄti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsÄjo 16 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-2139/2013).
Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudaranÄiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužÄs 28 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybÄ, kad gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
Taigi, teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nÄra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalÄs bÅ«ti tenkinamas dÄl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-827-370/2015).
12. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nÄra ir neturi virsti iÅ¡samia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau Å¡ioje stadijoje konstatuojant ir konkreÄiai teismo nutartyje įvardijant, kokie konkreÄiai (iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimus, su kokiais konkreÄiai ieÅ¡kovo argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinÄjimu iÅ¡ esmÄs. Savo ruožtu ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali bÅ«ti tapatinamas su ieÅ¡kinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylÄ iÅ¡sprendžiant iÅ¡ esmÄs, tuo labiau, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dÄl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieÅ¡kinio reikalavimų tikÄtinÄ pagrįstumÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkriÄio 25 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsÄjo 4 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2-1320/2014) ir nelemia tokios nutarties neteisÄtumo.
13. ApeliacinÄs instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog preliminariai įvertinus pareiÅ¡kimu pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , t. y. faktinį bei teisinį pareiÅ¡kimo pagrindÄ , sprÄstina, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, dÄl ko galÄtų bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.
14. TaÄiau, kaip minÄta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ne vien tikÄtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas (pirmoji sÄ lyga), bet ir realios grÄsmÄs bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sÄ lyga), kuriÄ privalo įrodyti asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.
15. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelÄ, vien Å¡i aplinkybÄ negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonÄs gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikÄtinų duomenų apie galimÄ atsakovÄs nesÄ Å¾iningumÄ , jos ketinimus paslÄpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2‑769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e2‑1092‑943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e2‑50-464/2017).
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikÄ teismui jokių duomenų, pagrindžianÄių aplinkybÄ, kad praÅ¡oma priteisti suma atsakovei iÅ¡ tiesų laikytina didele, nenurodÄ jokių objektyvių duomenų, kad atsakovÄ yra nesÄ Å¾ininga - ketina paslÄpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. PraÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik iÅ¡reiÅ¡kÄ savo nuomonÄ, kad atsakovÄ turi prievolÄ apeliantui ir jos nevykdo sÄ moningai, t. y. negrÄ Å¾ina lÄšų ieÅ¡kovui ir net nepripažįsta iÅ¡vis ieÅ¡kovo prisidÄjimo materialiai prie nekilnojamo turto įgijimo, kas anot apelianto nustatyta kitose bylose.
Tokie atsakovÄs veiksmai apelianto nuomone, rodo atsakovÄs nesÄ Å¾iningumÄ , dÄl ko nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, tokia apelianto pozicija, iÅ¡dÄstyta atskirajame skunde dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nÄra pakankamai pagrįsta. Nors Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e2A-700-368/2018 ir nustatyta, kad atsakovas tam tikra dalimi ir prisidÄjo materialiai prie atsakovei priklausanÄio nekilnojamojo turto įsigijimo, taÄiau visų pirma, nÄra aiÅ¡ku kokia konkreÄia suma, kas bus nustatyta tik nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmÄs. Antra, minimoje nutartyje taip pat nustatyta, kad Å¡alys gyveno kartu, vedÄ bendrÄ Å«kį, todÄl natÅ«ralu, kad atsakovas prie nekilnojamojo turto įsigijimo kažkuria dalimi ir prisidÄjo.
TaÄiau visgi, kol nÄra teismo nustatyta kokia suma atsakovas prisidÄjo, tol nÄra aiÅ¡ki galutinÄ ieÅ¡kinio suma, o tuo paÄiu ir nÄra pagrindo laikyti, kad reali ieÅ¡kinio suma yra didelÄ ir atsakovÄ yra nesÄ Å¾ininga, ketina perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame bylos duomenimis ir gyvena, dÄl ko atsirastų abi bÅ«tinosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Taigi, atsižvelgiant į formuojamÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ civilinio proceso teisÄs normas, todÄl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a: Palikti Å iaulių apylinkÄs teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistÄ . TeisÄjas Egidijus MockeviÄius