7454cc0a-e93d-483d-8442-ebc1dbdada3c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-870/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12019-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4.; 2.1.14; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistojo V.

G. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. birželio 24 d.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės 1. V. G. pripažintas kaltu dėl to, kad 2020 m. kovo 23 d., laikotarpiu nuo 21.50 val. iki 24.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su V. J. S. metu tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė V. J. S. į krÅ«tinę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdÄ tarpe tarp deÅ¡iniųjų prekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijų III-ojo Å¡onkaulio srityje, durtinį – pjautinį tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės ir aortos nusileidžiančiosios dalies deÅ¡inės Å¡oninės sienelės pažeidimÄ , kas komplikavosi nukraujavimu į Å¡irdiplėvės ir į deÅ¡iniÄ jÄ krÅ«tinplėvės ertmes, nuo ko V.

J. S. įvykio vietoje mirė. Tokiais savo veiksmais V. G. tyčia nužudė V. J. S.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – V. G. iÅ¡teisinti.

3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl V. G. kaltės, teigiant, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto teigimu, Kauno apygardos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai, nesusiejo įrodymų tarpusavyje, atmesdamas nuteistojo parodymus kaip nelogiÅ¡kus, tokios savo iÅ¡vados nepagrindė, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina V. J. S. nenužudęs. Jis neneigia 2020 m. kovo 23 d. su V. J. S. ir D. B. vartojęs alkoholinius gėrimus, neneigia ir to, kad tarp jo ir V. J. S. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pastÅ«mė V. G. ir Å¡is susižalojo galvÄ Ä¯ sudužusius sekcijos stiklus. Tačiau po to, nuteistojo teigimu, V. J. S. išėjo iÅ¡ kambario, kuriame vyko iÅ¡gertuvės, o V. G. užkabino durų kabliukÄ ir nuėjo miegoti. Ryte virtuvėje rado mirusį V. J. S. ir tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad pastarasis nužudytas. Nuteistajam nežinoma, kokiomis aplinkybėmis ant jo peilio geležtės atsirado nukentėjusiojo kraujas.

5. Cituodamas liudytojos D. B. parodymus, nuteistasis nurodo, kad jie turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi liudytoja įvykio vakarÄ ir kelias dienas iki jo buvo neblaivi. Visų kitų liudytojų parodymai, V. G. teigimu, jo kaltės nepatvirtina, liudytojai V. J. S. mirties aplinkybių nežino. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolai ir specialistų iÅ¡vados tik patvirtina nukentėjusiojo mirties faktÄ , bet neįrodo, kad nuteistasis nužudė V. J. S.. 2020 m. birželio 17 d. specialisto iÅ¡vada nėra kategoriÅ¡ka, t. y. nėra kategoriÅ¡kai nustatyta, kad V. J. S. kÅ«ne rasta žaizda ir pažeidimai, rasti jo drabužiuose, padaryti iÅ¡ nuteistojo paimtu peiliu.

6. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. G. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, surinktų įrodymų pakako pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Sprendžiant dėl V. G. kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai, daiktų apžiÅ«ros ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei specialisto iÅ¡vadose užfiksuoti duomenys, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų kilusiems prieštaravimams pašalinti, motyvuotai nurodė, kodėl vieni įrodymai yra vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo išvadų pagrįstumu nėra teisinio pagrindo.

8. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neprisipažįsta nužudęs V. J. S.. Svarbu pažymėti, kad V. G. pozicija dėl kaltės baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli. Pirminės apklausos metu V. G. dėl kaltės pozicijos neiÅ¡reiÅ¡kė, nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jis neprisimena, bet galėjo bÅ«ti taip, kad konflikto su V. J. S. metu čiupo nuo stalo peilį ir juo dÅ«rė nukentėjusiajam, taip jį mirtinai sužalodamas. IÅ¡ pirmųjų apelianto parodymų turinio matyti, kad jis pats jokio konflikto neprisimena, apie jo aplinkybes kalba tik tiek, kiek jam jas yra pasakojusi kartu tÄ vakarÄ buvusi D.

B. (t. 4, b. l. 109–113). Papildomos apklausos metu nuteistasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nurodė, kad nors visko ir neprisimena, galėjo nužudyti V. J. S. – kitų asmenų įvykio metu nebuvo, be to, nusikaltimas padarytas jam priklausančiu peiliu, kas reiÅ¡kia, kad niekas kitas to padaryti negalėjo (t. 4, b. l. 118–119). Baigiant ikiteisminį tyrimÄ , V. G. vis dar laikėsi tos pačios pozicijos ir kaltę pripažino bei dėl nusikaltimo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (t. 4, b. l. 125).

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau nurodė kaltės nepripažįstantis, kadangi buvo neblaivus ir nieko neprisimena (t. 5, b. l. 94). Ä®vertinus tai, kad 2020 m. kovo 23 d. V. G. visÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus (tai jis darė kartu su V. J. S., o pastarojo lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 % etilo alkoholio (t. 2, b. l. 145–148)), neatmestina, kad jis įvykio aplinkybių iÅ¡ tiesų neprisimena, tačiau tai jo kaltės nepaneigia. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad bÅ«tent V.

G. vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė V. J. S. į krÅ«tinę, dėl ko pastarasis įvykio vietoje mirė.

9. Baudžiamojo proceso metu neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d. alkoholį name, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo V. G., V. J. S. ir D. B.. Iki nukentėjusiojo lavono suradimo momento 2020 m. kovo 24 d. namuose jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Kadangi V. G., kaip matyti iÅ¡ jo parodymų visumos, dalies to vakaro įvykių neprisimena, vienintelė liudytoja, dalyvavusi iÅ¡gertuvėse ir galinti papasakoti įvykio aplinkybes, yra D. B.. Sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad pastaroji tÄ dienÄ buvo neblaivi, alkoholį vartojo ir kelias dienas iki įvykio, vis dėlto, tai savaime nelemia liudytojos parodymų nepatikimumo ir nereiÅ¡kia, kad jie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojos D. B. parodymų turinio, ji iÅ¡samiai papasakojo to vakaro įvykių eigÄ ir tarp nuteistojo bei nukentėjusiojo kilusių konfliktų aplinkybes, parodymų detalumas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad alkoholio poveikis liudytojai neturėjo reikÅ¡mingos įtakos aplinkybių suvokimui. Liudytojos teigimu, konfliktai tarp vyrų vyko dėl alkoholio ir pinigų – V. J. S. norėjo dar iÅ¡gerti, o V. G. nenorėjo jam duoti nei likusio alkoholio, nei pinigų jam įsigyti. Kai D.

B. iÅ¡girdo, kad iÅ¡ virtuvės besikeikdamas vėl ateina nukentėjusysis, V. G., deÅ¡inėje rankoje laikydamas savo lenktinį peilį, ėjo link kambario durų, sakydamas, kad V. J. S. daugiau į šį kambarį nebeįeis. Liudytoja liko kambaryje, tačiau girdėjo iÅ¡ koridoriaus ar virtuvės sklindančius garsus – vyrai vienas kitÄ stumdė į sienas, keikėsi, grÅ«mėsi. Tai truko apie 15 minučių, o tuomet D. B. iÅ¡girdo trenksmÄ â€“ lyg kas sunkaus nukristų. Neilgai trukus į kambarį grįžo V.

G.. Liudytojai paklausus, kas taip garsiai trinktelėjo, pastarasis atsakė, kad V. J. S. nugriuvo virtuvėje (t. 5, b. l. 97). Svarbu pažymėti, kad D. B. parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s – ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tokiÄ pačiÄ paskutiniojo konflikto eigÄ (t. 3, b. l. 190–192; t. 4, b. l. 3–4, 53–55). AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytoja iÅ¡dėstė ir savo raÅ¡ytiniuose parodymuose, pridėtuose prie jos apklausos protokolo (t. 3, b. l. 194–195). Nors apeliantas yra teisus, teigdamas, kad liudytoja nematė smÅ«gio peiliu sudavimo fakto, tačiau jos iÅ¡samÅ«s parodymai leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad niekas kitas be V.

G. to padaryti negalėjo. Tokios pačios nuomonės yra ir pati liudytoja D. B. (t. 5, b. l. 98).

10. D. B. parodymų patikimumÄ patvirtina ir tai, kad jos apklausų metu nurodytos aplinkybės sutampa su pokalbio telefonu, užfiksuoto atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, turiniu. Kalbėdama su drauge, D. B. taip pat nurodė, kad V. G. tÄ vakarÄ koridoriuje ir virtuvėje mušėsi su V. J. S., kol ji iÅ¡girdo tokio pobÅ«džio garsÄ tarsi kas nukristų „visu svoriu“, po ko nuteistasis grįžo į kambarį ir pasakė, kad tai nukentėjusysis nukrito virtuvėje. Pokalbio metu liudytoja reiÅ¡kė nuostabÄ , kaip V. G. gali neprisiminti to, kad peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam. Be to, D. B. draugei pasakojo, kad apeliantas buvo ne kartÄ sakęs, jog vienÄ kartÄ â€žpatvarkys“ V. J. S., nes jam nusibodę, kad pastarasis jį muÅ¡a (t. 2, b. l. 21–22, 24).

11. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, V. J. S. lavonas buvo rastas kitÄ rytÄ bÅ«tent virtuvėje. Specialisto iÅ¡vada Nr. M 44/2020 (09) patvirtina, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos tarp deÅ¡iniųjų prekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijų III-ojo tarpÅ¡onkaulio srityje, durtinio – pjautinio tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės ir aortos nusileidžiančiosios dalies deÅ¡inės Å¡oninės sienelės pažeidimo, kas komplikavosi nukraujavimu į Å¡irdiplėvės ir į deÅ¡iniÄ jÄ krÅ«tinplėvės ertmes (t. 2, b. l. 145–148).

IÅ¡ 2020 m. kovo 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes V. G. buvo pareikalauta pateikti prie savęs turimus daiktus – nuteistasis iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės išėmė atlenkiamÄ peilį, ant kurio geležtės buvo matomos rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmės (t. 1, b. l. 9–11). 2020 m. balandžio 15 d. specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2020 m. kovo 24 d. iÅ¡ V. G., geležtės aÅ¡menų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V.

J. S. genotipu (t. 2, b. l. 168–172). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 34/2020(01) nurodyta, kad tikėtina, jog tirta V. J. S. durtinė – pjautinė krÅ«tinės odos žaizda ir jÄ pagal lokalizacijÄ , iÅ¡ilginės aÅ¡ies kryptį bei padarymo mechanizmÄ atitinkantys V. J. S. bliuzono, liemenės, golfo bei marÅ¡kinėlių durtiniai – pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu (t. 2, b. l. 178– 185). Taigi, specialistų nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis buvo mirtinai sužalotas peiliu, kurį kitÄ dienÄ po įvykio policijos pareigÅ«nai paėmė iÅ¡ nuteistojo, t. y. tuo pačiu peiliu, kurį liudytoja D.

B. įvykio vakarÄ matė nuteistÄ jį iÅ¡sineÅ¡ant iÅ¡ kambario prieÅ¡ pat koridoriuje ir virtuvėje įvykusį konfliktÄ su V. J. S.. Apeliantas pripažįsta, kad tai yra jo peilis, tačiau negali paaiÅ¡kinti, kaip ant Å¡io peilio geležtės atsirado nukentėjusiojo kraujas.

12. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK34/2020(01) nėra kategoriÅ¡kai nustatyta, kad V. J. S. kÅ«ne rasta žaizda ir pažeidimai, rasti jo drabužiuose, padaryti bÅ«tent iÅ¡ nuteistojo paimtu peiliu, t. y. specialisto iÅ¡vada yra tik tikėtina, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad tokia iÅ¡vada neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. IÅ¡vados ekspertizės aktuose (specialisto iÅ¡vadose) gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos arba tikėtinos, taip pat gali bÅ«ti sÄ lyginės. Pagal teismų praktikÄ , baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), kuriame padarytos tikėtinos iÅ¡vados, nereiÅ¡kia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo.

Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, Nr. 2K-97-976/2020).

13. Nors apeliantas ir teisus, teigdamas, kad byloje liudytojais apklaustų asmenų (iÅ¡skyrus D. B.) parodymai jo kaltės nepagrindžia, tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso metu surinktų ir iÅ¡samiai aptartų kitų įrodymų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Siejant Å¡iuos įrodymus į nuosekliÄ ir vientisÄ loginę grandinę matyti, kad V. J. S. nužudė bÅ«tent V. G., kadangi 2020 m. kovo 23 d., laikotarpiu nuo 21.50 val. iki 24.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), be nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojos D.

B. jokių asmenų nebuvo, liudytoja matė, kaip konflikto metu V. G. išėjo iÅ¡ kambario, rankoje laikydamas peilį, po to girdėjo, kad asmenys grÅ«mėsi tarpusavyje, kas baigėsi galimai krentančio žmogaus garsu, ryte nukentėjusysis buvo rastas negyvas, o ant to paties peilio aptikta jo kraujo. Nagrinėjamu atveju teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ir nutarties 12 punkte minėta tikėtina specialisto iÅ¡vada, kadangi tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu buvo patikrintos nuteistojo keltos V.

J. S. nužudymo versijos, bet nė viena iš jų nepasitvirtino, kas kitas galėjo nužudyti nukentėjusįjį, nenurodo ir pats nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

14. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistajam V. G. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Angelė Fominienė. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam V.

G. teiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 75 Eur ir kad Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. V. G. yra pensininkas, niekur nedirba, turto neturi, nuosprendžiui įsiteisėjus, turės atlikti jam paskirtÄ ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.

Teisėjos Aušra Bielskė Jūratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė