74522aa7-a813-46ef-8a0b-38ffbb3f018d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1059-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10348-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.1; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-824-863/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano BÅ«stas Dainava“ ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto banko, ir G.

T. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Dainava“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovių įsiskolinimÄ už laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas daugiabučio namo administratoriaus paslaugas.

2. Nurodė, jog atsakovė G. T. yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2010 m. balandžio 19 d., o atsakovė Lietuvos valstybė yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. Už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir kitas suteiktas komunalines paslaugas buvo priskaičiuota 226,43 Eur. Atsakovė G.

T. už minimÄ laikotarpį ieÅ¡kovei nesumokėjo, todėl jos skola už minimÄ laikotarpį yra 226,43 Eur. Taip pat nurodė, jog už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 metų vasario 29 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir kitas suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias abiem atsakovėms nuosavybės teise priklausančiam butui buvo priskaičiuota 2 171,41 Eur. Per šį laikotarpį buvo sumokėta 874,21 Eur. Taigi, atsakovių skola už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 metų vasario 29 d.

– 1 297,20 Eur. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje Å¡alys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovių įmokas į jų turimas skolas, todėl taikytinas įstatyme nustatytas skolų įskaitymo eiliÅ¡kumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiÅ¡kia, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina. Be kita ko, pažymėjo, kad negali identifikuoti konkrečios atsakovės mokėjusios už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi iÅ¡ gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kuri iÅ¡ atsakovių skolÄ apmoka, o atsakovėms atlikus mokėjimus iÅ¡ paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitÄ , kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.86 straipsnio 1 dalis numato, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jei jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Todėl, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. praÅ¡o priteisti 1 297,20 Eur skolÄ solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių.

3. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti institucija - VÄ® Turto bankas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog su pareikÅ¡tais reikalavimais sutinka iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio imtinai iki 2020 m. vasario mėnesio imtinai, sumokėjo ieÅ¡kovei už buto (duomenys neskelbtini) eksploatavimÄ 956,71 Eur. Mano, jog jai pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkanti skolos dalis yra 648,6 Eur (1 297,20:2). Kadangi ji yra sumokėjusi už visÄ butÄ 956,71 Eur, susidaro 478,35 Eur permoka (956,71:2), kuriÄ reikia atimti iÅ¡ jai tenkančios skolos dalies (648,6-478,35) ir gaunama skola – 170,25 Eur. Å iÄ sumÄ ir bÅ«tų pagrindas priteisti iÅ¡ valstybės. Taip pat mano, kad nepagrįstai reikalaujama 1 297,20 Eur skolÄ priteisti solidariai. Sutinka, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko ieÅ¡kovei bÅ«tų priteista 170,25 Eur skola.

4. Atsakovė G. T. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė nesutinkanti su pareikÅ¡tais ieÅ¡kininiais reikalavimais. Nurodė, jog ieÅ¡kovė teikia reikalavimus priteisti skolas už komunalinius patarnavimus ir atliktus remonto darbus, tačiau neteikia įrodymų apie skolų susidarymÄ . Pažymėjo, jog atsakovams kyla pareiga mokėti mokesčius, bet ne teikti mokėjimo dokumentus. Mano, jog ieÅ¡kovė netinkamai ir aplaidžiai vykdydama atsiskaitymų už paslaugas apskaitÄ , pateikė papildomÄ reikalavimÄ atsakovėms teikti atsiskaitymo dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. bylÄ dalyje dėl 39,30 Eur skolos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. bei 376,86 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. priteisimo nutraukė. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį tenkino. Teismas priteisė ieÅ¡kovei UAB „Mano BÅ«stas Dainava“ iÅ¡ atsakovės G. T. 187,13 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovių 920,34 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis 352,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kiekvienos atsakovės po 176,36 Eur; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 158,76 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

6. Teismas nustatė, kad atsakovėms, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų bendraturtėms, buvo teikiamos ieškovės, kaip namo administratoriaus, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugos, todėl atsakovių prievolė atsiskaityti su ieškove yra solidari. Teismas vertino, jog yra teisiškai nereikšminga, jog ginčo laikotarpiu dalį ieškovės teiktų paslaugų apmokėjo Lietuvos valstybė, kaip viena iš solidariųjų skolininkių, nes remiantis CK 6.6 straipsnio 5 dalimi, kreditorius turi teisę reikalauti neapmokėtos skolos dalies iš visų skolininkų bendrai.

7. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė taip pat turi teisę už laikotarpį iki 2014 m. rugsėjo 1 d. skolos priteisimo praÅ¡yti tik iÅ¡ vieno solidaraus skolininko – G. T.. Aplinkybės, jog kitam buto savininkui ir solidariajam skolininkui toks reikalavimas nereiÅ¡kiamas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti negali bÅ«ti vertinama nesÄ Å¾ininga G. T. atžvilgiu, nes Å¡i aplinkybė nėra susijusi su ja ir neturėtų jos atleisti nuo jos pareigų vykdymo. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė, pasirinkdama kam reikÅ¡ti reikalavimus dėl skolos už ginčo butui tenkančiÄ skolÄ , nepažeidė įstatymo nustatyto reglamentavimo dėl buto bendraturčių atsakomybės namo administratoriui.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi iÅ¡saugojusi sÄ skaitų faktÅ«rų už ankstesnį laikotarpį nei 2016 m. spalio mėn., tačiau tai nepaneigia jos teisės gauti atlyginimÄ už suteiktas bendrosios dalinės administravimo paslaugas, įrodinėjant Å¡ias iÅ¡laidas kitais raÅ¡ytiniai įrodymais. IÅ¡ skolos paskaičiavimų – sÄ skaitų ir mokėjimų sÄ vado bei atskirų paslaugų suvestinių matyti, jog už laikotarpį iki 2016 m. spalio mėnesio atsakovėms nebuvo paskaičiuotos jokios remonto iÅ¡laidos, apart 5,40 Eur sumos už 2013 metų vasario mėnesį.

Ä®siskolinimÄ už laikotarpį iki 2016 m. spalio mėnesio sudaro administravimo, techninės priežiÅ«ros, kaupiamųjų lėšų, karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros ir teritorijos priežiÅ«ros iÅ¡laidos. Teismas pažymėjo, jog atsakovė G. T., bÅ«dama buto bendraturte, turėjo pareigÄ domėtis savo nuosavybe ir apmokėti jai tenkančias administratoriaus paslaugas, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ dalies mokėjo tik kita bendraturtė – Lietuvos valstybė, o atsakovė G. T. už visÄ Ä¯siskolinimo laikotarpį iÅ¡ viso prie jų neprisidėjo.

Todėl atsakovės pozicija nesutikti su visu įsiskolinimu už laikotarpį iki 2016 metų spalio mėnesio, nesant jokių nesutikimo argumentų, teismas vertintino kritiškai.

9. Teismas sutiko su atsakovės G. T. pozicija, jog įsiskolinimui paskaičiuoti ir pagrįsti negalima vadovautis ieÅ¡kovės prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėto sÄ skaitų ir mokėjimų sÄ vado galutiniais paskaičiavimais, nes pastarieji pateikti su klaidomis, sÄ vade nurodytos mokėtinos sumos nesutampa su sumomis nurodytomis sÄ skaitose faktÅ«rose. IÅ¡tyrus sÄ vado duomenis teismas nustatė, jog nesutapimÄ lėmė tai, jog į sÄ vadÄ tarifai už paslaugas jau buvo įtraukti su PVM ir gale dar kartÄ pritaikyta PVM, dėl to pvz. sulyginus 2016 m. spalio mėnesio sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ su sÄ vado lentelės duomenimis matyti, jog tarifas už teritorijos priežiÅ«rÄ lentelėje – 0,69 Eur, sÄ skaitoje faktÅ«roje 0,57 Eur, kas pridėjus 21 proc.

PVM, taip pat sudaro 0,69 Eur. Atitinkamai teismas skolÄ už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2020 m. vasario 29 d. apskaičiavo pagal byloje esančias sÄ skaitas faktÅ«ras, o už laikotarpį iki 2016 m. spalio mėnesio pagal sÄ vado lentelės skiltį „skola be PVM“. Tokiu bÅ«du skolÄ už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 187,17 Eur. IeÅ¡kovės atstovas reikalavimÄ Å¡ioje dalyje bylos nagrinėjimo metu mažino iki 187,13 Eur, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje teismas tenkino pilnai ir iÅ¡ atsakovės G.

T. priteisė 187,13 Eur skolÄ , o sumažintų – 39,30 Eur reikalavimų dalyje (226,43-187,13=39,30) bylÄ nutraukė (CPK 140 straipsnis).

10. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. skolÄ sudaro 969,84 Eur IeÅ¡kovės atstovas reikalavimÄ Å¡ioje dalyje bylos nagrinėjimo metu mažino iki 920,34 Eur, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje teismas tenkino pilnai ir iÅ¡ atsakovių solidariai priteisė 920,34 Eur skolÄ , o sumažintų – 376,86 Eur reikalavimų dalyje (1 297,20 - 920,34=376,86) bylÄ nutraukė.

11. IeÅ¡kovės atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų teismas vertino sprendimu, priimtu atsakovių naudai, todėl laikė, jog ieÅ¡kovės reikalavimai byloje tenkinami dalinai – 72,69 procentais (1 107,47 x 100 / 1 523,63) ir atitinkamai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių priteisė 72,69 procentus jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovėms iÅ¡ ieÅ¡kovės – 27,31 procentus patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taigi, teismas Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų procentine iÅ¡raiÅ¡ka ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis priteisė 352,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (72,69 procentai nuo 488,25 Eur), į valstybės biudžetÄ už atsakovei G.

T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 158,76 Eur (27,31 procentai nuo 581,34 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VÄ® Turto bankas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-824-863/2021 ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1.

Apeliantė nurodo, jog atsakovės turtÄ valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė turi pareigÄ teikti atsakovėms sÄ skaitas už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas atskirai nurodydama kiekvienÄ ieÅ¡kovės mokėtinÄ sumÄ . Apeliantė neturi su ieÅ¡kove paslaugų teikimo sutarties, kurioje bÅ«tų nurodyta, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams teikiama viena sÄ skaita apmokėjimui už paslaugas, nurodant bendrai mokėtinÄ sumÄ . 12.2. Apeliantė sumokėjo ieÅ¡kovei už buto (duomenys neskelbtini), eksploatavimÄ 874,21 Eur.

Å i suma buvo sumokėta už visÄ butÄ . Teismas apeliantei pritaikė solidariÄ atsakomybę, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kad apeliantei tenkanti pareiga mokėti ieÅ¡kovei tik už ½ dalį buto, apeliantės prievolė ieÅ¡kovei yra dali ir galima nustatyti konkrečiÄ apeliantei tenkančiÄ skolos dalį. Kadangi atsakovių skola ieÅ¡kovei yra 920,34 Eur, kiekvienai atsakovei tenkanti skolos dalis yra 460,17 Eur (920,34:2). Kadangi apeliantė 874,21 Eur sumokėjo už visÄ butÄ , todėl susidarė 437,10 Eur permoka (874,21:2), kuriÄ reikia atimti iÅ¡ apeliantei tenkančios skolos dalies (460,17-437,10) ir gaunama banko skola – 23,07 Eur.

IeÅ¡kovė apeliantei teiktose sÄ skaitose nenurodė, kad mokėtina suma yra už ½ dalį minėto buto, todėl 437,10 Eur permoka susidarė ne dėl apeliantės kaltės. Apeliantė sutinka, kad iÅ¡ jos ieÅ¡kovei bÅ«tų priteista 23,07 Eur skola, kita apeliantei priteista skolos dalis yra nepagrįsta. Pažymėjo, jog atitinkamai turėtų bÅ«ti perskaičiuotos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Dainava“ praÅ¡o palikti Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. sausio 25 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-824-863/2021 nepakeistÄ , o atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. IeÅ¡kove nesutikdama su apeliantės pozicija nurodo, kad visiÅ¡kai pagrįstai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu.

Atsakovėms, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų bendraturtėms, buvo teikiamos ieškovės, kaip namo administratoriaus, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugos, todėl atsakovių prievolė atsiskaityti su ieškove yra solidari. Remiantis solidariosios skolininkų atsakomybės reglamentavimu nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, jog ginčo laikotarpiu dalį ieškovės teiktų paslaugų apmokėjo Lietuvos valstybė, kaip viena iš solidariųjų skolininkių, nes remiantis CK 6.6 straipsnio 5 dalimi, kreditorius turi teisę reikalauti neapmokėtos skolos dalies iš visų skolininkų bendrai. 13.2.

Pažymėjo, jog pati apeliantė pripažino savo apeliaciniame skunde, kad ji apmokėdavo ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas už visam butui suteiktas paslaugas. Apeliantė niekada nebandė reikalauti iÅ¡ G. T. padengti dalį sÄ naudų, todėl apeliantė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino solidarios prievolės egzistavimÄ ieÅ¡kovei.

14. Atsakovė G. T. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 18. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½) priklauso dviem bendraturčiams - Lietuvos valstybei ir A.

B.. IÅ¡ Gyventojų registro duomenų matyti, kad A. B. 2010 m. balandžio 19 d. mirė. IÅ¡ Testamentų registro matyti, jog pastarojo bendraturčio palikimÄ priėmė atsakovė G. T.. Lietuvos valstybė ginčo buto bendraturte tapo palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, 2014 m. rugpjūčio 29 d. mirus ½ dalies buto savininkei D. M..

19. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos už ginčo butui laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir kitas komunalines paslaugas. PraÅ¡omÄ priteisti įsiskolinimÄ ieÅ¡kovė padalino į du laikotarpius: už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. skolÄ iÅ¡ atsakovių praÅ¡o priteisti solidariai ir tokį savo reikalavimÄ grindžia CK 4.86 straipsnio nuostatomis; už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.

– skolÄ priteisti tik iÅ¡ atsakovės G. T., nes Lietuvos valstybei, kaip mirusios D. M. įpėdinei, laiku nebuvo pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas dėl palikėjos skolų priteisimo. Dėl atsakovių atsakomybės namo administratoriui formos 20. Pagal CK 4.73 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalykas, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.

21. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

22. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidarioji prievolė nėra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. Tai reiÅ¡kia, kad galioja prieÅ¡inga prezumpcija, jog prievolė yra dalinė, jeigu neįrodyta prieÅ¡ingai. Å iÄ prezumpcijÄ gali paneigti įstatymas ar Å¡alių susitarimas, nustatantis, kad prievolė yra ne dalinė, bet solidarioji. Vadinasi, asmuo, kuris remiasi solidariÄ ja prievole, turi nurodyti konkrečiÄ teisės normÄ , reglamentuojančiÄ tokiÄ prievolę, arba įrodyti esant Å¡alių susitarimÄ dėl solidariosios atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-684/2019). Taigi ieÅ¡kovui, siekiančiam patenkinti savo turtinius reikalavimus solidariai, reikia arba nurodyti konkrečiÄ teisės normÄ , kuri expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) nurodo esant prievolės solidarumÄ , arba susitarimÄ , kurio sÄ lygose bÅ«tų sulygta dėl solidarumo.

23. Nagrinėjamu atveju, ginčo butas priklauso dviem bendraturčiams (atsakovams) lygiomis dalimis po ½, taigi bendraturčių dalys yra nustatytos, atitinkamai butas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o ieÅ¡kovė praÅ¡ydama taikyti atsakovėms solidariÄ jÄ atsakomybę vadovavosi CK 4.86 straipsnio nuostatomis, skirtomis reglamentuoti bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant.

24. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė solidariai priteisti iš abiejų atsakovių 1.297,20 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ši suma iš atsakovių priteistina solidariai. VĮ Turto bankas su tokiu sprendimu nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma dalinė atsakomybė.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai apeliantės pozicijai. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, butas atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį). Taip pat byloje nėra ginčo, jog tarp Å¡alių nebuvo atskiro susitarimo dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Vadinasi, Å¡iuo atveju konkreti 1.297,20 Eur skolos dalis gali bÅ«ti priskirta konkrečiam atsakovui, todėl taikytina dalinė atsakomybė. Nepaisant to, jog ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti atsakovėms solidariÄ jÄ atsakomybę, vadovavosi neaktualiu Å¡iam ginčui CK 4.86 straipsniu, kuris taikomas tik esant bendrajai jungtinei nuosavybei, pirmosios instancijos teismas konstatavo esant solidariÄ prievolę. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė turi teisę praÅ¡yti taikyti atsakovių atžvilgiu solidariÄ jÄ atsakomybę, nes solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu.

26. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinių paslaugų teikimas“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ 6.720 straipsnio 7 dalį, pagal kuriÄ , jeigu paslaugos teikiamos dviejų ar daugiau klientų užsakymu, visi klientai paslaugų teikėjui Å¡io straipsnio numatytais atvejais atsako solidariai. CK 6.716 straipsnio 3 dalis nustato, kad XXXV skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiÅ«ros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, iÅ¡skyrus paslaugas, teikiamas pagal Å¡eÅ¡tosios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju minėtos CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, taip pat netaikomos bendrosios CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinių paslaugų teikimas“ taisyklės, kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės reikalaujama skola susidarė jai administruojant bendro naudojimo objektus (CK 4.84 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, kad atsakovės turtÄ valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir turtas niekada nebuvo ir nėra Å¡eimos turtas, o bendrasavininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

28. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Å¡ios nutarties 22 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, t. y. neiÅ¡skyrė kokiu pagrindu (sutarties ar įstatymo) ieÅ¡kovė kildina atsakovių solidariÄ jÄ prievolę. Dėl Å¡ios priežasties teismas neteisingai vertino bylos faktinės aplinkybes, susijusias su solidariosios atsakomybės taikymu. Pirmosios instancijos teismui netinkamai identifikavus ieÅ¡kinio pagrindo bei nenustačius ir nevertinus faktinių aplinkybių civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų aspektu, liko neatskleista ginčo esmė.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos ir vertinamos reikšmingos ginčui išnagrinėti aplinkybės, teismas nesiėmė visų priemonių tinkamam klausimo išnagrinėjimui ir nepasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 179 straipsnio 1 dalis), teismo nustatyti faktai nevertinti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas aspektais (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

NeiÅ¡tirtų aplinkybių mastas (esant tik bendrai abiem atsakovams sÄ skaitai ir jų pagrindimui), ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, apie kiekvienam atsakovui atskirai mokėtinas sumas, nesant ir savivaldybės sprendimo dėl ieÅ¡kovės UAB „Mano BÅ«stas Dainava“ administravimo ir tarifų, įvertinant ir tai, kad įsiskolinimo dydį ieÅ¡kovė skaičiuoja ir tikslindama sumas, pagal ankstesnius laikotarpius iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovas VÄ® Turto bankas nebuvo ginčo buto bendrasavininkas (pvz. 2020 m. birželio 1 d. sÄ skaitų suvertinės 2017-05, 2017-06 ir kt.), naujų įrodymų gavimo aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinėje instancijoje turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi ir naujais aspektais.

Tai suponuoja pagrindÄ naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Nepaisant aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nevertino pirmosios instancijos teismo dalies dėl 187,13 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovei UAB „Mano BÅ«stas Dainava“ iÅ¡ atsakovės G. T., nesant jos apeliacinio skundo, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu iÅ¡ esmės visi reikalavimai yra glaudžiai susiję, o ieÅ¡kovės nurodomos įsiskolinimo sumos nesutampa, be to bylÄ nagrinėjant pakartotinai Å¡alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys turės teisę teikti tiek paaiÅ¡kinimus, tiek naujus įrodymus, dėl to ir reikalavimo pagrįstumas turės bÅ«ti vertinamas pakartotinai ir galimai kitais aspektais, kuris nebÅ«tinai gali sutapti su ankstesniu įvertinimu, todėl byla turi perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimti.

32. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl Å¡alių turėtų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pakartotinai (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (atsakovė) duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė; ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 465,85 Eur iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas