745136f2-e32b-4acb-8ed3-505c398fd43d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1572-865/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38974-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.; 1.2.26.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamajam V. U., nukentėjusiajam G. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

U. (V. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyventis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, teistas du kartus: - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas skiriant įpareigojimÄ - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 40 parų areÅ¡to bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį:

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, 4) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Bausmę atlikęs. Kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,- Teismas n u s t a t ė: V. U. 2021 m. lapkričio 4 d., apie 13.30 val., vieÅ¡oje vietoje - namo kieme, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia nustÅ«mė G. P. nuo suoliuko ant žemės, o Å¡iam atsikėlus, kumščiu vienÄ kartÄ sudavė G.

P. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam G. P. žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . V. U. su savimi laikė ne mažiau kaip 0,169 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, iki kol 2021 m. gruodžio 23 d., 01.10 val., Å¡alia namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigÅ«nus, pareigÅ«nų akivaizdoje numetė po automobiliu popierinės skrajutės lankstinukÄ su jam priklausančia minėta psichotropine medžiaga.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. U. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, jog prisipažįsta, kad 2021-11-04 apie 13.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su, kaip dabar žino, G. P., jis perÅ¡oko per balkonÄ (buvo pas pažįstamÄ A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te) bei pribėgęs prie G. P. sudavė Å¡iam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . Taip pasielgė, nes G. P., dėl jam nežinomų priežasčių, keikėsi jo atžvilgiu necenzÅ«riniais žodžiais.

Prie minėto namo G. P. buvo kartu su jų bendrų pažįstamu P., Å¡io pavardės nežino. Parodė, jog jis narkotines medžiagas vartoja apie 20 metų. Kartais vaiÅ¡ina pažįstami asmenys, kurių jis nenurodytų. LankstinukÄ jam davė pažįstamas. Narkotines medžiagas vartoja tik kartais, lankstinukÄ jis paėmė savo reikmėm. Kai jam davė lankstinukÄ , kokiu adresu jie tuo metu buvo, nepamena. 2021-12-23, maždaug apie 1.00 val., jis su pažįstamu asmeniu, vardo nepamena, tiesiog vaikščiojo, po ko užėjo į kažkurio namo laiptinę, su parÅ«kė turbÅ«t cigaretę, bet ar Å¡is jam jÄ davė ar jis pažįstamui davė, nepamena.

ParÅ«kius, jie išėjo į laukÄ , pažįstamas nuėjo namo ir jis ėjo link namų. Jis net nelabai suprato, bet prie jo pribėgo vienas policijos pareigÅ«nas ir iÅ¡ karto paguldė ant žemės. Surado jie lankstinukÄ . PareigÅ«nas jo paklausė, ar tai jo, jis Å¡iam tuo metu atsakė, kad ne. Po to jį sulaikė. Å iuo metu nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų nevartoja. Tačiau kiekvienÄ dienÄ vartoja alkoholį. Gailisi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje Surinkti įrodymai Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. U. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (2 t. 23-25, 53-56 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d., apie 13.30 val., jis nuvažiavo pas savo bendradarbį P. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Å¡iam išėjus į kiemÄ jie atsisėdo ant suoliuko, esančio Å¡alia namo ir kalbėjosi.

Maždaug po 15 minučių nepažįstamas asmuo, atsidaręs langÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo aukÅ¡te, pasisveikinęs su P., netikėtai Å¡oko per langÄ ir pribėgęs prie jo, nieko nesakydamas, pastÅ«mė jį rankomis į nugarÄ , dėl ko jis nukrito ant žemės. Atsikelti vyras neleido, rankomis spaudė jam nugarÄ . Pavykus iÅ¡sisukti ir atsikelti, pradėjo vyro klausinėti kas atsitiko, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl Å¡is jį nustÅ«mė nuo suoliuko. Tačiau vyras nieko neatsakęs kumščiu vienÄ kartÄ sudavė jam smÅ«gį į veido sritį.

Nuo smÅ«gio jis nenukrito, buvo praskelta lÅ«pa, pradėjo bėgti kraujas. Pastovėjęs nubėgo link visuomeninio transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“ kur paskambino Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) telefonu ir iÅ¡kvietė medikus, kurie atvykę jį apžiÅ«rėjo, tačiau į ligoninę nevežė. Taip pat į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai. KitÄ dienÄ jam svaigo galva, vėmė, lÅ«pa buvo sutinus. Nuvykus į VÅ¡Ä® Žalgirio klinikÄ jį apžiÅ«rėję medikai susiuvo sužeistÄ lÅ«pÄ iÅ¡ vidaus, taip pat iÅ¡davė siuntimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę pas neurochirurgÄ , kur nuvykus jam buvo nustatytas pavirÅ¡inis galvos plaukuotosios dalies sužalojimas, sumuÅ¡imas.

Dėl jam padaryto sužalojimo turėjo 8 dienų nedarbingumÄ . Daugiau jį sumuÅ¡usio vyro nematė. Dėl ko jį užpuolė nepažįstamas vyriÅ¡kis, jis nežino, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jį užpuolusio asmens amžius yra apie (duomenys neskelbtini) metų, Å«gis – apie 170 cm, vidutinio kÅ«no sudėjimo. P. jam minėjo, kad Å¡io asmens vardas yra V. (1 t. 25-28, 29-30, 31-33 b. l.). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad G. P. iÅ¡ jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino V.

U. kaip jį sumuÅ¡usį asmenį (1 t. 119-120 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. L. parodė, kad G. P. pažįsta apie 4 metus. Tikslios datos neprisimena, ryte pas jį namo atvažiavo G.. Galimai po 13 val., jis kartu su G. išėjo į kiemÄ kur atsisėdę ant Å¡alia namo esančio suoliuko Å¡nekučiavosi. Po kiek laiko prie jų priėjo jam iÅ¡ matymo pažįstamas V., kurio pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. V. apie kažkÄ pradėjo kalbėti su G., tarp vyrų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė G.

į veido sritį. G. nuo smÅ«gio nukritęs ant žemės nebuvo. Vyrai susikibo. Jis V. pasakė, kad Å¡is nedarytų kvailystės ir juos iÅ¡skyrė. V. kažkur pasiÅ¡alino. G. pradėjo kviesti greitosios medicinos pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus. Kadangi jis buvo iÅ¡gėręs, nutarė eiti namo, todėl kas vyko toliau – nepamena. Kadangi buvo iÅ¡gėręs nesuprato dėl ko tarp vyrų kilo konfliktas (1 t. 87-90). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad V. U. pažįsta nuo vaikystės. Datos tiksliai nepamena, tai galėjo bÅ«ti 2021 m. lapkričio mėn., dienos metu, pas jį bute buvo V.

U.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus ir kažkokiu momentu kartu išėjo į balkonÄ parÅ«kyti. V. U. pamatė ant suoliuko pažįstamus asmenis. Å ių vyrų jis nepažįsta, apibÅ«dinti negali. Minėti asmenys, pamatę V. U. vartodami necenzÅ«rinius žodžius pradėjo kažkÄ jam sakyti. V. U. vartodamas necenzÅ«rinius žodžius kažkÄ Å¡iems asmenims atsakinėjo. Tarp vyrų kilo konfliktas, tačiau kodėl, jis nežino. V. U. susinervinęs iÅ¡Å¡oko pro balkonÄ ir pradėjo vaikytis minėtus asmenis po kiemÄ , kad Å¡is kam nors suduotų, kad tarp vyrų vyktų muÅ¡tynės, nematė.

Po kurio laiko visi asmenys pasiÅ¡alino. Nematė, kad įvykio metu V. U. bÅ«tų kÄ pasivijęs (1 t. 95-96 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. K. parodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d., apie 13.41 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje visuomeninio transporto stotelėje, pranešėjÄ primušė du vyrai ir pabėgo. Atvykus į vietÄ , juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – G.

P., kuris paaiÅ¡kino, kad tarp jo ir nepažįstamo vyro, kurio jokių asmens duomenų nežino, įvyko konfliktas, kurio metu jį apstumdė ir jam [G. P.] buvo suduotas smÅ«gis į veido sritį. Buvo akivaizdžiai matyti, kad G. P. yra neblaivus, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Ant G. P. veido matėsi nubrozdinimai. Ä® vietÄ atvykę GMP darbuotojai apžiÅ«rėjo G. P., tačiau jam medikų pagalbos neprireikė. G. P. negalėjo paaiÅ¡kinti dėl ko kilo konfliktas, tik sakė, kad su savimi turi daug pinigų ir pats iÅ¡siaiÅ¡kins dėl konflikto, teigė, jog pareiÅ¡kimo neteiks.

Kartu su G. P. buvo dar vienas asmuo – P. L., kuris taip pat buvo neblaivus (1 t. 101-104 b. l.). Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3163/2021(01) nurodyta, kad G. P. nustatyta žaizda apatinėje lÅ«poje. Sužalojimas padarytas iki kreipiantis med. pagalbos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 15 d. ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apie sužalojimo padarymo mechanizmÄ konkrečiai pasakyti negalima, kadangi trÅ«ksta objektyvių duomenų, tačiau įvertinus pateiktas aplinkybes, tikėtina, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu.

Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Mažai tikėtina, kad sužalojimÄ nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats griÅ«damas ar atsitrenkdamas į kietus pavirÅ¡ius. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du (1 t. 44-46 b. l.). Specialistas S. L. į klausimÄ : kodėl G. P. VÅ¡Ä® RVUL ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡e Nr. 21-SPS-60227 minimas galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡utinis sužalojimas neatsispindi/nevertintas pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3163/2021(01), atsakė, kad: pirma, kaip matyti G.

P. minėtoje gydymo įstaigoje lankėsi 2021 m. lapkričio 5 d., o VTMT Vilniaus skyriuje buvo apžiÅ«rėtas 2021 m. lapkričio 25 d., t. y. po 20 dienų. Todėl tikėtina, kad pavirÅ¡utiniai sužalojimai galėjo sugyti; antra, minėtame ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡e, pavirÅ¡utiniai galvos plaukuotosios dalies sužalojimai minimi tik diagnozėje, o paciento apžiÅ«roje objektyvių duomenų apie Å¡iuos sužalojimus nėra, todėl jie kaip sužalojimai nekvalifikuojami (1 t. 48 b. l.). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota policijos pareigÅ«nų, vykusių į įvykio vietÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, Body kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo medžiagos (1 failas) apžiÅ«ra.

Nustatyta, kad įjungus įraÅ¡Ä ekrane matomas užraÅ¡as "(duomenys neskelbtini)" ir data 2021/11/04 14:17:12. Kamera fiksuoja vyrÄ , apsirengusį juodos spalvos striuke, pilkos spalvos megztiniu, ant galvos kepure su snapeliu, pagal bylos aplinkybes tai nukentėjusysis G. P., kuris patvirtina, kad Å¡iuo metu pretenzijų neturi ir nueina link visuomeninio transporto sustojimo stotelės. Å alia policijos pareigÅ«nės stovi GMP darbuotojas. Ä®raÅ¡o trukmė 00:13 min. (1 t. 105-112 b. l.). IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro buvo gautas 2021 m. lapkričio 4 d.

įvykusio telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as ir padaryta jo iÅ¡klotinė, iÅ¡ kurios matyti, kad į BPC skambinantis vyras, prisistatantis G. P., praÅ¡o atvykti policijai, nurodo, kad jis buvo sumuÅ¡tas. Asmuo praÅ¡o iÅ¡kviesti medikus, nurodydamas, kad jam bėga iÅ¡ burnos kraujas, kad jam buvo duota į “snukį”. Asmuo, nurodo, kad Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) stotelėje (1 t. 115-118 b. l.). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 284 straipsnį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog kaltinamojo V. U. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – t.y. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo įrodyta visiÅ¡kai.

Kaltinamasis V. U. viso proceso metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė ir davė iÅ¡samius parodymus. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo G. P., liudytojo P. L. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡ie apklausti asmenys iÅ¡samiai nupasakojo įvykio eigÄ . VisÄ Ä¯rodymų grandinę patvirtina ir liudytojų A. S. bei P. K. parodymai, Bendrojo pagalbos centro telefoninio pokalbio iÅ¡klotinė, kur su BPC darbuotoja bendraujantis asmuo – prisistatantis G.

P., nurodo, kad jis buvo sumuÅ¡tas, kad jam iÅ¡ burnos bėga kraujas. G. P. padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3163/2021(01). V. U. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡ojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur lankosi ir bet kada gali lankytis kiti asmenys, taigi, nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieÅ¡a vieta BK 284 straipsnio prasme. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis suvokė, kad vieÅ¡oje vietoje suduodamas smÅ«gius G.

P., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Ä®vertinus V. U. veikos motyvus, darytina iÅ¡vada jog kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. V. U. atsakomybę dėl Å¡ios veikos lengvina jo prisipažinimasir gailėjimasis. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje Surinkti įrodymai Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (2 t. b. l. 44-46, 53-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad 2021 m. gruodžio 23 d., apie 1.00 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu V. M., gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini)-o ir (duomenys neskelbtini)-o aukÅ¡to guli be sÄ monės du vyrai. Atvykus nurodytu adresu, prie namo buvo atvykusi GMP brigada. IÅ¡ laiptinės iÅ¡eidinėjo medikai ir du vyrai. Asmenys, pamatę jų tarnybinį automobilį, pradėjo bėgti link Ateities gatvėje esančio autobusų žiedo.

Jie su tarnybiniu automobiliu nuvažiavo link autobusų žiedo, iÅ¡lipus iÅ¡ tarnybinio automobilio, nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, kur namo kieme pagavo vienÄ iÅ¡ besiÅ¡alinančių vyrų, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo - V. U.. Kur pasiÅ¡alino antras vyras, nepastebėjo, Å¡io sulaikyti nepavyko. Sulaikius V. U. ir Å¡io paklausus ar jis neturi prie savęs draudžiamų daiktų, V. U. atsakė, kad neturi. Pastebėjo, kaip asmuo kaire ranka kažkÄ numetė prie Å¡alia buvusio pilkos spalvos Renault automobilio, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus kÄ iÅ¡metė, pastebėjo, kad V. U. iÅ¡metė popierinį lankstinukÄ , kurio viduje buvo baltos spalvos medžiaga, kaip įtariama - narkotinė medžiaga. Atlikus V. U. dalinę apžiÅ«rÄ , daugiau draudžiamų daiktų nerado. V. U. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus VPK OVS (1 t. 145-148 b. l.). 2021 m. gruodžio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas P. S. pateikė popierinį skrajutės lankstinukÄ , su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama - narkotine medžiaga (1 t. 149-152 b. l.). 2021 m. gruodžio 23 d. kratos protokole užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti: muÅ¡tukas, metalinis smulkintuvas su užraÅ¡u „Royal Queen Seeds“, pilkos spalvos svarstyklės, skirtos sverti nuo 0,01 g iki 200 g (1 t. 159-162).

Įvykio vietos apžiūros protokolas pavirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. 137-143 b. l.). 2021 m. gruodžio 23 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad paimtos V. U. rankų nuoplovos (t. 1 178-180 b. l.). 2022 m. vasario 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad nuoplovose (vokas Nr. 1), paimtose nuo V. U. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Ant savadarbės pypkės (vokas Nr. 2), rastos ir paimtos (duomenys neskelbtini), kambaryje esančio stalo trečiame stalčiuje, vidinių paviršių rasti psichotropinių medžiagų -MDMB-4en-PINACA ir ADB-BUTINACA ir ADB-HEXINACA pėdsakai. Ant metalinio smulkintuvo su užrašu „Royal Queen Seeds“ (vokas Nr. 3), rasto ir paimto (duomenys neskelbtini), kambaryje esančio stalo trečiame stalčiuje, vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.

Ant pilkos spalvos elektroninių svarstyklių (vokas Nr. 4), rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), kambaryje esančio stalo antrame stalčiuje, paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – 4-Fluoro-MDMB-BUTINACA pėdsakai. Baltos spalvos miltelių iš popieriaus skrajutės lankstinuko (vokas Nr. 5), rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,169 g (1 t. 186-192 b. l.).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. U. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė narkotinę medžiagÄ neturėdamas tikslo jos platinti. Kaltinamasis apklausiamas teisme pripažino neteisėto draudžiamos medžiagos laikymo faktÄ . Patvirtino, kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku.

Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojo policijos pareigūno P. S. parodymai, taip pat reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados duomenimis, baltos spalvos miltelių iš popieriaus skrajutės lankstinuko, rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,169 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr.V-239, I sÄ raÅ¡o pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, iÅ¡skyrus atvejus, kai į sÄ raÅ¡Ä I įraÅ¡ytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“1971 m. Konvencijos II sÄ raÅ¡o (toliau – ir SÄ raÅ¡as) 99 punktÄ amfetamino nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 0,2 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 20 g. Taigi, V. U. laikytas amfetamino kiekis nevirÅ¡ija minimalaus Å¡ios medžiagos nustatyto nedidelio kiekio.

Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamÄ veikÄ V. U. suvokė pavojingÄ jos pobÅ«dį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal kaltinimÄ , V. U. inkriminuota BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika - neteisėtas draudžiamos medžiagos įgijimas, o bÅ«tent, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios kiekis – 0,169.

Pažymėtina, kad kiekviena BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirÄ (savarankiÅ¡kÄ ) įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, todėl nė viena iÅ¡ jų negali bÅ«ti preziumuojama („iÅ¡vedama“) iÅ¡ kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis V. U. įgijo draudžiamÄ medžiagÄ . Viso proceso metu V.

U. negalėjo tiksliai įvardinti asmens iÅ¡ kurio jis įgijo psichotropinę medžiagÄ . Kitų įrodymų, kuriais bÅ«tų galima nustatyti tikslias psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta. Todėl iÅ¡ V. U. pateikto kaltinimo Å¡alinamos aplinkybės, susijusios su inkriminuotos draudžiamos medžiagos neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vienÄ padarytÄ alternatyviÄ veikÄ .

Ä®vertinus V. U. įgytų ir su savimi turėtų psichotropinių medžiagų – amfetamino kiekį, veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. V. U. atsakomybę dėl Å¡ios veikos lengvina jo prisipažinimasir gailėjimasis. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės Už BK 284 straipsnyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui gali bÅ«ti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arba areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė. Už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjo yra numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areÅ¡tas.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – V. U. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje), veikos padarytos tyčia.

Atsižvelgiama į kaltinamojo V. U. asmenybę: teistas, šias nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, nedirba ir nuolatinių pajamų negauna, registruotas Užimtumo tarnyboje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Gydytas (duomenys neskelbtini) centre. Byloje pateikta Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V.

U. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

BK 284 straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dviejų metų. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje kaltinamajam V. U. skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis, didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymÄ skirtina areÅ¡to bausmė, nustatant jos dydį, artimÄ BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam areÅ¡to bausmės maksimaliam dydžiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, numatančiu, kad viena areÅ¡to para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, ir V. U. skirtina subendrinta – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl V. U. taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Teismui sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe.

Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Teismas, svarstydamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimÄ , galimas be realaus bausmės atlikimo.

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymÄ . Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimÄ nuteistajam taikyti tik vienÄ kartÄ , nors pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014).

V. U. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų visiÅ¡kai pripažįsta ir dėl tokio savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. U. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , remiantis oficialiais duomenis – V. U. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, realiai vykdant laisvės atėmimo bausmę bÅ«tų ne tik apriboti kaltinamojo socialiniai ryÅ¡iai, bet ir nukentėtų jo interesai, Å¡eimos materialinė gerovė.

Teismo vertinimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartÄ atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryÅ¡iai ir tokiu bÅ«du individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ . Ä®vertinus nusikalstamos veikos sunkumÄ , kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skirtinÄ bausmę įskaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinojo sulaikymo metu nuo 2021 m. gruodžio 23 d., 01.10 val., iki 2021 m. gruodžio 23 d., 12.45 val. (2 t. 28, 29 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu V. U. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - naikintina (2 t. 26, 31 b. l.).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 174,81 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį. 2022 m. sausio 4 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (1 t. 56-60 b. l.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 174,81 Eur žala nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiÅ¡kė 107,92 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį. 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (1 t. 71-75 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 107,92 Eur žala (BPK 115 straipsnio 1 dalis). 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu G.

P. pripažintas nuketėjusiuoju. 2021 m. gruodžio 3 d. G. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 38, 39 b. l.). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam G.

P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis teikdamas civilinį ieÅ¡kinį dėl jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo jokių duomenų, jog dėl jo atžvilgiu padarytos veikos bÅ«tų likę reikÅ¡mingi liekamieji padariniai. Savaime suprantama, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ , patyrė nepatogumų. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , taip pat atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

V. U. nedirba ir jokių pajamų negauna. Teismas, įvertinęs neturinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkina iÅ¡ dalies ir mano, kad nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo priteistina 300 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu 300 eurų suma bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Dėl daiktinių įrodymų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuo objektų tyrimo likusius baltos spalvos miltelius (0,658 g) supakuotus į plastikinį uždaromÄ maiÅ¡elį, saugomus PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t. 186-192 b.l.) ir penkis vokus su likusiais tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis, supakuotus į vokÄ , perduotus saugojimui į VA VPK saugyklÄ (1 t. 193-195 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diskÄ , saugomÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-1572-865/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- n u s p r e n d ž i a : V. U. (V. U.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. V. U. (V. U.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 (trisdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti, iÅ¡ dalies sudedant, ir V. U. (V. U.) paskirti subendrintÄ - 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. U. (V. U.) paskirti galutinę subendrintÄ 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. gruodžio 23 d., 01.10 val., iki 2021 m. gruodžio 23 d., 12.45 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu V. U. (V. U.) atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma atlyginti 174,81 Eur turtinę žalÄ tenkinti visiÅ¡kai ir nurodytÄ turtinę žalÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo V. U. (V. U.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma atlyginti 107,92 Eur turtinę žalÄ tenkinti visiÅ¡kai ir nurodytÄ turtinę žalÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo V. U. (V. U.). IÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiojo G.

P. civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ V. U. (V. U.) priteisti G. P. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamajam V. U. (V. U.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Å¡iam įsiteisėjus – panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuo objektų tyrimo likusius baltos spalvos miltelius (0,658 g), supakuotus į plastikinį uždaromÄ maiÅ¡elį ir penkis vokus su likusiais tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis, supakuotus į vokÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diskÄ , saugomÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-1572-865/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irma Randakevičienė