AS-146-375-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLaikinai direktoriaus pareigas einantis gamybos vadovas A. D. objektyviai negalėjo nuo Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo gavimo momento (2012 m. kovo 5 d.) pradėti tinkamai realizuoti teisės apskųsti šį sprendimą, kadangi šis mokestinis ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus truko jau dvejus metus, bylos apimtis yra didelė, laikinasis direktorius nedalyvavo atliekant mokestinį patikrinimą, nagrinėjant ginčą ikiteisminėje stadijoje, nebuvo susipažinęs su patikrinimo rezultatais ir ginčo eiga, neturėjo specialių žinių.
Legislator headnote
AI generatedAS-146-375-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vandens linija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vandens linija“) 2012 m. balandžio 12 d. paštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą (b. l. 4-8), kuriame prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2011 m. kovo 16 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM320016M, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-393 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 5-119 (7-262/2011).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS146-375/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01052-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens linija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens linija“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vandens linija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vandens linija“) 2012 m. balandžio 12 d. paštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą (b. l. 4-8), kuriame prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2011 m. kovo 16 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM320016M, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-393 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 5-119 (7-262/2011).
Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 1-3). Prašyme nurodė, kad dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo ne kartą teiravosi telefonu, tačiau buvo paaiškinta, jog sprendimas dėl UAB „Vandens linija“ pateikto skundo bus priimtas per teisės aktuose nustatytą terminą ir sprendimas pareiškėjui bus išsiųstas registruotu paštu. Teigė, jog nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. kovo 8 d. įskaitytinai UAB „Vandens linija“ direktoriui S. B. buvo suteiktos kasmetinės atostogos.
Paaiškino, kad Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. S-23 (7-262/2011) (toliau – ir 2012 m. vasario 14 d. sprendimas) registruotu paštu pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. kovo 5 d., t. y. direktoriaus S. B. kasmetinių atostogų metu. Apie minėtą sprendimą bendrovei tapo žinoma tik 2012 m. kovo 9 d., todėl pareiškėjui objektyviai sutrumpėjo terminas pateikti skundą. Paaiškino, kad tarp pareiškėjo UAB „Vandens linija“ ir mokesčių administratoriaus kilo ginčas dėl Europos Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio tam tikrų sąvokų turinio (konkrečiu atveju – „duomenys, kuriuos galima gauti Bendrijoje“), tačiau šios sąvokos turinys nėra aptartas ir nebuvo analizuotas nei Lietuvos teismų praktikoje, nei akademiniame lygmenyje.
Pareiškėjas teigė, kad esant minėtoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad mokestinis ginčas sprendžiamas vadovaujantis tarptautinės teisės bei Europos Sąjungos teisės normomis, pagrįstai laikytina, kad tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus kilęs mokestinis ginčas teisine prasme yra sudėtingas, todėl skundui pateikti objektyviai nepakako Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) nustatyto 20 dienų termino. Nurodė, jog, susipažinus su Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimu, dėl duomenų, svarbių mokestiniame ginče bei reikalingų skundui parengti, buvo nuspręsta nedelsiant pakartotinai kreiptis į prekes, dėl kurių muitinės vertės nustatymo kilo mokestinis ginčas, pardavusią Kinijos Liaudies Respublikos įmonę „Yantai Evertrust Hardvvare Co“.
Kadangi nuo 2010 metų su minėta įmone pareiškėjo nesiejo prekybiniai santykiai, iš šios įmonės iki 2012 m. kovo 26 d. nebuvo gautas atsakymas į elektroniniu paštu pateiktus klausimus. Pareiškėjas paaiškino, kad rūpimus klausimus (prekių deklaravimo eksportui Kinijos Liaudies Respublikoje specifiką ir ypatumus) preliminariai išsiaiškino per kitus Kinijos Liaudies Respublikos gamintojus jau po 2012 m. kovo 26 d.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Vandens linija“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas rezoliucinėje skundo dalyje prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 5-119 (7-262/2011), tačiau prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, jog į teismą kreipiasi nesutikdamas su Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimu. Teismas nustatė, kad Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimu buvo patvirtintas Muitinės departamento 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-393, kurį pareiškėjas taip pat prašo panaikinti, todėl padarė išvadą, jog būtent su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka, o skundo rezoliucinėje dalyje Mokestinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo data ir numeris, teismo nuomone, klaidingai nurodyti padarius rašymo apsirikimo klaidą, pareiškėjas UAB „Vandens linija“ į teismą kreipėsi dėl 2012 m. vasario 14 d. sprendimo panaikinimo.
Teismas nurodė, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog ginčijamą Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą gavo 2012 m. kovo 5 d., todėl į teismą dėl šio sprendimo galėjo kreiptis iki 2012 m. kovo 26 d. įskaitytinai. Pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2012 m. balandžio 12 d., t. y. praleidus 20 dienų skundo padavimo terminą.
Pareiškėjo nurodomos skundo padavimo termino praleidimo priežasties – direktoriaus atostogų – teismas nelaikė šiam terminui atnaujinti svarbia priežastimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl, suteikus įmonės vadovui kasmetines atostogas, turėjo būti paskirtas atsakingas asmuo, kuriam laikinai būtų suteikti įmonės vadovo įgaliojimai, įskaitant ir skundo parengimą teismui. Iš teismui pateiktų dokumentų buvo matyti, kad 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 12/02 gamybos direktorius A. D. nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. kovo 8 d. buvo paskirtas laikinai eiti UAB „Vandens linija“ direktoriaus pareigas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos kitos skundo termino praleidimo priežastys dėl mokestinio ginčo teisine prasme sudėtingumo, pakartotinio kreipimosi į prekes, dėl kurių muitinės vertės nustatymo kilo mokestinis ginčas, pardavusią Kinijos Liaudies Respublikos įmonę „Yantai Evertrust Hardvvare Co“, yra subjektyvios, todėl taip pat negali būti pakankamos praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti.
Teismas pažymėjo, jog Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, todėl UAB „Vandens linijos“ vadovybei elgiantis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, pareiškėjas turėjo galimybę paduoti skundą teismui nepraleidęs įstatymo numatyto 20 dienų termino. Įvertinęs UAB „Vandens linija“ nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė ne nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, todėl tenkinti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti nebuvo pagrindo. Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III. Pareiškėjas UAB „Vandens linija“ atskiruoju skundu (b. l. 48-51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo paduoti.
Skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
1) Laikinai direktoriaus pareigas einantis gamybos vadovas A. D. objektyviai negalėjo nuo Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo gavimo momento (2012 m. kovo 5 d.) pradėti tinkamai realizuoti teisės apskųsti šį sprendimą, kadangi šis mokestinis ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus truko jau dvejus metus, bylos apimtis yra didelė, laikinasis direktorius nedalyvavo atliekant mokestinį patikrinimą, nagrinėjant ginčą ikiteisminėje stadijoje, nebuvo susipažinęs su patikrinimo rezultatais ir ginčo eiga, neturėjo specialių žinių.
2) Kauno teritorinės muitinės 2011 m. kovo 16 d. ataskaitoje Nr. 1KM320016M nurodyta, jog pareiškėjas UAB „Vandens linija“ bendradarbiavo su mokestį patikrinimą atliekančiais pareigūnais, operatyviai teikė visus reikiamus dokumentus, informaciją. Anot pareiškėjo, mokestinio ginčo faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai, sąžiningai ir atsakingai įgyvendino savo teises mokestiniame ginče, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjo UAB „Vandens linija“ įstatyminis atstovas – direktorius S. B. – elgėsi rūpestingai ir apdairiai, domėjosi mokestinio ginčo eiga, o kasmetinių atostogų išėjo nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad tuo metu dėl UAB „Vandens linijos“ buvo priimtas nepalankus Mokestinių ginčų komisijos sprendimas.
3) Terminas pareiškėjui paduoti skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo sutrumpėjo dėl objektyvių priežasčių. Taip pat pakartoja, jog tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilęs ginčas yra sudėtingas, papildomus įrodymus reikėjo gauti iš Kinijos Liaudies Respublikos subjektų.
4) Skundo padavimo terminą praleido nežymiai. Mano, jog, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, iš esmė sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių savo teisių, t. y. teisės kreiptis į teismą.
5) Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, nenagrinėjo ir nevertino nurodytų aplinkybių kompleksiškai, kai kurių aplinkybių apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra be motyvų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Šios administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą ir šį skundą atsisakyta priimti, teisėtumas bei pagrįstumas.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 3 d.).
Byloje nėra ginčo, kad skundas teismui dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. kovo 5 d., turėjo būti paduotas iki 2012 m. kovo 26 d., tačiau skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) 2012 m. balandžio 12 d., t. y. praleidęs nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą, ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo netenkino.
Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.
Kaip jau buvo nustatyta, skundas teismui dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2012 m. kovo 26 d. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad UAB „Vandens linija“ direktoriui S. B. atostogos nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. kovo 8 d. buvo suteiktos 2012 m. vasario 27 d. įsakymu (b. l. 35). UAB „Vandens linija“ direktorius 2012 m. vasario 27 d. įsakymu paskyrė gamybos direktorių A. D. nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 kovo 8 d. laikinai eiti direktoriaus pareigas (b. l. 34). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. kovo 5 d., o jau 2012 m. kovo 9 d. po kasmetinių atostogų į darbą grįžo UAB „Vandens linija“ direktorius S. B.. Taigi net jeigu ir būtų laikoma, jog laikinai direktoriaus pareigas ėję gamybos vadovas A. D. objektyviai negalėjo nuo Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo gavimo momento (2012 m. kovo 5 d.) pradėti tinkamai realizuoti teisės apskųsti šį sprendimą, iki termino apskųsti minėtą Mokestinių ginčų komisijos sprendimo pabaigos, t. y. iki 2012 m. kovo 26 d., buvo likę daug laiko, ir dėl direktoriaus S. B. atostogų skundo padavimo terminas jeigu ir sutrumpėjo, tai labai nežymiai, t. y. 4 dienomis, todėl UAB „Vandens linijos“ direktoriui grįžus iš atostogų ir veikiant apdariai bei rūpestingai, buvo galima tinkamai pasinaudoti apskundimo teise.
Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 5 straipsnyje reglamentuojama teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-905/2011). Pabrėžtina, jog įstatyme numatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis), nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido nežymiai, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2012 m. kovo 26 d., o pareiškėjas jį padavė tik 2012 m. balandžio 12 d., t. y. pavėlavęs daugiau nei dvi savaites.
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, taip pat iš atskirojo skundo argumentų, svarbiomis priežastimis, objektyviai sukliudžiusiomis jam per įstatyme numatytą terminą kreiptis į teismą pareiškėjas nurodo skundo medžiagos sudėtingumą, sunkumus išsireikalaujant įrodymus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šie argumentai negali pateisinti minėto delsimo paduoti skundą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo UAB „Vandens linija“ atstovams ginčo situacija jau buvo žinoma, todėl pareiškėjo atstovai, siekdami tinkamai apginti UAB „Vandens linija“ galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir operatyviai. Tai, jog pareiškėjas aktyviai, sąžiningai ir atsakingai įgyvendino savo teises mokestiniame ginče, bendradarbiavo su mokestį patikrinimą atliekančiais pareigūnais, operatyviai teikė visus reikiamus dokumentus taip pat negali būti laikomos aplinkybėmis, pateisinančiomis praleistą skundo padavimo terminą, kadangi, kaip numatyta ABTĮ 34 straipsnyje, svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą, ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė nuo pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą, pareiškėjas nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti savo teises, pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų pažeidimas. Be to, pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas kompleksiškai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateikė motyvuotas prašymo atnaujinti praleistą skundo terminą netenkinimo išvadas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens linija“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas