744ad8ee-db5c-4c30-9dfd-9a79dc623fc7 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vyto Miliaus, Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų A.

A. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektros instaliacija“ ieškinį atsakovams A. A. ir A. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir vienašalės restitucijos taikymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. K. . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. ieškovas UAB „Elektros instaliacija“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama direktoriaus P. K. , ir atsakovas A.

A. sudarė preliminariÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo (toliau – Preliminari sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. parduoti, o bendrovė – už 399 700 Lt nupirkti 10000/21881 dalis 2,1881 ha dydžio miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Notarine tvarka žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp bendrovės, atstovaujamos direktoriaus P. K. , ir atsakovų A.

A. ir A. A. buvo sudaryta 2008 m. gruodžio 12 d. (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis). 2009 m. sausio 29 d. bendrovės kreditorių pareiÅ¡kimų pagrindu teismas iÅ¡kėlė bendrovei bankroto bylÄ . IeÅ¡kovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus, vertinimu, nurodyti sandoriai tebuvo nesÄ Å¾iningas bÅ«das perimti nemokios bendrovės pinigines lėšas, taip iÅ¡vengiant atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais. Bendrovei įgytas turtas buvo nereikalingas ir negalėjo bÅ«ti panaudotas pelnui gauti. Turtas įgytas už kainÄ , kuri keliasdeÅ¡imt kartų virÅ¡ijo turto rinkos vertę (pagal VÄ® „Registrų centras“ pažymÄ Å¾emės sklypo dalies indeksuota vertė Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu siekė 10 722 Lt, o pagal bankroto administratoriaus užsakymu UAB „Liturta“ atliktÄ turto vertinimÄ Å¾emės sklypo dalies rinkos vertė Preliminarios sutarties sudarymo metu siekė 6 000 Lt).

Be to, Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta bendrovei esant iÅ¡ esmės nemokiai, nes jau po mėnesio bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovo nuomone, sandoriai buvo prieÅ¡ingi bendrovės veiklos tikslams, sudaryti Å¡alims piktavaliÅ¡kai susitarus bei pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Dėl Å¡ių priežasčių Preliminari sutartis ir Pirkimo-pardavimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.81, 1.82, 1.91, 6.66 straipsnių pagrindu ir taikoma vienaÅ¡alė restitucija, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų 399 700 Lt bei paliekant žemės sklypÄ ieÅ¡kovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismo pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento PreliminariÄ sutartį ir Pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų 399 700 Lt.Teismas sprendė, kad byloje buvo įrodytos visos CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) nustatytos sÄ lygos. Pirkimo-pardavimo sutarties metu parduodamo sklypo dalies vertė pagal VÄ® „Registrų centras“ pažymÄ buvo 10 722 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 35 510 Lt; viso 2,1881 ha dydžio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė VÄ® „Registrų centras“ duomenimis buvo 77 701 Lt.

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartyje, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, konstatuota, kad 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovės skolos kreditoriams sudarė 1 029 880 Lt, o turto vertė – 1 030 278 Lt. Tai leidžia spręsti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu – 2008 m. balandžio 1 d. bei 2008 m. gruodžio 12 d. – bendrovė taip pat buvo nemoki. Teismas nurodė, kad nors bendrovės veikla buvo iš dalies susijusi su statybų verslu, tačiau tiesiogiai statybų veiklos bendrovė nevykdė.

Trečiasis asmuo P. K. nurodė, kad bendrovė ketino pradėti šį verslÄ , ruošė gyvenamųjų namų rajono projektÄ . Pateiktas verslo planas iÅ¡ dalies patvirtina, kad toks projektas buvo ruoÅ¡iamas, tačiau iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ duomenų matyti, kad bendrovė įsigijo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuriame, nepakeitus jo paskirties, statybos negalėjo bÅ«ti vykdomos. MinėtÄ aplinkybę bendrovei privalėjo nurodyti atsakovai, tačiau ir pati bendrovė, kaip pirkėja, privalėjo bÅ«ti apdairi.

Nors trečiasis asmuo nurodė, kad sklypo paskirtis galėjo bÅ«ti pakeista, tačiau nepateikė įrodymų, kad sandorių sudarymo metu dėl sklypo paskirties bÅ«tų kreiptasi į valstybės institucijas ir Å¡is klausimas bÅ«tų buvęs palankiai sprendžiamas. Teismas pažymėjo, kad Preliminarioje sutartyje žemės sklypo kaina buvo nustatyta ženkliai didesnė nei jo vertė. Nors atsakovai teigė, kad 2008 m. nekilnojamojo turto kainos buvo iÅ¡augusios, ženkliai didesnės nei VÄ® „Registrų centras“ dokumentuose nurodyta sklypo vertė, tačiau duomenų, jog Preliminarios sutarties sudarymo metu Å¡alys įvertino žemės sklypÄ ar parduodamÄ jo dalį, nebuvo pateikta.

Atsakovai taip pat nurodė, kad žemės sklypas yra geroje vietoje, arti kelio, jÅ«ros, tačiau neginčijamų duomenų, jog žemės sklypo vertė be komunikacijų, nesant pakeistai žemės paskirčiai, Å¡alių buvo įvertinta teisingai, nėra. Aplinkybė, kad sklypas buvo parduotas iÅ¡simokėtinai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jo vertė kelis kartus padidėjo. Teismas nurodė, kad iÅ¡ nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ matyti, jog nuo 2008 m. pradžios bendrovė nevykdė įsipareigojimų valstybės (savivaldybės) biudžetui, dėl iÅ¡ieÅ¡kojimų buvo kreiptasi į antstolių kontoras, todėl konstatuotina, kad esant sunkiai bendrovės bÅ«klei jos vadovas R.

K. , sudarydamas PreliminariÄ sutartį bei bendrovės vardu priimdamas įsipareigojimÄ už didelę kainÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ , kuris tuo metu buvo menkavertis, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 19 straipsnio 8 dalies nuostatas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ä®sigytas turtas bendrovės materialinės padėties nepagerino, prieÅ¡ingai, bendrovė, sumokėdama lėšas už turtÄ , kuriuo negalėjo realiai naudotis pagal bendrovės realiai vykdomÄ veiklÄ , neteko lėšų, kuriomis galėjo plėtoti veiklÄ ar iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Tokiu bÅ«du buvo sumažintas turtas, į kurį buvo galima tiesiogiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kreditorių reikalavimams patenkinti. Ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovė buvo skolinga darbuotojams, valstybės institucijos ir kitiems kreditoriams. Be to, įsigijus sklypÄ , ne tik sumažėjo bendrovės turto, kas turėjo įtakos nemokumui bei atsiskaitymui su kreditoriais, tačiau buvo pažeisti ir bendrovės interesai – buvo atimta galimybė ženkliomis lėšomis vystyti verslÄ , nes įsigytas turtas negalėjo bÅ«ti nedelsiant naudojamas, o bendrovės ateities planų įgyvendinimas, esant bendrovei nemokiai, buvo nerealus.

Teismas konstatavo, kad sudaryti sandoriai sumažino ne tik bendrovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau buvo prieÅ¡ingi bendrovės veiklos tikslams, prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl nepaneigti ieÅ¡kovo teiginiai, kad, sudarydamos sandorį, Å¡alys veikė nesÄ Å¾iningai, susitarusios, siekdamos iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, sumokant už žemės sklypÄ 66 kartus didesnę kainÄ , nei jis buvo įvertintas UAB „Liturta“ (CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 str.).

Nors atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovo pateiktu sklypo vertinimu, kurį atliko UAB „Liturta“, ir teigė, kad nustatyta vertė visiÅ¡kai neatitinka realios sklypo dalies vertės, kad ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis jo vertė yra 77 701 Lt, tačiau atsakovų nurodyta vertė yra viso 2,1881 ha dydžio sklypo, o ne jo dalies, kuriÄ Ä¯sigijo bendrovė, vertė. Atsakovo A. A. pateiktas UAB „Ober-Haus“ atliktas sklypo dalies įvertinimas 200 000 Lt suma 2009 m. gruodžio 1 d. duomenimis taip pat patvirtina, kad sandorių sudarymų metu ginčo sklypo kaina neatitiko jo vertės. Atsakovų praÅ¡yta skirta ekspertizė žemės sklypo rinkos kainai nustatyti nebuvo atlikta dėl atsakovų kaltės, kas leidžia konstatuoti, kad atsakovai neįrodė, jog parduoto sklypo kaina atitiko jo vertę sandorių sudarymo metu.

Teismas sprendė, kad, įvertinus, jog parduoto turto kaina nepagrįstai užaukÅ¡tinta ir tai buvo suprantama tiek bendrovės vadovui R. K. , tiek ir atsakovams, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys veikė nesÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, todėl atsakovų interesai negali bÅ«ti ginami. Remdamasis paminėtais motyvais, teismas konstatavo, kad, pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, taikytina vienaÅ¡alė restitucija (CK 6.145 str.). Nors atsakovai teigė, kad, sudarant sandorius, jiems nebuvo žinomas bendrovės mokumas, teismas Å¡iuos teiginius vertino kritiÅ¡kai, nes, teismo nuomone, parduodami žemės sklypÄ didele kaina, atsakovai neabejotinai domėjosi bendrovės galimybe atsiskaityti su jais, todėl neatmestina, jog domėjosi bendrovės mokumu ir jos kreditoriais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas A. A. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Nebuvo sÄ lygų actio Pauliana taikymui. IeÅ¡kovas, atstovaujamas bankroto administratorius, neįrodė turįs neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. IeÅ¡kovas privalėjo pateikti duomenis, kas buvo bendrovės kreditoriai ir kokio dydžio reikalavimo teises jie turėjo į bendrovę sandorių sudarymo metu, taip pat, ar tie reikalavimai nebuvo iÅ¡nykę ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu, tačiau to nepadarė.

Šiuo atveju remtis 2009 m. sausio 29 d. teismo nutartimi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo negalima, nes iš jos neina nustatyti, kokie dydžio įsiskolinimai ir kokiems kreditoriams buvo sandorių sudarymo metu (sandoriai sudaryti 2008 m., o nutartyje vertinta 2007 m. bendrovės finansinė padėtis). Ieškovas taip pat neįrodė, kad sandoriai pažeidė kreditorių interesus. Visų pirma nebuvo nurodyta, kokių konkrečių kreditorių teisės buvo pažeistos. Antra, nėra pagrindo pripažinti, kad sandorių sudarymo metu bendrovė buvo nemoki ar nemokia tapo dėl sandorių sudarymo.

Tuo metu bendrovė turėjo laikinų finansinių sunkumų, tačiau nebuvo nutraukusi Å«kinės komercinės veiklos, prieÅ¡ingai, intensyviai jÄ plėtojo, kÄ paliudija 2008 m. sudarytas verslo planas. Trečia, negalima teigti, kad dėl sandorių sudarymo ženkliai sumažėjo bendrovės turimas turtas, iÅ¡ kurio ateityje bÅ«tų tenkinami kiti kreditorių reikalavimai. Bendrovės turto masė, palyginti su turimais įsipareigojimais kreditoriams, realiai nepasikeitė, jos finansinė padėtis liko tokia pati.

Sandoriais bendrovė investavo į nekilnojamÄ jį turtÄ . Jei ne nekilnojamojo turto krizė, investicija bÅ«tų sėkminga. Å iuo atveju teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino UAB „Ober-Haus“ atliko turto vertinimo, pagal kurį žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. balandžio mėn. galėjo bÅ«ti apie 200 000 Lt. Nebuvo pagrindo preziumuoti ir Å¡alių sÄ Å¾iningumo. Atsakovų su bendrove nesiejo jokie ryÅ¡iai, jie neturėjo pagrindo abejoti sandoriais ir juos papildomai tikrinti.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Sandoriai sudaryti įstatymo nustatyta forma, turėti visi būtini įgaliojimai.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Joks įstatymas nedraudžia sudaryti ginčo pobÅ«džio sandorių.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandoriai prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.). Å iuo pagrindu sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Tuo tarpu teismas nenustatė aplinkybių, rodančių kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ .

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandoriai sudaryti vienos Å¡alies atstovui piktavaliÅ¡kai susitarus su kita Å¡alimi (CK 1.91 str.) Verslo planas, individualių namų projektas, žemės sklypo vieta, tuo metu buvusi ekonominė situacija, dėl kurios nekilnojamojo turto kainos buvo labai aukÅ¡tos, tyčinio susitarimo tarp Å¡alių nebuvimas bei sandorio nenaudingumo nenustatymas neleidžia pripažinti sandorių negaliojančiais Å¡iuo pagrindu.6. IeÅ¡kovas pasirinkto netinkamÄ civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ .

Esant visiÅ¡kai materialinei bendrovės direktoriaus atsakomybei, ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas tuomečiam direktoriui. Å iuo atveju pasirinktas teisių gynybos bÅ«das pažeidžia ne tik CK, bet ir bendruosius protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Tai, kad ginčo sandoriai sudaryti po 12 m. nuo žemė sklypo įsigijimo, įrodo, kad jie buvo atsitiktiniai.7. Teismas turėjo savo iniciatyva skirti ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti, nes pastaroji yra neaiÅ¡ki – byloje yra net keturi skirtingi Å¡io turto vertinimai.

Iš teismo sprendimo negalima suprasti, kodėl buvo remtasi būtent UAB „Liturta“ atliktu vertinimu, o VĮ „Registrų centras“, UAB „Ober-Haus“ ir pačių sandorių šalių nustatyta žemė sklypo vertė atmetama.

8. Teismo nutartis, kuria buvo paskirtas ieÅ¡kinį bendrovės vardu pateikęs bankroto administratorius, pagal skundžiamÄ sprendimÄ Ä¯siteisėjo tik 2010 m. vasario 9 d., todėl kyla pagrįstų abejonių, ar bankroto administratorius turėjo visus įgaliojimus pareikÅ¡ti šį ieÅ¡kinį 2009 m. Apeliantė A. A. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir apeliantės atžvilgiu.Apeliantės teigimu, skundžiama sprendimo dalis yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.

Preliminarios sutarties Å¡alimi buvo tik atsakovas A. A. , kuriam iki Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir buvo sumokėta visa žemės sklypo kaina. Pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ esmės buvo įvykdyta tik turto perdavimo pareiga. Žemės sklypas yra asmeninė atsakovo A. A. nuosavybė, nes jis buvo įgytas iÅ¡ asmeninių lėšų asmeniniam naudojimui (verslui) (CK 3.89 str. 1 d. 5 p., 7 p.). Faktas, kad, sudarydamas Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas perleido savo asmeninį turtÄ ir veikė tik už save, įrodo, jog apeliantė sandorių sudaryme nedalyvavo ir apie juos nežinojo.

Kadangi apeliantės su ieškovu nesiejo prievoliniai santykiai, ji ginčo sandorių pagrindu nieko negavo, apeliantės atžvilgiu restitucija negalėjo būti taikoma (CK 6.145 str. 1 d.). Ieškovas BUAB „Elektros instaliacija“ prašo atmesti apeliacinis skundus. Atsiliepime nurodoma, kad sandoriai pažeidė bendrovės kreditorių teises. 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovė iš esmės jau buvo nemoki, sandorių sudarymo metu buvo skolinga kreditoriams, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo.

Be to, įsigijus menkavertį žemės sklypÄ , ženkliai sumažėjo bendrovės galimybės atsiskaityti ne tik su sandorių metu buvusiais kreditoriais, bet ir su vėliau atsiradusiais kreditoriais, tad aptariami sandoriai pažeidė visų kreditorių interesus. Pažymima, kad ginčo sandoriai tebuvo siekis sudaryti teisėtumo iliuzijÄ â€“ realiai buvo norima pasisavinti bendrovės lėšas, žinant, kad bendrovė bankrutuos. IeÅ¡kovas turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Buvo nuspręsta ginčyti sandorius, nes jų Å¡alys tikėjosi, kad nebus reikalaujama restitucijos, be to, buvęs bendrovės vadovas neturi turto, todėl reikalavimas atlyginti žalÄ iÅ¡ jo bÅ«tų neefektyvus. Atsakovė A. A. nepaneigia prezumpcijos, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, toks jos argumentas nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme.Teismas, sprendime nurodydamas, kad nutartis dėl bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2010 m. vasario 9 d., padarė raÅ¡ymo klaidÄ â€“ Å¡i nutartis įsiteisėjo 2009 m. vasario 9 d.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl ginčo esmėsTeisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, visiškai pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.Pirmas dalykas, sukeliantis pagrįstų abejonių ginčo sandoriais, yra šalių sutarta žemės sklypo dalies kaina – 399 700 Lt. Žemės sklypo paskirtis yra miškų ūkio, ir tokios paskirties įsigytos sklypo dalies rinkos vertė sandorių sudarymo metu pagal byloje esančius įrodymus svyravo nuo 6 000 Lt iki 35 510 Lt (T. 1, b. l. 9, 23).

Apeliantų pateiktoje UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje sklypo dalis vertinta darant prielaidÄ , kad ji bus naudojama gyvenamajai paskirčiai (T. 1, b. l. 117), nors byloje nėra duomenų, jog pradinę sklypo paskirtį bÅ«tų buvę mėginta keisti (T. 1, 141). Kita vertus, netgi pripažinus, kad sklypo paskirtis galėjo bÅ«ti pakeista į nurodytÄ , apeliantų pasirinkto turto vertintojo nustatyta sklypo dalies rinkos vertė – 200 000 Lt – yra dvigubai mažesnė nei ginčo sandorių Å¡alių nustatyta jos kaina.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių taip padidinti kainÄ , nėra. Apeliantų praÅ¡yta teismo ekspertizė sklypo dalies rinkos vertei nustatyti nebuvo skirta dėl pačių apeliantų veiksmų (T. 1, b. l. 144-145, 156-158, 206-204; T. 2, b. l. 12), todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai bylÄ sprendė remdamasis joje esančiais turto vertės įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 90 str.). Teismo nutartis iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ Ä¯rodo, kad dar 2007 m. pabaigoje bendrovė buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme (T 1, b. l. 6).

Pastebėtina, kad šios išvados bendrovė, tuo metu vadovaujama P. K. , neginčijo. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje taip pat yra įrodymų, kad ginčo sandorių sudarymo metu bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir šie įsipareigojimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo: kreditorius Panevėžio apskrities VMI nuo 2008 m. kovo mėn. buvo ėmęsis priverstinių mokesčių nepriemokos išieškojimo veiksmų, iki 2008 m. rugsėjo mėn. buvo išieškota tik 33 688,29 Lt ir bendrovė jau tuo metu buvo įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo, šio kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas siekia 110 570,72 Lt (T. 1, b. l. 6;

T. 2, b. l. 42); kreditoriui UAB „Dogas“ bendrovė buvo įsiskolinusi nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d., šio asmens patvirtintas finansinis reikalavimas siekia 322 691,07 Lt (T. 2, b. l. 43, 126-127). Esant tokioms aplinkybėms, ginčo sandoriai, kuriais buvo įgyta mažų mažiausiai du kartus rinkos vertę viršijanti sklypo dalis, akivaizdžiai pažeidė bendrovės kreditorių interesus, nes sumažino bendrovės turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, masę (CK 6.66 str. 1 d.).Bendrovė ginčo sandorių sudaryti neprivalėjo.

Sunki jos finansinė padėtis, neatsiskaitymas su kreditoriais patvirtina, kad didelių ir ilgalaikių investicijų reikalaujantis verslo plano, su kuriuo buvo susietas žemės sklypo dalies įsigijimas ir kuriame numatyta veikla bendrovei buvo nauja, įgyvendinimas buvo nerealus. Be to, nėra jokių įrodymų, iÅ¡skyrus verslo planÄ ir pirminį, neiÅ¡samų gyvenamųjų namų projektÄ , kad buvo imtasi realių tolimesnių žingsnių planui įgyvendinti (pavyzdžiui, kreiptasi į bankÄ dėl finansavimo).

Minėta, veiksmų pakeisti žemės sklypo paskirtį nebuvo imtasi. Be to, pats sklypas net negalėjo bÅ«ti padalintas į atskirus sklypus (T. 1, b. l. 141). Buvęs bendrovės vadovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ekonominė krizė pasireiÅ¡kė 2008 m. vasarÄ (T. 1, b. l. 65-66), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog mokėjimai pagal PreliminariÄ sutartį buvo tęsiami net po to momento (T. 2, b. l. 151-155), o Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta likus mėnesiui iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Argumentas, kad dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį bendrovė bÅ«tų turėjusi mokėti 100 000 Lt baudÄ , nepateisina tokio elgesio, nes net jÄ sumokėjusi bendrovė bÅ«tų geresnėje padėtyje nei įgijusi sklypo dalį. Taigi nurodytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad bendrovė savo kreditorių atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai.Minėta, apeliantams palankiausiu sklypo dalies vertinimo atveju jos rinkos vertė buvo dvigubai mažesnė nei sutarta kaina. Net ir tokia bendrovės ir apeliantų įsipareigojimų disproporcija leidžia preziumuoti sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ (CK 6.67 str. 1 d. 4 p.).

Šios prezumpcijos apeliantai nepaneigė. Priešingai nei teigiama, esant tokiam turto vertės ir kainos skirtumui, apeliantai, elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai, privalėjo pasidomėti bendrovės padėtimi ir tuo, ar sandoriai nepažeis bendrovės kreditorių interesų. Pirmosios instancijos teismas ginčo sandorius pripažino negaliojančiais ne tik CK 6.66 straipsnio pagrindu, bet ir jų negaliojimo pagrindais įvardino CK 1.80, 1.81, 1.82 ir 1.92 straipsnius. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju užteko remtis CK 6.66 straipsniu, kaip specialiu sandorių negaliojimo pagrindu kitų nurodytų pagrindų atžvilgiu.

Akivaizdu, kad bendrovės kreditorių atžvilgiu nesÄ Å¾iningi ginčo sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei, neatitinka ir pačios bendrovės veiklos tikslų, tačiau papildomas teismo nurodytų negaliojimo pagrindų įvardijimas yra perteklinis. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija dėl nurodytos teismo sprendimo dalies iÅ¡samiau nepasisako.IeÅ¡kovas yra laisvas pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 5 str., CK 1.138 str.). Pripažinus, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkinamas, negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas privalėjo savo teises ginti kitu bÅ«du.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad ieÅ¡kovo vardu ieÅ¡kinį padavęs bankroto administratorius ieÅ¡kinio pateikimo metu tam turėjo visus įgaliojimus (CPK 179 str. 3 d.). Å iuo atveju skundžiame sprendime buvo klaidingai nurodyta teismo nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo data. Apeliantė savo argumentus, kad perleista žemės sklypo dalis buvo asmeninė apelianto nuosavybė, jos su bendrove nesiejo jokie prievoliniai santykiai ir ginčo sandorių pagrindu ji nieko negavo, pateikia tik apeliaciniame skunde, todėl tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ juos atmesti (CPK 306 str. 2 d.).

Kita vertus, apeliantė nurodytų aplinkybių neįrodė. Apeliantė neginčija, kad žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu, todėl preziumuotina, jog Å¡is turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Tokia prezumpcija gali bÅ«ti paneigta tik raÅ¡ytiniais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.), tuo tarpu vien tik apeliantui iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ (T. 2, b. l. 106) neįrodo, kad žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė. Kadangi vieÅ¡ame registre įraÅ¡as apie žemės sklypo priklausymÄ apeliantui padarytas iki CK įsigaliojimo (T. 1, b. l. 37), CK 3.88 straipsnio 3 dalis Å¡iuo atveju netaikytina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d.).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta veikiant jos apeliantui iÅ¡duoto notarinio įgaliojimo pagrindu (T. 1, b. l. 8), todėl negalima sutikti, kad apeliantė nežinojo apie ginčo sandorius. Nurodyta leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restitucijÄ ir apeliantės atžvilgiu.SprendimÄ taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ teismas grindė iÅ¡vada, kad sandorio Å¡alys elgėsi nesÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu. Tokia iÅ¡vada yra pagrįsta, tačiau ji nesudaro pagrindo netaikyti dviÅ¡alės restitucijos (CK 6.145 str.).

Tuo atveju, kai sandoris, kuriuo pažeidžiami skolininko kreditoriaus interesai, yra atlygintinas, pripažinti jį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik nustačius kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ (CK 6.66 str. 2 str.), tačiau ir tokiu atveju įstatymas nenumato vienaÅ¡alės restitucijos taikymo. Nagrinėjame situacija taip pat nėra iÅ¡skirtinė panaÅ¡aus pobÅ«džio bylų kontekste, todėl teismas privalėjo taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ .Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atsakovų daugetÄ , taip pat nepagrįstai nenurodė, kokiomis dalimis iÅ¡ jų priteistina bendrovės sumokėta žemės sklypo dalies kaina (CPK 274 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo paneigta, jog Å¡io turto dalis priklausė apeliantams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turto kaina iÅ¡ jų priteistina solidariai (CK 3.109 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl pakeičia tik sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir kainos priteisimo iÅ¡ apeliantų pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi apeliantų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus sprendimÄ , laikytina, kad buvo tenkinta 2/3 ieÅ¡kinio reikalavimų ir 1/3 apeliacinių skundų reikalavimų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos remiantis Å¡iomis proporcijoms (CPK 93, 96 str.). IeÅ¡kovas, jei nebÅ«tų atleistas nuo žyminio mokesčio, už ieÅ¡kinį bÅ«tų turėjęs sumokėti 7 997 Lt. Valstybė taip pat patyrė 100 Lt dydžio iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Visų Å¡ių iÅ¡laidų atitinkama dalis – 5 398 Lt – valstybei lygiomis dalimis priteistina iÅ¡ apeliantų.

Ä®rodymų apie Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimÄ pakeisti, iÅ¡dėstant sprendimo rezoliucinę dalį taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti 2008 m. balandžio 1 d. preliminariÄ ja sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir 2008 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiomis nuo sudarymo momento.Taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , priteisiant ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektros instaliacija“ solidariai iÅ¡ atsakovų A.

A. ir A. A. 399 700 Lt (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius ir septynis Å¡imtus litų), o atsakovams A. A. ir A. A. iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektros instaliacija“ – 10000/21881 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų A. A. ir A. A. po 2 699 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovų A. A. ir A. A. atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo“. TeisėjaiVytas Milius Vigintas ViÅ¡inskis Egidijus Žironas