2015-12-17 Nr. AB-24606-3-61-3-00801-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1152-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00801-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.4; 9.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI), atlikusi pareiškėjo A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2006 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą patikrinimą, 2012 m. kovo 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-7, kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiavo 272 091 Lt GPM.

Kauno AVMI 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-124 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiuota 269 297 GPM, patvirtino 124 038 Lt GPM delspinigių ir paskyrė 26 930 Lt GPM baudos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - ir VMI, atsakovas) 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 68-135 pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Mokestinė ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), atsižvelgdama į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 8 d. pasiūlymą VMI dėl mokestinio tyrimo užbaigimo, pasirašant susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų, 2012 m. rugsėjo 4 d. protokoliniu sprendimu, įtvirtintu 2012 m. rugsėjo 4 d. posėdžio protokolu Nr. PP-209(7-164/2012), nusprendė pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdyti, kol bus pasirašytas susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio ar atsisakyta pradėti susitarimo pasirašymo procedūrą. VMI 2012 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (24.10-31-5)-R-9514 informavo MGK, kad nutraukė derybas su pareiškėju bei informavo R. G., jog nėra pagrindo pradėti derybų dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio.

MGK 2013 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. S-11(7-164/2012) panaikino VMI 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 68-135 ir perdavė pareiškėjo skundą VMI nagrinėti iš naujo.

VMI, vykdydama MGK 2013 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. S-11(7-164/2012), iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities VMI 2014 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-124 ir 2014 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 68-49 jį patvirtino, atleido pareiškėją nuo 124 038 Lt delspinigių ir neatleido nuo 26 930 Lt baudos.

MGK 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. S-11(7-84/2013) patvirtino VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 68-49.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti MGK 2014 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S-11(7-84/2013); 2) pakeisti VMI 2013 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 68-49 pareiškėjui papildomai apskaičiuotas sumas ir vietoje 272 091 Lt GPM sumos apskaičiuoti 58 566 Lt GPM sumą; 3) panaikinti VMI 2013 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 68-49 dalį dėl pareiškėjui paskirtos 27 209 Lt GPM baudos; 4) panaikinti Kauno AVMI 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-124; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad pareiškėjas pagal 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pardavė 150 UAB „Global Petroleum“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų, iš kurių 6 buvo įsigijęs iki 1999 m., o 144 – 2005 m. gegužės 1 d. 6 akcijų pardavimas buvo priskirtas prie neapmokestinamųjų pajamų. MGK ir VMI nusprendė, kad akcijų pardavimo metu visų 150 Bendrovės akcijų pardavimo kaina buvo vienoda, todėl prie neapmokestinamųjų pajamų už parduotas 6 UAB „Global Petroleum“ akcijas priskyrė 153 000 Lt. Kitą dalį gautų pajamų pripažino apmokestinamosiomis pajamomis, nuo kurių apskaičiavo mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas.

Pareiškėjas tvirtino, kad iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytų akcijų vertė negali būti prilyginta akcijų, įgytų po Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo 2005 m. gegužės 1 d., vertei. Tą patvirtina specialistų-ekspertų išvada – UAB „Auditas ir konsultacijos“ vertinimo ataskaita (toliau – ir Išvada). Iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytų 6 paprastųjų vardinių akcijų vertė 2005 m. gegužės 1 d. buvo 3 000 000 Lt, arba 500 000 Lt vienai akcijai. Įstatinio kapitalo padidinimas 300 000 Lt buvusių 6 UAB „Global Petroleum“ akcijų vertės nepakeitė.

Sutiko su mokesčių administratoriaus nuomone, kad, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostatą, siekiant tinkamai apskaičiuoti pareiškėjui mokėtinas GPM ir su juo susijusias sumas, pareiškėjo 2007 m. spalio 16 d. parduotų akcijų paketo vertę būtina skaidyti į akcijų, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., vertę ir akcijų, įsigytų po 1999 m. sausio 1 d., vertę. 2007 m. spalio 16 d. pareiškėjas pardavė ne savo turėtų Bendrovės akcijų dalį, bet visą turėtą UAB „Global Petroleum“ akcijų paketą, kurį sudarė iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytos 6 Bendrovės akcijos, ir po 2005 m. gegužės 1 d. įsigytos 144 UAB „Global Petroleum“ akcijos, todėl yra galimybė iš bendro pareiškėjo parduotų akcijų paketo vertės išskirti pareiškėjo iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytų Bendrovės akcijų ir po 2005 m. gegužės 1 d. pareiškėjo įsigytų akcijų vertę. Atsižvelgiant į UAB „Global Petroleum“ veiklą po Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo iki 2007 m. spalio 16 d. ir įvertinus Bendrovės pajamų ir turto pokyčius, nustatyta, kad 2007 m. spalio 16 d. Bendrovės akcijų, įgytų iki 1999 m. sausio 1 d., vertė buvo lygi nustatytai vertei, buvusiai iki 2005 m. gegužės 1 d., arba 3 000 000 Lt. Taigi, 2007 m. spalio 16 d. pareiškėjo iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytų 6 Bendrovės akcijų vertė buvo 3 000 000 Lt, arba 500 000 Lt už vieną akciją, o po 1999 m. sausio 1 d. įsigytų 144 UAB „Global Petroleum“ akcijų vertė buvo 825 000 Lt. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostatomis, pareiškėjui mokėtinas GPM apskaičiuotinas tik nuo pajamų, gautų pardavus po 1999 m. sausio 1 d. įsigytas Bendrovės akcijas: jam GPM apskaičiuotinas tik nuo 412 500 Lt, iš šių pajamų atėmus 22 062,27 Lt jo turėtų išlaidų, šių akcijų įsigijimui. GPM bazė sudaro 390 437,73 Lt. Darė išvadą, kad VMI pareiškėjui mokėtiną GPM apskaičiavo klaidingai, o mokėtina GPM suma yra ne 269 297 Lt, bet 58 566 Lt.

Pareiškėjas manė, kad turi būti taikoma GPMĮ 15 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas ir Bendrovė yra asocijuoti asmenys. Pareiškėjas 2005 m. gegužės 1 d. UAB „Global Petroleum“ akcijas įsigijo už simbolinę kainą, prilyginamą akcijų nominaliai vertei (10 Lt už vieną akciją). 2005 m. gegužės 1 d. naujai Bendrovės išleidžiamų akcijų paketo vertė prilygo 96 proc. UAB „Global Petroleum“ vertės, todėl jeigu šios akcijos būtų perduodamos ne tiesiogiai akcininkams, o su Bendrove nesusijusiems asmenims, šių akcijų paketo vertė būtų lygi 96 proc. tuometinės UAB „Global Petroleum“ vertės, t. y. 5 760 000 Lt. Pareiškėjo mokestinė bazė būtų lygi 412 500 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad tiek delspinigiai, tiek ir GPM bauda buvo skaičiuojami ir skiriami už to paties pareiškėjui priskaičiuoto GPM nesumokėjimą. Taip pareiškėją atleidžiant nuo delspinigių, tačiau paliekant galioti GPM baudą dėl to paties mokesčio nesumokėjimo dėl analogiškų priežasčių – klaidinančio įstatymo išaiškinimo – konstatuotinas VMI pozicijos prieštaringumas ir nelogiškumas. Atleisdamas A. M. nuo GPM delspinigių mokėjimo, pats atsakovas pripažino, kad priskaičiuotas GPM nesumokėjimas buvo teisėtas.

Atsakovas VMI prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad A. M. 1998 m. sausio 16 d. įsigijo UAB „Global Petroleum“ (buvusi UAB „Omeksa“) 6 paprastas vardines akcijas (50 proc.) už 6 000 Lt. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2005 m. gegužės 1 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 300 000 Lt, naujai išleidus 288 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė akcijų išleidimo dieną buvo 1 000 Lt. Naujai išleistos akcijos apmokėtos 211 750,72 Lt Bendrovės lėšomis ir 88 249,08 Lt akcininkų piniginiais įnašais. Akcijos akcininkams paskirstytos nemokamai, proporcingai priklausančių akcijų vertei. Pareiškėjui atiteko 144 naujai išleistos Bendrovės akcijos. Iš viso pareiškėjo turimų UAB „Global Petroleum“ akcijų skaičius buvo 150 (50 proc.).

Pareiškėjas pagal 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 L. D. pardavė 150 Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų už 3 825 000 Lt, tačiau gautų pajamų už parduotas akcijas nedeklaravo. Kauno apskrities VMI, vadovaudamasi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punktu, neapmokestinamosiomis pajamomis pripažino 153 000 Lt akcijų pardavimo pajamas už 6 akcijas, kurios buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d. Kita dalis – 3 672 000 Lt akcijų pardavimo pajamų, gautų už 144 akcijas, kurios buvo įsigytos po 1999 m. sausio 1 d., pagal GPMĮ 17 straipsnio 23 punktą, pripažintos apmokestinamosiomis pajamomis. Apskaičiuojant akcijų pardavimo apmokestinamąsias pajamas, remiantis GPMĮ 19 straipsniu, buvo įvertintos pareiškėjo akcijų įsigijimui patirtos išlaidos – 44 124,54 Lt įnašas vieneto akcinio kapitalo didinimui.

Gautos pajamos ir patirtos išlaidos už 2007 metais parduotus vertybinius popierius, pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio nuostatas, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių A. M. ir E. M. (santuoka registruota 1983 m. spalio 29 d.) nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Padaryta išvada, kad apmokestinamosios pajamos, gautos už parduotus 2005 m. gegužės 1 d. įsigytus vertybinius popierius, sudaro po 1 836 000 Lt. Išlaidos, patirtos įsigyjant minėtas akcijas, taip pat padalintos lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams po 22 062,27 Lt.

Nurodė, kad prie GPM neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Nuo pajamų, gautų už po 1999 m. sausio 1 d. įsigytus ir parduotus vertybinius popierius, atsirado prievolė sumokėti 15 proc. GPM nuo šių akcijų pardavimo pajamų. Visos pareiškėjui priklausančios 150 paprastųjų vardinių akcijų parduotos už 3 825 000 Lt sumą. Kauno AVMI padarė išvadą, kad visos pareiškėjo turėtos UAB „Global Petroleum“ akcijos 2007 m. spalio 16 d. buvo parduotos už vienodą kainą – 25 500 Lt už kiekvieną.

2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 1 atskirai neišskirtos iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytos 6 akcijos ir po 1999 m. sausio 1 d. įsigytos 144 akcijos ir nenurodyta skirtinga jų pardavimo kaina. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 300 000 Lt, jis padalintas į 300 paprastųjų vardinių akcijų. Visos akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 000 Lt.

Paaiškino, kad patikrinimo metu nenustatyta atvejų dėl akcijų vertės ar akcijomis suteikiamų teisių išskyrimo Bendrovės vidiniuose dokumentuose. Jei pareiškėjas parduotų tik 6 akcijas, kurios sudaro 2 procentus visų Bendrovės akcijų, jis neparduotų pagrindinio akcijų paketo ir pirkėjas nebūtų suinteresuotas už 6 akcijas mokėti 3 000 000 Lt.

Pažymėjo, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba įvertino turto ir verslo vertintojos A. K. UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos 2012 m. birželio 15 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/20111(Kau):12 atitiktį turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nustatė, kad turto ir verslo vertintoja ataskaitą parengė galbūt nesilaikydama minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų, nes ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų. Už nustatytus pažeidimus rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/20111(Kau):12 Turto arba verslo vertintojų garbės teismas vertintojai skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Atsakovas tvirtino, kad dėl šių priežasčių pareiškėjo kartu su skundu VMI pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti tinkamu įrodymu, nustatant pareiškėjo apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pajamas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1 dalies aspektu.

Nurodė, jog pareiškėjas nedeklaravo mokesčio, o Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) nenustato galimybės neskirti baudos. MAĮ įtvirtina galimybę atleisti mokesčių mokėtoją nuo paskirtos baudos, esant tam tikroms aplinkybėms, taip pat ir dėl priežasties, kad apibendrintas mokesčių įstatymo paaiškinimas buvo klaidinantis ir neaiškus. Vadovaujantis šiuo pagrindu, atsakovo sprendimu pareiškėjas buvo atleistas nuo GPM delspinigių mokėjimo. Atleisti pareiškėją nuo GPM baudos mokėjimo vien šio pagrindo nepakanka – turi būti nustatyta ir aplinkybė, įvirtinta MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje, – pareiškėjas turi būti sumokėjęs papildomai apskaičiuotą mokestį. Kadangi tokių duomenų nepateikta, centrinis mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai konstatavo, kad nėra teisėto pagrindo atleisti pareiškėją nuo GPM baudos mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

Teismas vadovavosi ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 22, 23 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad prie gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. (pirmasis atvejis), arba už parduotus vertybinius popierius, įsigytus po 1991 m. sausio 1 d., jeigu yra tenkinamos dvi įstatyme nustatytos sąlygos: vertybiniai popieriai parduodami ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti, pabaigos nebuvo daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduodami, akcijų savininkas (antrasis alternatyvus atvejis).

Iš patikrinimo akto bei prašomo panaikinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimo teismas nustatė, kad ginčo sumos pareiškėjui buvo apskaičiuotos konstatavus, jog jis 2007 metais gavo pajamų, kurių nedeklaravo bei įstatymų nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo nuo jų mokėtino GPM.

Teismas rėmėsi toliau išdėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pareiškėjas 1998 m. sausio 16 d. įsigijo UAB „Global Petroleum“ (buvusi UAB „Omeksa“) 6 paprastas vardines akcijas už 6 000. UAB „Omeksa“ 2005 m. gegužės 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 300 000 Lt, naujai išleidus 288 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė akcijų išleidimo dieną buvo 1 000 Lt. Naujai išleistos akcijos apmokėtos 211 750,92 Lt Bendrovės lėšomis (12 000 Lt iš įstatinio kapitalo, 157 850,72 Lt iš rezervų, 41 900,20 Lt iš nepaskirstyto pelno) ir 88 249,08 Lt akcininkų piniginiais įnašais. Iš viso pareiškėjo turimų Bendrovės akcijų skaičius buvo 150 (50 proc.). Pareiškėjas 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1 L. D. pardavė 150 Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų už 3 825 000 Lt. 2007 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 294699 L. D. pervedė į pareiškėjo sąskaitą 3 825 000 Lt. Pareiškėjas 2007 metų metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje šių pajamų nedeklaravo.

Apibendrindamas šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad iš 150 (50 proc.) parduotų Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų 6 akcijas pareiškėjas buvo įsigijęs iki 1999 m. sausio 1 d., o 144 akcijas – iki 2005 m. gegužės 1 d. Akcijas jis pardavė 2007 m. spalio 16 d., t. y. ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo. Teismas sprendė, kad mokėtojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kada akcijos buvo parduotos, valdė jų 50 proc., t. y. daugiau nei 10 proc., taigi netenkino GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatytos antrosios sąlygos, kad pajamas būtų galima pripažinti neapmokestinamomis.

Teismas akcentavo, kad tik nuo nustatytos aplinkybės, ar akcijos buvo įgytos iki 1999 m. sausio 1 d., ar po 1999 m. sausio 1 d., priklauso, ar pajamos, gautos pardavus akcijas, priskirtinos ar nepriskirtinos pareiškėjo GPM apmokestinamosioms pajamoms.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pajamos, gautos pardavus 144 akcijas, priskirtinos apmokestinamosioms pajamoms, kurios, vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Teismas pažymėjo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos. 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 2.1 punkte nustatyta, kad visos akcijos yra paprastos vardinės. Akcijų nominali vertė yra 1 000 Lt už kiekvieną, o viena paprastoji vardinė akcija balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą (2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 2.4 ir 2.5 p.).

Vadovaudamasis aptartomis sutarties nuostatomis, teismas sprendė, kad visų akcijų, nepriklausomai nuo jų įsigijimo laiko, vertė buvo vienoda, pareiškėjas pardavė visą akcijų paketą, todėl teismas sutiko su MGK padaryta išvada, kad nėra jokio pagrindo gautas pajamas už parduotą 150 akcijų paketą diferencijuoti pagal jų įsigijimo būdą ar kitus kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjo neapmokestinamąsias pajamas, pagrįstai visų pareiškėjo turėtų Bendrovės akcijų pardavimo kainą vertino vienodai – po 25 500 Lt už kiekvieną.

Teismas pažymėjo, kad šios išvados nepaneigia ir turto ir verslo vertintojos A. K. UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengta 2012 m. birželio 15 d. vertinimo ataskaita Nr. 37/20111(Kau):12. Šios ataskaitos teismas nelaikė tinkamu įrodymu nustatant pareiškėjo apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pajamas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1 dalies aspektu, nes ją rengiant buvo nustatytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų pažeidimų (Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. GT-14(12)-S, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-565/2014).

Teismas atkreipė dėmesį į GPMĮ 16 straipsnio 1 dalį bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalis ir nurodė, kad, nustatant apmokestinamąsias pajamas, iš gautų pajamų gali būti atimama turto įsigijimo kaina. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tai yra akcijų įsigijimo išlaidos. UAB „Omeksa“ 2005 m. gegužės 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 300 000 Lt, jos, be kita ko, apmokėtos 44 124,54 Lt pareiškėjo įnašu, šią sumą teismas laikė jo išlaidomis akcijoms įsigyti.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjui, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktais, buvo pagrįstai nurodyta, kad iš 3 825 000 Lt gautų akcijų pardavimo pajamų, 153 000 Lt (3 825 000 : 150 x 6) laikomos neapmokestinamomis pajamomis, o likusi dalis – 3 672 000 Lt yra pajamos gautos už 144 parduotas akcijas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą laikomos apmokestinamomis.

Teismas taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.88 straipsniu ir nustatęs, kad turtas yra jungtinė pareiškėjo ir sutuoktinės nuosavybė, gautas už parduotus vertybiniu popierius pajamas bei patirtas išlaidas pagrįstai padalino abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis ir pareiškėjui nuo gautų apmokestinamųjų pajamų, įvertinęs patirtas išlaidas, taikytiną metinio neapmokestinamųjų pajamų dydį, apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas bei gautų kitų pajamų ir nuo jų išskaičiuotą mokestį, apskaičiavo mokėtiną 269 297 Lt GPM.

Taip pat sprendė, kad VMI, atsižvelgusi į tai, kad mokesčių administratoriaus pateiktas GPMĮ paaiškinimas pripažintinas klaidinančiu, ir vadovaudamasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrįstai atleido pareiškėją nuo mokėtinų GPM delspinigių. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo atleisti jį ir nuo baudos sumokėjimo. MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atleisti jį nuo baudų mokėjimo, šį pareiškėjo prašymą, teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai atmetė.

Kadangi pareiškėjo skundo teismas netenkino, nenustatė pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto analogiškas aplinkybės, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo koreguoti naujai išleidžiamų akcijų vertės ir nustatyti kitokią išleistų akcijų įsigijimo kainą, nei už jas buvo realiai sumokėta, t. y. nėra pagrindo taikyti GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį. Akcentuoja, kad prašo ne atleisti pareiškėją nuo baudos, bet baudą panaikinti, kadangi ji buvo paskirta neteisėtai.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas remiasi analogiškomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atkreipia dėmesį, kad MAĮ neįtvirtinta galimybės neskirti baudos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno apskrities VMI 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-124; VMI 2014 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 68-49 ir MGK 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. S-11(7-84/2013), kuriais pareiškėjui buvo priskaičiuota sumokėti į biudžetą 269297 Lt GPM bei paskirta 26930 Lt GPM bauda.

Šie mokesčiai pareiškėjui priskaičiuoti už tai, kad 2007 m. pardavęs 150 UAB „Global Petroleum“ paprastųjų vardinių akcijų už 3825000 Lt, nuo gautų pajamų – 1836000 Lt, atskaičius iš jų turėtas 22062,27 Lt išlaidas, nesumokėjo 269297 Lt GPM.

Byloje nustatyta, kad 6 akcijas pareiškėjas buvo įsigijęs 1998 m. o likusias 144 akcijas - 2005 m.. Visų akcijų nominali vertė, jų įsigijimo metu, buvo 1000 Lt.

Byloje nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl 6 akcijų vertės, kurias pareiškėjas įsigijo 1998 m.. Pareiškėjo teigimu šių 6 akcijų vertė yra 3000000 Lt, o atsakovo vertinimu šių 6 akcijų vertė yra 153000 Lt, visas 150 parduotas akcijas vertinant vienodai po 25500 Lt.

Aptariamus teisinius santykius reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Byloje aktuali yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių atsiradimo metu. Ši teisės norma nustatė, kad „Neapmokestinamosios pajamos yra <...> už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d.“

Byloje ginčo, kad yra neapmokestinamos pajamos pareiškėjo gautos už parduotas 6 akcijas, kurias jis buvo įsigijęs 1998 m. bei kad turi būti apmokestintos pajamos pareiškėjo gautos už parduotas likusias 144 akcijas, kurias jis buvo įsigijęs 2005 m., nėra.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, išskyrus tam tikras išimtis, kuri nustato, kad „Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu“.

Byloje nagrinėjamu atveju ši taisyklė reiškia, kad 6 akcijų, kurias pareiškėjas įsigijo 1998 m., vertė laiko atžvilgiu turi būti vertinama pagal tą momentą, kada pareiškėjas už jas gavo pajamas, t. y., kai pareiškėjas šias akcijas 2007 m. spalio 16 d. pardavė.

Savo ruožtu pirkimo –pardavimo sandoris, o Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme ūkinė – finansinė operacija, yra tas juridinę reikšmę turintis faktas, kuriuo, kaip taisyklė, yra fiksuojama perkamo - parduodamo daikto ir/ar paslaugų rinkos kaina bei už juos gautų pajamų suma (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14; 20 d.).

Toks sandorio pobūdis įrodymų vertinimo prasme reiškia, kad tai yra pirminis, tiesioginis ir teisės aktais leistinas įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis yra nustatoma tikroji parduotų daiktų ir/ar paslaugų vertė, už juos gautų pajamų suma, identifikuojami parduoti daiktai ir kt..

Iš 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad visos 150 akcijų, kurias pardavė pareiškėjas yra vienodos klasės bei vertės, t. y., visos jos yra paprastos vardinės, o kiekvienos jų nominali vertė - 1 000 Lt. Sutartyje duomenų apie tai, kad 6 akcijos, kurias pareiškėjas buvo įsigijęs 1998 m., yra kitos klasės, vertės ar kad jas šalys įvertina kitaip nei likusias 144 akcijas, nėra.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 4 dalies ir 46 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos, bei kad sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė. Iš 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad joje nurodyti duomenys apie parduodamų akcijų klases ir jų vertę atitiko minėtus įstatymo reikalavimus. Byloje duomenų apie tai, kad parduodamos akcijos buvo UAB „Global Petroleum“ apskaitytos kaip esančios skirtingų klasių ir verčių, nėra. Tokių duomenų teismui nepateikė ir pareiškėjas.

Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad pareiškėjo teiginių apie kitokią minėtų 6 akcijų vertę, nepatvirtina pirminiai, tiesioginiai įrodymai. Priešingai, šie įrodymai patvirtina atsakovo teiginius dėl visų akcijų vienodos klasės bei kainos – po 25 500 Lt už kiekvieną parduotą akciją.

Aptarti įrodymai paneigia ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. birželio 15 d. atliktos turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/20111(Kau):12 išvadų teisingumą, nes šių išvadų teiginiai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurios yra užfiksuotos 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje apie minėtų 6 bei likusių 144 akcijų klasę ir vertę jų pardavimo momentu.

Tai, kad ši ataskaita buvo parengta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-565/2014.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad tiek ginčą nagrinėjusios institucijos, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai minėtos ataskaitos išvadomis, kaip išvestiniu įrodymu, nesirėmė bei jas atmetė. Šios išvados pagrindu darytina ir kita išvada, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisingai buvo apskaičiuota mokėtina į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio suma, neapmokestinamomis pajamomis pripažinus tik 153000 Lt (6x25500), kuriuos jis gavo už 6 akcijas įgytas 1998 m..

Netenkintas ir kitas pareiškėjo reikalavimas – panaikinti jam paskirtą 10 procentų dydžio (26930 Lt) GPM baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1- 4 punktus (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) mokesčio mokėtojas nuo paskirtos baudos gali būti atleistas <...> „jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį - mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.“

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1punkto (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nuostatos taikymas, kai mokesčio mokėtojas nuo paskirtos baudos gali būti atleistas jei „įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo“.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 ; 25; 27 straipsnių nuostatas pareiškėjas gautas už akcijų pardavimą pajamas turėjo pats deklaruoti nustatyta tvarka bei apskaičiuoti ir sumokėti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį.

Šis teisinis reguliavimas savo ruožtu apsprendžia ir įrodinėtinų aplinkybių ratą, kurios atitiktų sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1punkte. Tokiomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju, galėtų būti aplinkybės, kurios patvirtintų tai, jog pareiškėjas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios neturėjo galimybės deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti gautų pajamų.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas iš esmės tokių aplinkybių nenurodo. Jo nurodomos aplinkybės – teisinio reglamentavimo nežinojimas, jo neaiškumas ir pan., yra sietinas su subjektyvių, o ne objektyvių aplinkybių buvimu. Be to, pats pareiškėjas neginčija, kad pardavęs 144 akcijas jis gavo atitinkamas pajamas bei kad jam teko pareiga deklaruoti ir sumokėti nuo gautų pajamų gyventojų pajamų mokestį.

Visa tai apibendrinus, taip pat darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo paskirtos baudos bei kad nebuvo teisinio pagrindo skirti šią baudą.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) „Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.“

Tai lemia, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl atleidimo nuo baudos, taikymas yra sąlygotas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų – mokesčio mokėtojas turi būti sumokėjęs priskaičiuoto mokesčio sumą arba šio mokesčio sumokėjimo terminas nustatyta tvarka turi būti atidėtas ar išdėstytas.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs jam priskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį arba kad šio mokesčio sumokėjimo terminas jam nustatyta tvarka būtų atidėtas ar išdėstytas, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui buvo priskaičiuota minimalaus dydžio bauda – 10 procentų, kas taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad skiriant pareiškėjui baudą, buvo pažeisti baudų skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė