2020-12-22 Nr. AB-24341-3-61-3-03412-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-832-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03412-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekologistika“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4E-8176 (toliau – ir Sprendimas).

Bendrovė taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – kol bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti Sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jam gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala, nes UAB „Ekologistika“ yra privaloma vykdyti Sprendimą ir Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planą (toliau – Planas). Bendrovė nurodė, kad vykdydama Plane numatytas priemones, ji patirs 41 000 Eur išlaidų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo lėšos, esančios banko sąskaitose, šiuo metu yra areštuotos baudžiamojoje byloje, kurioje UAB „Ekologistika“ yra pareikšti įtarimai, todėl ji neturi objektyvių galimybių vykdyti Plane ir Sprendime nustatytų įsipareigojimų. Pareiškėjas nurodė, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jam bus privaloma demontuoti įrengimus, kurie taip pat yra areštuoti baudžiamojoje byloje. Vykdydama Sprendimą ir Planą, UAB „Ekologistika“ pažeis pritaikytas baudžiamojo poveikio priemones. Pareiškėjo teigimu, jeigu baudžiamojoje byloje ir šioje byloje nurodytų valstybės institucijų sprendimuose nustatytų jo veiksmų neteisėtumas teismų sprendimais nebus pripažintas, šiais valstybės institucijų veiksmais, taip pat ir Sprendimu, Bendrovei bus padaryta labai didelė žala. Nurodė, kad pareiškėjas negali vykdyti veiklos, kai jo metinės pajamos 2018 m. sudarė 1 375 001 Eur, negali rekonstruoti gaisro suniokotų patalpų bei naudotis savo įrengimais. Be to, jeigu Sprendimo vykdymas nebus sustabdytas, UAB „Ekologistika“ bus išbraukta iš Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašo (toliau – Atliekų tvarkytojų sąrašas) pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3431 straipsnio 13 dalį, nes panaikinus Agentūros 2018 m. lapkričio 23 d. išduoto taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014 (toliau – ir Taršos leidimas) galiojimą, Bendrovė neatitinka padangų surinkėjui keliamų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, UAB „Ekologistika“ gali surašyti privalomuosius nurodymus ir skirti baudas.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašė pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Atsakovo nuomone, šioje byloje nėra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi ginčas kilo dėl Bendrovės neveiklumo ir nepagrįsto delsimo tiek atlikti statinių (įrenginio) ekspertizę, tiek Agentūrai pateikti paraišką, tiek pateikti dokumentus, pašalinant trūkumus dėl jų nepateikimo.

Pacitavęs Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas, atsakovas pažymėjo, kad Bendrovei atliekoms apdoroti, t. y. nebetinkamoms padangoms perdirbti, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išduotas Taršos leidimas, kurio priedai, t. y. neatsiejamos dalys, yra Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas bei Planas. Pareiškėjas 2019 m. liepos 2 d. su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisą Nr. SĮLD 146280, kurio paskirtis yra užtikrinti Plane numatytų priemonių įgyvendinimą ir kuris galioja iki 2021 m. liepos 6 d. Atsižvelgus į tai, draudimo lėšos bus tiesiogiai nukreipiamos numatytoms Bendrovės prievolėms atlikti ir jai nereikės naudoti savo (ir / ar skolintų) lėšų, kurios, pareiškėjo teigimu, yra areštuotos.

Agentūra pabrėžė, kad UAB „Ekologistika“ nurodyta, galbūt ateityje atsirandanti labai didelė žala yra susijusi ne su Agentūros priimtu ir skundžiamu sprendimu, o su tuo, kad galbūt aplaidi ir išimtinai nuo pačios Bendrovės ir joje dirbančių atsakingų asmenų priklausanti (priklausiusi) jos veikla teisėsaugos institucijų priimtais sprendimais buvo apribota.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jam nėra suprantami pareiškėjo teiginiai, jog jis neteisėtai pradėjo Taršos leidimo galiojimo panaikinimą. Nurodė, kad Bendrovė, neturėdama jokio pagrindo, teigė, kad Agentūra, ne tai, kad priėmė neteisėtą sprendimą, o neteisėtai pradėjo Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūras, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas akcentavo, kad jam nepriėmus atitinkamų sprendimų, Agentūros veiksmai (neveikimas) galbūt būtų traktuojami kaip neteisėti, kadangi ši institucija būtų nesilaikiusi teisės aktuose nustatytų terminų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jo pradėtos procedūros, priimant sprendimą, jokioje byloje ir jokiu teismo sprendimu nebuvo pripažintos neteisėtomis ir tai yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė.

Atsakovas akcentavo, kad UAB „Ekologistika“, teigdama, jog didelė žala gresia ir valstybei, nepateikė jokių įrodymų, kaip tokia žala ir kokiu mastu gali pasireikšti. Agentūra prašė atsižvelgti ir į maksimalią viešojo intereso (visuomenės) apsaugą, t. y. visuomenės teisę į sveiką bei švarią aplinką ir atliekų prevencijos bei tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė atsižvelgiant į maksimalią viešojo intereso (visuomenės) apsaugą, t. y. visuomenės teisę į sveiką ir švarią aplinką bei atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo spręsti teismo nuožiūra. Savo poziciją Departamentas iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir Agentūra.

UAB „Ekologistika“ 2020 m. lapkričio 11 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kurie, jos vertinimu, yra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Bendrovė nurodė, kad net ir galiojant Taršos leidimui, jos veikla po įvykusio gaisro nebuvo vykdoma ne tik dėl teisėsaugos institucijų sprendimų, bet ir dėl to, kad savo veiklos pareiškėjas negalėjo vykdyti, nerekonstravęs pastato, nes jis neatitiktų Taršos leidimo sąlygų. UAB „Ekologistika“ teigimu, ji neturėjo objektyvių galimybių pateikti Taršos leidimo sąlygų pakeitimo, kadangi atliekų tvarkymas gaisro suniokotose patalpose buvo neįmanomas ir neleidžiamas net ir pakeitus Taršos leidimo sąlygas. Pareiškėjas nurodė, kad nors Departamento 2020 m. lapkričio 5 d. raštas įrodo, jog ši institucija yra šalis šioje byloje, tačiau patikrinimą vykdantys asmenys nėra apie tai informuoti ir iš Bendrovės reikalauja pateikti duomenis apie nagrinėjamą bylą bei atlikti papildomus turimo turto skaičiavimus. Pareiškėjas pažymi, kad Departamento 2020 m. lapkričio 10 d. patikrinimo išvadose nurodytos neteisėtos veiklos yra analogiškos kaip nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teigė, kad Departamentas įvairiais administraciniais sprendimais, net ir panaikinus Taršos leidimą, toliau vykdo buvusios veiklos patikrinimus ir reikalauja pasiaiškinti dėl tų pačių aplinkybių, kurios yra tiriamos baudžiamojoje byloje. UAB „Ekologistika“ nurodė, kad Agentūros prielaidos dėl galbūt aplaidžios jos veiklos nėra įrodytos, tačiau Agentūra vis tiek priėmė nemotyvuotus sprendimus, susijusius su Taršos leidimo panaikinimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nė viena draudimo bendrovė nesutiko mokėti draudimo išmokos ar laidavimo sumos, nes nėra aiškios draudiminio įvykio aplinkybės, o byla nėra išnagrinėta. UAB „Ekologistika“ taip pat pabrėžė, kad draudimo įmonės laidavimas niekaip neatleidžia pareiškėjo nuo įsipareigojimo įvykdyti Plane numatytas priemones. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė teigė, kad Agentūros nuomonė, jog pareiškėjas nepatirs žalos, yra nepagrįsta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Ekologistika“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad Bendrovė ginčija Agentūros 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4-E-8176 dėl UAB „Ekologistika“ taršos leidimo Nr. Nr. TL-A.1-2/2014 galiojimo panaikinimo, kuriame nurodyta, jog net ir nebegaliojant leidimui, pareiškėjas veiklą turi nutraukti, laikydamasis teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, garantuodamas tinkamą ūkinės veiklos vietos sutvarkymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą. Sprendime buvo išaiškinta, kad nors Planas yra priskirtas Taršos leidimo priedams, Plano rengimą ir derinimą reguliuoja savarankiškas teisės aktas, todėl panaikinus Taršos leidimą, Planas nenustoja galioti ir veiklos vykdytojui išlieka prievolė įgyvendinti Plane numatytas priemones.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, savaime nėra pagrindas Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas.

Teismas nenustatė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o Bendrovės argumentai apie galimus neigiamus finansinius padarinius negali būti pakankamu faktiniu ir teisiniu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. UAB „Ekologistika“ nepateikus įrodymų, kad finansiškai nėra įmanoma (arba sunkiai dėl didelių kaštų įmanoma) įgyvendinti Sprendimą ir Planą, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas įrodė, jog nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė 2019 m. liepos 2 d. su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisą Nr. SĮLD 146280, kurio paskirtis yra užtikrinti Plane numatytų priemonių įgyvendinimą, todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su jo finansine padėtimi ir negalimumu įvykdyti Sprendime bei Plane jam nustatytų įpareigojimų, yra nepagrįsti. Teismo nuomone, net ir patenkinus UAB „Ekologistika“ prašymą bei sustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimą, iš esmės ilgam laikotarpiui ir beprasmiškai būtų atidėtas atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įgyvendinimas. Be to, pareiškėjui įvykdžius Sprendimą, o vėliau šioje byloje priėmus jam palankų teismo sprendimą, UAB „Ekologistika“ interesai būtų pakankamai apginti, reikalaujant žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų institucijos sprendimų, atlyginimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su prašomo stabdyti teisės akto sukeliama finansinių sunkumų grėsme įmonės veikloje, santykiuose su partneriais, dėl ko gali atsirasti didelių nuostolių, apsunkinančių jos ekonominę ar socialinę padėtį ir panašiai, tačiau šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių neįrodė.

Teismas iš Bendrovės skundo ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. rašto Nr. SD-8801(6.12) nustatė, kad pareiškėjas pagal jam išduotą Taršos leidimą veiklos nevykdo, todėl, teismo nuomone, nėra jokio priežastinio ryšio tarp UAB „Ekologistika“ veiklos, Sprendimo neva nulemtos pareiškėjo sunkios finansinės padėties ir ginčijamo Agentūros sprendimo. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Bendrovės nurodyta galbūt atsirasianti didelė žala, t. y. kad pareiškėjas negali vykdyti veiklos, kai jo metinės pajamos 2018 m. sudarė 1 375 001 Eur, negali rekonstruoti gaisro suniokotų patalpų ir negali naudotis savo įrengimais, yra susijusi ne su Sprendimu, o išimtinai su Bendrovės veikla, kuri yra apribota teisėsaugos institucijų priimtais sprendimais.

Teismas akcentavo, kad UAB „Ekologistika“ nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo sprendimo neteisėtumu ar nepagrįstumu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, pareiškėjo argumentai šiuo požiūriu negali būti vertinami.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje (pareiškėjas neatitiks padangų surinkėjui keliamų reikalavimų, jam bus surašomi privalomieji nurodymai ir skiriamos baudos) negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės (ne)taikymo svarstymo momentu UAB „Ekologistika“ atžvilgiu nėra surašyti jokie privalomieji nurodymai, paskirtos baudos ar pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka surinkėjui keliamų reikalavimų, todėl šios galimos kilti pasekmės yra orientuotos į ateitį.

Teismas pažymėjo, kad Bendrovės 2020 m. lapkričio 11 d. paaiškinimuose dėstomi argumentai dėl Departamento atliekamų patikrinimų, prašomų pateikti duomenų ir neteisėtų veiklų tyrimo neturi nieko bendro su nagrinėjamos bylos dalyku, tai taip pat neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (ne)taikymo. Atsižvelgęs į tai, teismas dėl jų argumentų nepateikė. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, susiję su draudimu, yra bendro pobūdžio ir nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Ekologistika“ būtų kreipusis į draudimo įmonę dėl draudimo išmokos ir jai būtų atsakyta.

Įvertinęs proceso šalių išdėstytų argumentų visumą ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šios priemonės taikymas atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas Bendrovei išaiškino, kad ji turi teisę prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti bet kurioje proceso stadijoje ir ši teismo nutartis neužkerta kelio tokia teise naudotis vėlesnėje proceso stadijoje.

III. Pareiškėjas UAB „Ekologistika“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręsti iš esmės – kol bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Bendrovės nuomone, teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, prašymą išsprendė formaliai pacituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavydžius, kuriuose sprendžiant pareiškėjų prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bylų faktinės aplinkybės buvo visiškai nepanašios į pareiškėjo atvejį. Be to, dalis cituotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžių yra 2009–2012 m., t. y. to laikotarpio, kai reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas buvo siejamas su įstatyme nustatyta sąlyga, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o ne su šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta sąlyga – gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

UAB „Ekologistika“ nesutinka su teismo argumentu, kad ji nepateikė įrodymų, jog vykdyti Planą šiuo metu nėra finansiškai įmanoma. Pažymi, kad skundo prieduose (Plane ir sąmatoje) yra aiškiai nurodyta, jog Plano vykdymo priemonių kaštai yra 41 000 Eur. Ši suma Bendrovei, kuri dėl įvykusio gaisro ir ikiteisminio tyrimo institucijos baudžiamojoje byloje uždėto arešto turtui bei sąskaitoms bankuose atsidūrė labai sunkioje finansinėje padėtyje, yra didelė pinigų suma ir tokios sumos netekimas Bendrovei reikštų neatitaisomą žalą. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė įrodymus, kad vykdydamas Planą, jis turėtų atlikti tokius veiksmus (išmontuoti įrengimus, parduoti kilnojamąjį turtą), kurių atlikti negali, nes nurodytas turtas yra areštuotas baudžiamojoje byloje, o areštuoto turto realizavimas Bendrovės vadovui užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, kadangi jis baudžiamojoje byloje yra pasirašęs įspėjimą dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už areštuoto turto praradimą, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Pareiškėjo nuomone, nutaręs netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismas jį paliko institucinių nurodymų (iš Agentūros ir Departamento pusės) ir draudimų bei įpareigojimų saugoti areštuotą turtą (iš ikiteisminio tyrimo ir teismo pusės) priešpriešoje.

Bendrovė teigia, kad teismo argumentas, jog Plano vykdymo išlaidas padengs draudimo bendrovė, yra nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 11 d. paaiškinimo argumentus, kad nė viena draudimo bendrovė UAB „Ekologistika“ nesutiko išmokėti draudimo išmokos. Nors sudegęs pastatas nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdraustas, tačiau draudimo išmoka iki šiol nėra gauta, nes gaisro aplinkybės yra neaiškios. Pareiškėjas akcentuoja, kad laidavimo sumos sumokėjimas per draudiką Departamentui nereiškia, kad Bendrovė nepatirs jokių kaštų. Nurodo, kad draudimo sutarčių esminė sąlyga visada yra regreso iš draudėjo reikalavimas. Šiuo atveju draudimo sutartyje yra nurodyta „Draudėjas įsipareigoja per 15 (penkiolika) dienų po Draudiko pranešimo apie išmoką Naudos gavėjui išsiuntimo dienos grąžinti Draudikui jo išmokėtas pinigų sumas“. Pareiškėjas pažymi, kad nors teismas iš UAB „Ekologistika“ gavo draudimo santykių paaiškinimą, tačiau nepagrįstai vadovavosi Agentūros pateiktu paaiškinimu, jog nei Bendrovė, nei valstybė, įvykdžiusi Planą už ją, nepatirs jokių nuostolių, neva už viską sumokės draudimo bendrovė.

UAB „Ekologistika“ akcentuoja, kad Planas yra Sprendimu panaikinto Taršos leidimo sudedamoji dalis. Pareiškėjo papildomai teismui pateikti įrodymai liudija, jog Departamentas, nepaisydamas aplinkybių visumos (arešto Bendrovės turtui, administracinio ginčo dėl Sprendimo), atlieka kontrolės veiksmus, kurie iš esmės yra skirti kontroliuoti, kaip Bendrovė vykdo Planą, ir bausti už veiksmus, kurių atlikti šiuo metu nėra įmanoma, ir taip UAB „Ekologistika“ daryti neatitaisomą žalą. Pareiškėjas nurodo, kad baudos paskyrimas yra nuosekli būtina bet kurio patikrinimo akto, kuriame yra nustatyti pažeidimai (t. y. veiklos plano nevykdymas), pasekmė.

Bendrovė pažymi, kad Taršos leidimo panaikinimas turi tiesioginį ir akivaizdų poveikį pareiškėjo veiklai – jam, panaikinus Taršos leidimą, yra draudžiama vykdyti veiklą. Tai, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje yra pritaikyti laikini veiklos ribojimai, nereiškia, kad absoliučiai nėra jokio priežastinio ryšio tarp veiklos (neveikimo) ir Sprendimo. UAB „Ekologistika“ nuomone, priežastinis ryšys šiuo atveju yra akivaizdus. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas įpareigoja vykdyti Planą, kurio vykdymo kaina yra Taršos leidimo sudėtinė dalis, todėl šis sprendimas tiesiogiai prisideda prie sunkios UAB „Ekologistika“ finansinės padėties; yra akivaizdus ir įrodytas priežastinis ryšys tarp žalos bei Sprendimo. Be to, teismas iš esmės manė, kad Taršos leidimo panaikinimas neturi jokio ryšio su pareiškėjo veiklos nutraukimu ir dėl to atsiradusiomis prarastomis metinėmis pajamomis, tačiau Bendrovė negali vykdyti savo veiklos dėl keleto priežasčių: gaisro bei savivaldybės ir valstybės institucijų veiksmų, tarp kurių yra ir Sprendimas.

UAB „Ekologistika“ pažymi, kad priešingai nei nurodė teismas, ji prašo ne ilgalaikio, o laikino Sprendimo galiojimo sustabdymo, susieto su šios administracinės bylos nagrinėjimo trukme. Teigia, kad teismas, netenkindamas Bendrovės prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, nesudaro sąlygų bylos procesą užbaigti kaip galima greičiau ir tikėtis nepriklausomo teismo, kuris šiuo metu pats vykdo atliekų tvarkymo prevenciją, nors Departamentas ir Agentūra nepateikė jokių ekspertinių tyrimų, kad likusios gaisro atliekos turi būti skubiai sutvarkytos ir veikla turi būti skubiai nutraukta.

Pareiškėjas nurodo, kad atliekas laiko pramonės teritorijoje, patalpose, nuosavybės teise priklausančiose jo akcininkui. Pažymi, kad pagal galiojančius reikalavimus, padangas iš esmės galima laikyti ant išbetonuotos aikštelės. Bendrovė atliekas šiose patalpose laiko nuo 2014 m., kai buvo išduotas Taršos leidimas. Po gaisro UAB „Toksika“ išvežė visas pavojingas atliekas ir dalį nepavojingų atliekų, todėl šiuo metu atliekos nesukelia jokios grėsmės ir nereikalauja skubaus sunaikinimo ar išvežimo. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos prokuratūros nutarimas leisti įvežti į nuo gaisro nukentėjusią teritoriją papildomą padangų kiekį iš (duomenys neskelbtini).

UAB „Ekologistika“ akcentuoja, kad Taršos leidimas buvo panaikintas ne dėl to, kad tolesnis atliekų laikymas kaip nors pakenks ar kenkia aplinkai ar kad pareiškėjas padarė kokių nors aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, tvarkydamas atliekas. Taršos leidimas buvo panaikintas, kadangi Bendrovė Agentūrai nepateikė Taršos leidimo pakeitimo dokumentų dėl pastato sugadintų konstrukcijų po įvykusio gaisro. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai mano, kad netaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis prisideda prie laiku atliekamo atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo.

Teigia, kad teismas nutartimi iškreipia šalių pusiausvyrą ir UAB „Ekologistika“ atsiduria tokioje padėtyje, kad galbūt gavusi palankų teismo sprendimą šioje byloje, kitiems atliekų tvarkytojams perduotų atliekų (panaudotų padangų) ir išmontuotų įrenginių atgal nesusigrąžins. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjo patalpose saugomos atliekos niekur iš Lietuvos nedings net ir įvykdžius Planą, nes jos bus pervežtos kitiems atliekų tvarkytojams. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė abejoja, ar šiuo atveju Plano įgyvendinimas apskritai yra prevencijos ar aplinkos atkūrimo priemonė.

UAB „Ekologistika“ atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, jog net jeigu Bendrovė įvykdytų visą Planą, toks jos elgesys ne tik pažeistų baudžiamojoje byloje jai pritaikytus veiklos apribojimus, bet ir neatitiktų apdairaus, rūpestingo ir protingo ūkio subjekto elgesio standartų.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad UAB „Ekologistika“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose neįrodė, jog vykdydama sprendimą, ji patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą. Bendrovės nurodytos faktinės aplinkybės įrodo tik tai, kad ji jau dabar negali vykdyti jokios veiklos, kadangi visam pareiškėjo turtui yra paskirtas areštas, o tai reiškia, kad jis negali įvykdyti Sprendimo ir patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą. UAB „Ekologistika“ nepaneigė, kad įvykdžius Sprendimą, o vėliau šioje byloje priėmus jai palankų teismo sprendimą, Bendrovės interesai pakankamai būtų apginti, reikalaujant žalos, kilusios dėl galbūt neteisėtų institucijos sprendimų, atlyginimo. Pareiškėjo argumentai, kad jis pagal draudimo sutartį privalės draudikui grąžinti jo sumokėtas sumas, tik patvirtina faktą, kad Bendrovė bus skolinga draudikui jo išmokėtas sumas, kurias ji neturės galimybės sumokėti dėl taikomų areštų ir dėl to patirti žalą. Pabrėžia, kad UAB „Ekologistika“ savo rizika sudarė tokį draudimą, kurio sąlygos jai yra nepalankios.

Atsakovas nurodo, kad Bendrovės teiginys, jog vykdant Sprendimą ir teismui netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji yra palikta institucinių nurodymų ir draudimų bei įpareigojimų saugoti areštuotą turtą priešpriešoje, nėra patvirtintas jokiais įrodymais, nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją ir prašė panaikinti taikomą areštą, todėl nėra aišku, ar tikrai yra susidariusi Bendrovės nurodyta padėtis. Atsakovas pažymi, kad dėl šios padėties nei Agentūra, priėmusi Sprendimą, nei teismas nėra atsakingi ir, Agentūros nuomone, tai nėra susiję su byla ir prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone.

Atsakovas teigia, kad argumentu, jog ji negali vykdyti savo veiklos dėl keleto priežasčių: gaisro, savivaldybės ir valstybės institucijų ir valstybės institucijų veiksmų, tarp kurių yra ir Agentūros sprendimas, UAB „Ekologistika“ bando paneigti teisingą teismo įvertinimą, jog Bendrovė pagal jai išduotą Taršos leidimą veiklos nevykdo, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiklos, ginčijamu sprendimu neva nulemtos pareiškėjo sunkios finansinės padėties ir Sprendimo. UAB „Ekologistika“ atskirajame skunde neteisingai aiškina, kad Sprendimas ją įpareigoja vykdyti Planą, kurio vykdymo kaina yra Taršos leidimo sudėtinė dalis, todėl šis Sprendimas tiesiogiai prisideda prie sunkios pareiškėjo finansinės padėties. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad dabar vykdydama Sprendimą, ji patirs daugiau nuostolių nei patiria, kai yra pritaikytas viso turto areštas, kad nėra statinių, įrangos ir nėra kur vykdyti veiklos. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, Bendrovė ateityje vykdys veiklą, nepatirs neatitaisomos žalos ir galės patenkinti valstybės reikalavimus, jeigu tokie bus patvirtinti teismo, atlyginti padarytą žalą, atstatyti statinius ir vykdyti tokią pačią veiklą, kuriai buvo išduotas Taršos leidimas.

Agentūros nuomone, teismas teisingai įvertino, kad šioje byloje yra svarbu maksimaliai apginti viešojo intereso (visuomenės) apsaugą, t. y. visuomenės teisę į sveiką ir švarią aplinką bei atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą kaip įmanoma skubiau.

Atsakovui nėra suprantami UAB „Ekologistika“ teiginiai, kad jis neteisėtai pradėjo Taršos leidimo galiojimo panaikinimą. Nurodo, kad Bendrovė, neturėdama jokio pagrindo, teigė, kad Agentūra, ne tai, kad priėmė neteisėtą sprendimą, o neteisėtai pradėjo Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūras, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas akcentuoja, kad jam nepriėmus Sprendimo, toks neveikimas galėjo būti traktuojamas kaip neteisėtas, kadangi ši institucija būtų nesilaikiusi teisės aktuose nustatytų terminų ir reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Ekologistika“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Departamentas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti tiek jo, tiek Agentūros pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Priešingai nei nurodė Bendrovė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos argumentus, kad nė viena draudimo bendrovė nesutiko mokėti UAB „Ekologistika“ draudimo išmokos. Teismas nurodė, kad, jo nuomone, pareiškėjo argumentai, susiję su draudimu, yra bendro pobūdžio ir nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė dėl draudimo išmokos būtų kreipusis į draudimo įmonę ir jai būtų atsakyta. Teismas, vertindamas pareiškėjo galimybes įgyvendinti / neįgyvendinti Plano reikalavimus, teisingai pažymėjo, jog jo teiginiai, susiję su finansine padėtimi ir negalimumu įvykdyti Sprendime bei Plane Bendrovei nustatytų įpareigojimų, yra nepagrįsti, nes ji 2019 m. liepos 2 d. su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisą Nr. SĮLD 146280, kurio paskirtis yra užtikrinti Plane numatytų priemonių įgyvendinimą.

Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodyta galbūt ateityje atsirasianti labai didelė žala, t. y. kad negali vykdyti veiklos, kai jo metinės pajamos 2018 m. sudarė 1 375 001 Eur, negali rekonstruoti gaisro suniokotų patalpų, negali naudotis savo įrengimais, yra susijusi ne su Sprendimu, o su tuo, kad Bendrovės veikla buvo apribota teisėsaugos veiksmais. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat sutinka su teismo padaryta išvada, kad UAB „Ekologistika“ nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, byloje nėra jokių objektyvių dokumentų, patvirtinančių, kad šiame bylos nagrinėjimo etape yra reali grėsmė, jog netaikius Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Bendrovei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kol bus išnagrinėta administracinė byla bei įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti Agentūros 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (30.4)-A4E-8176 vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo UAB „Ekologistika“ nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti jos prašymą.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (30.4)-A4E-8176, kuriuo buvo panaikintas Bendrovei naudoti nebetinkamas padangų perdirbimui adresu: (duomenys neskelbtini), išduoto taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014 galiojimas. Sprendime pažymėta, kad net ir nebegaliojant leidimui, pareiškėjas veiklą turi nutraukti laikydamasis teisės aktuose nurodytų įpareigojimų, garantuodamas tinkamą ūkinės veiklos vietos sutvarkymą ir Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą. Sprendime taip pat nurodyta, kad panaikinus Taršos leidimą, Planas nenustoja galioti ir veiklos vykdytojui išlieka prievolė įgyvendinti Plane numatytas priemones.

Prašymą taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad jos nepritaikius, UAB „Ekologistika“ gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala. Bendrovė, vykdydama Plane numatytas priemones, patirs 41 000 Eur išlaidų, o jos lėšos, esančios banko sąskaitose, šiuo metu yra areštuotos. Pareiškėjas teigia, kad jis neturi objektyvių galimybių vykdyti Plane ir Sprendime nustatytų įsipareigojimų. Be to, vykdydama Sprendimą ir Planą, UAB „Ekologistika“ pažeis pritaikytas baudžiamojo poveikio priemones; jeigu Sprendimo vykdymas nebus sustabdytas, Bendrovė bus išbraukta iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, o Departamentas jai galės surašyti privalomuosius nurodymus ir skirti baudas.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius UAB „Ekologistika“ nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Bendrovės nurodyta galbūt atsirasianti didelė žala, t. y. kad pareiškėjas negali vykdyti veiklos, kai jo metinės pajamos 2018 m. sudarė 1 375 001 Eur, negali rekonstruoti gaisro suniokotų patalpų, negali naudotis savo įrengimais, yra susijusi ne su Sprendimu, o išimtinai su pareiškėjo veikla, kuri yra apribota teisėsaugos institucijų priimtais sprendimais.

UAB „Ekologistika“, teigdama, kad vykdydama Plane numatytas priemones, ji patirs 41 000 Eur išlaidų, šio teiginio tinkamai nepagrindė bei neįrodė, kad finansiškai nėra pajėgi įgyvendinti Sprendimą ir Planą. Pareiškėjo argumentai, susiję su draudimo išmokomis, yra bendro pobūdžio ir nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė dėl draudimo išmokos būtų pasikreipusi į draudimo įmonę ir jai būtų atsakyta. Aplinkybė, kad vėliau pareiškėjui gali tekti grąžinti draudiko sumokėtas išmokas, neturi jokios įtakos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pažymėtina, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Bendrovė, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių (ji bus išbraukta iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, Bendrovei gali būti surašyti privalomieji nurodymai, skiriamos baudos), tačiau šie jos argumentai patvirtina, kad UAB „Ekologistika“ siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų veiksmų, tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimų teismui nesuteikia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1399-662/2015). UAB „Ekologistika“ nenurodė jokių jos atžvilgiu surašytų privalomųjų nurodymų ar paskirtų baudų, o vien Bendrovės nurodyti atliekami patikrinimai priešingos teisėjų kolegijos padarytai išvados nesuponuoja.

Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad vykdydamas Planą, jis turėtų atlikti tokius veiksmus (išmontuoti įrengimus, parduoti kilnojamąjį turtą ir pan.), kurių atlikti negali, nes nurodytas turtas yra areštuotas baudžiamojoje byloje, šiuo metu savaime nėra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi duomenų, jog priimti procesiniai sprendimai dėl turto arešto negali būti pakeisti tiek, kiek būtina Sprendimo įvykdymui, nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. UAB „Ekologistika“ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Ji, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į pareiškėjo su 2020 m. gruodžio 8 d. prašymu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktų įrodymų, t. y. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2020 m. spalio 16 d. nutarties, priėmimo datas, darytina išvada, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ir UAB „Ekologistika“ nepagrindė, kodėl tai nebuvo padaryta. Įvertinus aplinkybę, kad nebuvo nustatyta, jog Bendrovei buvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, aptarti dokumentai teisėjų kolegijos nevertinami.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė