Legislator Case Law & Legislation
7449375a-4cdd-470a-ba4e-eb90dd19044a AI generated

7449375a-4cdd-470a-ba4e-eb90dd19044a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 7449375a-4cdd-470a-ba4e-eb90dd19044a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Visi žemės sklypo Nr. 2 bendraturčiai, sudarydami valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, žinojo apie nustatytÄ servitutÄ Å¡iame sklype ir Å¡is servitutas buvo nustatytas vėliau nei servitutas sklype Nr. Sklype Nr. 1 nustatytÄ servitutÄ sudaro pėsčiųjų takas, kuriuo naudojasi bet kuriuo paros metu (duomenys neskelbtini) namų gyventojai, kitų gatvių gyventojai, aplinkinių sklypų bei sklypo Nr. 2 bendraturčiai. Einant Å¡iuo pėsčiųjų taku ateinama iki sklypo Nr. 2 nustatyto servituto, t. y. kito pėsčiųjų tako (įrengto Å¡aligatvio) ir juo patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę pėsčiųjų taku (nustatytu servitutu sklype Nr. 2). Einant sklypo Nr. 2 pėsčiųjų taku iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, pasukus į kairę, saugiai patenkama į pėsčiųjų takÄ , esantį sklype Nr. 1, o einant tiesiai, per arkÄ , patenkama į (duomenys neskelbtini) g. esantį namo kiemÄ .

Legislator headnote

AI generated

7449375a-4cdd-470a-ba4e-eb90dd19044a · Vilniaus miesto apylinkės teismas: G. nesutinka panaikinti servitutÄ , todėl, kad ji netektų įėjimo į savo butÄ . Panaikinus servitutÄ , atsirastų problemų patekti į savo butus net tik L. G., bet ir kitiems kaimynams. Gyvenamojo namo žemės sklypas yra 724 kv. m., namo plotas Å¡iame sklype yra 552,70 kv. m., laisvos žemės lieka 171,30 kv. m. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp namo savininkų nenustatyta. Aplink namÄ yra maždaug 2 metrų pločio žemės sklypo dalis tiesiog apeiti namÄ jo priežiÅ«rai. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J.

Keywords

AI generated
alternative service breach of military service duty disobedience to service regulations service maintenance contract universal service sectoral plan for aviation infrastructure
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-310-592/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16782-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei KaÅ¡inskei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. B. ir jo atstovui advokatui Kristijonui Paliūčiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei A. R., trečiojo asmens 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl servituto panaikinimo, tretieji asmenys: R. R., J. A., J. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, U. A., 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrija. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o panaikinti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2.3-11419-(01) nustatytÄ kelio servitutÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ skaičiais ir linijomis 3-6; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 111/724 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitos žemės sklypo dalys priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims R. R., J. A. ir L. G. (vėliau savininkė - J. V.). Žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kurio įregistravimo pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 8 d.

įsakymas Nr. 2.3-11419-(01). Nustatant kelio servitutÄ joks vieÅ¡pataujantis daiktas nebuvo nurodytas bei atitinkamai vieÅ¡pataujantis daiktas nėra nurodytas nei Nekilnojamojo turto registre, nei žemės sklypo formavimo dokumentuose. Žemės sklypo bendrasavininkai ne kartÄ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl Å¡io kelio servituto panaikinimo, kadangi kelio servitutas nėra reikalingas jokių nekilnojamųjų daiktų naudojimui užtikrinti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimo dėl kelio servituto panaikinimo nepriima.

Administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigai taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių vieÅ¡pataujančių daiktų, kurių savininkams reikėtų ginčo servituto, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios siÅ«lymu ginčo kelio servitutas buvo nustatytas, taip pat nėra suinteresuota to kelio servituto iÅ¡saugojimu ir siÅ«lo atsakovei spręsti tolesnį kelio servituto klausimÄ savo nuožiÅ«ra.

Kelio servituto bÅ«tinumas yra iÅ¡nykęs. Nustatytas kelio servitutas yra faktiÅ¡kai nereikalingas, jis nepagrįstai varžo ieÅ¡kovo nuosavybės teisę, todėl yra pagrindas jį panaikinti iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra bÅ«tinas visų tarnaujančio žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo bendraturčių iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl servituto panaikinimo.

Pažymėjo, kad vėliausiame Vilniaus miesto skyriui teiktame ieÅ¡kovo ir kitų žemės sklypo bendraturčių 2020 m. vasario 10 d. praÅ¡yme valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė ne visi žemės sklypo bendraturčiai. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 30-1331 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ siÅ«lė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai nustatyti servitutÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. rugsėjo 8 d.

įsakymu Nr. 2.3.-11419-(01) nusprendė nustatyti ginčo servitutÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2019 m. spalio 21 d. raÅ¡tu Nr. A51- 100439/19(2.14.2.12-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat pažymėjo, kad toks servitutas buvo siÅ«lomas nustatyti „atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje yra įrengtas praėjimo takas (Å¡aligatvis) ir juo naudojasi aplinkinių teritorijų gyventojai“. Todėl akivaizdu, kad turintis teisę naudotis servitutu asmuo nagrinėjamu atveju yra visa visuomenė (aplinkiniai gyventojai), kadangi servitutas nustatytas naudotis pėsčiųjų taku, nepaisant to, kad konkretus asmuo, kurio naudai suteiktas servitutas, nenurodytas.

Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (galiojusių nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 12 d. t. y. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui nustatant servitutÄ ) nuostatose nebuvo įtvirtinta, kad administraciniu aktu nustatant servitutÄ sprendime turi bÅ«ti įraÅ¡ytas vieÅ¡pataujantysis daiktas ar kad jis turi bÅ«ti įregistruotas. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, ieÅ¡kovo ir kitų žemės sklypo bendraturčių žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas negalimas ieÅ¡kovui savo ieÅ¡kiniu neįrodžius, jog iÅ¡nyko servituto bÅ«tinumas ir to, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas galės bÅ«ti tinkamai naudojamas pagal paskirtį be nustatyto servituto.

Servituto panaikinimas reikÅ¡tų, kad visuomenė (aplinkiniai gyventojai) praranda galimybę racionaliai ir patogiai naudotis patekimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Be to, ieÅ¡kovas nepaneigia aplinkybės, kad egzistuoja kita reali ar užtikrinta galimybė kitu bÅ«du užtikrinti patekimÄ . Atsakovė 2021-12-22 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose patikslino, kad vieÅ¡pataujantys daiktai, dėl kurių buvo nustatytas ginčo servitutas, yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad byloje aktualus servituto pasibaigimo pagrindas, numatytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos net tris kartus kreipėsi į jÄ dėl nuomonės pateikimo, kai jau pirmajame raÅ¡te buvo informuota, jog ji neprieÅ¡tarauja dėl servituto panaikinimo, jei tai nepažeis vieÅ¡ojo intereso.

Trečiasis asmuo L. G. (bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pakeista į J. V.) pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nustatant servitutÄ , jį nustatantis subjektas niekada nenurodo vieÅ¡pataujančio daikto. Å iuo atveju Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, nustatydamas kelio servitutÄ , vadovavosi visuomenės interesais, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų interesais, mokyklos ((duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), kuri yra prieÅ¡ais namÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, darbuotojų ir choristų interesais bei namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), butų savininkų interesais, t. y. vieÅ¡uoju interesu, nes servituto nustatytu taku naudojasi tiek (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, tiek (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai ir daugiausia namo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje gyventojai ir savininkai.

L. G. nesutinka panaikinti servitutÄ , todėl, kad ji netektų įėjimo į savo butÄ . Panaikinus servitutÄ , atsirastų problemų patekti į savo butus net tik L. G., bet ir kitiems kaimynams. Gyvenamojo namo žemės sklypas yra 724 kv. m., namo plotas Å¡iame sklype yra 552,70 kv. m., laisvos žemės lieka 171,30 kv. m. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp namo savininkų nenustatyta. Aplink namÄ yra maždaug 2 metrų pločio žemės sklypo dalis tiesiog apeiti namÄ jo priežiÅ«rai. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J.

A. prie savo buto langų 2 metrų pločio žemės juostÄ yra apsodinusi gėlėmis ir krÅ«mais, todėl L. G. praeiti į savo butÄ pro jos langus neįmanoma. Panaikinus servitutÄ ir ieÅ¡kovui vėl pastačius tvorÄ ties žemės sklypo rytine riba maždaug 28 metrai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, o tvora tikrai bus pastatyta, L. G. netektų galimybės patekti į savo butÄ , nes žemės sklypo dalis aplink namÄ yra maždaug 2 metrų pločio ir apsodinta gėlėmis, dekoratyviniais krÅ«mais, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R.

R. yra pasistačiusi (įsirengusi) vartelius, kurie rakinami. Taigi L. G. patekti į savo butÄ pro R. R. vartelius ir augančius dekoratyvinius krÅ«mus neįmanoma. R. R. rakinamus vartelius pasistatė, kad butų savininkai aplink namÄ ir į rÅ«sį nevaikščiotų pro jos miegamojo langus. Trečiojo asmens teigimu, pagrindinis dalykas turi bÅ«ti kaimynų susitarimas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo ir nustatyta galimybė patekti į savo butus ir į rÅ«sį. RÅ«siu naudojasi butų Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai, nes rÅ«sys yra prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prie L.

G. buto. Taigi panaikinus servitutÄ butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai netektų galimybės patekti į rÅ«sį. Norint panaikinti 64 kv. m. servitutÄ , ieÅ¡kovas turi pateikti projektÄ ir kartu butų savininkų susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes servitutas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, ne tik namo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo daliai, bet ir valstybinės žemės dalyje. L. G. į savo butÄ patenka eidama servitutiniu taku iki žemės sklypo pabaigos, už kurios valstybinėje žemės yra varteliai į kairę, pro kuriuos ji nueina iki savo buto per valstybinę žemę.

L. G. sutiktų panaikinti servitutÄ , tačiau turi bÅ«ti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ieÅ¡kovas ir/arba kiti bÅ«tų savininkai turi įrengti takÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir į rÅ«sį po J. A. miegamojo langais, ji turi paÅ¡alinti vartelius arba duoti kaimynams raktus nuo vartelių. Tačiau takas po R. R. langais nepriimtinas, nes tada tektų vaikščioti po visų langais trinantis į sienÄ , bÅ«tų problemų įneÅ¡ti baldus ar kitus didesnius daiktus į butÄ .

L. G. patekti į butÄ galima įrengti takÄ ir po J. A. langais, tačiau Å¡is 2 metrų pločio žemės ruožas yra apsodintas gėlėmis, dekoratyviniais krÅ«mais. AnalogiÅ¡kai tada bÅ«tų problemų vaikščiojant taku, nes bÅ«tų problemų įneÅ¡ti baldus ar kitus didesnius daiktus į butÄ . Taigi, padarius L. G. takÄ patekti į savo butÄ palei J. A. langus, o kitiems savininkams į rÅ«sį, bÅ«tų patenkintas tiek L. G. teisėtas interesas, tiek kitų bendraturčių interesai, ateityje nesiveliant į teisminius ginčus.

Pažymėjo, kad Å¡ioje stadijoje, kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, neįrengtas naujas takas L. G. pateikti į savo butÄ , o kitiems bendraturčiams į rÅ«sį, ieÅ¡kinys atmestinas. Trečiasis asmuo 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pateiktame atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bendrijos valdomi, naudojami ir prižiÅ«rimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiai gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini). 2002 m. lapkričio 28 d.

Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ Nr. 2231V buvo nustatyta, jog gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) žemės sklypas miesto plano ištraukoje pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-9, yra 3385 kv. m ploto (toliau atsiliepime – sklypas Nr. 1). 2003 gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 6215-01 sklypas Nr. 1 buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre su nustatytu kelio servitutu, suteikiančiu teisę gretimų sklypų naudotojams bet kuriuo paros metu naudotis pėsčiųjų taku 175 kv. m sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 9, 8, 20-27. 2003 m. gruodžio 2 d.

Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 6216-01 pagrindu valstybinės žemės sklypas Nr. 1 65 metams išnuomotas bendrijai su nustatytu kelio servitutu: suteikiantį teisę gretimų sklypų naudotojams bet kuriuo paros metu naudotis pėsčiųjų taku 175 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 9, 8, 20-27. Bendrija tuo pagrindu 2004 m. sausio 12 d. sudarė sklypo Nr. 1 valstybinės žemės nuomos sutartį su nurodytu kelio servitutu (tarnaujančiu), kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2004 m. sausio 12 d., o žemės sklypo Nr. 1 servitutas buvo įregistruotas 2003 m. gruodžio 18 d.

Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 2.3-11419-(01) ,,Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau atsiliepime – sklypas Nr.

2) dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“ nustatytas žemės sklypo plotas, būdas, pobūdis, dalys priklausančios kiekvienam žemės sklypo naudotojui priklausančios pastatų (statinių dalys bei nustatytas servitutas – teisė neatlygintinai naudotis pėsčiųjų taku bet kuriuo paros metu 64 kv. m ploto dalyje, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtoje skaičiais ir linijomis 3-6 (tarnaujantis daiktas). Nekilnojamojo turto registre žemės Sklypo Nr. 2 servitutas įregistruotas 2008 m. spalio 9 d., t. y. vėliau nei sklypas Nr.

1. Visi žemės sklypo Nr. 2 bendraturčiai, sudarydami valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, žinojo apie nustatytÄ servitutÄ Å¡iame sklype ir Å¡is servitutas buvo nustatytas vėliau nei servitutas sklype Nr.

1. Pažymėjo, kad Sklypas Nr. 1 ribojasi su sklypu Nr.

2. Sklype Nr. 1 nustatytÄ servitutÄ sudaro pėsčiųjų takas, kuriuo naudojasi bet kuriuo paros metu (duomenys neskelbtini) namų gyventojai, kitų gatvių gyventojai, aplinkinių sklypų bei sklypo Nr. 2 bendraturčiai. Einant Å¡iuo pėsčiųjų taku ateinama iki sklypo Nr. 2 nustatyto servituto, t. y. kito pėsčiųjų tako (įrengto Å¡aligatvio) ir juo patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę pėsčiųjų taku (nustatytu servitutu sklype Nr. 2). Einant sklypo Nr. 2 pėsčiųjų taku iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, pasukus į kairę, saugiai patenkama į pėsčiųjų takÄ , esantį sklype Nr. 1, o einant tiesiai, per arkÄ , patenkama į (duomenys neskelbtini) g. esantį namo kiemÄ .

Jei sklypo Nr. 2 servitutas bus panaikintas, tai sklype Nr. 1 nustatytu servitutu nebus galima naudotis, nes jis baigsis ties dabartiniame sklype Nr. 2 įrengto Å¡aligatvio pabaiga ir nebus galimybės juo patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tokiu atveju, norint naudotis pėsčiųjų sklypo Nr. 1 taku, tektų aplinkinių sklypų ir namų (duomenys neskelbtini) gyventojams eiti per sklypÄ Nr. 2 ir tokiu bÅ«du pažeisti Å¡io sklypo savininkų teises. Taip pat nebÅ«tų galimybės iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į pėsčiųjų takÄ , esantį sklype Nr. 1, t. y. naudotis sklype Nr. 1 nustatytu servitutu.

Nustatytas sklype Nr. 1 servitutas netektų savo paskirties ir negalėtų bÅ«ti naudojamas. Å iuo metu nustatytais sklypuose servitutais aktyviai naudojasi aplinkinių namų gyventojai, vaikai, mokyklos (duomenys neskelbtini) mokiniai ir jais saugiai patenka iÅ¡ gretimų sklypų ir gatvių į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nei sklypo Nr. 1, nei, sklypo Nr. 2 servituto poreikio bÅ«vimas neiÅ¡nyko. Pažymėjo, jog servitutas sklypui Nr. 2 buvo nustatytas vėliau, nei sklypui Nr. 1 ir rengiant žemės sklypų Nr. 1 ir 2 detaliuosius planus, jau buvo numatyti juose servitutai, kurių tikslas buvo užtikrinti visuomenės interesÄ â€“ netrukdomÄ gyventojų patekimÄ Ä¯ kitas gatves ir sklypus.

Trečiojo asmens vertinimu, sklypo Nr. 2 tako servituto poreikis nėra iÅ¡nykęs, nustatytas tako servitutas svarbus tretiesiems asmenims L. G., J. V., kadangi jį panaikinus jiems bÅ«tų apribota galimybė pateikti į jų butus ir taip bÅ«tų suvaržyta jų teisė laisvai naudotis savo turtu. Nustatytas servitutas yra svarbus ir valstybei bei visuomenei, nes panaikinus nustatytÄ servitutÄ bÅ«tų sukeltos kliÅ«tys naudotis valstybės žemės sklype nustatytu servitutu, pėsčiųjų taku, nustatytu sklype Nr.1, nes juo nebÅ«tų galima naudotis ir tokiu bÅ«du bÅ«tų apribotas pėsčiųjų judėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Dėl to tako servituto poreikis ne tik kad neiÅ¡nyko, bet tapo dar aktualesnis ir jį naikinti nėra pagrindo. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigÄ ir įrodymų vertinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

CK 4.111 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Pagal Å¡io kodekso 4.135 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl servituto pabaigos iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui nustato, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu.

Kasacinio teismo praktika, suformuota aiÅ¡kinant CK 4.135 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , pagal kuriÄ servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pasikeitusios konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

Kasacinis teismas nurodė, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Plėtodamas pirmiau nurodytÄ CK 4.135 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylų dėl servituto panaikinimo iÅ¡nykus bÅ«tinumui atvejais turi bÅ«ti iÅ¡tirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto bÅ«tinybę, pasikeitimas, o Å¡is klausimas spręstinas taip:

1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę;

2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas;

3) turi bÅ«ti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar vieÅ¡pataujantysis daiktas iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019 33 punktÄ ). AiÅ¡kinant CK 4.135 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, jog servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pasikeitusios konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas; kt.).

Ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl servituto pabaigos ir (ar) pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovui A. B., Lietuvos Respublikos valstybei, tretiesiems asmenims R. R., J. A., J. V., U. A. nuosavybės teise priklauso atitinkamos dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė dalį šio žemės sklypo valdo patikėjimo teise.

Žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kurio įregistravimo pagrindas – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 2.3-11419-(01). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 30-1331 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ siÅ«lė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai nustatyti servitutÄ . Dar 2002 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ Nr. 2231V buvo nustatyta, jog gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) žemės sklypas miesto plano iÅ¡traukoje pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-9, yra 3385 kv. m ploto. 2003 gruodžio 2 d.

Vilniaus apskrities viršininko įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 6215-01 pastarasis sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre su nustatytu kelio servitutu, suteikiančiu teisę gretimų sklypų naudotojams bet kuriuo paros metu naudotis pėsčiųjų taku 175 kv. m sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 9, 8, 20-27. 2003 m. gruodžio 2 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 6216-01 pagrindu valstybinės žemės sklypas Nr. 1 65 metams iÅ¡nuomotas 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai su nustatytu kelio servitutu: suteikiantį teisę gretimų sklypų naudotojams bet kuriuo paros metu naudotis pėsčiųjų taku 175 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 9, 8, 20-27. IeÅ¡kovo nuomone, nustatant kelio servitutÄ joks vieÅ¡pataujantis daiktas nebuvo nurodytas bei atitinkamai vieÅ¡pataujantis daiktas nėra nurodytas nei Nekilnojamojo turto registre, nei žemės sklypo formavimo dokumentuose; nėra jokių vieÅ¡pataujančių daiktų, kurių savininkams reikėtų ginčo servituto.

Kelio servituto būtinumas yra išnykęs. Nustatytas kelio servitutas yra faktiškai nereikalingas, jis nepagrįstai varžo ieškovo nuosavybės teisę, todėl yra pagrindas jį panaikinti išnykus servituto būtinumui. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju viešpataujančiais daiktais ginčo servituto atžvilgiu laikytini nekilnojamieji daiktai - žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Iš sklypų plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose yra daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuos skiria servitutas „sujungtas“ (susijęs) su ginčo servitutu.

Būtent abu servitutai sudaro galimybę žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atitinkamai savininkams ir šiuose sklypuose esančių gyvenamųjų namų patalpų savininkams (gyventojams) patekti artimiausiu (tiesiausiu) būdu į/iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatves. Nesant ginčo servitutui pastarųjų namų savininkams (gyventojams) reikėtų patekti į/iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatves per atitinkamai aplinkinius takus ar gatves (pvz., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.).

Akivaizdu, kad minėtų namų savininkų (gyventojų) toks judėjimas ginčo servitutu buvo (jo nustatymo metu) ir Å¡iuo metu tikslingas ir prasmingas, toks servitutas užtikrina vieÅ¡pataujančių daiktų naudojimÄ . IeÅ¡kovas nepagrindė pakankamai ir objektyviais įrodymais: kad visi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamojo namo savininkai sutinka su servituto panaikinimu; kad neliko tarp jų ginčo dėl patekimo į nuosavybės teise priklausančias patalpas, naudojant ginčo servitutÄ ; kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkas ir Å¡iame sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo savininkai (gyventojai) faktiÅ¡kai nesinaudoja ginčo servitutu.

Taigi ieškovas tuo pačiu neįrodė, kad nebuvo ginčo servituto nustatymui faktinio pagrindo, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas, kad įvyko faktinių aplinkybių pasikeitimas, o jeigu jis ir įvyko, tai yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. Sutiktina ir su trečiojo asmens 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, kuri pagal jos įstatus atstovauja daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų interesams, argumentu, kad jei ginčo servitutas bus panaikintas, tai minėtais servitutais nebus galima naudotis (bent jau taip racionaliai kaip šiuo metu, nes jie yra susiję).

Pažymėtina, kad atsakovė pagrįstai argumentuoja, jog Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (galiojusių nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 12 d., t. y. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui nustatant ginčo servitutÄ ) nuostatose nebuvo įtvirtinta, kad administraciniu aktu nustatant servitutÄ sprendime turi bÅ«ti įraÅ¡ytas vieÅ¡pataujantysis daiktas ar kad jis turi bÅ«ti vieÅ¡ai įregistruotas (ir atsižvelgiant į esamus kompleksus ir objektus pagal servituto nustatymo metu galiojusį Å¡ių taisyklių 16.10 punktÄ ).

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis). IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina: trečiajam asmeniui 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 300 Eur už advokato pagalbÄ ;

L. G., kuri teisminio nagrinėjimo pradžioje buvo trečiuoju asmeniu ir dėl ieÅ¡kovo reikalavimų turėjo teisę naudotis teisine pagalba, 1 000 Eur už advokato pagalbÄ ; į valstybės biudžetÄ â€“ 62,82 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu; ieÅ¡kovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos; ieÅ¡kovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai). Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant Å¡is sprendimas skelbiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 124777962) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 62,82 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 82 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Igoris Kasimovas