7446c341-b334-4da9-931c-7b3ffcacd930 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L. PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-557/2016Teisėja L. Venckuvienė                          Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00139-2016-9                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           1.2.14.1.2.1.;1.1.8.;2.4.6.;2.4.7.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,nuteistajam J. V. ir jo gynėjui Mindaugui Kepeniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

V. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 70 parų areÅ¡tu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: J. V. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2015 m. balandžio 7 d. apie 14 val. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, po jo naudojamo mikroautobuso „Iveco“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių padangų permontavimo, turėdamas tikslÄ neatsiskaityti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atliktus padangų montavimo darbus ir įsigytas 2 padangas (pavadinimas R16C), grasinančiu tonu pasakė, kad jis niekam nemoka, dėl ko K. Ž., gim. 1991 m., pasimetė ir atidavė kaltinamajam mikroautobuso „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, ir kaltinamasis iÅ¡važiavo nesumokėjęs 6 eurų už atliktus darbus ir 44 eurus už įsigytas padangas R16C.

Tokiu bÅ«du J. V. atvirai pagrobė 44 eurų vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tarp J. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai: J. V. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad bÅ«tų sumontuotos padangos, po ko K.

Ž. bendrovės darbuotojui R. K. liepė sumontuoti padangas J. V. automobiliui, aptarė su J. V. padangų kainÄ . J. V. paliko automobilio užvedimo raktelius ir iÅ¡važiavo, po to, kai padangos buvo sumontuotos, J. V. už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, kadangi jam nebuvo pateikta sÄ skaita-faktÅ«ra, kurios jis prašė, todėl, nurodęs, kad atsiskaitys pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , jis iÅ¡važiavo. BK 178 str. prasme pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ .

Mano, jog Å¡iuo atveju buvo svarbu nustatyti, ar J. V. teisėtu bÅ«du įgijo naujas padangas, ar ne, ar buvo įsitikinęs, kad neturi nukentėjusiojo sutikimo disponuoti jo turtu. Pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymÄ yra tuomet, kai yra objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, o subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas. Taigi, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius – kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Mano, kad nagrinėjamu atveju J. V. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi jis nesiekė neteisėtais bÅ«dais užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančio turto, ketino už padangas bei suteiktas paslaugas atsiskaityti, tačiau tai norėjo padaryti tuomet, kai gaus sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Akivaizdu, kad tarp J. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nukentėjusiųjų, yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, bet jokiu bÅ«du tai yra ne nusikalstama veika, juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė ultima ratio, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009), todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), kad veika, pasireiÅ¡kianti kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas, yra ne tik turtinių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų klasifikacija, bet ir civilinės atsakomybės kilimo dalis, turto pasisavinimas galimas tiek BK 178 str. pagrindu, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso daiktinės teisės antro skirsnio pagrindu.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju J. V. sumontuotų padangų nepagrobė, o įgijo sÄ Å¾iningai, tarėsi su K. Ž. dėl kainos, pasakė, kad atsiskaitys pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino faktines aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo veikÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal J. V. pareiÅ¡kimÄ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas nukentėjusiųjų atžvilgiu pagal BK 294 str. 2 d. dėl to, kad jie galimai savavaldžiavo, panaudodami J.

V. atžvilgiu fizinį smurtÄ , reikalaujant, kad Å¡is atsiskaitytų už sumontuotas padangas, todėl Å¡ių asmenų parodymai turėjo bÅ«ti vertinami itin kritiÅ¡kai, kadangi jie galimai siekia iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir todėl pirmosios instancijos teisme nurodė, kad J. V. neprašė sÄ skaitos-faktÅ«ros, neva neketino atsiskaityti. Pažymi, kad BK 186 str. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Å ios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikÅ¡ti tokiomis pat formomis, kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426- 2013). Taigi, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. J. V. žadant už sumontuotas paslaugas atsiskaityti tuomet, kai bus pateikta sÄ skaita-faktÅ«ra, turėjo bÅ«ti svarstoma galimybė jo veikÄ kvalifikuoti bÅ«tent pagal BK 186 str. 2 d., o ne kaip vagystę, juolab, kaip minėta, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir J.

V. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d., paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl J. V. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas, tačiau jam paskirta bausmė yra neteisinga, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas. Pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka ne tik padarytos veikos pavojingumÄ , bet ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pabrėžia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuteistasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino įvykdęs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmės apsunkindamas bylos tyrimÄ bei nagrinėjimÄ , duodamas melagingus parodymus klaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus bei teismÄ stengdamasis iÅ¡vengti baudžiamojo persekiojimo.

NusikalstamÄ veikÄ J. V. padarė tiesiogine tyčia, turėdamas savanaudiÅ¡kas paskatas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. V. atliko aktyvius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiuosius, vartojo psichologinę prievartÄ nusikaltimo padarymo metu, o jo sulaikymo metu – ir fizinę prievartÄ . J. V. nesigailėjo dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Be to, J. V. teistas ne tik Lietuvos Respublikoje 2009 m. už sunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 147 str. 1 d. - prekyba žmonėmis), bet ir užsienyje 2014 m. (sukčiavimas), nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, o tai rodo, kad asmuo yra linkęs nusikalsti.

Taip pat svarbia aplinkybe, charakterizuojanti J. V. neigiamai, laiko tai, kad jis 16 kartų baustas administracine tvarka. Jokių J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog J. V. iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, pats aktyviai ieÅ¡ko galimybių nusikalsti. Nepaisant tokios iÅ¡vados, teismas paskyrė ne laisvės atėmimo, bet areÅ¡to bausmę. Prokuroro manymu, Å¡iuo atveju teismas nesilaikė BK 56 str. 1 d. nuostatos, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė – J.

V. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Esant tokiems duomenims, kurie buvo žinomi ir teismui, mano, kad J. V. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes – ne tik įvykdyto nusikaltimo sunkumÄ , bet ir J. V. asmenybę, jo požiÅ«rį į visuomenės saugomus gėrius, į pačiÄ visuomenę, savo elgesio vertinimÄ ir nesigailėjimÄ dėl padaryto tyčinio apysunkio nusikaltimo konstatuoja, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, numatytÄ sankcijos vidurkyje.Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Dėl nuteistojo J. V. apeliacinio skundoIÅ¡ nuteistojo J. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis kategoriÅ¡kai nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 str. 2 d., nurodo, kad nesiekė neteisėtais bÅ«dais užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančio turto, ketino už padangas bei suteiktas paslaugas atsiskaityti, tačiau tai norėjo padaryti tuomet, kai gaus sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , o tai rodo tarp Å¡alių susiklosčiusius civilinius santykius.

Mano, jog J. V. žadant už sumontuotas paslaugas atsiskaityti tuomet, kai bus pateikta sÄ skaita-faktÅ«ra, turėjo bÅ«ti svarstoma galimybė jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 186 str. 2 d.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 str. 2 d. kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį.

Å ie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvÅ«s ir daro veikÄ pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iÅ¡ jų, net ir pagrobus nedidelės vertės turtÄ , veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2013, Nr. 2K-428/2011). Å iame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis jÄ nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ .

Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, tačiau to nepaiso.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1–4 d.).

Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ nuteistojo J. V. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo klausimu, įvertinęs surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis J. V. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Nors nuteistasis J. V. nurodo norėjęs atsiskaityti už padangas tuomet, kai sulauks sÄ skaitos faktÅ«ros, ir bÅ«tent dėl to, kad sÄ skaita iÅ¡ karto nebuvo iÅ¡raÅ¡yta, jis ir nesumokėjo, tokia nuteistojo versija visiÅ¡kai paneigta byloje esančiais įrodymais.IÅ¡ nukentėjusiojo K.

Ž., gim. 1991, parodymų pirmos instancijos teismo posėdyje matyti, jog į jo servisÄ atvažiavo J. V., iÅ¡sirinko naudotas padangas, jis jam nurodė, kad padangų kaina iki 50 eurų. Padangas sumontavo darbuotojas R. K.. Po kurio laiko atvyko J. V., paprašė raktelių, sakė, kad tuoj sumokės, bet K. Ž., gim. 1991, nenorėjo duoti, įtarė, kad gali nemokėti, tada J. V. vėl agresyviai pradėjo elgtis, rusiÅ¡kais žargonais spausti ji kampÄ . IÅ¡reikalavo iÅ¡ jo J. V. raktus ir pradėjo agresyviai elgtis, viskas įvyko lauke, o montuojama konteineryje.

Sėdo į maÅ¡inÄ , jÄ užsivedė, pradėjo gÄ sdinti: ,,pakasiu, neskambink policijai“. J. V. neprisistatė, jei bÅ«tų davę rekvizitus, tuomet K. Ž. bÅ«tų iÅ¡rašęs sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ . Jei nėra sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡o kvitÄ . Å iuo atveju neiÅ¡rašė kvito, nes nesumokėjo, taip daro visais atvejais (t. 1, b. l. 187-188). IÅ¡ padangas montavusio ir J. V. atvykimÄ atsiimti autobuso su sumontuotomis padangomis stebėjusio liudytojo R. K. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog atvykus J.

V., jis pakvietė K. Ž., gim. 1991, jis prie R. K. pasakė, kiek sumokėti, po 5 minučių pasigirdo aiÅ¡kinimasis, jis iÅ¡lindo pažiÅ«rėti, girdėjo, kad vienas sako: „duok raktelius“, jam atsako ,,susimokėk pinigus“. GrÄ Å¾ino raktelius, o pinigai nebuvo paduoti. Buvo pasakyta ,,kÄ tu man padarysi, aÅ¡ tau nemokėsiu, ir viskas“, girdėjo sakant „turiu stogÄ â€œ. Pasibaigė taip, kad J. V. sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo, suÅ¡ukęs „bÅ«k atsargiai“, K.

Ž. parbėgo, sako iÅ¡važiavo nesumokėjęs. Negirdėjo kalbos apie iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. Nėra problemų gauti kvitus, nes kas nori, tas juos gauna, jei žmogus papraÅ¡o, sÄ skaita iÅ¡raÅ¡oma (t. 1, b. l. 183-184). Å ie aptarti liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai rodo, kad J. V., atvykęs atsiimti automobilio su padangomis, neprašė jokios sÄ skaitos faktÅ«ros, nekėlė klausimo dėl pinigų priėmimo kvito, nesumokėjo pinigų už padangas ir pasiėmęs raktelius, iÅ¡važiavo iÅ¡ serviso.

Tai, kad nesumokėjimas už padangas buvo sÄ lygotas J. V. noro jas pagrobti, o ne neva padangas montavusių asmenų atsisakymo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , matyti ir iÅ¡ toliau sekusių įvykių eigos. IÅ¡ nukentėjusiųjų K. ir K. Ž., liudytojų R. K. ir E. Ž. parodymų, duotų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog J. V. pasiÅ¡alinus nesumokėjus, nukentėjusieji sėdo į automobilį ir pradėjo vytis neatsiskaičiusį asmenį. BÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jei K.

Ž., gim. 1991, atsisakius iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ , ir dėl Å¡ios priežasties J. V. iÅ¡važiavus nesumokėjus už padangas, Å¡is bÅ«tų kreipęsis į tėvÄ dėl neatsiskaičiusio pirkėjo, ir jie abu bÅ«tų pradėję persekioti J. V., bei siekę atsiimti pinigus, kuriuos J. V. neva norėjo sumokėti, tačiau nemokėjo negavęs sÄ skaitos. Taip pat nelogiÅ¡ka bÅ«tų, jei patys pažeidę teisės aktus, ir klientui praÅ¡ant neiÅ¡rašę sÄ skaitos faktÅ«ros, persekiodami J.

V. nukentėjusieji skambintų pagalbos telefonu ir praneÅ¡tų apie tai, jog asmuo iÅ¡važiavo iÅ¡ serviso nesusimokėjęs. Asmenų konfliktui persikėlus į Sportininkų g., į įvykio vietÄ atvyko policijos ekipažas. Apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigÅ«nas G. D. nurodė, kad pamatę pareigÅ«nų automobilį, nukentėjusieji pradėjo mojuoti rankomis, paaiÅ¡kino, kad jie yra pranešėjai, paaiÅ¡kino, kad įtariamasis nesumokėjo ir pasiÅ¡alino.

Tuo metu jau nebebuvo to žmogaus, paliko maÅ¡inÄ ir nubėgo. Tarp jų įvyko muÅ¡tynės, ir to pasekoje nubėgo. Bendraujant su piliečiais, išėjo J. V.. Jis suprato, kodėl jį vijosi, nukentėjusiajam nurodžius priežastis, J. V. jų neneigė, sakė, kad neturėjo pinigų. Po to atvažiavo asmuo, prisistatęs J. V. tėvu, ir atsiskaitė su nukentėjusiaisiais (t. 1, b. l. 180-182). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, t. y. tai, jog konfliktas vyko dėl vagystės, neatsiskaitymo, jog atvažiavęs tėvu prisistatęs asmuo atsiskaitė su nukentėjusiaisiais, nurodė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigÅ«nė liudytoja J.

N. (t. 1, b. l. 182-183). Pažymėtina, jog pareigÅ«nai nenurodė, kad J. V. jiems atvykus bÅ«tų bent užsiminęs, jog neatsikaitė dėl neiÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, ar dėl kokių nors kitokių priežasčių, akivaizdu, jog jei jis bÅ«tų atsiakęs mokėti dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų (neiÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros), Å¡iÄ aplinkybę jis bÅ«tų nurodęs pirmiausia. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas asmuo, atvykęs į Sportininkų gatvę ir prisistatęs J.

V. tėvu, liudytojas S. C. parodė, jog jam paskambino J. V. ir jis atvyko į įvykio vietÄ , žmonės prašė pinigų, nors nurodė, jog jam J. V. sakęs, kad nesumokėjo, nes jam nedavė čekio, tačiau vėliau pripažino, kad už nuteistÄ jį nukentėjusiesiems sumokėjo pats, nes J. V., ko gero, neturėjo pinigų (t. 1, b. l. 185). Tai, jog atvykęs S. C. nurodė, kad J. V. neturi pinigų, patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. Ž., gim. 1959 m. (t. 2, b. l. 24).IÅ¡ iÅ¡vardytų duomenų matyti, jog J.

V., atvažiuodamas atsiimti automobilio su sumontuotomis padangomis, net neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti už prekes ir paslaugas, o dalyvaujant policijos pareigÅ«nams su nukentėjusiaisiais atsiskaitė jo pakviestas kitas asmuo – S. C., kas taip pat atskleidžia, jog J. V. neatsiskaitymas buvo nulemtas noro pagrobti prekes, o ne pardavėjo atsisakymo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sÄ skaitos faktÅ«ros suraÅ¡ymui reikalingi perkančios įmonės rekvizitai: pavadinimas, įmonės kodas, adresas, PVM mokėtojo kodas.

Nukentėjusysis K. Ž., gim. 1991, duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog tai buvo pirmas kartas, kai jie pardavė padangas J. V., iki tol jis buvo tik kelis kartus atvykęs apžiÅ«rėti padangų, tačiau nieko nepirko (t. 1, b. l. 187-188), tai, jog pirmÄ kartÄ toje įmonėje keitėsi padangas, nurodė ir J. V. (t. 1, b. l. 180). Å ie duomenys atskleidžia, jog K. Ž., gim. 1991, neturėjo jokių įmonės rekvizitų, kuriai bÅ«tų galėjęs iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .

Tai, jog asmenims, sumontavusiems padangas, nepasakė savo įmonės rekvizitų, duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu pripažino ir nuteistasis J. V. (t. 1, b. l. 179). IÅ¡vardytos aplinkybės taip pat paneigia J. V. pateikiamÄ versijÄ , kad už padangas jis nesumokėjo dėl to, jog buvo atsisakyta jam iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ : akivaizdu, jog jei jis bÅ«tų norėjęs gauti sÄ skaitÄ , jis bÅ«tų pateikęs savo įmonės rekvizitus, bet to nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog negalima vadovautis nukentėjusiųjų K. ir K.

Ž. parodymais, kad J. V. neprašė sÄ skaitos-faktÅ«ros ir neketino atsiskaityti, nes jų atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 str. 2 d. dėl to, kad jie galimai savavaldžiavo, panaudodami J. V. atžvilgiu fizinį smurtÄ . Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog J. V. pareiÅ¡kimÄ dėl nukentėjusiųjų galimo savavaldžiavimo pateikė tik 2015-12-09, po 2015-04-07 įvykio praėjus daugiau kaip pusei metų, tuo tarpu nukentėję asmenys K. ir K. Ž. ikiteisminio tyrimo buvo apklausti iÅ¡ karto po įvykio, dar iki J.

V. pareiÅ¡kimo. Å ie ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų parodymai atitinka ir yra identiÅ¡ki jų pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotiems parodymams, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas jų atžvilgiu kokiu nors bÅ«du įtakojo nukentėjusiųjų parodymų teisme teisingumÄ . Be to, nukentėjusiųjų parodymuose pateiktas aplinkybes patvirtino liudytojų R. K., G. D. ir J. N. parodymai, kita byloje esanti medžiaga (specialisto iÅ¡vados, BPC iÅ¡klotinė).

Tuo pačiu pažymėtina, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas 2016-05-09 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, o 2016-07-15 įsiteisėjusiu aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ K. ir K. Ž. atžvilgiu (t. 2, b. l. 59-70) atmestas. Å i aplinkybė taip pat parodo, jog nukentėjusiųjų veiksmuose nebuvo nuskalstamų veikų sudėčių, jie elgėsi teisėtai, todėl nėra pagrindo netikėti Å¡ių asmenų parodymais, kuriuos, kaip jau minėta, patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Tuo pačiu pastebėtina, jog skirtingai nei nukentėjusiųjų parodymai, J. V. pateikiama įvykio versija nuolatos kito, jo nurodomose įvykio aplinkybėse pateikiamos skirtingos detalės: apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu J. V. nurodė, kad jam buvo pakeistos keturios padangos, iš kurių dvi atsivežtos jo paties, o dvi nusipirktos vietoje (t 1, b. l. 108), pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog jam buvo pakeistos keturios padangos, kurios visos buvo atsivežtos jo paties (t. 1, b. l. 179), apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad reikia aiškintis, ar J.

V. teisėtu bÅ«du įgijo naujas padangas, nes jis sumontuotų padangų nepagrobė, o įgijo sÄ Å¾iningai t. y. pripažįstama, kad buvo sumontuotos ne J. V. priklausančios padangos (t. 2, b. l. 41-42). Ikiteisminio tyrimo metu J. V. taip pat tvirtino, jog kilus konfliktui Sportininkų gatvėje, pinigus K. Ž. prie policijos pareigÅ«nų jis sumokėjo pats, tuo tarpu pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad K. Ž. pinigus sumokėjo jo draugas. Be to, duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu J.

V. nurodė, kad atvažiuodamas atsiimti automobilio, su savimi turėjo pinigų, tačiau, kaip jau minėta, tai paneigė liudytojų policijos pareigÅ«nų G. D. ir J. N., nukentėjusiųjų K. ir K. Ž., taip pat ir už jį sumokėjusio liudytojo S. C. parodymai.Visos aukščiau aptartos nustatytos aplinkybės, tame tarpe tai, jog J. V. atvyko atsiimti autobuso su sumontuotomis padangomis neturėdamas su savimi pinigų, tai, kad J. V. nepateikė įmonės, kuriai turėtų bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita, rekvizitų, ir tai, jog vos iÅ¡vykus J.

V., jį pradėjo vytis nukentėję asmenys, kurie apie nesumokėjimÄ pranešė policijai, bei aplinkybė, kad įvykus konfliktui Sportininkų gatvėje, J. V. policijos pareigÅ«nams nenurodė, kad nesumokėjo, nes negavo sÄ skaitos, ir už jį sumokėjus S. C., jos taip ir nepaprašė atskleidžia, kad jog J. V. autobuso pasiėmimas iÅ¡ serviso neatsiskaitant buvo nulemtas noro pagrobti prekes (padangas), o ne pardavėjo atsisakymo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ .Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiams, jog J.

V. veika turėtų bÅ«tų kvalifikuojama ne pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 186 str., t. y. ne kaip atvira vagystė, bet kaip turtinės žalos padarymas apgaule. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 str. 1 d. kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali bÅ«ti įvykdytas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2013).

Å ios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikÅ¡ti tokiomis pat formomis, kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar paslaugų tiekėjÄ . Apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis ir pan.

Paminėtina, kad paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis (kasacinė nutartis Nr. 2K-462/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pavyzdžiui, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienas apgaulės bÅ«dų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-224/2008). Taigi, iÅ¡ esmės apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo.

Tokia apgaulė panaudojama po sutarties sudarymo, kai kaltininkui dėl iÅ¡kilusių sunkumų vykdant sutartį ar kitų po sutarties sudarymo atsiradusių aplinkybių kyla sumanymas nevykdyti sutarties. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl J. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 186 str., numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ apgaule atsiskaityti už atliktus darbus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal atitinkamÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtakÄ pagrobiant daiktÄ .

Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtÄ (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrÄ turtÄ ), o apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus – tai priemonė iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti už įgytÄ turtÄ (įgytas paslaugas, prekes). Nors ir panaudojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas trumpam pasinaudoti (kasacinė nutartis Nr. 2K-552/2011).

Akivaizdu, jog tokie veiksmai nelaikytini ir vengimu atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Å ioje byloje nustatyta, jog įvykio metu nuteistasis J. V. atvyko pas nukentėjusįjį K. Ž., norėdamas susitarti dėl padangų pirkimo ir jų sumontavimo ant jo įmonės automobilio. Tam, jog nukentėjusysis jam perduotų panaudotas automobilines padangas, sumontuodamas jas ant jo įmonės automobilio, t. y. siekdamas sudaryti sÄ lygas pagrobti padangas, J. V. pasiteiravo padangų kainos, nurodė, jog po padangų sumontavimo už jas atsiskaitys, ir tuomet pasiims automobilį.

Tokiu bÅ«du akivaizdu, jog J. V. panaudota apgaulė – praÅ¡ymas sumontuoti padangas – buvo tik priemonė prieiti prie turto (padangų), kurį jis ketino užvaldyti, o ne priemonė įgyti nuosavybės teisę į tam tikrÄ turtÄ (BK 182 str.) ar, juo labiau, įgijus nuosavybės teisę iÅ¡vengti prievolės už jas atsiskaityti (BK 186 str.). Tuo pačiu pastebėtina, jog, kaip duodami parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis K. Ž., gim. 1991 m., ir padangas montavęs liudytojas R.

K., už darbus ir padangas visuomet buvo atsiskaitoma po padangų sumontavimo, taigi J. V. iÅ¡ esmės nereikėjo panaudoti jokių ypatingų įtikinėjimo ir esminių apgaulės priemonių, kad padangos bÅ«tų sumontuotos, ir jis įgautų galimybę jas užvaldyti. Kaip jau minėta, pagal BK 186 str. atsako asmuo, kuris teisėtai įgijęs turtÄ , nebegalėdamas įvykdyti sandorio sÄ lygų, panaudoja apgaulę tam, kad iÅ¡vengtų prievolių, tačiau Å¡iuo atveju J. V. ne tik kad nebuvo teisėtai įgijęs prekių, tačiau jis nepanaudojo jokios apgaulės siekdamas iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti už prekes – vos tik priėjęs prie turto ir gavęs galimybę jį užvaldyti, J.

V. pasiėmė automobilio raktelius ir iÅ¡važiavo nesumokėjęs už prekes (padangas), taip tiesiog neteisėtai atvirai pagrobdamas svetimÄ turtÄ . Å iuos veiksmus jis atliko veikdamas vieÅ¡ai, esant savininkui K. Ž., padangas montavusiam R. K., nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais ir aiÅ¡kiai suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . J. V. žinojo, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, kad jis pagrobia jam nepriklausančias padangas, tačiau to nepaisė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , ir nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., t. y. kaip atviroji vagystė.

Taigi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai J. V. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo klausimais neduoda pagrindo daryti kitokių iÅ¡vadų, nei skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.Dėl prokuroro apeliacinio skundoTeisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, todėl nuteistajam paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.BK 54 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę, numatytÄ Ä¯statymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. V., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni, kas nepagrįstai ginčijama prokuroro apeliaciniame skunde.BK178 str. 2 d. inter alia numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

Apylinkės teismas už atvirÄ svetimo turto pagrobimÄ J. V. paskyrė 70 parų areÅ¡to bausmę. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas J. V. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad J. V. padarė vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d., yra jauno amžiaus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Anksčiau jis vienÄ kartÄ teistas už tyčinį sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus laisvei, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, daug kartų baustas administracine tvarka, 2014 m. buvo teistas Airijoje.

Nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam J. V. paskirta 70 parų areÅ¡to bausmė, bÅ«dama didesnė nei BK 49 str. 3 d. numatytas Å¡ios bausmės, skiriamos už nusikaltimÄ , vidurkis, nors savo rÅ«Å¡imi ir ne griežčiausia bausmė, numatyta 178 str. 2 d. sankcijoje, nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni.Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuo atveju teismas nesilaikė BK 56 str. 1 d. nuostatos, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡io straipsnio nuostatos buvo pakeistos 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) ir pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu nebenumatė prokuroro skunde nurodomos taisyklės dėl recidyvistui paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Nors prokuroras nurodė, kad nusikalstamÄ veikÄ J.

V. padarė tiesiogine tyčia, turėdamas savanaudiÅ¡kas paskatas, ir tai rodo jo veikos pavojingumÄ , tačiau pažymėtina, jog vagystė visuomet padaroma tiesiogine tyčia, o Å¡ios veikos paskatos – savanaudiÅ¡kos. Prokuroras taip pat nurodo, kad J. V. charakterizuoja neigiamai ir tai, kad jis 16 kartų baustas administracine tvarka. Apygardos teismas pažymi, jog iÅ¡ tiesų, nors J. V. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka, tačiau absoliuti dauguma paskirų nuobaudų yra susijusios su KET pažeidimais, jis nei karto nėra baustas už administracinį teisės pažeidimÄ , nukreiptÄ Ä¯ asmenų privačia nuosavybę ir turtÄ , be to, visos nuobaudos yra nebegaliojančios.

Pažymėtina, jog J. V. padaryta nusikalstama veika buvo padaryta nedidelė žala – pagrobtos 44 eurų vertės naudotos padangos, Å¡i žala netrukus po įvykio buvo atlyginta. Negalima sutikti ir su prokuroro argumentu, jog kaltinamojo pasinaudojimas savo teise ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepripažinti kaltės ir duoti tokius parodymus, kokie, kaltinamojo manymu, labiausiai atitinka jo gynybos interesus, turėtų suponuoti tik laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ . Prokuroro minimas incidentas, nukentėjusiesiems po nusikaltimo persekiojant J.

V. ir mėginant jį sulaikyti, taip pat negali turėti įtakos bausmės skyrimui, kadangi J. V. nėra nuteistas už kokius nors minimo konflikto metu atliktus veiksmus, kurie iÅ¡eina už Å¡ioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo sudėties ribų. Prokuroro apeliaciniame skunde nepateikiama jokių naujų, pirmos instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios rodytų, jog paskirta bausmė neatitinka baudžiamajame įstatyme (BK 41 str.) numatytų bausmės tikslų ir leistų daryti skirtingÄ nei apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl bausmės nuteistajam individualizavimo.

Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J.

V. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Arvydas Daugėla Savinijus Katauskas