2023-02-08 Nr. AB-3357-2-68-3-01211-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-90-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01211-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (tretieji suinteresuoti asmenys – A. Š., antstolis V. M.), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (V. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius), 1 826,24 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. kovo 15 d. sprendimu nutraukė tarp pareiškėjo ir A. Š. sudarytą santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu pareiškėjas kiekvieną mėnesį įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Š. po 300 Lt (86,88 Eur). Pareiškėjo paskaičiavimu, iki vaiko pilnametystės išlaikymo suma sudarytų 11 555,04 Eur (133 mėn. x 86,88 Eur) be indeksacijos ir užmokesčio antstoliui už vykdymą. A. Š., gavusi vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolį V. M., kuris vykdė priverstinį išlaikymo išieškojimą. Antstolis 2019 m. liepos 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolis 2020 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui pranešė, kad skolininko (pareiškėjo) darbovietė iki 2007 m. kovo 31 d. padengė visą išlaikymo skolą, o nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. liepos 10 d. iš skolininko išieškota 16 203,54 Eur (šią suma pervedė pats skolininkas arba jo darbovietės). A. Š. 2008 m. liepos 25 d. taip pat kreipėsi ir į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija), kuri nusprendė perimti pareiškėjo pareigą mokėti išlaikymą vaikui. Valstybinio socialinio fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius) pareikalavo iš pareiškėjo sumokėti skolą, delspinigius ir palūkanas. Vykdydamas šį reikalavimą pareiškėjas atsakovo atstovui nepagrįstai sumokėjo 1 826,24 Eur, nes išlaikymą vaikui iš jo gaunamų lėšų išieškodavo antstolis, vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas ir grąžintas teismui. Šios aplinkybės žinomos tiek atsakovo atstovui, tiek ir A. Š..

3. Pareiškėjas teigė, kad savo pareigą dėl išlaikymo įvykdė tinkamai, todėl atsakovo atstovas nepagrįstai reikalauja grąžinti nepilnamečio vaiko išlaikymui išmokėtas sumas ir nepagrįstai iš pareiškėjo gavo 1 826,24 Eur. Tai, kad iš pareiškėjo nepilnamečiui vaikui priklausantis išlaikymas visiškai išieškotas, pagrindžia antstolio V. M. 2020 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. S-20-13-15061, kuriuo nei atsakovo atstovas, nei A. Š. neginčijo. A. Š. žinojo, kad ji gauna vaiko išlaikymui skirtas išmokas, tačiau nepaisant to, 2008 m. liepos 25 d. kreipėsi į Fondo administraciją, kuri nepatikrino A. Š. pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos ir 2009 m. sausio 23 d. priėmė nepagrįstą sprendimą nuo 2008 m. liepos 25 d. mokėti išlaikymo išmokas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. šį sprendimą perėmė vykdyti VSDFV Mažeikių skyrius ir nors buvo informuotas apie tai, kad lėšų išieškojimą kontroliuoja ir vykdo antstolis, neteisėtą veiklą tęsė ir iš pareiškėjo reikalavo išmokų, delspinigių ir palūkanų.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Mažeikių skyrius (po reorganizavimo VSDFV Klaipėdos skyrius) atsiliepime prašė atmesti skundą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. VSDFV Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtą vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą, paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. šias funkcijas buvo pavesta vykdyti Fondo administracijai.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui D. Š. (D. Š.), gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto 300 Lt išlaikymo kiekvieną mėnesį nemokėjo arba mokėjo tik dalį priteistos sumos, todėl A. Š. 2008 m. liepos 25 d. kreipėsi į Fondo administraciją dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo. Fondo administracija 2009 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. l.35-1433 nuo 2008 m. liepos 25 d. paskyrė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu gavo pareiškėjo prašymą stabdyti terminą dėl skolos sumokėjimo, iki kol bus parengtos pažymos, nes jo nepilnamečio vaiko mama A.

Š. gaudavo vaiko išlaikymo pinigus iš pareiškėjo. Pareiškėjui pateikus antstolio V. M. 2019 m. birželio 27 d. pažymą apie vaikui išmokėtas išlaikymo išmokas, VSDFV Mažeikių skyrius patikslino pareiškėjo skolą ir 2019 m. liepos 3 d. priėmė sprendimus Nr. (9.69) IVI)SP2-2631 ir Nr. (9.69)IVI_SP2-2629 „Dėl A. Š. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“, kuriais nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. susidarė 1 115,78 Eur vaiko išlaikymo išmokos permoka, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. susidarė 136,80 Eur permoka A.

Š., nes ji nepateikė informacijos apie gaunamą dalį priteistos vaiko išlaikymo lėšų sumos iš pareiškėjo (bendra permokos suma 1 252,58 Eur). Atsakovo atstovas 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (8.20) DV_S-25234 informavo pareiškėją, kad įvertinęs jo gautą prašymą ir papildomai pateiktus antstolio dokumentus dėl skolos valstybės biudžetui, A. Š. buvo nustatyta 1 252,58 Eur permoka ir jo skola perskaičiuota, kuri po patikslinimo yra 5 475,52 Eur, iš jų: vaiko išlaikymo išmokų – 4 318,86 (iki permokos nustatymo A. Š. pareiškėjo skola buvo 5 571,44 Eur), palūkanos – 923,45 Eur (iki permokos nustatymo A.

Š. buvo 1 170,10 Eur) ir delspinigių – 233,21 Eur. Rašte taip pat nurodė, kad permoka A. Š. nustatyta nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d. (1 115,78 Eur) ir nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (136,80 Eur). Atsakovo atstovas 2019 m. liepos 22 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo vėl prašoma perskaičiuoti vaiko išlaikymo išmokų skolą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas pakartotinis prašymas perskaičiuoti skolą ir pateikti išsamią lentelę apie susidariusį įsiskolinimą. Atsakydamas į šiuos prašymus VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte paaiškino, kad nuo 2008 m. liepos 25 d. iki 2018 gegužės 31 d. pareiškėjo vaikui buvo išmokėta 5 571,44 Eur vaikų išlaikymo išmokų (bylos Nr. 13535), 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjui pateikus duomenis iš antstolio, A.

Š. nustatyta 1 252,58 Eur permoka ir atitinkamai pareiškėjui sumažinta skola. Rašte taip pat buvo pažymėta, kad išieškota išlaikymo suma po vaiko išlaikymo išmokos nutraukimo nevertinama. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. rugsėjo 3 d. gavo pareiškėjo prašymą laikinai netaikyti priverstinio skolos išieškojimo, kol nebus bendro abiejų pusių susitarimo dėl jo skolos valstybės biudžetui. Atsakovo atstovas 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu atsakė į pareiškėjo prašymą ir pateikė visą išsamią informaciją apie susidariusią situaciją.

Pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. pateikė prašymą leisti 4 318,86 Eur vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimą mokėti dalimis per 36 mėnesius po 120 Eur. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. spalio 21 d. sprendimu 5 475,52 Eur skolos mokėjimą išdėstė dalimis. Pareiškėjas reguliariai mokėdavo skolą dalimis ir nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. sumokėjo 1 826,24 Eur.

7. Atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad žalos pareiškėjui nepadarė, nėra deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Pareiškėjas savo skolą pripažino, 2019 m. spalio 11 d. laisva valia VSDFV Mažeikių skyriui parašydamas prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Pareiškėjui pateikus prašymą ir papildomus dokumentus ir paaiškėjus aplinkybei dėl permokos A. Š., VSDFV Mažeikių skyrius ėmėsi teisiškai pagrįstų veiksmų ir perskaičiavo skolą bei raštu informavo pareiškėją. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 41 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimus, priimtus dėl skolos, pareiškėjas turėjo teisę skųsti VSDFV per 20 darbo dienų, tačiau šia teise nepasinaudojo. VSDFV Mažeikių skyrius, reikalaudamas grąžinti skolą dėl išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų grąžinimo, elgėsi teisiškai pagrįstai, nepadarydamas neteisėtų veiksmų pareiškėjui. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio ir sąlygų žalai atsirasti. Nesant padarytai žalai, reikalavimas atlyginti žalą yra teisiškai nepagrįstas ir negalimas. Pareiškėjas turėjo pareigą teikti teismo sprendime nustatytą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, tačiau ją vykdė netinkamai, todėl teisės aktų nustatyta tvarka šią pareigą už pareiškėją vykdė valstybė. Atsakovo atstovas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti iš pareiškėjo jo vaiko išlaikymui išmokėtų sumų.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime prašė atmesti skundą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nutraukus santuoką pareiškėjas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kas mėnesį mokėdamas po 300 Lt (86,88 Eur) iki vaiko pilnametystės. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta 2005 m. kovo 15 d. teismo sprendimu, todėl pareiškėjo teiginys ir paskaičiavimai, kad iki vaiko pilnametystės išlaikymą turėjo teikti po 86,88 Eur 133 mėnesius, ir išlaikymo suma, be indeksacijos ir užmokesčio antstoliui, sudaro 11 555,04 Eur, neatitinka tikrovės. Trečiojo suinteresuoto asmens paskaičiavimu, pareiškėjas išlaikymą turėjo teikti 172 mėnesius. Pareiškėjas pareigos teikti išlaikymą nevykdė arba vykdė ne visa apimtimi, todėl ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vėliau, kai buvo neįmanoma ir antstoliui išreikalauti išlaikymo, teko kreiptis į VSDFV administraciją. Visus jos veiksmus (kreipimąsi į antstolius ir į VSDFV) lėmė būtent pareiškėjo pareigos kas mėnesį teikti išlaikymą savo vaikui nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Išlaikymas turėjo būti teikiamas ne vienerius metus, ilgainiui teismo patvirtintas išlaikymo dydis su indeksacija nebuvo pakankamas, vaiką teko išlaikyti iš savo lėšų, tačiau niekada iš pareiškėjo nereikalavo didinti teikiamo išlaikymo.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas išlaikymo prievolės tinkamai nevykdė, vaiko išlaikymui skirtas lėšas kartais gaudavo, kartais negaudavo arba gaudavo tik dalį, viena augindama vaiką nespėdavo visada pasikeitus situacijai apie tai pranešti VSDFV administracijai, todėl neneigia, kad galėjo būti susidariusi permoka. Gauto VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 3 d. pranešimo dėl vaikų išlaikymo permokos grąžinimo, kuriame nurodyta, kad 2009 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. yra susidariusi 1 252,58 Eur permoka, neginčijo, o kreipėsi prašydama leisti susidariusią skolą grąžinti dalimis per vienerius metus. Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus rezoliuciniu sprendimu Nr. (9.69) DV_S-24583) jai buvo leista vaiko išmokos permoką grąžinti dalimis, nuo 2019 m. liepos mėnesio kas mėnesį sumokant 104,38 Eur įmoką į surenkamąją VSDFV vieną iš nurodytų sąskaitų. Šiuo metu susidariusi skola yra padengta. Likusi VSDFV administratoriaus išmokėto išlaikymo dalis – 4 318,86 Eur yra būtent pareiškėjo skola. VSDFV Mažeikių skyrius nustatė konkrečius laikotarpius, už kurios jai buvo sumokėti pinigai nepagrįstai ir nurodė permoką grąžinti, o likusi išmokėtų išmokų suma yra būtent už tuos laikotarpius, kai pareiškėjas neatliko savo pareigos savalaikiai teikti vaikui išlaikymą. Pareiškėjo skola valstybei nustatyta atsižvelgus į A. Š. apskaičiuotą permoką ir sumažinta, atsižvelgiant į tą sumą, kurią ji grąžino į valstybės biudžetą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad iš jo nepagrįstai išieškota 1 826,24 Eur, yra nepagrįsti.

11. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad visas nepilnamečiui vaikui mokėtinas sumas yra išieškojęs ir A. Š. pervedęs antstolis, todėl VSDFV Mažeikių skyrius nepagrįstai permokos reikalauja iš pareiškėjo. Papildomai paaiškino, kad atsakovo atstovo priimtų sprendimų neginčijo ir susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis pasirašė dėl nežinojimo, reikiamų žinių stokos. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1393-1062/2021 išaiškino, jog pareiga informuoti apie aplinkybių dėl vaiko išlaikymo pasikeitimą tenka išmokas gavusiam asmeniui, todėl skolą valstybei turėtų atlyginti trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š..

12. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad nustatant pareiškėjo grąžintiną skolos sumą buvo vertintas tik tas laikotarpis, kai nepilnamečiui vaikui išlaikymą už pareiškėją teikė valstybė, t. y. nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio. Antstolis nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimą vykdė ir tuomet, kai išlaikymo mokėjimas iš Vaikų išlaikymo fondo jau buvo nutrauktas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo V. Š. (V. Š.) trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. į valstybės biudžetą yra sumokėjęs 1 826,24 Eur vaiko išlaikymo skolos. Pareiškėjo teigimu, šią sumą jis sumokėjo nepagrįstai.

15. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje, Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir akcentavo, kad iki Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.

16. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 punktu ir VSDFV direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 papunkčiu ir nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. VSDFV Mažeikių skyrius centralizuotai vykdė vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtą vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ (toliau – ir Nutarimas) pagrindu nuo 2021 m. liepos 2 d. VSDFV Mažeikių skyriaus teises ir pareigas perėmė VSDFV Klaipėdos skyrius. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. šias funkcijas buvo pavesta vykdyti Fondo administracijai.

17. Teismas, spręsdamas dėl skundo argumentų pagrįstumo, nustatė, kad vykdant Fondo administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. sprendimą „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-1433, priimtą atsižvelgiant į A. Š. prašymus ir antstolio pateiktas pažymas, patvirtinančias, jog pareiškėjas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., pareiškėjo nepilnamečiui sūnui D. Š. (D. Š.), gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo teiktas išlaikymas iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (per mėnesį mokant 56,48–68,40 Eur). Nurodytu laikotarpiu A. Š. iš fondo išmokėta 5 571,44 Eur. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų pajamų taip pat vykdė ir antstolis V. M.. Pareiškėjo paskaičiavimu, vykdymo procese, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio, A. Š. nepilnamečio vaiko išlaikymui pervesta 16 203,18 Eur.

18. Teismas iš byloje esančios 2019 m. liepos 3 d. pažymos dėl išmokų patikslinimo ir vaiko išlaikymo išmokos permokos detalizacijos lentelės nustatė, kad pareiškėjui pateikus pažymą iš antstolio apie priverstinio vykdymo procese išskaitytas sumas, apie kurių gavimą A. Š. nebuvo informavusi Fondo administratoriaus, pareiškėjui priskaičiuota skola valstybės biudžetui buvo patikslinta tais laikotarpiais, kai mėnesinis išlaikymas (jo dalis) antstolio išieškotas tą patį mėnesį, kurį ir turėjo būti sumokėtas, t. y. atsižvelgiant į įmokos gavimo datą ir Vaikų išlaikymo fondo išmokos dydį (pvz. 2008–2009 m. maksimali Vaikų išlaikymo fondo išmoka per mėnesį sudarė 56,48 Eur; 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais vykdymo procese antstolis mėnesinių periodinių išlaikymo išmokų neišieškojo, todėl išmokas mokėjo valstybė; 2008 m. lapkritį išieškota 46,90 Eur arba 162,23 Lt (šią sumą pervedė pareiškėjo darbdavys UAB „Anionas“), todėl nepilnamečio vaiko motinai pervestas skirtumas (56,48 Eur valstybės skiriama išlaikymo išmoka – 49,60 Eur antstolio išieškota suma); 2009 m. sausio–balandžio mėnesiais vykdymo procese išlaikymo išmokos iš skolininko neišieškotos, todėl kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto mokėta po 56,48 Eur; 2009 m. gegužės mėnesį antstolis išieškojo 238,79 Eur (824,51 Lt), todėl šį mėnesį iš valstybės biudžeto nepilnamečiui vaikui išmokėta išlaikymo išmoka (56,48 Eur) apskaičiuota kaip A. Š. grąžintina permoka valstybei; ir t. t.).

19. Teismas nurodė, kad nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas keletą kartų prašė atsakovo perskaičiuoti skolą, atsižvelgiant į antstolio pateiktus duomenis, tačiau po to, kai buvo atliktas skolos perskaičiavimas, jokių naujų duomenų, galinčių kelti abejonių dėl perskaičiuotos sumos teisingumo ir pagrįstumo nepateikė, o vėliau su 2019 m. spalio 11 d. kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių, prašydamas leisti 4 318,86 Eur vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimą mokėti dalimis ir šis jo prašymas buvo patenkintas. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas teigė, kad prašymą išdėstyti skolos mokėjimą pateikė dėl nežinojimo ir norėdamas išvengti vykdymo proceso bei papildomų išlaidų, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga. Pareiškėjas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų, įskaitant ir sprendimo dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV neskundė.

20. Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad skolą valstybei turėtų sumokėti trečiasis suinteresuotas asmuo, pagrįstumą, akcentavo Vaikų išlaikymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 2 dalyje, naujos Vaikų išlaikymo įstatymo redakcijos (galiojančios nuo 2018 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Nurodė, kad ginčo dėl tol, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. pareigą informuoti apie aplinkybių, reikšmingų dėl išlaikymo išmokų iš valstybės biudžeto mokėjimui, pasikeitimą tinkamai nevykdė. Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo iš valstybės biudžeto neteisėtai gautą 1 252,58 Eur permoką grąžino ir ši suma iš pareiškėjo skolos išskaičiuota. Vien tai, kad pagal Įstatymo nuostatas pareiga pranešti apie aplinkybių pasikeitimą šiuo atveju teko trečiajam suinteresuotam asmeniui ir ši pareiga tam tikrais ginčo laikotarpiais nebuvo tinkamai vykdoma, savaime nereiškia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai kreipėsi į Fondo administraciją dėl išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui skyrimo ir visos išmokos gautos neteisėtai. Priešingai, į bylą atsakovo atstovo ir antstolio pateikti duomenys patvirtina, kad valstybei perėmus pareiškėjo pareigą teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, šios išmokos buvo mokamos mažesnės (56,48–68,40 Eur), nei nustatyta teismo sprendime, pareiškėjas išlaikymo gera valia neteikė, antstoliui vykdymo procese išlaikymo kiekvieną mėnesį išieškoti taip pat nepavyko, todėl tais mėnesiais, kai vaikas negaudavo periodinės išmokos priverstinio vykdymo procese arba antstolis priklausančias mokėti sumas išieškodavo vėliau ar tik dalį mėnesinės sumos, išlaikymas buvo teikiamas iš valstybės biudžeto, todėl už valstybės biudžetui susidariusią skolą atsakingas yra pareiškėjas, o Fondo administratorius turi teisę šią skolą išieškoti iš pareiškėjo (Vaikų išlaikymo įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą teikti savo sūnui teismo sprendime nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis, vykdymo procese periodinės išmokos nebuvo išieškomos nenutrūkstamai, todėl pareiškėjo įsipareigojimą mokėti dalį vaiko išlaikymo lėšų perėmė valstybė. Atsakovo atstovo reikalavimo teisė grąžinti vaiko išlaikymui išmokėtas lėšas įtvirtinta Vaikų išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Paaiškėjus, jog tam tikrais periodais išlaikymo išmokos buvo mokamos tiek iš valstybės biudžeto, tiek ir išieškotos vykdymo procese, pareiškėjo skola valstybes biudžetui perskaičiuota tokia apimtimi, kiek tai pavesta Fondo administratoriaus kompetencijai, o susidariusią permoką grąžino trečiasis suinteresuotas asmuo. Nei vienas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas, kiek tai susiję su skolos valstybės biudžetui nustatymu, perskaičiavimu ir mokėjimu, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Sprendimas išdėstyti susidariusios skolos mokėjimą dalimis priimtas pačiam pareiškėjui prašant, yra galiojantis, todėl pareiškėjas šį sprendimą privalo vykdyti. Atitinkamai, nėra pagrindo daryti išvados, kad vykdant galiojantį sprendimą pareiškėjo į valstybės biudžetą sumokėta ir iš atsakovo atstovo prašoma priteisti 1 826,24 Eur suma gauta be pagrindo ar neteisėtai. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, iš kurių kildinama žala.

22. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas ir vertino, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nurodytos turtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas sprendė, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad antstolis vykdymo procese išieškojo ir trečiajam asmeniui pervedė daugiau nepilnamečiui vaikui skirtų išlaikymo lėšų, nei buvo iš jo priteista, šie klausimai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka bendros kompetencijos teisme.

24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į bylos išsprendimo rezultatą bei į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos iš pareiškėjo priteisti 150 Eur teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl šių išlaidų priteisimo iš pareiškėjo.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo 1 826,24 Eur žalos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas, išdėstydamas faktines aplinkybes, laikosi pozicijos, kad savo pareigą mokėti išlaikymą vykdė tinkamai, todėl atsakovo atstovas jam nepagrįstai priskaičiavo skolą, palūkanas ir delspinigius. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kokios sumos buvo išmokamos A. Š., taip pat tai, kad atsakovo atstovas su antstoliu savo veiksmų nesuderino. Atsakovo atstovas veikė neteisėtai, nes jis, prieš pradedamas išmokų mokėjimą A. Š., privalėjo apie tai informuoti antstolį, tačiau to nepadarė ir mokėjo A. Š. išmokas už pareiškėją. Pareiškėjas, vykdydamas pareigą vykdomojoje byloje, nedavė jokio sutikimo dėl dvigubo lėšų išskaičiavimo ir neturėjo pareigos mokėti atsakovo atstovui skolą, palūkanas, delspinigius. Be to, antstolis vykdė teismo sprendimą, t. y. pagal valstybės išduotą vykdomąjį raštą pradėjo išieškojimą ir neturėjo jokios galimybės ir pagrindo užbaigti išieškojimą ar jį vykdyti iš dalies. Atsakovo atstovui ir antstoliui, kaip valdžios atstovams, nesuderinus savo veiksmų dėl iš pareiškėjo išieškomų sumų, valstybė privalo atlyginti pareiškėjui padarytą žalą. Žalos atlyginimo pareiškėjui atveju jis įgis teisę regreso tvarka žalą išieškoti iš kitų asmenų – A. Š. ar antstolio.

27. Pareiškėjo teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas sutiko su tuo, kad iš jo buvo vykdomas dvigubas išskaičiavimas (neskundė atsakovo sprendimų, prašė skolos mokėjimą išdėstyti, situacija jam buvo žinoma), tačiau byloje esantys dokumentai rodo priešingai – pareiškėjas apie nepagrįstą išskaičiavimą informavo atsakovą, A. Š. ir antstolį, o išdėstymo prašė dėl to, kad situacija nepasikeitė, o iki ginčo išsprendimo iš jo buvo reikalaujami skola, delspinigiai ir palūkanos.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad į bylą pateiktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. Š., vykdydamas VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimą sumokėti skolą, delspinigius ir palūkanas, Valstybiniam socialiniam fondui papildomai sumokėjo 1 826,24 Eur. Nei VSDFV Mažeikių skyrius, nei trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. nepaneigė ir neginčijo duomenų, kurie yra nurodyti antstolio V. M. 2020 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. S-20-13-15061. Atsakovo atstovas iš esmės pripažino kad A. Š. išmokas gaudavo nepagrįstai, tačiau neaišku, kodėl negrąžina pareiškėjui 1 826,24 Eur ir regreso tvarka jų nereikalauja iš A. Š..

29. Pareiškėjas nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad antstolis vykdymo procese išieškojo ir trečiajam asmeniui pervedė daugiau nepilnamečiui vaikui skirtų išlaikymo lėšų, nei buvo iš jo priteista, šie klausimai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, atsakovais nurodydamas VSDFV ir A. Š., tačiau teismai vertino, kad byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme atsakovu nurodant valstybę.

30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Klaipėdos skyrius (iki reorganizavimo VSDFV Mažeikių skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovo atstovas, išdėstydamas faktines aplinkybes, laikosi pozicijos, kad VSDFV Mažeikių skyrius nepadarė žalos pareiškėjui, nėra deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. pripažino savo skolą laisva valia, parašydamas VSDFV Mažeikių skyriui prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Paaiškėjus aplinkybei dėl permokos A. Š., VSDFV Mažeikių skyrius ėmėsi teisiškai pagrįstų veiksmų, t. y. perskaičiavo skolą, ją sumažino bei raštu informavo pareiškėją. Sprendimus, priimtus dėl skolos, pareiškėjas turėjo teisę skųsti VSDFV, tačiau šia teise nepasinaudojo. VSDFV Mažeikių skyrius, reikalaudamas grąžinti skolą dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, elgėsi teisiškai pagrįstai. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio ir sąlygų žalai atsirasti. Nesant padarytai žalai, reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas ir negalimas. Delspinigiai skaičiuojami nuo 2018 m. sausio 1 d., vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Pareiškėjas pareigą išlaikyti savo vaiką pagal teismo sprendimą vykdė netinkamai.

32. Atsakovo atstovas nurodo, kad aplinkybė, jog laikotarpiu, kai pareiškėjas nustatytų periodinių išmokų mokėti negalėjo ir antstolis pagal vykdomąjį raštą skolą išieškojo vėliau, neturi įtakos pareiškėjo prievolei grąžinti Fondo administracijos mokėtų išmokų ir nuo jų priskaičiuotų sumų, nes vaiko išlaikymo išmokos buvo mokamos pagrįstai. Pareiškėjas pilną išlaikymo sumą vaikui privalėjo mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį, tačiau kiekvieną mėnesį neteikė pilno išlaikymo arba teikė tik dalį, todėl A. Š. įgijo teisę į vaiko išlaikymo išmoką. A. Š., kreipdamasi į Fondo administraciją dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo pateikdavo visus privalomus dokumentus, įskaitant ir antstolio pažymas. Išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo galėjo būti skiriamos tik pateikus visus dokumentus, būtinus išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, kurių vienas svarbiausių – antstolio išduota pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo lėšų išieškojimo, kontroliuoja, ar vaikas gauna išlaikymo lėšas, jei negauna išlaikymo lėšų, tai negauna viso ar dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Dėl šios priežasties pareiškėjas privalo prisiimti visas neigiamas pasekmes, kurios kyla iš jo pareigų nevykdymo / netinkamo vykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjo nuomone, padarytos dviem valdžios atstovams nesuderinus savo veiksmų dėl iš pareiškėjo išieškomų sumų, t. y. Lietuvos valstybę atstovavusiam ir po reorganizavimo veiklą nutraukusiam VSDFV Mažeikių skyriui, kurio teises ir pareigas perėmė Lietuvos valstybę atstovaujantis VSDFV Klaipėdos skyrius, nepagrįstai paskaičiavus teismo priteisto išlaikymo (periodinių išmokų) nepilnamečiui vaikui skolą, palūkanas ir delspinigius, tačiau apie tai neinformavus antstolio, užtikrinusiam periodinių išmokų išieškojimą vykdymo procese, ir taip sudarius prielaidas atsirasti nepilnamečio vaiko išlaikymo išmokos permokai, sumokėtai pareiškėjo, tuo jam padarant 1 826,24 Eur žalą.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, valstybės institucijų neteisėtų veiksmų), netinkamai vykdė pareigą teikti sūnui teismo sprendime nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis, vykdymo procese periodinės išmokos nebuvo išieškomos nenutrūkstamai, todėl pareiškėjo įsipareigojimą mokėti dalį vaiko išlaikymo lėšų perėmė valstybė.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame, jo nuomone, daroma nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas sutiko su atsakovo atstovo nustatyta skola, prašydamas skolos mokėjimą išdėstyti. Be to, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vykdė tinkamai pareigą mokėti išlaikymą, kai atstovo atstovas veikė neteisėtai, prieš pradėdamas išmokų mokėjimą neinformuodamas antstolio.

36. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37. Byloje iš principo nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad bendrosios kompetencijos teismo sprendimu apelianto vaikui buvo priteistas išlaikymas – tam tikro dydžio periodinės išmokos kas mėnėsį. Trečiasis suinteresuotas asmuo (nepilnamečio vaiko mama) kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo, kadangi apeliantas išlaikymo vaikui nemokėjo arba mokėjo tik dalį priteistos sumos. Fondo administracija sprendimu paskyrė išmokų mokėjimą apelianto vaikui. Apeliantas prašė stabdyti terminą dėl skolos sumokėjimo, iki kol bus parengtos pažymos, kadangi jo nepilnamečio vaiko mama, gaudavo periodines išlaikymo išmokas vaikui iš apelianto. Atsižvelgus į antstolio pažymą apie periodines vaiko išlaikymo išmokas, patikslinta apelianto skola ir nustatyta nepilnamečio vaiko išlaikymo išmokos permoka, susidariusi vaiko mamai nepateikus informacijos apie gaunamą dalį priteistos vaiko išlaikymo lėšų sumos iš apelianto (viso 1 252,58 Eur). Įvertinus nustatytą permoką skola apeliantui buvo sumažinta.

38. Be to, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neįgyvendino teisės skųsti VSDFV Mažeikių skyriaus sprendime nurodyto įsiskolinimo ir pateikė prašymą dėl tokios skolos mokėjimo dalimis. Paaiškėjus permokai, VSDFV Mažeikių skyrius perskaičiavo skolą, ją sumažindamas. Apie tai buvo informuotas pareiškėjas.

39. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad netinkamai įvykdyta trečiojo suinteresuoto asmens pareiga informuoti apie pasikeitusias aplinkybes, reikšmingas išlaikymo išmokų mokėjimui iš valstybės biudžeto, nereiškia šio asmens kreipimosi į Fondo administraciją dėl išmokų nepilnamečio vaikui išlaikymo skyrimo nepagrįstumo ir visų skirtų išmokų gavimo neteisėtumo, ypač tokioje situacijoje, kai valstybė perėmė pareiškėjo pareigą teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, o trečiasis asmuo gražino iš valstybės biudžeto neteisėtai gautą 1 252,58 Eur permoką ir ši suma išskaičiuota iš pareiškėjo skolos.

40. Vien tai, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir rūpestingas keletą kartų prašydamas atsakovo perskaičiuoti skolą, atsižvelgiant į antstolio pateiktus dokumentus, nepaneigia pareiškėjo aktyvumo ir rūpestingumo trūkumo vykdant pareigą teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis (t. y. nemokant išlaikymo vaikui arba mokant tik dalį priteistos sumos ir tuo sudarant būtinybę valstybei perimti šią pareigą), taip pat neskundžiant VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų, įskaitant sprendimą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.

41. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas, tinkamai nevykdydamas pareigos mokėti teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui arba mokėdamas tik dalį priteistos sumos ir tuo priversdamas valstybę perimti šią pareigą nepilnamečio vaiko motinos prašymu, pats prisidėjo prie to, kad susidarė nepilnamečio vaiko išlaikymo išmokos permoka, kurią nustačius skola pareiškėjui buvo sumažinta.

42. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo atliktų neteisėtų veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad atsakovo atstovas, vertindamas ir tenkindamas nepilnamečio vaiko motinos prašymą perimti vaiko tėvo netinkamai vykdomą pareigą mokėti teismo priteistas periodines išmokas vaikui išlaikyti, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai tokia apimtimi, kad būtent dėl atsakovo atstovo neatidumo ir nerūpestingumo atsirado 1 826,24 Eur žala pareiškėjui.

43. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo atstovų neveikimo pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo spręsti dėl valstybės atsakomybės ir atlyginti pareiškėjui patirtą turtinę žalą.

44. Teisėjų kolegija nepasisako dėl visų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

45. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

47. Šioje byloje pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis