2013-07-03 Nr. AB-3270-3-61-3-01122-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2013-07-03 Nr. AB-3270-3-61-3-01122-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. balandžio 11 d. pateikė (išsiuntė 2013 m. balandžio 9 d.) skundą teismui, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos Respublikos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS556-559/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01122-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. balandžio 11 d. pateikė (išsiuntė 2013 m. balandžio 9 d.) skundą teismui, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos Respublikos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. balandžio 29 d. skundo trūkumams pašalinti ir pateikti patikslintą skundą, nurodant kokie ir kokio pareigūno ar institucijos veiksmai yra skundžiami, kas ir kokį norminį aktą pažeidė ir kokiu būdu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų. Teismas nurodė, kad skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, pareiškėjo reikalavimas, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Iš pareiškėjo skundo turinio nėra konkrečiai aišku, iš ko pareiškėjas kildina turtinę ir neturtinę žalą, kokie ir kokio pareigūno ar institucijos veiksmai yra skundžiami, kas ir kokį norminį aktą pažeidė ir kokiu būdu.
2013 m. balandžio 29 d. gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriame teigiama, jog yra senyvo amžiaus, pats negali surašyti tinkamai skundo, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paslaugų jam neteikia. Pareiškėjas prašo įpareigoti Kauno valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą, išreikalauti prašomą informaciją, priteisti iš valstybės valdžios jo naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip neatitinkantį ABTĮ reikalavimų (ABTĮ 37 str. 1, 3 d.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir pateiktą medžiagą grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis į teismą, surašius skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus.
Teismas konstatavo, jog 2013 m. balandžio 29 d. gautas patikslintas skundas, kuriame teigiama, jog yra senyvo amžiaus, pats negali surašyti tinkamai skundo, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paslaugų jam neteikia, t. y. skundo trūkumai nepašalinti. ABTĮ nustato, kad skunde turi būti aiškiai nurodyti skundžiami veiksmai ar sprendimai, nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios buvo skundžiamo veiksmo ar sprendimo neteisėtumo pagrindas. Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundą, jeigu neaišku ką konkrečiai skundžia pareiškėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS858-746/2010). Nepašalinus trūkumų, teismas neturi galimybės priimti ir nagrinėti skundą.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują nutarimą įpareigoti valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą skirti advokatą pavesti paruošti skundą dėl valstybės institucijų veiksmų – neveikimo, padarytos žalos atlyginimo.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pašalinti trūkumus, tinkamai surašyti skundą. Tarnyba 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 0-2-(1.5)-1160 pranešė, kad pavesta advokatei G. M. iki 2013 m. balandžio 30 d. pateikti išvadą. Advokato pareiga užtikrinti, kad esant nors mažai tikimybei, jog asmens teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pradėti realizuoti pažeistų teisių gynimą teisme. Advokatė nesilaiko Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 2.3.2 punkto, laiku nepateikė Tarnybai išvados. Tarnyba neužtikrino pareiškėjui veiksmingos teisinės pagalbos iki 2013 m. balandžio 29 d., nenurodė priežasčių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kaip neatitinkantį ABTĮ reikalavimų. Tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teisę vesti bylą per advokatą. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjui turi būti suteiktas advokatas. Pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Teisę turėti veiksmingą teisinę gynybą garantuoja ir tarptautiniai teisės aktai, kuriuos yra ratifikavusi Lietuva. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta asmenų teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos valstybės institucijų veiksmais yra pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomas interesas. Teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės realizuoti teisės į teisingą teismą ir į teisingą bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.).
Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų, t. y. paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog teismui nustačius, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, taikomas skundo trūkumų pašalinimo institutas: teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kadangi šis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus tiek pradinį skundą, tiek patikslintą skundą ir jų priedus, sutinka su teismo išvada, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, bylos nagrinėjimo apimtis nustatoma pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje AS146-773/2012).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartyje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 11 d. teismui paduotame skunde nesuformulavo aiškaus reikalavimo, susijusio su žalos atlyginimu. Skunde nėra jokių konkrečių duomenų apie tai su kokiais būtent ir kada atliktais (neatliktais) pareiškėjo nurodytos valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) pareiškėjas sieja atitinkamas jam galimai kilusias pasekmes, kurios gali būti vertinamos kaip turtinė ar neturtinė žala, nepateikti jokie įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia reikalavimą atlyginti žalą (turtinę ar/ir neturtinę). Todėl pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas turi pašalinti skundo trūkumą, susijusį su reikalavimu dėl žalos atlyginimo.
Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti.
Nors pareiškėjas teismui ir pateikė patikslintą skundą, tačiau jame trūkumų nepašalino. Ir toliau liko neaiškus pareiškėjo skundo turinys bei neaiškūs skundo reikalavimai. Kaip matyti, pareiškėjas, prašydamas įpareigoti valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatą pavesti paruošti skundą, siekia inicijuoti naują administracinį ginčą, nesusijusį su šios administracinės bylos objektu.
Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, turėjo skundą laikyti nepaduotu.
Teismas turi teisę atsisakyti priimti skundą tik konstatavęs procesinio pobūdžio aplinkybes, kurių sąrašas yra baigtinis (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis). Toks reglamentavimas yra viena iš teisės kreiptis į teismą garantijų. Ginčijamu atveju teismas nutarties rezoliucine dalimi be pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis nagrinėjamu atveju yra aiški ir nekelia abejonių, todėl rezoliucinėje dalyje nurodytas sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties naikinti. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, keistina, laikant šį skundą nepaduotu.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pakeisti ir laikyti skundą nepaduotu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius