2015-09-23 Nr. AB-19094-3-61-3-03347-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1130-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03347-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 22 d. gautas pareiškėjos L. B. (toliau – ir pareiškėja) skundas (b. l. 1-4), kuriuo prašoma:

1) panaikinti žemės sklypo Nr. 123-6AS, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 23 d. kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 46KAM-17662;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, kuriuo įteisinti neteisėti kadastriniai matavimai, ir kitus po to priimtus administracinius aktus.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, kuriame paaiškino, kad apie žemės sklypo Nr. 123-6AS, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 46KAM-17662 bei 2011 m. gruodžio 7 d. Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius informacijos neteikė, atvirkščiai klaidino pareiškėją.

Paaiškino, kad pirmą kartą visai neseniai Nacionalinė žemės tarnyba paminėjo skundžiamus aktus 2014 m. liepos 1 d. atsakyme Nr. 1SS-(10.5)-1649, bet pareiškėja su jų turiniu nebuvo supažindinta. Tuo pačiu raštu pareiškėja buvo informuota apie Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimą Elektrėnų skyriui organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų bei UAB „Geonika“ matininko N. N. ar jo įgalioto asmens susitikimą ir siūlyti žemės sklypo savininkui kadastro duomenis tikslinti administracine tvarka ir pareiškėja laukė rezultatų. Elektrėnų skyrius 2015 m. sausio 21 d. raštu Nr. 51SD-167-(14.51.92) informavo pareiškėją apie Vilniaus apygardos prokuroro atsisakymą ginti viešą interesą, paminėjo tik 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą (su kuriuo pareiškėja dar nebuvo supažindinta), o apie susitikimo rezultatus su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir savininko atsisakymą tikslinti kadastro duomenis administracine tvarka ją informavo Nacionalinė žemės tarnyba tik 2015 m. gegužės 18 d. raštu Nr. ISS-1188-(9.5.). Nacionalinė žemės tarnyba rašte pirmą kartą konkrečiai įvardijo, kokie pažeidimai yra padaryti atliekant kadastrinius matavimus bei tikslinant šio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą. Su šių dokumentų turiniu pareiškėja susipažino tik 2015 m. birželio 17 d. Laikinai einanti Elektrėnų skyriaus vedėjo pareigas J. N. žemės sklypo planą pareiškėjai pateikė tik susiskambinus su Nacionaline žemės tarnyba. Pareiškėja negalėjo patikėti, kad žemės sklype Nr. 123-6AS, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įmatuota miško paskirties žemė šio žemės sklypo plane įvardijama kaip „ariama“.

Pareiškėja mano, kad teismas, įvertinęs jos teikiamus įrodymus ir išdėstytus argumentus, turėtų pripažinti, kad ji terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių nuo jos nepriklausiusių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi (b. l. 66-68) atmetė pareiškėjos L. B. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti šiuo pagrindu pateiktą skundą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Jei skundas paduodamas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš prie skundo pridėtų dokumentų buvo matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1649, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų, be kita ko, informavo pareiškėją apie Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad žemės sklypų kadastro duomenys savininkų prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis, kitu atveju žemės sklypų ribų klausimas turėtų būti sprendžiamas teisme. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2015 m. sausio 21 d. raštu Nr. 51SD-167-(14.51.92), be kita ko, informavo pareiškėją, kad, jeigu ji mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 patvirtintais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, teisinės gynybos teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais ji turėtų siekti pati. Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, vėliausiai apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 pareiškėja sužinojo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 1 d. atsakymą Nr. 1SS-(10.5)-1649, kuriame jai buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Tačiau, sužinojusi apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, pareiškėja per nustatytą terminą nesikreipė į teismą, taip pat nesikreipė į teismą ir gavusi Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 2015 m. sausio 21 d. raštą Nr. 51SD-167-(14.51.92).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama rūpestinga savo teisių gynėja, gavusi Nacionalinė žemės tarnybos 2014 m. liepos 1 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-1649 ir sužinojusi apie priimtus jai nepalankius sprendimus, privalėjo per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su skundu. Nepakankamas domėjimasis savo teisėmis negali būti pripažintas svarbia priežastimi, dėl kurios terminas skundui pateikti turėtų būti atnaujintas. Atitinkamai, teismas sprendė, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jos prašymas atnaujinti apskundimo padavimo terminą atmestinas. Pareiškėja, būdama rūpestinga savo teisių gynėja, turėjo pasirūpinti skundo padavimu teismui per kuo įmanomą trumpesnį periodą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir prašymas dėl termino atnaujini atmestinas, o skundą atsisakytina priimti.

III. Pareiškėja L. B. atskiruoju skundu (b. l. 70-72) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti.

Atskirajame skunde nurodoma, kad apie skundžiamų administracinių aktų – žemės sklypo Nr. 123-6AS, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 46KAM-17662, Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VJ-(14.46.2.)-4120 ir kitų po to priimtų administracinių teisės aktų turinį – ginčijamuose administraciniuose aktuose įtvirtintų pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus pareiškėja sužinojo tik 2015 m. birželio 17 d., gavusi šių atsakovo minėtų aktų ir kitų žemėtvarkos projekto dokumentų kopijas. Tai, kad minėtos kopijos buvo gautos tą dieną, patvirtina ir prie prašymo pridėtas pareiškėjos 2015 m. birželio 17 d. prašymas Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriui pateikti 2011 m. kovo 23 d. akto Nr. 46KAM-17662 ir 2011 m. gruodžio 7 d. Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 ir prie įsakymo pridedamo žemės sklypo plano kopijas. Vertinant tai, kad ginčijami administraciniai aktai pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka neturėjo būti įteikti, anksčiau susipažinti su jų turiniu pareiškėja neturėjo galimybės. Teismo nutartyje minimi ankstesni raštai neatskleidė skundžiamų administracinių aktų turinio, neišaiškino konkrečiai jų pasekmių. Siekiant suformuluoti pagrįstą, kaip to reikalauja ABTĮ normos išsamų skundą, būtina turėti atitinkamo skundžiamo administracinio akto kopiją, t. y. žinoti konkretų jo turinį bei matyti jame išdėstytą tokio akto apskundimo tvarką.

Pareiškėja pabrėžia, kad ji aktyviai domėjosi savo teisėmis, o galimą termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ir valstybių institucijų nurodymai, kad klausimas bus išspręstas pačios institucijos. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 1 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-1649. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, neturinti specialaus teisinio išsilavinimo. Taigi, gavusi informaciją, kad skyriui yra pavesta organizuoti sklypo kadastro duomenis tikslinti administracine tvarka, pagrįstai ir teisėtai galėjo tikėtis, kad aptarta problema bus išspręsta. Apie tai, kad administracine tvarka nebus keičiami sklypo kadastro duomenys, pareiškėja sužinojo tik gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 1SS-1188-(9.5), kai valstybinė institucija pirmą kartą pareiškėją aiškiai informavo, kad ji pati negali išspręsti susidariusios situacijos ir kad reikia kreiptis į teismą bei išaiškino priimtų aktų apskundimo tvarką. Tuo pagrindu ir buvo kreiptasi dėl atitinkamos informacijos suteikimo, t. y. sužinoti skundžiamų administracinių aktų turinį bei kreiptasi į teismą. Šie veiksmai rodo, kad pareiškėja aktyviai domėjosi savo teisėmis, jų pažeidimu, siekė spręsti susidariusią situaciją, tačiau valstybinės institucijos iki pat 2015 m. gegužės mėnesio pabaigos leido jai suprasti, kad būtent jos išspręs susidariusią situaciją.

Svarbu yra tai, kad valstybinė institucija pati pripažįsta, jog šioje byloje ginčijami administraciniai aktai yra priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir turi būti panaikinti. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba (ar jos skyriai) negali inicijuoti šių teisės aktų panaikinimo. Prokuroras atsisako ginti viešąjį interesą. Pareiškėjos skundas negali būti nagrinėjamas, nes praleistas skundo padavimo terminas. Taigi visoje šioje situacijoje paneigiamas pats svarbiausias teisės principas, kad iš ne teisės, negali atsirasti teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos L. B. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą šiuo pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir mano, jog priimta teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiai pareiškėjos pozicijai iš dalies pritaria. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Remiantis ABTĮ 136 straipsniu, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, taigi vertindama pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija taip pat atsižvelgs ne tik į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, bet ir į pačios skundžiamos teismo nutarties esmę.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą pateikdama tokius reikalavimus: panaikinti žemės sklypo Nr. 123-6AS, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 23 d. kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 46KAM-17662, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, kuriuo įteisinti neteisėti kadastriniai matavimai, ir kitus po to priimtus administracinius aktus (b. l. 1-4).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos skundo turinį ir pateiktus reikalavimus, pastebi, kad asmenų pateikiamas teismui skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių numatytus reikalavimus. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Tuo atveju, jeigu asmenų pateiktas skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ numatytų reikalavimų, būdamas nešališku teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde (prašyme) esančių trūkumų, todėl ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo (prašymo) trūkumus, t. y. teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad pateikto skundo reikalavimai nėra galutinai suformuoti, pareiškėja prašo panaikinti žemės sklypo Nr. 123-6AS, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 23 d. kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 46KAM-17662, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, kuriuo įteisinti neteisėti kadastriniai matavimai, ir kitus po to priimtus administracinius aktus (b. l. 1-4), tačiau kokie tai yra aktai tiksliai ir aiškiai nėra nurodoma.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniame skunde turi būti pateikiami aiškūs, konkretūs reikalavimai. Paprastai, pareiškėjas, reiškiantis reikalavimą panaikinti tam tikrą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, privalo nurodyti tikslią šio akto priėmimo datą, instituciją, priėmusią ginčijamą aktą, išdėstyti kitas reikšmingas aplinkybes, kokių konkrečių procedūrų metu buvo priimtas ginčijamas sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-250/2012). Toks reikalavimas yra susijęs su tuo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-118/2012). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Pirmiau minėta aplinkybė taip pat yra reikšminga ir tais atvejais, kai yra sprendžiama, ar asmuo, besikreipęs teisinės gynybos, praleido terminą kreiptis su skundu į teismą, nes tik žinant kokių aktų atžvilgiu yra reiškiamas konkretus reikalavimas galima tinkamai išspręsti pateikto skundo priėmimo klausimą.

Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Taigi atsižvelgus į pateiktą vertinimą darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus į pateiktą skundo turinį turi būti vertinama, ar yra aiškus pareiškėjo skundo reikalavimas, kokios teisminės gynybos suinteresuotas asmuo siekia.

Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti ir kitus vėliau priimtus administracinius aktus, aiškiai nenurodant šių aktų ir negalint jų tiksliai identifikuoti, yra ydingas (b. l. 1-4). Toks reikalavimas neleidžia aiškiai apibrėžti ginčo ribų ir spręsti, ar pagrįstai tokių aktų atžvilgiu pareiškėja prašo jai atnaujinti terminą skundui pateikti (b. l. 6-8). Šiame kontekste matytina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos pateikto skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai taikė proceso normas. Teismas atsisakė priimti nagrinėti visa apimtimi pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nors, kaip jau buvo minėta, dalis pareiškėjos pateiktų reikalavimų nebuvo aiškūs ir konkretūs. Atitinkamai, nurodytų faktinių aplinkybių kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, 37 straipsniu, pirma turėjo nustatyti terminą pareiškėjai pašalinti skundo trūkumus ir konkrečiai suformuoti skundo reikalavimus. Esant neaiškiems, nesuformuotiems reikalavimams, skundą atitinkamoje dalyje laikyti nepaduotu, o kitoje spręsti skundo priėmimo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo principais, tik esant atliktiems pastariesiems veiksmams galėjo būti sprendžiamas klausimas, ar pareiškėja dėl pateiktų aiškių reikalavimų nepraleido termino kreiptis su skundu į teismą, nes pastarojo klausimo sprendimui gali būti reikšmingas pareiškėjos ginčo, kaip visumos, inicijavimo vertinimas.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl visų pateiktų reikalavimų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį naikinant ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos L. B. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė