2019-10-16 Nr. AB-19770-3-61-3-01284-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-10-16 Nr. AB-19770-3-61-3-01284-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. SKP-24 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl 3 005,44 Eur sankcijos taikymo L. M..
Full text
Administracinė byla Nr. eA-791-442/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01284-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. SKP-24 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl 3 005,44 Eur sankcijos taikymo L. M..
2. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjai buvo pritaikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija už nepasiektus rodiklius 0,2 proc. išmokėtos paramos sumos, t. y. 392,89 Eur, bei nepagrįstai taikyta 3 005,44 Eur sankcija už neapdraustą turtą. Pareiškėja pažymėjo, kad neginčija Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl turto neapdraudimo nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. bei, jog tokiais veiksmais padarė pažeidimą, tačiau tvirtino, kad Sprendime paskirta sankcija (3 005,44 Eur) yra neteisėta. Agentūros nurodytuose teisės aktuose buvo numatyta galimybė skirti sankciją (paramos ar jos dalies susigrąžinimą) už tokį pažeidimą, tačiau nebuvo numatytas joks sankcijų dydis, o toks teisinis reguliavimas, kuomet nors ir numatyta galimybė asmeniui skirti sankciją už pažeidimą, tačiau nenumatant pačios sankcijos ribų, negali būti laikomas teisingu ir teisėtu. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu paskirta sankcija yra visiškai neprotinga ir neproporcinga kitai sankcijai, kuri teisės aktuose buvo apibrėžta (nustatyta), t. y. už nepasiektus rodiklius (392,89 Eur), kadangi paskirta 3 005,44 Eur sankcija buvo sugalvota Agentūros ir tai akivaizdu iš Agentūros 2017 m. balandžio 19 d. rašto Nr. BRK-1641, kuriame ji nurodė, jog pritaikė 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Pareiškėjai neaišku, kodėl Agentūra taikė 1 proc., o ne 0,1 proc. arba 10 proc. dydžio sankciją. Pareiškėjos nuomone, tai teisinio reguliavimo spraga, kuri buvo ištaisyta tik Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse, numatant konkrečias sankcijas už turto neapdraudimą. Kadangi šios sankcijos reguliuojamos viešosios teisės normomis, tokiu atveju yra leidžiama tik tai, kas numatyta. Šiuo atveju, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse nebuvo numatytos sankcijų ribos už turto neapdraudimą, todėl tokios sankcijos ir negali būti taikomos.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. gavo pareiškėjos paraišką „L. M. kaimo turizmo sodybos steigimas“ Nr. 3KT-KV-11-1-007114-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir Priemonė) veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“. 2012 m. kovo 22 d. tarp Agentūros ir pareiškėjos buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 3KT-KV-11-1-007114-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėja prisiėmė eilę įsipareigojimų. Paramos gavėjos Paraiška buvo įvertinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 m. taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės).
5. Agentūra pažymėjo, kad vadovaujantis Paramos sutarties 17.12 papunkčiu bei Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunkčiu, Paramos gavėja įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą, iki kontrolės laikotarpio pabaigos – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. Vertinant užbaigto Projekto metines ataskaitas už 2014–2015 metus, pagal pateiktus draudimo polisus buvo nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., t. y. 212 kalendorių dienų, nebuvo apdraustas. 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 1 pareiškėja paaiškino, jog turtas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. nebuvo draustas dėl lėšų trūkumo, taip pat paaiškino, jog atliko daug būtinų investicijų, kurios nebuvo numatytos Projekte, todėl neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su draudimo bendrove ir draudimas buvo nutrauktas. Agentūra teigė, kad pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija, kadangi, vykdydama Projektą, ji pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais ir 255 punktu, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, įvertinus padaryto pažeidimo (už paramos lėšas įsigyto turto 212 kalendorinių dienų neapdraudimas) sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, pareiškėjai pagrįstai buvo pritaikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija – už neapdraustą turtą 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės (3005,44 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nebuvo detalizuoti konkretūs sankcijos už minėtą pažeidimą dydžiai, tai palikta Agentūros diskrecijai. Agentūros nuomone, Sprendime yra detaliai aprašyti pažeidimai, kuriuos pareiškėja pripažįsta, bei nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias pritaikyta sankcija, bei detaliai aprašytas sankcijų skaičiavimas ir Sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Paramos sutarties 17.12 papunkčiu bei Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunkčiu, Paramos gavėja (pareiškėja) įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą iki kontrolės laikotarpio pabaigos – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. Vertinant užbaigto Projekto metines ataskaitas už 2014–2015 metus, pagal pateiktus draudimo polisus, Agentūra nustatė, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., t. y. 212 kalendorių dienų, nebuvo apdraustas.
8. 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 1, skirtame Agentūrai, pareiškėja paaiškino, jog turtas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. nebuvo draustas dėl lėšų trūkumo, taip pat paaiškino, jog atliko daug būtinų investicijų, kurios nebuvo numatytos Projekte, todėl neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su draudimo bendrove ir draudimas buvo nutrauktas. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad šie pareiškėjos argumentai nebuvo pagrindas neskirti pareiškėjai dalies paramos susigrąžinimo sankcijos.
9. Teismas konstatavo, kad Agentūra tinkamai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais ir 255 punktu, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, objektyviai įvertino pareiškėjos padaryto pažeidimo (už paramos lėšas įsigyto turto 212 kalendorinių dienų neapdraudimą) sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, bei pagrįstai pritaikė pareiškėjai paramos dalies susigrąžinimo sankciją – už neapdraustą turtą 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės (300 544,49 x 1 : 100 = 3005,44 Eur). Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad tokia sankcija nėra numatyta teisės aktuose.
10. Administravimo taisyklių 197 punktas numato, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas.
11. Agentūra, siekdama užtikrinti ES lėšų tinkamą naudojimą, sankcijas skiria, atsižvelgdama į pažeidimo mąstą, pobūdį bei sunkumą. Ginčo atveju, pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, kadangi, vykdydama Projektą, pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 197.3.1. papunktis). Teismas padarė išvadą, kad reikalavimai apdrausti turtą, kuris įgytas už paramos lėšas, yra numatyti Paramos sutarties 17.12 papunktyje bei Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunktyje. Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nėra detalizuoti konkretūs sankcijos už minėtą pažeidimą dydžiai, o tai yra Agentūros diskrecija.
12. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju Agentūra objektyviai atsižvelgė į pareiškėjos įvykdyto pažeidimo (privalomą turto neapdraudimą) sunkumą, pobūdį, tinkamai įvertino aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, todėl Agentūros Sprendimas pritaikyti pareiškėjai paramos dalies (3 005,44 Eur) susigrąžinimo sankciją buvo teisėtas ir pagrįstas, atitiko Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
III. 13. Pareiškėja L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiškėjai skiriant Administravimo taisyklėse įtvirtintą sankciją – paramos dalies susigrąžinimą, nebuvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Pareiškėjos teigimu, ji paaiškino, kad turtas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. nebuvo draustas dėl lėšų trūkumo, be to atliko daug būtinų investicijų, kurios nebuvo numatytos Projekte, todėl neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su draudimo bendrove ir draudimas buvo nutrauktas. Agentūros paskirta sankcija nebuvo individualizuota pagal Administravimo taisyklių 197.3 punkto reikalavimus, taigi, paskirta remiantis negaliojančiu pažeidimų aprašu.
13.2. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Agentūra objektyviai atsižvelgė į pareiškėjos įvykdyto pažeidimo (privalomą turto neapdraudimo) sunkumą ir skyrė teisėtą ir pagrįstą sankciją. Pažeidimą individualizuojantys kriterijai nėra numatyti jokiuose teisės aktuose, todėl nepagrįstai sankcijos skyrimo tvarka paliekama Agentūros diskrecijai.
13.3. Pareiškėjai skirta sankcija – bauda, pareiškėjos teigimu, tik įrodo, kad Agentūra piktnaudžiauja savo diskrecijos teise ir vadovaujasi nepatvirtintais teisės aktuose kriterijais, todėl skirta sankcija yra neteisėta ir privalo būti mažinama arba naikinama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos.
14. Atsakovas Agentūra nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.
15. Dėl nesutikimo su paskirta sankcija, Agentūra pažymi, kad siekdama užtikrinti Europos Sąjungos lėšų tinkamą naudojimą, sankcijas skiria atsižvelgdama į pažeidimo mąstą, pobūdį bei sunkumą. Pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, kadangi vykdydama Projektą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu. Agentūra nurodo, kad savo Sprendime pateikė bendrą visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinę. Sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvai aiškūs ir pakankami, Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu, todėl atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 3 005,44 Eur dydžio sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teismo prašė panaikinti Sprendimo dalį, kurioje jai buvo paskirta sankcija už neapdraustą turtą.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, nurodydamas, jog Agentūra objektyviai atsižvelgė į pareiškėjos įvykdyto pažeidimo (privalomą turto neapdraudimą) sunkumą, pobūdį, tinkamai įvertino aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, todėl Sprendimas pritaikyti pareiškėjai paramos dalies (3 005,44 Eur) susigrąžinimo sankciją buvo teisėtas ir pagrįstas, atitiko Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus.
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Agentūros paskirta sankcija nebuvo individualizuota pagal Administravimo taisyklių 197.3 punkto reikalavimus, bei paskirta remiantis negaliojančiu pažeidimų aprašu, be to, pažeidimą individualizuojantys kriterijai nėra numatyti jokiuose teisės aktuose, todėl nepagrįstai sankcijos skyrimo tvarka paliekama Agentūros diskrecijai.
19. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjai buvo pritaikyta proporcinga, atitinkanti padarytą teisės pažeidimą sankcija. Pažymėtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014).
20. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja padarė pažeidimą, t. y. neapdraudė už paramos lėšas įsigytą turtą. Vertinant užbaigto Projekto metines ataskaitas už 2014-2015 metus, pagal pateiktus draudimo polisus buvo nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., t. y. 212 kalendorių dienų, nebuvo apdraustas. 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 1 pareiškėja paaiškino, jog turtas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. nebuvo draustas dėl lėšų trūkumo, taip pat paaiškino, jog atliko daug būtinų investicijų, kurios nebuvo numatytos Projekte, todėl neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su draudimo bendrove ir draudimas buvo nutrauktas. Nors pareiškėja pagal Paramos sutarties 17.12 papunktį bei Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunktį, įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą, iki kontrolės laikotarpio pabaigos – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas, tačiau turto neapdraudė, todėl pareiškėjai už minėtus pažeidimus pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. 3 005,44 Eur dėl neapdrausto turto.
21. Išmokėtos paramos lėšos susigrąžinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Gražintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 punktą, kuriame nurodyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Administravimo taisyklių 253.2 punkte nurodyta, kad Agentūra gali nustatyti pažeidimą tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, o šių taisyklių 255 punkte – Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šiose taisyklėse nustatytas sankcijas. Administravimo taisyklių 256 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtinomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad jose yra įtvirtinta Agentūros teisė nustatyti pažeidimą ir priimti sprendimą dėl sankcijų taikymo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo.
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sankcijos pagrįstumo ir proporcingumo, nurodė, kad pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, kadangi, vykdydama Projektą, pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 197.3.1. papunktis). Reikalavimai apdrausti turtą, kuris įgytas už paramos lėšas, yra numatyti Paramos sutarties 17.12 papunktyje bei Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunktyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nėra detalizuoti konkretūs sankcijos už minėtą pažeidimą dydžiai, tai yra Agentūros diskrecija. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos pozicija.
23. Administravimo taisyklių 197.3 punkte yra įtvirtinta 16 atvejų, kada taikytina ši sankcijos rūšis. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo vadovaujamasi Administravimo taisyklių 197.1.7, 197.3.1, 197.3.13 ir 197.3.14 punktais, t. y. Sprendimu buvo konstatuota, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja Administravimo taisyklėse numatytas atvejis, lemiantys paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankcijos taikymą. Administravimo taisyklių 197.1.7 punkte nurodyta, kad parama sumažinama 0,2 proc. paramos sumos, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų reikalavimų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Administravimo taisyklių 197.3.1 punkte numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Administravimo taisyklių 197.3.13 punkte nurodyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Administravimo taisyklių 197.3.14 punkte nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Sprendime buvo konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Paramos sutarties 17.12 ir Įgyvendinimo taisyklių 28.9 papunkčio nuostatas. Taigi, Administravimo taisyklių 197.3.1 punkte numatytas atvejis yra susijęs su pažeidimais, padarytais projekto vykdymo metu. Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas (nebuvo apdraustas turtas) neabejotinai yra susijęs su netinkamu projekto įgyvendinimu, todėl Agentūra Sprendime pagrįstai remiasi šia Administravimo taisyklių nuostata ir nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiu, kad Agentūros paskirta sankcija nebuvo individualizuota pagal Administravimo taisyklių 197.3 punkto reikalavimus.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Agentūra, taikydama pareiškėjo atžvilgiu dalies paramos susigrąžinimo sankciją, jos dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Sprendime nurodė argumentus dėl pareiškėjai taikytų konkrečių sankcijų dydžių, t. y. skirta sankcija buvo individualizuota, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir pripažintinas teisėtu bei pagrįstu. Remiantis Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., t. y. 212 kalendorių dienų, pareiškėjos nebuvo apdraustas, Agentūra tinkamai vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais ir 255 punktu, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, objektyviai įvertino pareiškėjos padaryto pažeidimo (už paramos lėšas įsigyto turto 212 kalendorinių dienų neapdraudimą) sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, bei pagrįstai pritaikė pareiškėjai paramos dalies susigrąžinimo sankciją – už neapdraustą turtą 1 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei, kad juo skirta sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė