2021-03-10 Nr. AB-5001-3-62-3-01956-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-167-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01956-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 3 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Ligoninėje nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atvykus į Ligoninę buvo paimami visi jo asmeniniai daiktai, maistas (kava, arbata), aparatūra (televizorius, virdulys). Nebuvo išduodamos higienos priemonės, pareiškėjas po etapavimo nebuvo nuvestas į dušą. Pareiškėjo teigimu, 12 korpuso kameroje Nr. 106 nebuvo stalo, pakabų, kameros langai sulaužyti, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio. Kameros apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo užuolaidų, kito korpuso nuteistieji galėjo stebėti jį ištisą parą, taip buvo pažeidinėjamas jo privatumas. 12 korpuso dušas labai mažas, nebuvo įrengtos atskiros persirengimo kabinos, nebuvo įrengti muilo dozatoriai, išduodamos pižamos dažė kūną. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu bei sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę, jam buvo atlikta visuminė asmens krata, surašytas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas ir pridedamas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas, kuriame užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai paimti saugojimui (mėlyni šortai, mėlynas viršus, ausinės „Sony“ MP3 „SanDisk“, žiebtuvėlis). Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad jis buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu, jame įrašytais daiktais, matyti, kad maisto produktai, kava, arbata bei virdulys paimti nebuvo. Pareiškėjas jokių pretenzijų dėl paimamų daiktų neturėjo. Ginčo atveju taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, kai palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), nenumatomas stalų įrengimas ar virdulių suteikimas. Kameroje Nr. 106 kabykla įrengta, langas tvarkingas, atsidaro, sanitariniame mazge įrengtas veidrodis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo į Ligoninės administraciją nesikreipė. Teisės aktai langų uždengimo (roletais, užuolaidomis ar pan.) iš vidaus nenumatė, tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina iš išorės įrengtos grotos. Todėl per langus kamerų tipo patalpose asmenys bei jose esantys daiktai nėra matomi. Dušai Ligoninėje įrengti taip, kad nuteistieji (suimtieji) prausiasi po vieną, dušo kabinose yra pakankamai vietos persirengti, pasikabinti drabužius. Visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Ligoninėje išduodamos pižamos yra kokybiškos, jos keičiamos ne rečiau kaip kartą į savaitę, o pižamos, kurios yra suterštos krauju ar kitais kūno skysčiais keičiamos nedelsiant. Apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriais grindžia neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 76 punkte numatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į Ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Bendra šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų ligoninėje leidžiamų turėti daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų, neįskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), kurios 153.1 punkte numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

7. Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės) 13 punktas numato, kad Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas organizuoja Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimą, supažindinimą su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais. 17 punktas numato, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą (2 priedas).

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę jam buvo atlikta visuminė krata, surašytas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos asmens kratos protokolas Nr. PS-10863 (toliau – ir Protokolas) bei Perduotų saugoti turimų daiktų kvitas Nr. PS-10396 (toliau – ir Kvitas). Iš Protokolo ir Kvito matyti, kad kratos metu iš pareiškėjo buvo paimti mėlyni šortai, mėlynas viršus, ausinės „Sony“ MP3 „SanDisk“, žiebtuvėlis bei sportiniai batai „Adidas“. Byloje nėra duomenų, kad kratos metu iš pareiškėjo būtų paimti elektros prietaisai (televizorius, virdulys) ar maisto produktai. Pareiškėjas pretenzijų dėl paimtų daiktų nereiškė, suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolą pasirašė. Teismas, nenustatęs Ligoninės neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentus dėl daiktų ir maisto produktų paėmimo atmetė kaip deklaratyvius.

9. Teismas nurodė, kad pagal HN 134:2015 44 punktą, asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 12.1.1 bei 12.2.1 punktuose numatyta, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) įvertinama jo sveikatos ir asmens higienos būklė (poreikis švarinimosi procedūroms). Atsakovas atsiliepime į skundą teigė, jog Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Nesant duomenų, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, teismas nekonstatavo Ligoninės neteisėtų veiksmų.

10. Teismas nustatė, kad tualetinis popierius bei muilas pareiškėjui buvo išduoti jo atvykimo į Ligoninę dieną. Iš Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo nemokus, tačiau duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas raštu būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją dėl higienos priemonių išdavimo nėra, tai patvirtina ir Ligoninės socialinės reabilitacijos skyriaus pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis M. A. į įstaigos direktorių su prašymais, skundais ar pareiškimais ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių išdavimo nesikreipė. Pareiškėjui nenurodžius, kada, kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo išduotos higienos priemonės, byloje nesant pareiškėjo prašymų Ligoninės administracijai dėl higienos priemonių išdavimo, pareiškėjo argumentus dėl higienos priemonių neišdavimo teismas atmetė.

11. Teismas nurodė, kad Ligoninė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011). Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti.

12. Teismas nustatė, kad kameroje Nr. 106 kabykla yra įrengta, langas tvarkingas, varstomas, sanitariniame mazge yra veidrodis. Tai patvirtina Ligoninės Ūkio skyriaus pažyma apie palatų – kamerų įrengimą ir būklę, fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog kameroje yra įrengtos pakabos, esantis langas yra tvarkingas, varstomas, sanitariniame mazge ant sienos kabo veidrodis. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl stalo, pakabų nebuvimo, sulaužytų langų kameroje bei veidrodžio trūkumo sanitariniame mazge atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nurodė, kad HN 47:2011 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenumatė, kad kamerų tipo patalpose ant langų turi būti įrengtos užuolaidos. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, jog tarp Ligoninės pastatų yra 35 m. atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina iš išorės įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpose esantys asmenys ar daiktai nėra matomi. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, tai, jog pareiškėjas buvo kamerų tipo patalpose (palatose), kuriose nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos bei tai, jog pareiškėjas buvo atvykęs į Ligoninę konsultacijoms, argumentus dėl privatumo kamerose neužtikrinimo atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas nustatė, kad patalpos, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo vedamas praustis, yra įrengtos vadovaujantis HN 47:2011 reikalavimais. Ligoninės dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vieną, jose yra pakankamai vietos persirengti bei pasikabinti ar pasidėti savo drabužius, tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl persirengimo kambario įrengimo ar plaukų bei kūno prausiklių dozatorių būtų kreipęsis su skundu į įstaigos administraciją, o administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Todėl teismas Ligoninės neteisėtų veiksmų nenustatė.

15. Teismas nurodė, kad sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 108 punkte nustatyta, jog stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą.

16. Teismas pažymėjo, kad Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pacientams pižamos į švarias yra keičiamos ne rečiau, kaip kartą į savaitę, pižamos, kurios užkrečiamos krauju ar kitais kūno skysčiais, ekskretais, keičiamos nedelsiant. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad Ligoninėje išduodamos pižamos dažė kūną, šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų) ir priežastinio ryšio. Teismas pareiškėjo argumentus dėl dažančios kūną pižamos atmetė.

17. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpoje Nr. 106 trūkumų dėl netinkamo apšvietimo, kamerų techninės būklės apžiūrų žurnale neužfiksuota. Pareiškėjas galėjo rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tiesiogiai ir Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjui abstrakčiai nurodžius, kad apšvieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į Ligoninės administraciją, šiuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia apšvieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų.

18. Teismas, nenustatęs Ligoninės neteisėtos veikos, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavo, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir skundą atmetė.

III. 19. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo argumentus ir nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kuria nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai nesuteikus pareiškėjui galimybės nusiprausti po dušu atvykus į Ligoninę. Pareiškėjo teigimu, vedimas į dušą turėjo būti registruojamas, teismas neišreikalavo įrodymų, kad pareiškėjas nebuvo duše ilgiau nei savaitę. Teismas buvo šališkas, rėmėsi tik atsakovo teiginiais, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu.

21. Pareiškėjas taip pat nesutinka su išvada, kad jam buvo išduotas tualetinis popierius ir muilas. Pareiškėjas teigia aiškiai nurodęs, kada jam nedavė šių higienos priemonių, atsakovas dokumentais neįrodė, kad jos jam buvo išduotos, jo parašo nėra. Todėl tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįstai įvertinti kaip deklaratyvūs. Pareiškėjas teigia, kad pagal teisės aktus higienos priemonių išdavimui prašymo nereikia, o atsakovo atstovas pažymoje nurodė, kad tokio prašymo jis neteikė. Pareiškėjas tvirtina įteikęs prašymą pareigūnui ir ne jo kaltė, kad prašymai neregistruojami, o pažyma negali būti remiamasi kaip įrodymu.

22. Pareiškėjas nesutinka, kad Ligoninės palatose (kamerose) neturi būti stalo. Šios patalpos yra pirmiausia kamerų tipo patalpos, kurios turi būti įrengtos pagal pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad nesant Ligoninės kameroje stalo, o tik spintelei, jis negalėjo rašyti laiškų, žaisti stalo žaidimų ir pan., todėl tai sukėlė jam didelių nepatogumų.

23. Pareiškėjas teigia, kad teismas buvo šališkas, teismo posėdžio metu ragino jį greičiau kalbėti, neatsižvelgė į jo paaiškinimus dėl byloje pateiktų kamerų fotonuotraukų. Pareiškėjo teigimu, fotonuotraukos neatitiko realybės, yra nekokybiškos, jo argumentai dėl sulaužytų langų ir netinkamo kamerų įrengimo nepaneigti.

24. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino teisės aktus dėl jam neužtikrinto privatumo kameroje, nes joje nebuvo užuolaidų. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo dušo patalpose, nes tai numato HN, teisingumo ministro 2004 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 1R-139, teismų praktika. Atsakovui neįrengus persirengimo patalpų prie dušo, neteisėti veiksmai turėjo būti konstatuoti, tam nereikėjo rašyti skundų ar prašymų. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl dažančios kūną pižamos, o pateikti pirkimo dokumentai neįrodo, kad pižamos nedažė.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenagrinėjo jo argumentų, kad kameroje Nr. 106 atliekant kratą jis buvo filmuojamas nuogas, turėjo būti konstatuotas pažeidimas ir atsakovo neteisėti veiksmai.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas turėjo pagrįsti neturtinės žalos padarymo faktą, neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl skundas atmestas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje kilo ginčas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. A. kildino iš jo laikymo netinkamomis sąlygomis Ligoninėje nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kuriomis atmesti pareiškėjo skundo argumentai dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų nesuteikus pareiškėjui galimybės nusiprausti duše, jo aprūpinimo higienos priemonėmis, išduotos pižamos kokybės, langų būklės kameroje, kurioje jis buvo laikomas. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria ir jų nebekartoja.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčui aktuali redakcija), 1 punkte įtvirtinta, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi Ligoninės dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad Ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-71-438/2020).

34. Vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. (toliau – ir Normos). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 106. Normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą neginčijo aplinkybės, kad patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo stalo, tai matyti ir iš patalpų nuotraukų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d. pareiškėją laikant kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog palatoje nebuvo užuolaidų, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punkte nustatyta, kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Tačiau reikalavimo įrengti užuolaidas palatose šioje higienos normoje nėra. Tokio reikalavimo teisės aktai nenumato ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Ligoninės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

36. Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. sausio 11 d.), kuriuo remiasi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nereglamentavo dušų patalpų įrengimo. HN 134:2015 (redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d.) 29 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės dušo patalpose nebuvo persirengimo patalpos. Atsakovas pateikė Ligoninės dušinių nuotraukas, vienoje jų matyti, kad kabykla drabužiams pasikabinti įrengta dušinėje (dušo kabinoje). Atsižvelgiant į šios kategorijos bylose teismų praktikoje suformuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsakovui įrodymais nepaneigus pareiškėjo teiginių, kad Ligoninėje prie dušų nėra nusirengimo / apsirengimo kambarių, nagrinėjamu atveju jie pripažintini pagrįstais ir šiuo aspektu konstatuotinas pareiškėjo teisių pažeidimas.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo argumentų, jog kameroje Nr. 106 atliekant kratą jis buvo filmuojamas nuogas, pažymi, kad šių argumentų jis skunde nebuvo nurodęs, tai jis teigė atsikirtime į atsakovo atsiliepimą. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, nes pareiškėjas negavo atsakovo atsiliepimo į skundą. Pakartotinai atsakovo atsiliepimas į skundą pareiškėjui buvo išsiųstas 2019 m. kovo 15 d., jam įteiktas 2019 m. kovo 20 d. Pareiškėjo atsikirtimai į atsakovo atsiliepimą teisme gauti 2019 m. balandžio 11 d., išsiųsti iš Vilniaus pataisos namų 2019 m. balandžio 8 d. Taigi, pareiškėjas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka skundo pagrindo nepatikslino, todėl pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų šiuo aspektu nepažeidė. Kita vertus pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui krata buvo atliekama du kartus – jam atvykus į Ligoninę ir iš jos išvykstant, jis jokių pretenzijų kratų metu nereiškė, su skundais dėl kratų į įstaigos administraciją nesikreipė.

38. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, įstatyme įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nereiškė. Objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad egzistavo kitos aplinkybės, keliančios abejones teisėjos nešališkumu, byloje nėra. Tai, kad teismas įrodymus vertino kitaip, nei pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas buvo šališkas ar priėmė nemotyvuotą sprendimą. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

39. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nagrinėjamu atveju nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d. jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtas stalas, nors pagal teisės aktus stalas turėjo būti įrengtas, atsakovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, kad prie dušinių nebuvo įrengtos persirengimo / apsirengimo patalpos), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl šių kalinimo sąlygų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija jo pažeistai teisei apginti.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pripažįstant, kad nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d. buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Kitą pareiškėjo M. A. skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ričardas Piličiauskas Virginija Volskienė