743828f5-d011-4acd-aee1-e63c5db8af87 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-183-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00762-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 63.; 121.21. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

V. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-286/2012 pagal J. V. ieškinį S. K. ir V. K. dėl 5 000 Lt skolos, 1 748 Lt delspinigių, 386,99 Lt palūkanų, 277,98 Lt teismo išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovui J. V. dėl paskolos sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia irn u s t a t ė:           ieškovas J. V. prašo priteisti iš atsakovų S. K. ir V.

K. 5 000 Lt skolos, 1 748 Lt delspinigių, 386,99 Lt palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 277,98 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį Nr. 5 atsakovai iÅ¡ jo pasiskolino 5 000 Lt, kuriuos privalėjo grÄ Å¾inti iki 2008-10-30. Atsakovė S. K., imdama paskolÄ , pateikė įgaliojimÄ , kurio pagrindu paskola buvo suteikta ne tik jai, bet ir atsakovui V. K.. Paskolos sutartyje atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ solidariai.

Atsakovai dėl skolos grÄ Å¾inimo į jį niekada nesikreipė, todėl jis paskaičiavo paskolos sutartyje numatytus delspinigius, kurių dydį sumažino daugiau negu penkis kartus - iki 0,19 procento už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , iÅ¡ viso – 1 748 Lt delspinigių. Delspinigius jis paskaičiavo tik už Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį, nors atsakovai neprašė taikyti senaties termino. Be to, atsakovai už naudojimÄ si pinigais pagal įstatymÄ privalo mokėti 386,99 Lt dydžio palÅ«kanas, kurias jis paskaičiavo už laikotarpį nuo 2008-10-30 iki 2010-05-18.

IÅ¡ viso praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 7 134,99 Lt. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 5 proc. palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas V. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir praÅ¡o pripažinti paskolos sutartį Nr. 5 tarp jo ir J. V. nesudarytÄ , ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apie 5 000 Lt paskolÄ nebuvo informuotas, apie jÄ sužinojo tik tada, kai pradėjo gauti dokumentus iÅ¡ teismo.

Pažymėjo, kad įgaliojimÄ atsakovei davė tik tam, kad ji galėtų paimti pinigus iÅ¡ sÄ skaitos, kai jis bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. Ä®galiojimÄ pas notarÄ jis pasirašė neskaitydamas. Niekuomet nebuvo informuotas apie paskolų ėmimÄ . Taip pat nurodė, kad S. K. turėjo perspėti jį apie tai, kad nori imti paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.Atsakovė S. K. su ieÅ¡kiniu sutiko, o prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad su atsakovu V. K. iÅ¡siskyrė 2004 m., kurį laikÄ kartu negyveno, o po to vėl buvo pradėję gyventi kartu.

Jie visada kartu aptardavo pinigų skolinimÄ si. Paskolos sutartį Nr. 5 su ieÅ¡kovu ji sudarė pagal įgaliojimÄ ir V. K. vardu, kadangi jis leido tokias sutartis sudaryti, nes dėl darbo pobÅ«džio dažnai iÅ¡vykdavo iÅ¡ Lietuvos. Ji apie ketinimÄ sudaryti paskolos sutartį pranešė telefonu V. K., kuris tam neprieÅ¡taravo. Ji V. K. įgaliojimÄ pateikė J. V., iÅ¡ kurio gavo 5 000 Lt. Tuos pinigus panaudojo bendrom reikmėm. NegrÄ Å¾ino paskolos dėl to, kad verslas nepasisekė, įmonė bankrutavo, nebuvo jokių pajamų.

Skolos ji grÄ Å¾inti negali, nes iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , pajamų neturi, visas nekilnojamasis turtas areÅ¡tuotas. Dėl to mano, kad delspinigiai ir palÅ«kanos yra per didelės. Sutinka, kad 5 000 Lt paskolÄ turi grÄ Å¾inti su V. K. solidariai. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – priteisė iÅ¡ S. K. ir V. K. solidariai J. V. naudai 5 000 Lt skolÄ , 1 748 Lt delspinigių, 386,99 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ â€“ 7 134,99 Lt - nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2010-11-22 – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 259,58 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, jog ginčijamÄ paskolos sutartį su ieÅ¡kovu atsakovė S. K. sudarė savo, taip pat ir V.

K. vardu. Atsakovė S. K., sudarydama su ieÅ¡kovu paskolos sutartį, atstovavimo faktÄ patvirtino pateikdama 2008-05-29 V. K. įgaliojimÄ , kuris nuginčytas nebuvo. Remiantis pateiktu įgaliojimu, teismas pripažino, kad S. K. turėjo teisę V. K. vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iÅ¡ bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos savo nuožiÅ«ra aptartomis sÄ lygomis, V. K. vardu sudaryti bei pasiraÅ¡yti kredito ir paskolos sutartis, paimti suteiktÄ kreditÄ (paskolÄ ), gauti V.

K. vardu įvairias paskolas, ir nenustatė pagrindo manyti, kad ji, sudarydama paskolos sutartį su ieÅ¡kovu, virÅ¡ijo Å¡iuo įgaliojimu suteiktas teises. Pažymėjo, kad ir ieÅ¡kovas, kuriam buvo pateiktas V. K. įgaliojimas, sudarydamas paskolos sutartį, žinojo, jog atsakovė veikia ne tik savo, bet ir atstovaujamojo, V. K., vardu. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovės S. K. su ieÅ¡kovu sudaryta paskolos sutartis abiems atsakovams sukÅ«rė solidariÄ pareigÄ Ä¯vykdyti sutartinę prievolę – laiku gražinti 5 000 Lt dydžio paskolÄ (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo, kad, sumažinus ieÅ¡kinio sumÄ , ieÅ¡kovas žyminio mokesčio sumokėjo 58 Lt daugiau negu numato įstatymai. Todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos CPK 87 str., 2 d. nuostatas, numatančias 75% sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ , kai ieÅ¡kovas, sumažindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, faktiÅ¡kai atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, nusprendė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 44 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-11-12. Pasisakydamas dėl 19,40 Lt priteisimo ieÅ¡kovui kaip negauto darbo užmokesčio už 4 valandas, kurias jis praleido teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui 2011-11-10 Visagino savivaldybės administracijos pažymÄ Nr. 4-620, kurioje nurodoma, jog ieÅ¡kovas nuo 2011-11-02 iki 2011-12-23 pagal terminuotÄ darbo sutartį dirba Visagino savivaldybės administracijos Aplinkos tvarkymo skyriuje pagalbiniu darbininku ir jam mokomas minimalus valandinis atlygis - 4,85 Lt, tačiau jis nepateikė teismui jokių duomenų apie darbo laikÄ (kokiomis valandomis jis dirba pagalbiniu darbininku) bei jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už 2011-11-07 ir 2011-11-30 darbo užmokestis jam nebuvo mokomas (Lietuvos Respublikos CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovų negautÄ darbo užmokestį už buvimÄ teismo posėdyje netenkino.IeÅ¡kovas J.

V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-286/2012 priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pakeisti ir papildomai priteisti iÅ¡ atsakovų V. K. ir S. K. lygiomis dalimis ieÅ¡kovo naudai 19,40 Lt negauto atlyginimo ir grÄ Å¾inti 58 Lt žyminio mokesčio.Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, jog įgaliojimas atsakovei S. K. buvo iÅ¡duotas visiÅ¡kai kitu tikslu, todėl pagal įgaliojimÄ sudaryta paskolos sutartis sukÅ«rė teises ir pareigas iÅ¡imtinai tik atsakovei. Taip pat, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesilaikė Lietuvos Respublikos CPK 270 str. 4 d. nurodytų reikalavimų teismo sprendimo motyvuojamajai daliai. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė motyvus, kodėl jis laiko paskolos sutartį tarp jo ir ieÅ¡kovo nesudaryta.

Atsakovo nuomone, į bylÄ nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų gavęs sutartyje nurodytÄ paskolÄ , taip pat nebuvo jokios informacijos, kaip Å¡i paskola buvo panaudota. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo, dėl jų nepasisakė, neįvertino, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė be pagrindo. IeÅ¡kovas J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, dėl ko jo prieÅ¡ieÅ¡kinis turėtų bÅ«ti tenkinamas.Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Dėl atsakovo V. K. apeliacinio skundoBylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė S. K., veikdama savo ir atsakovo V. K. vardu pagal jo iÅ¡duotÄ 2008-05-29 įgaliojimÄ (patvirtintÄ Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D.

Å ., notarinio registro Nr. 2188) pasiskolino 2008-09-30 iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 000 Lt ir įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2008-10-30, tačiau skolos nei atsakovė, nei atsakovas negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti paskolÄ iÅ¡ atsakovų solidariai. Atsakovė S. K. praÅ¡o priteisti skolÄ solidariai. Patvirtino, kad paskolos paėmimÄ ji suderino si atsakovu, Å¡iÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovas jai perdavė, ji buvo panaudota bendriems su atsakovu tikslams, nes po iÅ¡tuokos su ja liko gyventi 3 nepilnamečiai vaikai.

Atsakovas neigia nurodytas aplinkybės ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti paskolos sutartį su juo nesudaryta, tvirtina, kad įgaliojimas atsakovei buvo suteiktas kitiems tikslams, o ne paskolos sutarties sudarymui, dėl ko pareiga grÄ Å¾inti skolos dalį apeliantui neatsiranda.           Taigi, Å¡ioje byloje tarp atsakovų vyksta ginčas, ar atsakovo iÅ¡duotas įgaliojimas suteikė atsakovei teisę pasiskolinti 5 000 Lt bendrai su atsakovu, ir ar po tokios paskolos sutarties sudarymo atsakovui atsirado prievolė  - solidariai su atsakove grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 5 000 Lt.

         Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį, o priešieškinį atmetė. Kadangi teismas išsamiai nepasisakė dėl atsakovo priešieškinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo motyvus ir pasisako dėl priešieškinėje nurodytų teiginių .          Atsakovas V. K. priešieškiniu prašo pripažinti paskolos sutartį Nr. 5 tarp jo ir J.

V. nesudarytÄ (b.l.40) tuo pagrindu, kad faktiÅ¡kai negavo lėšų pagal paskolos sutartį, o CK 6. 870 str. nustato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento; įgaliojimÄ atsakovei davė visai kitais tikslais, nei ji panaudojo, tik tam, kad ji galėtų paimti pinigus iÅ¡ sÄ skaitos, kai jis bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos; su atsakove iÅ¡situokė 2004 m. spalio 26 d., po iÅ¡tuokos su atsakovė liko gyventi 2 nepilnamečiai vaikai, todėl siekiant užtikrinti rÅ«pinimosi jais klausimų bendrÄ sprendimÄ , buvo iÅ¡duotas įgaliojimas atsakovei; atsakovė pasinaudojo įgaliojimu piktavaliÅ¡kai, savanaudiÅ¡kais tikslais pasiskolino jo vardu iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 000 Lt; apie ketinimÄ imti paskola jo vardu jis jokios informacijos neturėjo, apie jÄ sužinojo tik tada, kai pradėjo gauti dokumentus iÅ¡ teismo;įgaliojimÄ tvirtinusi notarė tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kino jo galimų pasekmių;tokios plačios apimties įgaliojimo davimas buvusiai sutuoktinei prieÅ¡tarauja ne tik jo valiai, bet ir logikai;

S. K. turėjo perspėti jį apie tai, kad nori imti paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes CK 6. 760 str. nustato, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotÄ pavedimÄ sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai; ieÅ¡kovas taip pat privalėjo atidžiau ir iÅ¡samiau iÅ¡analizuoti bei įvertinti visas galimas rizikas.         Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė sudarydama paskolos sutartį su ieÅ¡kovu, nevirÅ¡ijo atsakovo įgaliojimu suteiktas teises, nes pagal atsakovo įgaliojimo turinį atsakovė S. K. savo nuožiÅ«ra aptartomis sÄ lygomis turėjo teisę atsakovo V.

K. vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iÅ¡ bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos, V. K. vardu sudaryti bei pasiraÅ¡yti kredito ir paskolos sutartis, paimti suteiktÄ kreditÄ (paskolÄ ), gauti V. K. vardu įvairias paskolas.        Esant tokiam įgaliojimo turiniui, yra visiÅ¡kai nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis įgaliojimÄ davė atsakovei visai kitais tikslais, nei ji panaudojo, t.y. tik tam, kad ji galėtų paimti pinigus iÅ¡ sÄ skaitos, kai jis bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos.

Kadangi pats atsakovas teigia, jog įgaliojimas buvo duotas siekiant užtikrinti rÅ«pinimosi nepilnamečiais vaikais klausimų bendrÄ sprendimÄ , nes jis ilgus laikotarpius bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, tai teisėjų kolegija priima už pagrindÄ atsakovės atstovės teiginį, kad atsakovė pasiskolino pinigų ir jas panaudojo 3 nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, todėl atsakovo teiginys, kad atsakovė pasinaudojo įgaliojimu piktavaliÅ¡kai, savanaudiÅ¡kais tikslais pasiskolino jo vardu iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 000 Lt, neatitinka tikrovės.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis tinkamai vykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, t.y. kiekvienÄ mėnesį pervesdavo atsakovei teismo nustatytÄ iÅ¡laikymo vaikams sumÄ , arba kad atsakovė turėjo galimybę reikalingÄ vaikų iÅ¡laikymui sumÄ pasiimti nuo atsakovo asmeninės sÄ skaitos pagal įgaliojimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovės posėdžio metu paaiÅ¡kinimų, ji nurodė, kad dalis sumos buvo perduota atsakovui jam iÅ¡važiuojant į komandiruotę. Atsakovas nepaneigė atsakovės (savo buvusios sutuoktinės) teiginių, kad iki paskolos gavimo jie gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, kad paskola buvo reikalinga bendriems reikalams tvarkyti ir nepateikė įrodymų, kad ginčo paskolos sumÄ atsakovė panaudojo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti.        Dėl to darytina iÅ¡vadÄ , jog ta aplinkybė, kad atsakovas negavo pinigų Å¡io konkrečiu atveju nesudaro pagrindo taikyti CK 6. 870 str. ir pripažinti paskolos sutartį Nr. 5 tarp jo ir J.

V. nesudarytÄ .       Net jeigu ir sutikti su atsakovo teiginiais, kad atsakovas apie ketinimÄ imti paskola jo vardu jokios informacijos neturėjo, apie jÄ sužinojo tik tada, kai pradėjo gauti dokumentus iÅ¡ teismo, kad atsakovė turėjo perspėti jį apie tai, kad nori imti paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes CK 6. 760 str. nustato, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotÄ pavedimÄ sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinėje nurodyti teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡ios bylos ginčui, nes ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teisių visiÅ¡kai neįtakoja, jog ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas paskolino atsakovams 5 000 Lt, byloje nėra.     Atsakovo teiginiai dėl įgaliojimo iÅ¡davimo pagrįstumo ir jo pasekmių neiÅ¡aiÅ¡kinimo negali bÅ«ti nagrinėjami, nes atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti įgaliojimÄ negaliojančiu, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsakovo kaltinimai ieÅ¡kovui dėl jo prievolės atidžiau ir iÅ¡samiau iÅ¡analizuoti bei įvertinti visas galimas rizikas, visiÅ¡kai nepagrįsti, nes kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas, kuriam buvo pateiktas V. K. įgaliojimas, sudarydamas paskolos sutartį, žinojo, jog atsakovė veikia ne tik savo, bet ir atstovaujamojo – V. K. vardu todėl nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad atsakovė S. K. veikia nevirÅ¡ydama savo teisių (Lietuvos Respublikos CK 2.133 straipsnio 3, 9 d.d.).      Taigi, nustačius, kad S. K. teisėtai veikė savo ir atsakovo vardu, su ieÅ¡kovu sudaryta paskolos sutartis abiems atsakovams sukÅ«rė solidariÄ pareigÄ Ä¯vykdyti sutartinę prievolę – laiku gražinti 5000 Lt dydžio paskolÄ , nes jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium. (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 1, 4 d.d.).

     Dėl ieÅ¡kovo J. V. apeliacinio skundo     Mineta, kad ieÅ¡kovas J. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-286/2012 priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pakeisti ir papildomai priteisti iÅ¡ atsakovų V. K. ir S. K. lygiomis dalimis ieÅ¡kovo naudai 19,40 Lt negauto atlyginimo ir grÄ Å¾inti 58 Lt žyminio mokesčio.        IÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo pagrindo matyti, kad ieÅ¡kovas reikalauja priteisti darbo užmokestį už 4 valandas, skaičiuojant už valandÄ po 4. 85 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių duomenų apie darbo laikÄ , o bÅ«tent kokiomis valandomis jis dirba pagalbiniu darbininku, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už 2011-11-07 ir 2011-11-30 darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Dėl to kolegija konstatuoja, kad Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas neįrodytas (CPK 178 str.), todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

         IeÅ¡kovas taip pat reikalauja grÄ Å¾inti jam 58 Lt žyminio mokesčio ryÅ¡ium su tuo, kad teismo posėdyje 2011-11-30 sumažinus ieÅ¡kinio sumÄ 1932 Lt (pradiniam ieÅ¡kinyje prašė 3680 Lt delspinigių, o vėliau sumažino iki 1748 lt) jis žyminio mokesčio sumokėjo 58 Lt daugiau negu numato įstatymai. Apeliantas teigia, kad jis ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atsiėmė.          Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ dėl reikalavimų 1932 Lt dalyje atsiėmimo CPK 139 str. nustatyta tvarka, todėl visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, kad ieÅ¡kovas, pasinaudojęs CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, sumažina ieÅ¡kinio reikalavimus, faktiÅ¡kai atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų todėl Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios 75% sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ , dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 44 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 20101112 per Kauno kredito unijÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nėra teisinio pagrindo.          Dėl iÅ¡dėstyto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinių skundų teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo pakeitimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r ė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Natalja Cikoto                                                                                        Ona Gasiulytė                                                                               Vidas Stankevičius                                                                             Â