2024-06-19 Nr. AB-10035-3-63-3-00328-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-367-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00328-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkui ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. Š. (toliau – ir atsakovas) 198 695 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti paramos gavėjo V. Š. turtui bei piniginėms lėšoms areštą 198 695,00 Eur dydžio sumai.

Pareiškėjas prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo padarytus Projekto pažeidimus, yra didelė tikimybė, jog priėmus sprendimą NMA naudai, jo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba net taptų negalimas.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: reikalavimas yra pagrįstas ir teismo sprendimo neįvykdymas arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismas gali įsitikinti NMA reikalavimo pagrįstumu įvertinęs NMA sprendimą, kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. NMA nuomone, sprendimo pagrindu turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma (198 695 Eur) yra didelė, turint minty tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės finansiniams interesams. Šiuo atveju svarbus aspektas ir tas, kad, kaip matyti iš sprendimo turinio, atsakovas kartu su kitais fiziniais asmenimis elgėsi nesąžiningai – siekdamas gauti paramą ir veikdama kartu su V. A. ir V. A., sąmoningai derino veiksmus, numatė įgyvendinti ir įgyvendino Projektą toje pačioje vietovėje, veikia toje pačioje rinkoje, projektai įgyvendinti vienas po kito, investicijos naudojamos tai pačiai veiklai. Atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros Programoje ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų ir prioritetų, taip pat siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Atsižvelgiant į sprendime nurodytą pažeidimą, NMA vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus. Sprendime pateiktas vertinimas dėl fizinių asmenų tarpusavio veiksmų derinimo, siekiant gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. nustatytas neabejotinai apgaulingas elgesys, o bylos kontekste tai gali reikšti, kad asmenys sieks visais įmanomais būdais slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų.

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju NMA pasirinko leistiną ir įmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, prašymo reikalavimus pagrindžia faktiniais ir teisiniais argumentais bei pateiktais įrodymais. Taigi prašymas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. NMA atsako ne tik Žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM), bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. NMA privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir įtarusi, kad atsakovas pažeidė Paramos sutartį, taikyti atitinkamas sankcijas.

Dėl nurodytų faktinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos lėšas.

Nors NMA nėra gavusi skolos apmokėjimo, tačiau tai niekaip nedaro reikšmės reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vertinamas iš karto, nelaukiant, kol atsakovas apmokės skolą ar pareikš nesutikimą, nes tik taip valstybės institucijos gali užsitikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, 198 695 Eur dydžio sumai.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priėmė nagrinėti, tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir areštavo V. Š. turtą bei pinigines lėšas 198 695 Eur sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Nurodė, kad nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdytina.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą taikant minėtas nuostatas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog V. Š. savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros Programos ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų ir prioritetų. Kartu ūkininkaujantys V. Š., V. A. bei V. A. kreipėsi paramos skirtingais laikotarpiais pagal skirtingas įgyvendinimo taisykles, dirbtinai padalijo investicijas keletui skirtingų projektų. V. Š. Projektas faktiškai neskatina konkurencingumo, nes jo investicijos ir veikla papildo V. A. ir V. A. projektų investicijas ir veiklą. V. Š., V. A. bei V. A. veikia kaip bendras ekonominis vienetas toje pačioje rinkoje. V. Š., siekdamas gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus su V. A. ir V. A. bei tokiu būdu įgijo paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Mano, kad V. Š. dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros Programoje ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų ir prioritetų, taip pat siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Atsižvelgusi į pažeidimų mąstą ir sunkumą, NMA nusprendė iš atsakovo susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas – 198 695 Eur.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo šioje byloje pobūdį bei dydį, sprendė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Reikalavimo užtikrinimo priemonė esant tokiai ginčo situacijai yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria išspręstas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra neteisėta, nemotyvuota, nepagrįsta įrodymais ir esminėmis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, kurias pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtina nustatyti ABTĮ 70 straipsnio nuostatas.

Teismas šiurkščiai pažeidė proceso teisės normas, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra pritaikytos nesant tam teisinių pagrindų (sąlygų), pažeidžia atsakovo teises, yra neproporcingos, kadangi areštuotos ūkininko ūkio lėšos 198 695 Eur sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje, visiškai ignoruojant jo, kaip gyvulininkystės ūkį vykdančio asmens, teises ir teisėtus interesus, taip darant didelę turtinę žalą jo ūkio gyvybiškumui ir ekonominei veiklai.

Atsakovas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, ar NMA tikėtinai pagrindė prašymo reikalavimus. Teismas neobjektyviai nutartyje pasitenkino tik pareiškėjo prašymo teksto kopijavimu, tačiau visiškai neanalizavo ir nepasisakė, ar reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas yra tikėtinai pagrįsti. Teismui analizuojant ir motyvuojant šią dalį būtų matyti, kad net iš paties pareiškėjo NMA prašymo akivaizdu, jog 2024 m. balandžio 11 d. prašymu kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo nebuvo pasibaigęs pačios NMA 2024 m. balandžio 10 d. rašte, kuris pridėtas prie 2024 m. balandžio 11 d. prašymo, nustatytas 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos terminas piniginėms lėšoms sumokėti. Taigi pareiškėjui kreipiantis į teismą net pagal paties pareiškėjo teikiamus įrodymus jokios skolos atsakovui dar nebuvo susidarę, nes nebuvo suėjęs paties pareiškėjo nustatytas mokėjimo terminas, kuris baigiasi tik 2024 m. birželio 11 d. Skundžiamoje teismo nutartyje neįvertinta, kad NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. SKP-43 per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismui sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, šis NMA sprendimas dar nėra įsigaliojęs ir atsakovas jį skųs įstatymų nustatyta tvarka. Teismas netyrė ir nevertino šių faktinių aplinkybių dėl NMA prašymo tikėtino pagrįstumo nebuvimo, skundžiama nutartis šiuo aspektu visiškai nemotyvuota.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių motyvų ir visiškai neatskleidė teisinių argumentų, kodėl nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių dėl atsakovo vykdomos veiklos pobūdžio – gyvulininkystės ūkio, kuriam tokių priemonių pritaikymas daro didelę ekonominę ir turtinę žalą, kadangi areštavus ūkininko ūkio einamąsias lėšas sustoja ūkio finansinė ir ekonominė veikla, gyvuliams negalima nupirkti pašarų, mokėti ūkio įsipareigojimus paslaugų teikėjams, atsiskaityti su banku pagal 2023 m. balandžio 7 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 23-020844-IN ir pagal 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 22-062563-IN, be kurių ūkininko ūkio tolimesnė veikla yra neįmanoma.

Teismas taip pat nemotyvuotai ir deklaratyviai nutartyje nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Teismas šio savo teiginio nemotyvuoja jokiais faktais ir juos pagrindžiančiais įrodymais, kurie patvirtintų atsakovo keliamą riziką dėl žalos padarymo. Jei teismas būtų objektyviai ir nešališkai nagrinėjęs prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, tyręs ir vertinęs pateiktus duomenis ir nutartyje nurodęs motyvus, būtų nustatęs, kad atsakovas, kaip ūkininkas, paramai skirtas lėšas panaudojo pagal paskirtį įsigyjant naują traktorių, teleskopinį krautuvą, plūgą, šienapjovę, smulkintuvą, skutiką, mėšlo kratytuvą, priekabą, pareiškėjo ūkį sudaro nekilnojamasis turtas – nuosavybės teise 59,3137 ha valdoma žemė, auginamas biologinis turtas (67 vnt. galvijų, bandos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui priėmus neteisėtą nutartį ir areštavus atsakovo sąskaitose esančias pinigines lėšas yra daroma didelė žala ūkiui, nes gyvulininkystės ūkis tampa nemokus, privalo stabdyti savo ūkinę-ekonominę veiklą.

Atsakovas taip pat teigia, kad teismas šiurkščiai pažeidė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso teisės normas, nes pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ne tik nesant teisinio pagrindo, šiurkščiai pažeidžiančios atsakovo teises ir teisėtus interesus, bet ir neproporcingos, kadangi areštuotas atsakovo, kaip ūkininko, turtas ir piniginės lėšos 198 695 Eur sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje, visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo, kaip gyvulininkystės ūkį vykdančio asmens, teises ir teisėtus interesus (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 154 straipsnio 3 punktas).

Teismas nenagrinėdamas faktinių aplinkybių atsakovo atžvilgiu, nutartyje mechaniškai ir visiškai nepagrįstai nurodo, kad teisminėje praktikoje tariamai analogiškose situacijose tenkinti NMA prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Tačiau teismo nurodoma praktika yra ne analogiška nagrinėjamai situacijai. Akcentuoja, kad atsakovo veikloje NMA nėra nustačiusi jokios melagingos informacijos teikimo, juo labiau sistemingo, nėra nustačiusi netinkamų finansinių operacijų ar paramai skirtų lėšų panaudojimo. Priešingai, visos lėšos yra panaudotos įsigyjant ūkyje naudojamą techniką, modernizavus savo asmeninį ūkį ir papildomai į šią investiciją įmokėjus savo asmenines lėšas, gautas kaip kreditai iš banko. Teismas neįvertino, kad atsakovas realiai atliko investicijas į savo gyvulininkystės ūkį ir įgyvendino projekto paramos tikslus – padidino savo ūkio konkurencingumą, apsirūpino nuosava ir modernia, leidžiančia efektyviai naudoti išteklius technika, įdiegė į ūkį inovacijas, modernizavo fizinį potencialą, padidino pajamas.

Skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidžia ir neproporcingai suvaržo tiek atsakovo teises, nes areštuoja ūkininko ūkio einamąsias pinigines lėšas, ir daro ekonominę ir turtinę žalą (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis, 154 straipsnio 3 punktas). Teismas nemotyvuotai tenkino pareiškėjo prašymą nesigilindamas į atsakovo individualias aplinkybes, kurios patvirtina, kad jų netaikius negali būti padarytos neatitaisomos arba sunkiai atitaisoma didelės žalos, nes atsakovas ir jo ūkis turi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl nėra jokios grėsmės žalos atsiradimui.

Skundžiama nutartimi teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo reiškiamų reikalavimų pobūdį, kad už visas prašomos išreikalauti lėšas yra įsigytas kilnojamasis turtas, o prašomų susigrąžinti lėšų faktinis pagrindas yra ne jų netinkamas panaudojimas, bet tariamas ūkių tarpusavio sąsajumas. Teismas neįvertino, kad atsakovas skundžia NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. SKP-43 dėl paramos lėšų susigrąžinimo, nes sprendimas neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Teismas taip pat neįvertino, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes nėra būtinas siekiamam tikslui, nes esant atsakovo turtinei padėčiai nėra jokio pagrindo spręsti, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymi, kad toks reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeidžia ir proporcingumo principą, iškraipo proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovą visiškai ekonomiškai ir finansiškai suvaržo, kadangi areštavus lėšas jis ne tik negali užtikrinti gyvulininkystės ūkio ekonominės veiklos, pragyventi pats ir teikti išlaikymą mažamečiui vaikui, bet ir pastato atsakovą į tokią finansinę padėtį, kurioje esant yra labai apsunkintas pažeistų teisių gynimas administracinėje byloje nuo NMA neteisėtų veiksmų.

Teismo pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių neteisėtumą proporcingumo principo aspektu patvirtina tai, kad atsakovui pasinaudojant savo teise ir apskundus NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. SKP- 43 dėl lėšų susigrąžinimo, skundo teismuose nagrinėjimo laikotarpiu, kuris gali tęstis daugiau nei du metus, ūkininko ūkis būtų visiškai paralyžiuotas, nepajėgus vykdyti ekonominės–finansinės veiklos, ir priverstas bankrutuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimas yra nagrinėjamas administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Prašymas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir yra nagrinėjamas. Taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai nurodė, kad V. Š. dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, o tai reiškia, jog buvo pripažinta, kad proceso dalyvis (NMA) tikėtinai pagrindė, t. y. prima facie, reikalavimo (skolos išieškojimo) pagrįstumą. Vadinasi, buvo vertintas tiek NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. SKP-43, tiek iš šio sprendimo kilęs prašymas dėl skolos bei 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas išieškojimo, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl NMA 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. SKP-43 apskundimo.

Atsakovas, neigdamas aptariamos pirmosios sąlygos taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, buvimą, nepateikia jokių faktinių duomenų, dėl šios sąlygos realaus nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrinio pobūdžio teiginys, kad nėra šios sąlygos negali paneigti, kad reikalavimas /prašymas vis dėlto prima facia buvo pagrįstas – iš atsakovo pusės nebuvo pateikta įrodymų, iš pirmo žvilgsnio, leidžiančių teigti nebuvus atlikta jokių priešingų teisei veiksmų, nulėmusių paramos gavimą. Pirmoji sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui laikytina buvo pagrįsta.

Siekiama susigrąžinti paramos suma – 198 695 Eur – didelė. Nekyla abejonių, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Kaip nurodo atsakovas, jis verčiasi gyvulininkyste. Minėtos veiklos vystymas yra dinamiškas. Planuotina ir vykdytina veikla, visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, neretai veikiama veiksnių nepriklausančių nuo vykdančiojo ūkinę veiklą asmens valios ir tokiu būdu neatsiejama nuo finansinės padėties, todėl siekiant užtikrinti galimos skolos išieškojimą, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas tikslingas.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo argumentais, kad jo vykdomos veiklos vykdymui yra reikalingos einamosios išlaidos / lėšos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi, tenkindami prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, areštavo V. Š. turtą bei pinigines lėšas 198 695 Eur sumai. Sprendimas (bendrine prasme) suponuoja išvadą, kad likusia turto dalimi bei piniginėmis lėšomis V. Š. disponuoti nėra draudžiama. Teikiant atskirąjį skundą nebuvo pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas neturi daugiau lėšų, iš kurių būtų galima atlikti jo nurodomus mokėjimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, siekiant paneigti patenkintą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turėtų būti pateikiami argumentai pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, kuriais remiantis būtų galima įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes, pritaikius tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri buvo pritaikyta šioje administracinėje byloje. Vien bendro pobūdžio samprotavimai negali paneigti pozicijos dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – areštuoto turto bei piniginių lėšų 198 695 Eur sumai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iki bus išnagrinėta byla, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius