74307734-5b9e-4283-99f8-e26e75573ea0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-760-781/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-001335-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.8.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Aldonos Tilindienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I.

M. (I. M.), G. K., P. K. ir atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. M. (I. M.), G. K., P. K. ir A. P. ieÅ¡kinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, dėl su akcijomis susietų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių ir pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Lietuvos Bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai I. M. (I. M.), G. K., P. K. ir A. P. (toliau – ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – atsakovas, bankas) žalos atlyginimÄ : ieÅ¡kovui I. M. – 68 746,78 Eur,??????????? ieÅ¡kovui G. K. – 131 741,71 Eur, ieÅ¡kovui G. K. solidariai su ieÅ¡kovu P. K. – 168 512,92 Eur, ieÅ¡kovui A. P. – 139 686,38 Eur; netenkinus Å¡io reikalavimo, taikyti alternatyvų ieÅ¡kovų teisių gynybos bÅ«dÄ , t. y. pakeisti nuo sudarymo pradžios ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytų ginčo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis, nustatant, kad atsakovas ieÅ¡kovams pagal Å¡ias sutartis skolina pinigus su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis įsigijimui už 75 procentus mažesnę palÅ«kanų normÄ , nei buvo nustatyta Å¡iose sutartyse (skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse); priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip be pagrindo gautÄ pinigų sumÄ , ieÅ¡kovo A.

P. naudai 139 686,38 Eur; priteisti ieškovui A. P., kuris visas palūkanas atsakovui pagal ginčo SASO obligacijas skolintomis lėšomis yra sumokėjęs, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 2K–55 buvo patvirtintas akcinės bendrovės (toliau – AB) DNB banko susietų obligacijų bazinis prospektas, leidęs atsakovui viešai platinti vidutinės trukmės nesubordinuotas, negarantuotas ir nekonvertuojamas su vertybinių popierių indeksu susietas obligacijas. Atsakovas pradėjo viešai platinti susietas SASO obligacijas, kurias platino trimis būdais: SASO obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos nuosavomis investuotojo lėšomis, SASO obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos iš dalies investuotojo nuosavomis lėšomis ir iš atsakovo skolintomis lėšomis.

Po atsakovo individualaus pasiÅ«lymo ir suteiktų investavimo rekomendacijų, kad tai yra saugus ir patikimas bÅ«das panaudoti ieÅ¡kovų turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ arba patikimai ir saugiai investuoti savo lėšas ir gauti garantuotÄ prieaugį, ieÅ¡kovai sudarė obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis. Tačiau ieÅ¡kovų įsigytos ginčo obligacijos sukėlė jiems nuostolius, kurie pasireiÅ¡kė palÅ«kanomis, mokėtinomis atsakovui už paskolas SASO obligacijų įsigijimui.

Atsakovas sÄ moningai ieÅ¡kovams pateikė klaidingÄ ir/arba melagingÄ informacijÄ apie ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis rizikÄ . IeÅ¡kovai laikytini neprofesionaliais investuotojais, kuriems atsakovas turėjo taikyti maksimalų investuotojų apsaugos lygį. Atsakovo platintos SASO obligacijos skolintomis lėšomis neturėjo nieko bendra su atsakovo platintomis SASO obligacijomis nuosavomis lėšomis, o tai lėmė, jog atsakovo platintos SASO obligacijos skolintomis lėšomis buvo platinamos be parengto, patvirtinto ir vieÅ¡ai paskelbto prospekto, t. y. civilinėje apyvartoje buvo neteisėtai.

Atsakovas visiškai neatskleidė investavimo į SASO obligacijas skolintomis lėšomis rizikos, neturėjo ir nebuvo parengęs rizikos aprašymo, kuris būtų skirtas būtent tokioms obligacijoms. Visiškas atsakovo rizikos, susijusios su investavimu į SASO obligacijas skolintomis lėšomis, neatskleidimas atsakovo klientams yra konstatuotas tiek Vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015.

Atsakovas, platindamas SASO obligacijas skolintomis lėšomis, neteisėtai veikė esant interesų konfliktui. Atsakovas, platindamas SASO obligacijas skolintomis lėšomis, paskolos sumÄ pervesdavo pats sau, t. y. neprivalėjo turėti ir/arba į šį procesÄ investuoti savo lėšų, tačiau tuo pačiu metu gaudavo garantuotas palÅ«kanas iÅ¡ asmenų, įsigijusių SASO obligacijas skolintomis lėšomis. Akivaizdu, kad ginčo obligacijų platinimu atsakovas neprisiėmė rizikos dėl pinigų skolinimosi ir likvidumo krizės, tačiau eliminavo savo paties skolinimosi sÄ naudas, kurios įprastai sudaro didžiausiÄ dalį banko veiklos kaÅ¡tų.

Atsakovas SASO obligacijas skolintomis lėšomis sÄ moningai melagingai reklamavo, kaip saugiÄ ir pelningÄ investicijÄ , nors iÅ¡ tikrųjų siÅ«lė sudaryti itin rizikingÄ finansinį sandorį. IeÅ¡kovams iÅ¡ anksto, t. y. iki ginčo sutarčių sudarymo, nebuvo pateikti prospektai ir kita investiciniams sprendimams priimti bÅ«tina medžiaga, dalis dokumentų pateikta tik sutarčių pasiraÅ¡ymo metu. Tokiu bÅ«du atsakovas Å¡iurkščiai pažeidė informavimo pareigÄ . Atsakovas neužtikrino, kad investicines paslaugas ieÅ¡kovams, susijusias su SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimu, teiktų tinkamos kvalifikacijos darbuotojai.

Atsakovas nei savo rengtuose prospektuose, nei ginčo objektu esančiose sutartyse, nei kituose dokumentuose nebuvo numatęs rizikos veiksnio, kad ieÅ¡kovams, įsigijusiems SASO obligacijų skolintomis lėšomis, atsakovo nemokumo ar bankroto atveju tektų grÄ Å¾inti ne tik susikaupusias palÅ«kanas, tačiau ir visÄ pagrindinę skolÄ . Visos nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieÅ¡kovų nuostolius dėl ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių sudarymo.

PraÅ¡omų priteisti nuostolių nebÅ«tų atsiradę, jei atsakovas nebÅ«tų atlikęs eilės neteisėtų veiksmų, t. y. tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovų patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovų nuostoliais laikytini atsakovui mokėtinos palÅ«kanos už ginčo obligacijų pirkimui paskolintų lėšų grÄ Å¾inimÄ . Atsakovas yra verslininkas–bankas, kuriam keliami didžiausi profesinio atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, todėl jis atsako be kaltės. IeÅ¡kovai laikytini neprofesionaliais investuotojais, t. y. asmenimis, kurie yra laikomi silpnesnėmis teisinių santykių Å¡alimis ir kuriems teisės aktai nustato papildomÄ jų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ .

Ginčo sutartys suteikė atsakovui, kaip finansų ir kapitalo rinkų profesionalui, perdėtÄ ir nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ieÅ¡kovų, kaip neprofesionaliųjų investuotojų, atžvilgiu, todėl yra pagrindas pakeisti ginčo sutartis nuo jų sudarymo momento, nustatant, kad atsakovo suteiktos paskolos ieÅ¡kovams ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimui yra suteikiamos su 75 procentais mažesnėmis palÅ«kanomis, nei ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytose ginčo skolinimo obligacijų įsigijimui sutartyse.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir ieÅ¡kovų I. M., G. K., P. K. ir A. P. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovai turi verslo ir gyvenimiÅ¡kos patirties, sudarė visÄ eilę sudėtingų sandorių, investavo, todėl suprato ar turėjo suprasti investavimo rizikÄ , jos ypatumus atsižvelgiant į pasirinktas strategijas.

IeÅ¡kovų, kaip neprofesionalių investuotojų, statusas nepaneigia jų turimų žinių ir patirties. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai piktnaudžiauja savo, kaip neprofesionalių investuotojų, statusu, ir nepagrįstai jį sureikÅ¡mina, siekdami savanaudiÅ¡kų tikslų – iÅ¡vengti įsipareigojimų pagal skolinimo sutartis vykdymo, t. y. nemokėti palÅ«kanų. IeÅ¡kovų įsigytos obligacijos buvo platinamos pagal 250 000 000 Lt su vertybinių popierių arba prekių indeksais susietų obligacijų programos bazinį prospektÄ , 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektÄ , vėliau padidinant programÄ iki 700 000 000 Lt, 1 250 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektÄ , kurie buvo parengti vadovaujantis Komisijos 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 1K–21 patvirtintomis Vertybinių popierių prospekto parengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklėmis ir 2004 m. balandžio 29 d.

Europos Bendrijų Komisijos reglamentu Nr. 809/2004, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir Å¡ių prospektų formato, įtraukimo nuorodos bÅ«du ir paskelbimo bei reklamos skelbimo. Nurodytus prospektus patvirtino Komisija atitinkamai 2006 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 2K–55, 2007 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2K–22 ir 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2K–309. Prospektai buvo paskelbti vieÅ¡ai banko ir Komisijos interneto svetainėje, o investuotojui pareikalavus bankas privalėjo investuotojui pateikti atspausdintÄ prospekto kopijÄ .

Kadangi prospektas yra skirtas visai obligacijų programai, pagal kuriÄ yra iÅ¡leidžiamos atskiros ir skirtingu laiku platinamos obligacijų emisijos, o rengiant prospektÄ nėra iÅ¡ anksto žinomos visos bÅ«simos konkrečių emisijų sÄ lygos, kiekvienos konkrečios obligacijų emisijos sÄ lygos (obligacijų platinimo laikotarpis, investavimo koeficientas, indeksai, su kuriais susiejamos obligacijų palÅ«kanos (akcijų indeksų krepÅ¡elis), iÅ¡pirkimo laikotarpis ir t. t.) nurodomos galutinėse sÄ lygose, kurios sudaro neatskiriamÄ prospekto dalį.

IeÅ¡kovai neįrodė, kad ginčo sutarčių sudarymo metu tikimybė neuždirbti ieÅ¡kovams buvo itin didelė, nors investicijos grÄ Å¾os tikimybės skaičiavimas yra sudėtingas ir reikalaujantis specialių žinių, o nei pasaulinėje, nei Lietuvos praktikoje nėra unifikuoto tokio skaičiavimo metodo. IeÅ¡kovai, teigdami, kad atsakovas agresyviai reklamavo obligacijas, kaip visiÅ¡kai nerizikingas, remiasi reklaminiu leidiniu, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kokiÄ konkrečiai reklamÄ matė ar girdėjo.

Baziniame prospekte kartu su galutinėmis sÄ lygomis investuotojui yra pateikiama visa esminė informacija apie obligacijų emisijÄ ir su kuria investuotojas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ investuoti, gali ir privalo susipažinti. Atsakovas tinkamai įvykdė informavimo pareigÄ , kurios įvykdymÄ patvirtina baziniai prospektai, obligacijų emisijų galutinės sÄ lygos, kreditavimo sutartys, susitikimai su ieÅ¡kovais, kurie iÅ¡ nurodytų Å¡altinių negalėjo nesuprasti apie galimÄ rizikÄ patirti nuostolį, t. y. sumokėti palÅ«kanas už paskolintas lėšas.

Atsakovas, parduodamas ieÅ¡kovams obligacijas, nežinojo ir negalėjo žinoti, ar obligacijos uždirbs prieaugį, ar ne, kadangi indeksai, su kuriais buvo susietos obligacijos, nėra iÅ¡leisti atsakovo, ir jis jų svyravimų nekontroliuoja. Atsakovas pagal visas kreditavimo sutartis suteiktus kreditus pervedė ieÅ¡kovams ir tik po to, kai lėšos buvo įskaitytos ieÅ¡kovų sÄ skaitose, jos dar kartÄ buvo perverstos bankui, kaip obligacijų įsigijimo kaina. Kadangi Å¡alys susitarė dėl tikslinio kredito, ieÅ¡kovai gautų lėšų negalėjo panaudoti kitais tikslais nei įsigyti obligacijų.

Atsakovas pažymėjo, kad rekomendacija investuoti į tam tikrÄ finansinių priemonių rūšį laikytina bendro pobÅ«džio konsultacija, o ne investavimo rekomendacija. IeÅ¡kovų kaltinimai dėl banko darbuotojų kvalifikacijos neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi investavimo rekomendacijos ieÅ¡kovams nebuvo teikiamos. Tiems ieÅ¡kovams, kurie obligacijas įsigijo po 2007 m. lapkričio 1 d., buvo atliekamas licencijuotų banke dirbančių finansų maklerių parengtas finansinių priemonių tinkamumo ieÅ¡kovams testas (iÅ¡skyrus ieÅ¡kovus, kurie atsisakė pateikti apie save informacijÄ , todėl bankas negalėjo atlikti tinkamumo testo), t. y. užpildoma kliento anketa.

Obligacijų pasirašymo sutartis ir kreditavimo sutartis pasirašę atsakovo darbuotojai atlieka tik informacijos surinkimo ir suteikimo, bendros informacijos apie banko siūlomus investicinius produktus pristatymo, dokumentų įforminimo ir kitais technines funkcijas, kurioms nėra būtina finansų maklerio licencija. Ieškovai nepagrįstai prašo nuostolių atlyginimo, kadangi jiems buvo žinoma apie prievolę mokėti palūkanas pagal kreditavimo sutartis. Apie tariamai pažeistas teises ieškovai vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti atsakovui išpirkus SASO ir ieškovams negavus pelno ar atsiradus prievolei sumokėti palūkanas, todėl ieškovas A.

P. apie savo teisių pažeidimÄ turėjo suprasti vėliausiai iki 2013 m. kovo 24 d., G. K. – iki 2013 m. gruodžio 8 d., P. K. – iki 2013 m. kovo 1 d., I. M. iki 2014 m. kovo 18 d. IeÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2014 m. birželio 20 d., todėl ieÅ¡kovai praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolį dydį. PalÅ«kanų už kreditÄ mokėjimas yra ne ieÅ¡kovų nuostoliai, o teisėtų sutarčių vykdymo padariniai, nes palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais.

Kai kurios obligacijos neuždirbo prieaugio ir ieÅ¡kovų pareiga mokėti palÅ«kanas iÅ¡ nuosavų lėšų atsirado ne dėl banko veiksmų, o dėl nepalankiai susiklosčiusių rinkos sÄ lygų – pasaulinės ekonominės ir finansų krizės. IeÅ¡kovai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinant investavimo skolintomis lėšomis rizikÄ bei įsigyjant šį investavimo produktÄ , todėl atsiradusios pasekmės, vykdant skolinimo sutartį dėl palÅ«kanų mokėjimo, negali tekti iÅ¡imtinai atsakovui.

Ieškovai neįrodė, kad prieš sudarant sutartis, jie neturėjo laiko su jomis susipažinti ar neturėjo galimybės pasikonsultuoti su šios srities profesionalais. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovų didelio neatsargumo. Ieškovai visiškai nepagrindė, kodėl, prašydami pakeisti skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, parinko 75 procentų atsakomybės paskirstymo santykį.

4. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų – I. M. – 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė:

1) pripažinti niekinėmis ir/arba nuginčytomis nuo jų sudarymo momento skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo: 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67 dėl 955 746,06 Eur su 6,50 proc. metinių palūkanų su Artimųjų Rytų įmonių akcijomis susietos obligacijos Nr. 1 (33 000 vnt.); 2008 m. kovo mėn. 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69 dėl 637 100 Eur su 4,32 proc. metinių palūkanų su maisto kainomis susietos obligacijos Nr. 1 (6 371 vnt.); 2008 m. kovo mėn. 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008 77 dėl 63 716, 40 Eur su 4,32 proc. metinių palūkanų su maisto kainomis susietos obligacijos Nr. 1(6 371 vnt.);

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 1 656 562,40 Eur;

3) taikant alternatyvų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 1 656 562,40 Eur;

4) priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas I. M. nurodė, kad dėl atsakovo individualaus pasiÅ«lymo ir suteiktų investavimo rekomendacijų jis su atsakovu sudarė ginčo obligacijų pasiraÅ¡ymo bei obligacijų pasiraÅ¡ymo skolintomis lėšomis sutartis. IeÅ¡kovas į atsakovo platintas SASO obligacijas investavo vien tik atsakovo skolintas lėšas ir patyrė nuostolius, prarado jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ su namu.

6. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo I. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti ir taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti tariamus nuostolius pagal 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį, už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis – už akivaizdžiai nepagrįsto patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ skirti ieÅ¡kovui teismo nuožiÅ«ra nustatyto dydžio baudÄ , 50 procentų paskirtos baudos paskiriant sumokėti atsakovo naudai.

7. Atsakovas nurodė, kad ieškovas I. M. iš viso sudarė dvi skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. kovo 12 d.), o ne tris. Ieškovas 2018 m. kovo 21 d. sudarė kreditavimo sutartį dėl 63 716,40 Eur paskolos su kintama palūkanų norma, o ne 4,32 procento fiksuota metinių palūkana norma. Kredito paskirtis: 33 689,76 Eur kredito dalis skiriama akcinės bendrovės Parex bankas paskolos, suteiktos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti, pagal 2002 m. birželio 14 d. kredito sutartį Nr. BKS/13, refinansavimui; 30 026,64 Eur kredito dalis skiriama gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), remontuoti.

SASO buvo įgyjamos, sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, o ne kreditavimo sutartį. 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartis nėra susijusi su SASO įsigijimu, todėl ieÅ¡kovo nurodytas naujas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas turėjo bÅ«ti vertinamas kaip naujo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas. Kadangi ieÅ¡kovas tinkamai nevykdė 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutarties sÄ lygų, atsakovas 2012 m. rugpjūčio 17 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutarties galiojimÄ ir pradėjo priverstinį įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procesÄ . 2019 m. kovo 20 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu 2019 m. vasario 14 d. vykusiose varžytynėse už 139 899 Eur buvo parduotas ieÅ¡kovo I.

M. nekilnojamasis turtas. 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš vienuolika metų, todėl, ieškovui I. M. prašant priteisti nuostolius, kilusius iš šios sutarties sudarymo, taip pat taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas I. M. jau buvo pareiškęs ieškinį dėl 2008 m. kovo 6 d. obligacijų pasirašymo sutarties ir 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2411-2008-67 pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir restitucijos taikymo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2092-852/2017 ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-54-943/2018 ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetė. Vadinasi, civilinė byla dalyje pagal nurodytÄ tapatų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ turi bÅ«ti nutraukta.

8. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Lietuvos bankas, teismui pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad Komisija, kuri iki 2011 m. gruodžio 31 d. vykdė licencijuojamos veiklos – investicinių paslaugų teikimo – valstybinę priežiÅ«rÄ , 2010–2011 m. atliko AB DNB banko veiklos, platinant su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, jų įsigijimÄ finansuojant iÅ¡ to paties banko pasiskolintomis lėšomis, tyrimÄ , kurio metu buvo siekiama įvertinti atsakovo sisteminį pasirengimÄ teikti paslaugas. 2011 m. liepos 28 d.

Komisija priėmė sprendimÄ Nr. 2K-I61 dėl teisės pažeidimo, kurį bankas apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas banko skundÄ atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė, Å¡alinant iÅ¡ Komisijos sprendimo motyvuojamosios dalies iÅ¡vadas, kad AB DNB banko veikla, teikiant SASO platinimo banko skolintomis lėšomis paslaugÄ , neatitiko teisės aktų reikalavimų ir bankas Å¡iÄ paslaugÄ teikė netinkamai, bankas nebuvo pasirengęs vykdyti strategijos platinimo ir tuo pačiu negalėjo sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, ir t. t.

Vadinasi, atsakovo veiksmų teisėtumas administracinėje byloje nebuvo patikrintas. Komisija tyrimo metu netyrė ir nevertino atsakovo veiksmų, teikiant SASO platinimo skolintomis lėšomis konkretiems banko klientams paslaugas, nes tyrimo metu buvo vertinamas sisteminis banko pasirengimas teikti minėtÄ paslaugÄ .

9. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – iÅ¡vadoje nurodė, kad ji nėra įgaliota pasisakyti dėl ginčo reikalavimų, kadangi jie nėra kildintini iÅ¡ vartojimo teisinių santykių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu nutraukė civilinę bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo I. M. reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67, restitucijos arba alternatyvaus teisių gynimo bÅ«do dėl nuostolių atlyginimo taikymo ir ieÅ¡kinius tenkino iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo A.

P. naudai priteisė 42 985,36 Eur palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 42 985,36 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo G. K. naudai priteisė 87 827,81 Eur palÅ«kanų; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. naudai priteisė 15 782,17 Eur palÅ«kanų; atleido ieÅ¡kovÄ I. M. nuo 41 479,93 Eur palÅ«kanų mokėjimo pagal 2008 m. kovo 12 d. su atsakovu sudarytÄ skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69; priteisė iÅ¡ atsakovo 3 614 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.? 11.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytose skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse ir/ar pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse Å¡alys susitarė, jog paskolos suma, palÅ«kanos ir kitos pagal sutartį mokėtinos sumos sumokamos banko ir kliento prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių įsipareigojimų įskaitymo bÅ«du, t. y. bankui iÅ¡pirkus obligacijas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai žalos atsiradimÄ sieja su negautu pelnu ir prievolės sumokėti bankui palÅ«kanas po obligacijų iÅ¡pirkimo atsiradimo momentu, t. y. obligacijų pardavimo atsakovui.

Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas A. P. apie savo teisių pažeidimÄ turėjo suprasti vėliausiai (nevertinant ankstesnių obligacijų iÅ¡pirkimų) iki 2013 m. kovo 24 d., ieÅ¡kovas G. K. – iki 2013 m. gruodžio 8 d., ieÅ¡kovas P. K. – iki 2013 m. kovo 1 d., ieÅ¡kovas I. M. iki 2014 m. kovo 18 d. Teismo vertinimu, momentas, kai ieÅ¡kovai sužinojo, kad jokio garantuoto pelno iÅ¡ obligacijų negaus ir jiems dar teks sumokėti palÅ«kanas už skolintas lėšas obligacijų įsigijimui, laikytinas ieÅ¡kinio senaties pradžios momentu.

Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas 2011 m. liepos 28 d., t. y. dar bankui neiÅ¡pirkus obligacijų pagal vėliausiai sudarytus ir ginčijamus sandorius, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovams nebuvo kliūčių reikalavimus dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ti nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino arba jį praleidus nežymiai (dėl anksčiausiai sudarytų sandorių). IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo atnaujinti neprašė. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nenustačius ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindo ir atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškovų ieškinius dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo.

12. Teismas byloje nustatė, kad ieškovai obligacijas pirko atsakovo paskolintomis lėšomis, nuosavomis ir skolintomis lėšomis (ieškovai A. P., G. K.) arba tik skolintomis lėšomis su nekilnojamojo turto įkeitimu (ieškovai I. M., G. K., A. P.), sudarydami su atsakovu skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis ir/arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovai priskirtini neprofesionaliųjų investuotojų kategorijai, taip pat, kad nė vienam iš ieškovų, sudariusių ginčo sutartis iki 2007 m. lapkričio 1 d., nebuvo pateiktos pildyti kliento anketos, nebuvo reikalaujama pateikti kitokio pobūdžio dokumentų, kuriuose būtų nurodyta informacija apie jų finansinę padėtį, investavimo tikslus, patirtį.

Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovų nurodytų aplinkybių, jog ginčo obligacijų įsigijimo sandoriai yra susiję su aukÅ¡tu rizikos prisiėmimo laipsniu, todėl teismo vertinimu, esant aukÅ¡tam sandorių rizikos laipsniui, atsakovas turėjo surinkti informacijÄ apie ieÅ¡kovus ne tik žodžiu, bet ir jÄ tinkamai užfiksuoti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ieÅ¡kovų, sudariusių ginčo sutartis iki 2007 m. lapkričio 1 d., atžvilgiu netinkamai įvykdė pareigÄ surinkti informacijÄ apie kliento finansinę bÅ«klę, investavimo patirtį ir tikslus bei tokiÄ informacijÄ iÅ¡saugoti.

13. Sprendime taip pat pažymėta, kad atsakovo įspėjimas dėl negalimumo įvertinti ieÅ¡kovų A. P., P. K., G. K. pasirinktos finansinės priemonės tinkamumo, jiems neužpildžius anketos, ar patarimas ieÅ¡kovui I. M. apie jo pasirinktos investavimo priemonės netinkamumÄ neatleidžia atsakovo nuo pareigos atskleisti obligacijų investavimo rizikÄ ir įspėti apie galimas neigiamas investavimo pasekmes.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo, jog ieÅ¡kovams su programos baziniu prospektu buvo siÅ«loma susipažinti internete, o galutinės sÄ lygos buvo pateikiamos, pasiraÅ¡ant sutartį ar jas iÅ¡siunčiant. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo platinamo didesnį investicinio produkto rizikos laipsnį, toks atsakovo pasirinktas informavimo apie investavimo rizikas bÅ«das nepatvirtina atsakovo pareigos tinkamai informuoti investuotojus įvykdymÄ , kadangi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nurodytas neprofesionalaus investuotojo paraÅ¡as gali turėti įtakos tik sprendžiant, kad investuotojas pagal turimas profesines žinias, verslo ir gyvenimo patirtį, susipažinęs su sandorių dokumentais, nebuvo suklaidintas tiek, jog negalėjo suprasti garantuoto SASO prieaugio neegzistavimÄ .

Teismas konstatavo, kad atsakovas, nesuteikęs visiems ieÅ¡kovams tikslios, aiÅ¡kios ir neklaidinančios informacijos apie siÅ«lomÄ SASO įsigijimÄ skolintomis lėšomis, neatsižvelgė į visų ieÅ¡kovų turimÄ patirtį, informuotumÄ , ir siÅ«lomo produkto rizikingumÄ .

15. Teismas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovų veiksmus pasiraÅ¡ant ginčo sutartis, sprendė, kad net ir nustačius atsakovo pažeidimus, yra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovai taip pat nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kiek buvo bÅ«tina, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti investavimo skolintomis lėšomis rizikÄ ir įsigyjant šį investavimo produktÄ , todėl už atsiradusias neigiamas pasekmes, vykdant ginčo sutartis dėl palÅ«kanų mokėjimo, nėra atsakingas vien tik atsakovas. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami pakeisti ginčo sutartis dalyje dėl jose nustatytų palÅ«kanų dydžio sumažinimo iki 75 procentų, iÅ¡ esmės ir neginčija savo nepakankamo rÅ«pestingumo ir atidumo, sudarant ginčo sutartis.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti esminės ieškovų ir atsakovų nelygybės. Tai, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neatskleidė ieškovams, kaip neprofesionaliesiems klientams visos investavimo rizikos, yra pagrindas sumažinant ginčo sutartyse nustatytas palūkanas 50 procentų, kadangi neigiami ginčo investavimo padariniai turi tekti abiem sandorio šalims.

16. Teismas, nagrinėdamas 2019 m. lapkričio 5 d. priimtÄ savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo I. M. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas sutartis ir taikyti restitucijÄ arba taikyti alternatyvaus teisių gynimo bÅ«dÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo 1 656 562,40 Eur, nurodė, kad dėl 2008 m. kovo 6 d. ieÅ¡kovo I. M. ir atsakovo sudarytos skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2411-2008 67 vertinimo yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kuriuose taip pat yra iÅ¡spręstas klausimas dėl tos pačios skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, netaikant restitucijos ir netaikant alternatyvaus ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«do.

Teismas sprendė, kad negalima ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 2008 m. kovo 6 d. sudaryto ginčo sandorio laikyti skirtingu teisių gynimo bÅ«du, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia peržiÅ«rėti iÅ¡ naujo jau iÅ¡nagrinėtas bylas dėl prievolės sumokėti atsakovui palÅ«kanas sumažinimo ir/ar panaikinimo. Naujai pareikÅ¡tais reikalavimais ieÅ¡kovas I. M. ginčijo jo ir atsakovo sudarytos sutarties teisėtumÄ , todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas, teismo vertinimu, yra laikytinas tapačiu jau iÅ¡nagrinėtiems.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo I. M. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67 ir dėl restitucijos ir taikymo alternatyvaus teisių gynimo bÅ«do dėl nuostolių atlyginimo jau buvo iÅ¡nagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, teismas nustatė esant pagrindui Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad 2008 m. kovo 21 d. ieÅ¡kovo I. M. ir atsakovo sudaryta kreditavimo sutartis nėra susijusi su SASO įsigijimu, kadangi nenustatyta, jog paskolos lėšos buvo panaudotos SASO įsigijimui. IeÅ¡kovo I. M. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008 77 ir taikyti restitucijÄ arba taikyti alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ , priteisiant nuostolių atlyginimÄ , nėra susiję su ginčo dalyku ir ieÅ¡kinyje nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindais, kuriais ieÅ¡kovas ginčijo bÅ«tent su SASO įsigijimu susijusius sandorius, todėl ieÅ¡kovo I. M. ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje, teismo manymu, turi bÅ«ti atmestas, kaip nepagrįstas.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo I. M. patikslinto ieškinio reikalavimui dalyje dėl nuostolių atlyginimo, kaip ir ieškovo I. M. kartu su kitais ieškovais pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikytina ieškinio senatis ir ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmetamas, kadangi žalos atsiradimas kildinamas iš tų pačių ieškovo I. M. ir atsakovo 2008 m. kovo 12 d. sandorių dėl SASO įsigijimo ir paskolos sutarties jų įsigijimui sudarymo.

19. Teismas, sprendime pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo I. M. reikalavimo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio (kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo normoms), CK 1.90 straipsnio (dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) pagrindais pažymėjo, kad Å¡is reikalavimas yra nepagrįstas. IeÅ¡kovas I. M. neįrodė, jog atsakovas tyčia siekė suklaidinti ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas I. M. taip pat nenurodė argumentų, kad ginčo sutarties turinys prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms.

20. Teismas nesutiko, kad ieškovas I. M., sudaręs su atsakovu SASO įsigijimo už skolintas lėšas sandorius, laikytinas vartotoju.

21. Apibendrinęs iÅ¡dėstytÄ , teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovų I. M., G. K., P. K. ir A. P. ieÅ¡kinius, sumažinant ginčo sutartyse nustatytas palÅ«kanas 50 procentų. Priteisiant konkrečias sumas, teismas atsižvelgė į byloje pateiktų Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akte (toliau – ekspertizės aktas), ieÅ¡kovo P. K. iniciatyva pateiktÄ K. A. 2017 m. lapkričio 21 d. iÅ¡vadÄ (toliau – auditoriaus iÅ¡vada), ir atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažymose apie priskaičiuotas palÅ«kanas nurodytÄ informacijÄ , kadangi ieÅ¡kovai nepateikė konkrečių skaičiavimų, pagrindžiančių reikalaujamas priteisti sumas.

Teismas nustatė, kad atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažymoje nurodyta, jog ieÅ¡kovas A. P. atsakovui sumokėjo 85 970,71 Eur palÅ«kanų, todėl ieÅ¡kovui priteistina 42 985,36 Eur suma. Ekspertizės akto ir atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažymos duomenys patvirtina ieÅ¡kovo G. K. atsakovui sumokėtÄ palÅ«kanų sumÄ , todėl, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir patenkinto reikalavimo dalį, ieÅ¡kovui G. K., teismo manymu, turi bÅ«ti priteistina 87 827,81 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas G.

K. kartu su ieÅ¡kovu P. K. pagal 2007 m. kovo 16 d. sutartį iÅ¡ viso sumokėjo bankui 31 564,34 Eur palÅ«kanų, todėl ieÅ¡kovams turi bÅ«ti priteista 15 782,17? Eur. Atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažymoje nurodyta, kad ieÅ¡kovas I. M. pagal 2008 m. kovo 12 d. sutartį turėjo sumokėti atsakovui 82 959,85 Eur palÅ«kanų, tačiau jų nesumokėjo, todėl Å¡is ieÅ¡kovas, teismo vertinimu, turi bÅ«ti atleistas nuo pareigos sumokėti atsakovui 41 479,93 Eur palÅ«kanų sumÄ .???????????????? 22.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo A. P. reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, kadangi per bylinėjimosi laikÄ atsakovas naudojosi Å¡iam ieÅ¡kovui priklausančiomis lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, tuo pažeisdamas ieÅ¡kovo interesus.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas I. M. pagal 2008 m. kovo 12 d. sutartį nesumokėjo atsakovui 82 959,85 Eur palÅ«kanų, teismas atmetė ieÅ¡kovo I. M. reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

24. Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovo I. M. pateikti procesiniai dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, pripažino nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jis piktnaudžiavo procesu, todėl atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ skirti Å¡iam ieÅ¡kovui baudÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai 25. IeÅ¡kovas I. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas I. M. apeliaciniame skunde nurodė argumentus, išdėstytus jo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui. Ieškovas I. M. papildomai pažymėjo, kad: 25.1. Ieškovai ginčo objektu esančių sutarčių net nebūtų sudarę, kadangi šiomis sutartimis ieškovų įsigytos obligacijos aiškiai ir akivaizdžiai neatitiko ieškovų patirties, kompetencijos ar žinių finansinių priemonių rinkose, obligacijos buvo daug kartų rizikingesnės, nei teigė atsakovas ir daug kartų rizikingesnės, nei įsivaizdavo ieškovai, o ieškovų patirti nuostoliai ženkliai viršijo ieškovų galimybes juos prisiimti. 25.2.

IeÅ¡kovų nuostoliais laikytini atsakovui mokėtinos palÅ«kanos už ginčo obligacijų pirkimui paskolintų lėšų grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovas I. M. patyrė 91 662,37 Eur nuostolių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015 suformuota praktika, kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos žalos dydis mažintinas 25 procentais, t. y. priteisiant 75 procentus jų patirtos žalos iÅ¡ atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 50 procentų nuostolių yra nepagrįstas.

26. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo I. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį procesÄ pagal šį skundÄ nutraukti arba apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Apeliacinis skundas negalėjo bÅ«ti priimtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinį skundÄ per EPP sistemÄ 2020 m. sausio 16 d. parengė bei pateikė fizinis asmuo I. B.. Byloje nėra duomenų (įrodymų), kad ieÅ¡kovas I.

M. ir I. B. yra artimieji giminaičiai ar sutuoktiniai (sugyventiniai), todėl I. B. neturėjo teisės parengti bei per EPP įkelti aptariamo apeliacinio skundo. 26.2. IeÅ¡kovas I. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ bei tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo I. M. naudai 1 656 562,40 Eur. Taigi, nors ieÅ¡kovas nenurodo apeliaciniu skundu ginčijamos sumos, tačiau ji sudaro 1 656 562,40 Eur, todėl ieÅ¡kovas I. M. privalėjo sumokėti valstybei 11 250,00 Eur žyminio mokesčio. 26.3.

Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su antstolės veiksmų ginčijimu, kas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

27. IeÅ¡kovai G. K. ir P. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies punktÄ â€žPriteisti iÅ¡ atsakovo Luminor Bank AS 15 782,17 Eur palÅ«kanų ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. naudai“ vienu iÅ¡ dviejų alternatyvių bÅ«du: arba priteisti iÅ¡ atsakovo 123 232,44 Eur palÅ«kanų ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. naudai, arba konstatuoti, kad palÅ«kanos pagal ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. sudarytas ginčo sutartis su atsakovu yra mažinamos 50 proc.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai G. K. ir P. K. nurodė, kad: 27.1. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti ieÅ¡kovų mokėtinas palÅ«kanas atsakovui pagal ginčo sutartis 50 proc., suklydo apskaičiuodamas konkrečiÄ sumÄ . Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovui G. K. iÅ¡ atsakovo priteista 87 827,81 Eur palÅ«kanų pagal tas ginčo sutartis, kurias ieÅ¡kovas G. K. su atsakovu buvo sudaręs vienas, yra teisinga. Tačiau sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovams G.

K. ir P. K. abiems kartu yra priteistina 15 782,17 Eur palÅ«kanų iÅ¡ atsakovo (t. y. pagal tas ginčo sutartis, kurias jie sudarė abu), yra neteisinga ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. 27.2. IeÅ¡kovai buvo pateikę auditoriaus K. A. pateiktus skaičiavimus dėl ieÅ¡kovo P. K. patirtų nuostolių pagal ginčo sutartis. Remiantis Å¡iuo byloje esančiu raÅ¡ytiniu įrodymu, ieÅ¡kovas P. K. vienas patyrė 123 232,44 Eur nuostolių. Kadangi ginčo sutartys, kurias ieÅ¡kovai sudarė bendrai, buvo identiÅ¡kos, sudarytos tÄ pačiÄ dienÄ , dėl tokių pačių sumų ir dėl tokių pačių finansinių priemonių įsigijimo, todėl analogiÅ¡kus nuostolius iÅ¡ sutarčių, kurias ieÅ¡kovai P. K. ir G.

K. sudarė bendrai, patyrė ir ieÅ¡kovas G. K.. Vadinasi, ieÅ¡kovai P. K. ir G. K. iÅ¡ tų sutarčių, kurias jie sudarė bendrai, patyrė iÅ¡ viso 246 464,88 Eur nuostolių, kurie buvo patirti bÅ«tent dėl mokėtinų palÅ«kanų pagal ginčo sutartis. SprendimÄ priėmęs teismas nusprendė sumažinti ieÅ¡kovų mokėtinas palÅ«kanas 50 proc., vadinasi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų P. K. ir G. K. naudai turi bÅ«ti priteista ne 15 782,17 Eur, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, o 123 232,44 Eur.

28. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Su apeliaciniu skundu nesutinkama dėl Å¡ių argumentų: 28.1. Auditoriaus iÅ¡vada, kuria remiamasi apeliaciniame skunde, nėra laikoma ekspertizės aktu, kaip klaidingai nurodoma dokumento pavadinime. 28.2. Byloje nėra ginčo, jog auditorius yra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä suteikiant teisę atlikti audito ekspertizę. Tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime nereiÅ¡kia, kad Auditoriaus iÅ¡vada yra neginčijamai teisinga ir/ar yra privaloma teismui.

Auditoriaus iÅ¡vadoje yra pakankamai daug netikslumų, prieÅ¡taravimų, neteisingų iÅ¡vadų, kurios suponuoja Auditoriaus iÅ¡vados klaidingumÄ , nepatikimumÄ . 28.3. IeÅ¡kovai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vengė nurodyti konkrečias ginčijamas sutartis, t. y. tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ . Toks ieÅ¡kovų elgesys buvo sÄ lygotas aplinkybės, kad dalis ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytų investavimo į SASO sandorių buvo pelningi, todėl teismui nebÅ«tų pagrindo atleisti ieÅ¡kovus nuo kredito palÅ«kanų mokėjimo ar mažinti pelningo sandorio kredito palÅ«kanų normÄ . 28.4.

Apeliacinio skundo reikalavime nėra aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai sutarčių palūkanas prašoma sumažinti.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies buvo tenkintas ieÅ¡kovų A. P., G. K., P. K. patikslintas ieÅ¡kinys, ir Å¡ių ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; netenkinus pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas 50 procentų palÅ«kanų mažinimas, nustatant 30 procentų palÅ«kanų mažinimo proporcijÄ , o likusioje dalyje ieÅ¡kovų A.

P., G. K., P. K., I. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 29.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, kad ieÅ¡kovo A. P. investicija buvo nesėkminga. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat 2015 m. birželio 30 d. banko pažymos Nr. 30.56-17/608 turinį, todėl neteisėtai bei nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas A. P. iÅ¡ investavimo į SASO patyrė nuostolį.

IeÅ¡kovas A. P. į bylÄ nepateikė savo nuostolių paskaičiavimų ir Å¡iÄ aplinkybę sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas. 29.2. Teismo sprendimas dėl ieÅ¡kovo G. K. naudai priteistų 87 827,81 Eur taip pat yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nepateikė priteistos sumos paskaičiavimo paaiÅ¡kinimų. Be to, į priteistų palÅ«kanų sumÄ nepagrįstai įskaičiavo sutarčių sudarymo ir/ar jų pakeitimo mokesčius, į ieÅ¡kovui G. K. priteistÄ palÅ«kanų sumÄ antrÄ kartÄ Ä¯traukė jam kartu su ieÅ¡kovu P. K. priteistÄ palÅ«kanų sumÄ .

Tiek banko 2015 m. birželio 30 d. pažyma Nr. 30.56-17/610, tiek Ekspertizės aktas patvirtina, jog dalis ieÅ¡kovo G. K. sudarytų investavimo į SASO sandorių buvo pelningi. Sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino aukščiau minėtų aplinkybių, todėl neteisėtai bei nepagrįstai priteisė didesnę sumÄ (87 827,81 Eur), nei nurodyta Ekspertizės akte (47 276,18 Eur). 29.3. Sprendimu neteisėtai bei nepagrįstai ieÅ¡kovams G. K. ir P. K. 50 procentų buvo sumažintos 2007 m. kovo 16 d.

Kreditavimo sutartimi nustatytos palÅ«kanos. Tiek ieÅ¡kovas G. K. atskirai (67 247,16 Eur), tiek kartu su ieÅ¡kovu P. K. (90 882,96 Eur) uždirbo pelnÄ . Todėl sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų G. K. bei P. K. naudai buvo priteista 15 782,17 Eur palÅ«kanų turi bÅ«ti panaikinta. 29.4. Pirmosios instancijos teismo nustatyta priteistinų nuostolių proporcija yra neteisinga, kadangi teismas iÅ¡ dalies netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina ne paprastÄ neatsargumÄ /neatidumÄ , o didelį ieÅ¡kovų neatsargumÄ , elementarių elgesio taisyklių pažeidimÄ , pasireiÅ¡kiantį tiek sudaromų sutarčių neskaitymu, tiek sutartis lydinčių dokumentų neskaitymu, tiek nesikonsultavimu su teisininkais, makleriais ir kt., atsisakymÄ bankui pateikti informacijÄ apie investavimo tikslus, patirtį ir kt. 29.5.

Sprendimo nepagrįstumÄ (proporcijų nustatymÄ ) galėjo sÄ lygoti klaidingas pirmosios instancijos teismo manymas, jog SASO įsigijimo finansavimo Å¡altinis turėjo bÅ«ti nurodytas baziniame prospekte. Tačiau pirmosios instancijos teismas pats sprendime pripažino, jog SASO įsigijimo Å¡altinis nėra bazinio prospekto dalykas. Å ių aplinkybių visetas bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingÄ kredito palÅ«kanų sumažinimo proporcijÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta bent jau 70 procentų/30 procentų bÅ«du. 29.6.

Pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurių sumokėjimÄ patvirtinantys įrodymai yra byloje.

30. IeÅ¡kovai G. K. ir P. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 30.1. Vienintelis įrodymas byloje, atsakovo manymu, įrodantis, kad ieÅ¡kovas A. P. iÅ¡ ginčo sutarčių su atsakovu gavo pelnÄ , yra paties atsakovo į bylÄ pateikta pažyma, kuriÄ sudarė pats atsakovas. Atsakovo pateikti duomenys nesutampa su kitais byloje esančiais įrodymais – auditoriaus K. A. paskaičiavimais, Ekspertizės aktu. 30.2.

Ekspertizė ieÅ¡kovo G. K. nuostoliams paskaičiuoti buvo atlikta pagal iÅ¡imtinai atsakovo pateiktus duomenis. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes manytina, kad atsakovas ekspertizei atlikti, sÄ moningai ar nesÄ moningai, galėjo nepateikti dalies duomenų, kas nulėmė, kad ekspertizė galėjo netinkamai suskaičiuoti ieÅ¡kovo G. K. nuostolius. 30.3. Ä® bylÄ yra pateikti auditoriaus K. A. paskaičiavimai, pagal kuriuos ieÅ¡kovas P. K. iÅ¡ ginčo sutarčių su atsakovu patyrė 123 232,44 Eur nuostolių. AnalogiÅ¡kus nuostolius patyrė ir ieÅ¡kovas G.

K.. Nepaisant to, atsakovas ir toliau klaidina teismÄ savo teiginiais apie tai, kad ieÅ¡kovai uždirbo pelno, nors iÅ¡ tikro patyrė didžiulius nuostolius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo 32. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių sÄ lygų, numačiusių palÅ«kanų normÄ , pakeitimo.

33. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimus nepagrįstumo klausimÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kovams tiksliai nesuformulavus ieÅ¡kinio reikalavimų (nenurodžius konkrečių skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių, nepateikus praÅ¡omos priteisti sumos detalizacijos) nebuvo pagrindo net ir iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, taip pat atsakovui nesutinkant su sprendimu nustatytu Å¡alių atsakomybės už nepelningÄ investavimÄ Ä¯ SASO obligacijas laipsniu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tų tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl Å¡io apeliacinio skundo argumentų.

34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais, pritaria atsakovui, kad ieÅ¡kovai nėra tiksliai nurodę, kokių konkrečių skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių nuostatas jie siekia pakeisti, taip pat nenurodė sumų, priteistinų iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams kaip be pagrindo sumokėtas palÅ«kanas (iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ A. P.). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkinęs ieÅ¡kovų reikalavimus, vadovavosi apskaičiuotomis sumomis ieÅ¡kovams teikiant praÅ¡ymÄ dėl žalos (nuostolių), patirtų dėl nepelningo investavimo, priteisimo.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, atsakovas, siekdamas įrodyti dėstomÄ pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, pateikė 2015 m. birželio 30 d. pažymÄ Nr. 30.56-17/608, kurioje nurodė duomenis apie ieÅ¡kovų įsigytas atsakovo iÅ¡leistas su indeksais susietas obligacijų emisijas. IeÅ¡kovai Å¡ios pažymos neginčijo, neįrodinėjo joje užfiksuotų duomenų neteisingumo, sutiko su nurodytu Å¡alių sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių sÄ raÅ¡u, neprašė sumažinti palÅ«kanas sutarčių, neįtrauktų į atsakovo pateiktÄ sutarčių sÄ raÅ¡Ä .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra tikslinga atsakovo aptartus ieÅ¡kinio trÅ«kumus vertinti kaip esminius, sudarančius pagrindÄ pripažinti atsakovo teisės gintis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų ribojimÄ .

35. Faktas, kad ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami pakeisti nuo sudarymo pradžios ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytų ginčo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis, nustatant, kad atsakovas ieÅ¡kovams pagal Å¡ias sutartis skolina pinigus su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis įsigijimui už 75 procentus mažesnę palÅ«kanų normÄ , nei buvo nustatyta Å¡iose sutartyse (skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse) ir priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip be pagrindo gautas lėšas, nenurodė konkrečių praÅ¡omų priteisti sumų (iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ A.

P.) taip pat negali sÄ lygoti besÄ lygiÅ¡kÄ ieÅ¡kovų reikalavimų atmetimÄ . Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų pozicijos, iÅ¡dėstytos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo konkretaus dydžio žalos atlyginimÄ , patirtÄ kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo, buvo suformuotas pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis sumokėtų palÅ«kanų pagrindu. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant alternatyvų ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl sudarytų sandorių sÄ lygų pakeitimo bei palÅ«kanų priteisimo, bÅ«tų tikslinga vadovautis ieÅ¡kovų nurodytomis sumomis, apibrėžiančiomis jų patirtų nuostolių (žalos) ribas.

Dėl pirmosios instancijos teismo taikytos palÅ«kanų mažinimo proporcijos 36. IÅ¡ byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovai įsigydavo atsakovo platintas SASO obligacijas ne tik savo, bet ir atsakovo skolintomis lėšomis, todėl ieÅ¡kovai su atsakovu sudarydavo skolinimo obligacijų apmokėjimui, pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis. Vadovaujantis Å¡ių sutarčių nuostatomis, ieÅ¡kovai privalėjo mokėti palÅ«kanas už jiems suteiktÄ kreditÄ nuo visos negrÄ Å¾intos sumos, ir palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki atitinkamos kredito sumos grÄ Å¾inimo bankui dienos (5.1 punktas).

Skolinimo sutartyse taip pat buvo numatyta, kad įkeičiamas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai su pastatais, butas su garažu, negyvenamosios patalpos ar pan.), priklausantis ieÅ¡kovams (1.11, 7.2. punktai). IeÅ¡kovų I. M., G. K., A. P. prievolių pagal skolinimo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Obligacijų iÅ¡pirkimo dienÄ ieÅ¡kovų mokėtinos už kreditÄ palÅ«kanos buvo didesnės, nei iÅ¡ obligacijų įsigijimo gautas prieaugis. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai, pasiskolinę lėšas iÅ¡ atsakovo jo platintoms obligacijoms įsigyti, patyrė nuostolius.

37. Anot ieÅ¡kovų, pateikusių ieÅ¡kinį, dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų, neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių per investavimo rizikos neatskleidimÄ , pasiraÅ¡ant minėtas sutartis Å¡alys buvo nelygioje padėtyje, kas suponuoja ginčo sutarčių nustatytų palÅ«kanų mažinimÄ 75 proc. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovams tenkanti pareiga mokėti palÅ«kanas buvo nulemta ne iÅ¡imtinai atsakovo veiksmų, neatitinkančių jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ir pačių nukentėjusiųjų (ieÅ¡kovų) didelio neatsargumo.

Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo jam, kaip SASO obligacijų platintojui, konstatuotos pareigos tinkamai atskleisti obligacijų investavimo rizikÄ ir įspėti apie galimas neigiamas obligacijų įsigijimo pasekmes nevykdymo, tačiau apeliuoja į neteisingÄ jo atsakomybės laipsnio – 50 proc. – nustatymÄ . Atsakovo teigimu, pačių ieÅ¡kovų aplaidumas, neatsargumas pasiraÅ¡ant ginčijamas sutartis (sutarčių neskaitymas, įspėjimų apie investavimÄ netinkamumÄ ignoravimas, atsisakymas pateikti atsakovui informacijÄ apie investavimo tikslus, patirtį) didžiÄ ja dalimi sÄ lygojo nuostolių patyrimo faktÄ , todėl skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse numatytos palÅ«kanos turi bÅ«ti mažinamos tik 30 proc.

Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu nesutinka.

38. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomÄ Å¡io investuotojo teisių ir interesų apsaugÄ , kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigÄ parengti ir paskelbti prospektÄ , suteikti visÄ informacijÄ klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jų sÄ lygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rÅ«pestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014).

Kasacinis teismas Å¡ios kategorijos bylose taip pat yra pažymėjęs, kad palÅ«kanų mokėjimas pagal paskolos sutartį yra Å¡ios kategorijos sutartims bÅ«dinga sÄ lyga, sudarant sutartį su banku – įprasta, todėl kiekvienam apdairiam ir rÅ«pestingam asmeniui lengvai suvokiama. Dėl to netgi neprofesionalus finansų rinkos dalyvis, tačiau turintis verslo ir gyvenimiÅ¡kos patirties, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėtų suvokti, kad kredito teikimas yra atlygintinė paslauga, todėl palÅ«kanas, nepakankant investicijų pelno, vis tiek teks mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-248/2015).

39. Atsakovas, apeliaciniame skunde aprašęs ieÅ¡kovų, sudariusių ginčo sandorių, neapdairų, nerÅ«pestingÄ , neatidų elgesį, praÅ¡ydamas nustatyti kitÄ sutarčių Å¡alių kaltės paskirstymo proporcijÄ , vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2A-678-178/2017. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Å¡ios bylos aplinkybėmis, nustatė, kad joje buvo nustatyta, jog nukentėjęs asmuo buvo verslininkas, vieno iÅ¡ valstybėje veikiančio banko tarybos narys, Å¡ios tarybos pirmininkas, dėl ginčo produkto įsigijimo su atsakove bendravęs kelių susitikimų metu.

40. Kalbant apie nagrinėjamÄ bylÄ , atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė iÅ¡samų kiekvieno ieÅ¡kovo gyvenimiÅ¡kos, verslo, profesinės patirties apibÅ«dinimÄ , nurodė jų turimÄ investavimo patirtį. IeÅ¡kovai sutiko su atsakovo pateikta informacija. Å alys neginčijo, kad ieÅ¡kovai nėra priskirtini prie profesionalių investuotojų kategorijos. IeÅ¡kovai pripažino, kad į ginčo sutarčių sÄ lygas nebuvo įsigilinę, sutarčių net neskaitė, kadangi pasitikėjo atsakovu.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovų profesinės savybės bÅ«tų susijusios su darbu finansų sferoje. Aplinkybės, kad jie užsiėmė verslu, ėjo įmonių direktorių pareigas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovų pakankamÄ patirtį įsigyjant atsakovo platinamas obligacijas ir taikyti jiems didesnį atsakomybės laipsnį sprendžiant palÅ«kanų mažinimo klausimÄ , kaip buvo konstatuota minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje e2A-678-178/2017.

41. Papildomai nurodytina, kad civilinėje byloje, kurioje nustatytos aplinkybės ir kilę teisės taikymo bei aiškinimo klausimai panašūs į esančius šioje byloje, nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos, išaiškinta, jog tokiu atveju, kai sprendžiama dėl investuotojo prievolės bankui pagal skolinimo sutartį mokėti palūkanas apimties, kai ir pats kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, gali būti taikoma prievolių teisės norma – CK 6.64 straipsnis.

Taikant Å¡iÄ normÄ , skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės. Å alių sutartų mokėjimo palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad už skolinimo sutarties sÄ lygos dėl palÅ«kanų mokėjimo tinkamÄ Ä¯vykdymÄ yra atsakingos abi Å¡alys, todėl, vadovaujantis CK 6.64 ir 6.206 straipsnių nuostatomis, paskirstytini joms tenkantys neigiami padariniai, atleidžiant skolininkÄ nuo dalies palÅ«kanų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015). Teismas Å¡ioje byloje nustatęs abiejų Å¡alių atsakomybę vykdant sutartines sÄ lygas dėl palÅ«kanų mokėjimo, atleido ieÅ¡kovę nuo 50 proc.

įsipareigojimų bankui įvykdymo. Atsižvelgiant į cituotÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios suponuotų pagrindÄ nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos taisyklės, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl sutartinių palÅ«kanų mažinimo apimties.

42. Atsakovas klysta teigdamas, kad neteisingos proporcijos nustatymÄ Ä¯takojo pirmosios instancijos teismo klaidinga iÅ¡vada dėl atsakovo pareigos SASO finansavimo Å¡altinius apraÅ¡yti baziniame prospekte egzistavimo. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015, kaip nurodančia Å¡iÄ atsakovo pareigÄ . Teisėjų kolegija, susipažinusi su nurodyta nutartimi, nustatė, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylÄ , atmetė atsakovo argumentus, jog teisės aktai neįpareigoja baziniame prospekte nurodyti visus galimus vertybinių popierių įsigijimo finansavimo Å¡altinius ir atskirai aptarti rizikÄ , susijusiÄ su SASO įsigijimu nuosavomis ar skolintomis lėšomis, kaip nepagrįstus.

Å ioje nutartyje yra akcentuojamas investavimo rizikos kartu su finansavimo Å¡altiniu apraÅ¡ymas baziniame prospekte, o ne atskiras finansavimų Å¡altinių nurodymas; ieÅ¡kovai turi suprasti, jog tam, kad siÅ«lomas investicinis produktas bÅ«tų pelningas, jo gaunamos palÅ«kanos turi atsverti už kreditÄ mokamas palÅ«kanas. Tokia pat prasme, o ne kaip nustatantis besÄ lygiÅ¡kÄ atsakovo pareigÄ baziniame prospekte apraÅ¡yti SASO finansavimo Å¡altinius, aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas buvo paminėtas skundžiamo sprendimo kontekste.

43. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime esÄ prieÅ¡taravimų – pasisakydamas dėl atsakovo informavimo pareigos pažeidimo, teismas pripažino atsakovo pareigÄ SASO finansavimo Å¡altinį nurodyti baziniame prospekte, tačiau vėliau sprendime pažymėta, kad finansavimo Å¡altinis nėra prospekto dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas klaidingai suprato kontekstÄ , kuriame buvo kalbama apie obligacijų įsigijimo Å¡altinį kaip bazinio prospekto dalykÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepritarė ieÅ¡kovams, kad obligacijų įsigijimo lėšos turi bÅ«ti bazinio prospekto dalyku kalbant apie atskirÄ , savarankiÅ¡kÄ prospektÄ . Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija nenustatė ir prieÅ¡taravimo tarp sprendime nurodytų motyvų. Be to, apeliacinės instancijos teismui atlikus skundžiamo sprendimo turinio analizę nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl Å¡alių taikomo atsakomybės laipsnio už nesėkmingas investicijas yra grindžiama atsakovo neįvykdytų pareigų visuma, kaltės laipsnį nediferencijuojant pagal atskirus atsakovo neatliktus veiksmus.

Konstatuota aplinkybė apie atsakovės pareigÄ SASO finansavimo Å¡altinį apraÅ¡yti baziniame prospekte nebuvo lemiama nustatant mažintinų palÅ«kanų dydį, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad Å¡is aspektas turi esminę įtakÄ ginčo sutarčių palÅ«kanų mažinimui.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas yra pagrįstai nustatęs, jog atsiradusios pasekmės vykdant skolinimo obligacijų apmokėjimui, pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis dėl palūkanų mokėjimo tenka ieškovams ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. 50 proc., ir keisti šios proporcijos, vadovaujantis atsakovo apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Dėl ieškovams priteistos palūkanų sumos 45. Apeliaciniame skunde ginčijamas ieškovams A.

P., G. K., ieÅ¡kovams G. K. ir P. K. (pagal 2007 m. kovo 16 d. jų abiejų sudarytÄ kreditavimo sutartį) iÅ¡ atsakovo pirmosios instancijos teismo priteistų palÅ«kanų dydis. Pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrįsta priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo A. P. naudai 42 985,36 Eur palÅ«kanas, ieÅ¡kovui G. K. – 87 827,81 Eur, ieÅ¡kovams G. K. ir P. K. – 15 782,17 Eur palÅ«kanas, ir atleisti ieÅ¡kovÄ I. M. nuo 41 479,93 Eur palÅ«kanų mokėjimo pagal 2008 m. kovo 12 d. su atsakovu sudarytÄ skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69 (Å¡is ieÅ¡kovas palÅ«kanų atsakovui nebuvo sumokėjęs).

46. Priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovai nepateikė praÅ¡omų priteisti sumų apskaičiavimo, vadovavosi trimis byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais ieÅ¡kovams priteistinas (ieÅ¡kovo I. M. atveju palÅ«kanų sumÄ , nuo kurios mokėjimo jis yra atleistinas) sumas: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės aktu, kuriame pasisakyta dėl ieÅ¡kovo G. K. patirtų nuostolių, ieÅ¡kovo P. K. iniciatyva K. A. 2017 m. lapkričio 21 d. paruoÅ¡ta auditoriaus iÅ¡vada ir atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažyma (toliau – atsakovo pažyma).

47. IÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovui A. P. priteistinos sumos, teismas rėmėsi atsakovo pažyma, kurioje nurodyta, jog Å¡is ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡ viso yra sumokėjęs 85 970,71 Eur palÅ«kanų, todėl ieÅ¡kovui priteistina 42 985,36 Eur suma (50 proc.). Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo G. K., teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto ir atsakovo pažymos duomenys patvirtina ieÅ¡kovo G. K. atsakovui sumokėtÄ palÅ«kanų sumÄ , todėl, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir patenkinto reikalavimo dalį, Å¡iam ieÅ¡kovui priteistina 87 827,81 Eur.

IÅ¡ ekspertizės akto teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas G. K. kartu su ieÅ¡kovu P. K. pagal 2007 m. kovo 16 d. sutartį sumokėjo atsakovui 31 564,34 Eur palÅ«kanų, todėl ieÅ¡kovams turi bÅ«ti priteista 15 782,17? Eur. Atleisdamas ieÅ¡kovÄ I. M. nuo 41 479,93 Eur palÅ«kanų sumokėjimo pagal 2008 m. kovo 12 d. sutartį, teismas vadovavosi atsakovo pažyma, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas I. M. turėjo sumokėti atsakovui 82 959,85 Eur palÅ«kanų.

48. Atsakovas, apeliuodamas į sprendimo nepagrįstumÄ , visų pirma, remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieÅ¡kovui A. P. 42 985,36 Eur, neteisingai iÅ¡tyrė atsakovo pateiktÄ pažymÄ , kuri parodo ieÅ¡kovo A. P. investavimo pelningumÄ , kas paneigia jo teisę praÅ¡yti atlyginti jam nuostolius.

49. Teisėjų kolegija, pasisakydama Å¡iuo aspektu, atkreipia dėmesį į ieÅ¡kovų pasirinktÄ savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ . Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai prašė iÅ¡ atsakovo priteisti jų patirtus nuostolius, o netenkinus Å¡io reikalavimo – pakeisti nuo sudarymo pradžios ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytų ginčo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis (ieÅ¡kovui A. P. priteisti 139 686,38 Eur). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ , nustatė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovai praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, todėl jis buvo atmestas.

Tačiau ieÅ¡kovų alternatyvus reikalavimas – pakeisti nuo sudarymo pradžios ieÅ¡kovų su atsakovu sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių sÄ lygas – teismo buvo patenkintas iÅ¡ dalies taikant CK 6.64, 6.206 straipsnių nuostatas.

50. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl SASO obligacijų įsigijimo toks teisių gynybos bÅ«das, kuriuo keliamas sutarčių dėl SASO įsigijimo ar jų atskirų sÄ lygų galiojimo klausimas ir kuriuo siekiama prievolės bankui pagal skolinimo sutartį mokėti palÅ«kanas apimties sumažinimo ir visiÅ¡ko ar dalinio atleidimo nuo prievolės vykdymo, yra priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015). Kasacinės instancijos teismas panaÅ¡ioje teisinėje situacijoje yra nurodęs, kad Å¡alių sutartų mokėjimo palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). 51.

IÅ¡ anksčiau aptarto matyti, kad ieÅ¡kovų reikalavimo tenkinimo pagrindas nėra civilinės teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, o sutarčių teisės normos – CK 6.64 (atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę), 6.206 straipsniai (kitos Å¡alies veiksmai). Å ių normų taikymas nepriklauso nuo nuostolių patyrimo fakto, nagrinėjamu atveju – investavimo rezultatų, todėl atsakovas neteisus teigdamas, kad ieÅ¡kovas A. P. turėjo pareigÄ Ä¯rodinėti patirtų nuostolių dydį.

Esant iÅ¡dėstytiems motyvams, atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl bÅ«tinybės atsižvelgti į ieÅ¡kovo A. P. gautÄ pelnÄ Ä¯sigijus SASO obligacijas kaip pagrindÄ atmesti Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, sprendžiant ieÅ¡kovui A. P. priteistinų palÅ«kanų dydžio klausimÄ , vadovautis atsakovo pažyma (kadangi kitų įrodymų, patvirtinančių sumokėtų palÅ«kanų sumÄ , byloje nėra) ir Å¡iam ieÅ¡kovui priteisti pusę pažymoje nurodytų (Å¡ia nutartimi apeliacinės instancijos teismui nutarus nekeisti Å¡alims taikytos atsakomybės proporcijos), ieÅ¡kovo A. P. atsakovui sumokėtų palÅ«kanų – 42 985,36 Eur.

53. Nesutikdamas su ieÅ¡kovui G. K. priteista palÅ«kanų suma – 87 827,81 Eur – atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nebuvo argumentavęs priteistinos sumos dydžio. Teisėjų kolegija sutinka, kad ginčo sprendime nėra paaiÅ¡kintas ieÅ¡kovui G. K. priteistinų palÅ«kanų apskaičiavimo metodas, tačiau tai nesuponuoja pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ atmesti ieÅ¡kovo G. K. reikalavimÄ .

54. Minėta, kad ieÅ¡kovai, kreipdamiesi į teismÄ , nėra pateikę duomenų apie atsakovo naudai sumokėtas palÅ«kanas bei jiems Å¡iuo pagrindu priteistinas sumas. Byloje yra ekspertizės aktas bei atsakovo pažyma, nurodantys ieÅ¡kovo G. K. palÅ«kanų atsakovui sumokėjimo sumÄ , tačiau Å¡ios sumos nėra tapačios: pagal ekspertizės aktÄ tai yra 922 592,22 Eur (ekspertizės akto 2 priedas), pagal atsakovo pažymÄ â€“ 879 756,62 Eur. Pats ieÅ¡kovas G. K. ieÅ¡kiniu prašė priteisti 131 741,71 Eur, teismo sprendimo priteisti jo naudai 87 827,81 Eur neskundė.

Atsižvelgiant į tai, kad suma, sudaranti 50 proc. nuo ekspertizės akte bei atsakovo pažymoje nurodytos sumokėtų palÅ«kanų sumos (461 296,11 Eur ir 439 878,31 Eur), virÅ¡ytų pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ â€“ 87 827,81 Eur, apskaičiuotÄ kaip prie ieÅ¡kiniu praÅ¡omos sumos – 131 741,71 Eur, kuri sudaro 75 proc. mažintinų palÅ«kanų sumos – pridėjus 25 proc. (lygu 175 655,62 Eur), ir nuo jos apskaičiavus 50 proc., ir į tai, kad ieÅ¡kovas G. K. sutinka su Å¡ia suma ir jo reikalavimas buvo mažesnis nei ekspertizės akte bei atsakovo pažymoje nurodytos sumos, o atsakovas jÄ ginčija tik neaiÅ¡kumo ir nemotyvavimo pagrindu, tačiau pagal savo paties pateiktÄ pažymÄ pripažįsta ieÅ¡kovo G.

K. palÅ«kanų sumokėjimo faktÄ 879 756,62 Eur apimtyje, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo G. K. naudai 87 827,81 Eur.

55. Dėl Å¡ios nutarties 51 punkte nurodytų argumentų teismas atmeta kaip nepagrįstÄ atsakovo teiginį, kad ieÅ¡kovas G. K. privalėjo, tačiau neįrodė savo patirtų nuostolių dydžio, dėl ko ieÅ¡kovo G. K. reikalavimas turi bÅ«ti atmestas.

56. Iš skundžiamo sprendimo turinio nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovui G. K. priteistinos palūkanų sumos yra grindžiama būtent ekspertizės aktu, kadangi, kaip minėta, ieškovo G. K. sumokėtų palūkanų dydį patvirtina ir atsakovo pažyma, nėra pagrindo išsamiai analizuoti atsakovo apeliacinio skundo teiginius apie ekspertizės akto trūkumus.

57. Atsakovo apeliaciniame skunde apeliuojama ir į ieÅ¡kovams G. K. bei P. K. nepagrįstai priteistas 15 782,81 Eur palÅ«kanas, grindžiamas jų abiejų su atsakovu 2007 m. kovo 16 d. sudaryta kreditavimo sutartimi. Ginčydamas tokį teismo sprendimÄ , atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė nesutikimo argumentų dėl nagrinėjamu atveju taikomo ekspertizės akto, kaip įrodymo, nurodančio visÄ ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. palÅ«kanų sumÄ , o vadovaujasi tuo, kad Å¡ie ieÅ¡kovai iÅ¡ investavimo, kuriam buvo panaudotas atsakovo suteiktas kreditas, gavo pelnÄ .

Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakydamas dėl ieškovo A. P. reikalavimo tenkinimo pažymėjo, kad galimybė mažinti ginčo sutartimis prisiimtas palūkanas nepriklauso nuo investavimo rezultato. Ši išvada taikytina ir nagrinėjamu klausimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovams G. K. ir P. K. priteistų palūkanų vertina kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo priimtam sprendimui.

58. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kuriuo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirstyti Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teisėjų kolegija pasisakys įvertinusi ieÅ¡kovų pateiktų apeliacinių skundų pagrįstumÄ . Dėl ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. apeliacinio skundo 59. IeÅ¡kovų G. K. ir P. K. nuomone, sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad jiems abiems iÅ¡ atsakovo yra priteistina 15 782,17 Eur palÅ«kanų, yra neteisinga ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams – o bÅ«tent – auditoriaus iÅ¡vadoje pateiktiems skaičiavimams.

Anot ieškovų G. K. ir P. K., vadovaujantis auditoriaus išvada, parengta ieškovo P. K. patirtiems nuostoliams apskaičiuoti, ieškovas P. K. vienas dėl nepelningo investavimo patyrė 123 232,44 Eur nuostolių; kadangi ieškovai G. K. ir P. K. su atsakovu sudarė bendras sutartis, ieškovas G. K. patyrė analogiškus, kaip ir ieškovas P. K., nuostolius, t. y. kiekvienas po 123 232,44 Eur, todėl jiems iš atsakovo priteistina suma turi būti 123 232,44 Eur (50 proc. nuo 246 464,88 Eur).

60. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams G. K. ir P. K. 50 proc. sumokėtų palÅ«kanų pagal 2007 m. kovo 16 d. Å¡ių ieÅ¡kovų bendrai sudarytÄ kreditavimo sutartį, atsižvelgė į ekspertizės akte nurodytÄ ieÅ¡kovo G. K. kartu su ieÅ¡kovu P. K. sumokėtÄ palÅ«kanų sumÄ â€“ 31 564,34 Eur, todėl ieÅ¡kovams priteisė 15 782,17 Eur (50 proc.).

61. Ieškovai G. K. ir P. K. apeliaciniame skunde neginčija ekspertizės akte padarytų išvadų, neapeliuoja į šio rašytinio įrodymo trūkumus, tačiau siūlo išvadas, padarytas ieškovo P. K. atžvilgiu ir užfiksuotas auditoriaus išvadoje, automatiškai taikyti ir ieškovui G. K., pripažįstant, kad kiekvienas iš jų patyrė analogiškus nuostolius pagal vienasmeniškai su atsakovu pasirašytas sutartis.

62. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolinimo obligacijų apmokėjimui ir pinigų obligacijų įsigijimui sutartys ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. su atsakovu buvo sudarinėjamos kaip kiekvieno iÅ¡ jų, taip ir jų bendrai (2007 m. kovo 16 d. kreditavimo sutartis). IÅ¡ auditoriaus iÅ¡vados turinio matyti, kad jÄ parengusio specialisto buvo praÅ¡oma atsakyti į klausimÄ â€“ kokius tiesioginius nuostolius yra patyręs ieÅ¡kovas P. K., įsigijęs atsakovo platintas obligacijas, paėmęs paskolas, mokėjęs palÅ«kanas ir atlikęs kitas Å«kines operacijas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Siekdamas atlikti jam skirtÄ užduotį, specialistas analizavo P. K. su atsakovu sudarytus sandorius, jų sudarymo sÄ lygas bei priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas P. K., įsigijęs atsakovo platintas obligacijas, paėmęs paskolas, mokėjęs palÅ«kanas ir atlikęs kitas Å«kines operacijas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. patyrė 123 232,44 Eur nuostolių.

63. Atkreiptinas ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. dėmesys, kad specialisto K. A. tyrimo objektas buvo visos konkrečiai ieÅ¡kovo P. K. su atsakovu sudarytos sutartys. Teismui palyginus ieÅ¡kovo G. K. ir P. K. savarankiÅ¡kai su atsakovu sudarytus sandorius matyti, kad skiriasi obligacijų pirkimo ir iÅ¡pirkimo datos, perkamų finansinių priemonių kiekis, emisijos, kainos bei atsakovui sumokėtos palÅ«kanos. Visa tai įgalina teigti, kad ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti, jog Å¡ie ieÅ¡kovai sumokėjo tÄ pačiÄ palÅ«kanų sumÄ pagal su atsakovu sudarytas sutartis, bei ieÅ¡kovo G.

K. atžvilgiu taikyti auditoriaus iÅ¡vadoje užfiksuotas iÅ¡vadas, yra nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkintas. Dėl ieÅ¡kovo I. M. pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos ir jo apeliacinio skundo argumentų 64. IeÅ¡kovas I. M. apeliacinės instancijos teismui 2020 m. spalio 20 d. pateikė 2020 m. spalio 19 d. datuojamÄ kasacinį skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarčių, adresuotÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo I. M. teismui pateiktas rašytinis dokumentas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra svarbus apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, teisėjų kolegija jį priimti atsisako.

65. Pateiktu patikslintu apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas I. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio mėn. 16 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kovo I. M. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai, ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti – pripažinti ieÅ¡kovo I. M. ir atsakovo sudarytas skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis niekinėmis ir/arba nuginčytomis, o bÅ«tent – 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69 dėl 637 100 Eur su 4,32 procentų metinių palÅ«kanų su maisto kainomis susietos obligacijos Nr. 1 (6 371 vnt.), 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008 77 dėl 63 716, 40 Eur su 4,32 procentų metinių palÅ«kanų su maisto kainomis susietos obligacijos Nr. 1 (6 371 vnt.); taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 1 656 562,40 Eur; taikant alternatyvų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 1 656 562,40 Eur; priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas; iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo dokumentus.

66. Kaip buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas civilinę bylÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovas I. M. prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67, ir taikyti restitucijÄ arba alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ dėl nuostolių atlyginimo, nutraukė. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo I. M. reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008 77 ir taikyti restitucijÄ arba taikyti alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ , priteisiant nuostolių atlyginimÄ , teismas pažymėjo, kad Å¡i sutartis nėra susijusi su SASO įsigijimu, kadangi nenustatyta, jog paskolos lėšos buvo panaudotos SASO įsigijimui, todėl pripažino nesant teisinio ryÅ¡io tarp ginčo dalyko ir ieÅ¡kinyje nurodyto faktinio, teisinio pagrindo ir ieÅ¡kovo I.

M. ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė. Vertindamas ieÅ¡kovo I. M. reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69 arba taikyti alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ , priteisiant visus su sutarties sudarymu susijusius nuostolius pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė nesant pagrindo ginčo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, tačiau iÅ¡ dalies (41 479,93 Eur, t. y. 50 proc.) atleido ieÅ¡kovÄ I.

M. nuo prievolės mokėti atsakovui palūkanas, skaičiuojamas vadovaujantis šios sutarties nuostatomis.

67. IeÅ¡kovas I. M. apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sprendime nurodyto teiginio, kad 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2008 77 nėra susijusi su SASO obligacijų įgijimu, tokiu bÅ«du ir su ginčo dalyku, pagrindu, ydingumÄ .

68. Nepritartina ieÅ¡kovui I. M., kad pirmosios instancijos teismas nebuvo vertinęs jo patikslinto ieÅ¡kinio teiginių, reikalavimų. IÅ¡ ginčo sprendimo 98-107 punkto matyti, kad teismas preciziÅ¡kai tyrė ginčo sandorių pripažinimo niekiniais sÄ lygas, tikrino ieÅ¡kovo I. M. nurodytų aplinkybių reikÅ¡mę jo pareikÅ¡tam reikalavimui dėl 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat teisiÅ¡kai nepagrįstas yra ieÅ¡kovo I. M. teiginys apie pirmosios instancijos teismo aplinkybės dėl ieÅ¡kovo 1 656 562,40 Eur patirtų nuostolių eliminavimÄ . Spendimo 98 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovo I. M. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimui dalyje dėl nuostolių atlyginimo, kaip ir jo kartu su kitais ieÅ¡kovais pareikÅ¡to patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikytina ieÅ¡kinio senatis ir ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje atmetamas.

69. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas I. M., nurodęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nepaaiÅ¡kino, kokius konkrečiai jo apeliacinio skundo argumentus ja siekiama įrodyti. Be to, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimuose, priimtuose nagrinėjant bylas, kurių faktinės aplinkybės yra identiÅ¡kos nagrinėjamai bylai, atsakovo (banko) netinkamas elgesys ieÅ¡kovų atžvilgiu (asmenys, įsigiję SASO obligacijas skolintomis lėšomis) buvo traktuojamas kaip pagrindas nustatyti miÅ¡riÄ Å¡alių atsakomybę dėl nepelningo investavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-68/2014, Nr. 3K-3-206/2014, Nr. 3K-3-265/2014, Nr. 3K-3-391/2014, Nr. 3K-3-517/2014, Nr. 3K-3-77-378/2015), tačiau ne kaip pagrindÄ Å¡alių sudarytas sutartis pripažinti niekinėmis bei negaliojančiomis.

IeÅ¡kovas I. M. nepateikė duomenų, dėl kokių svarbių priežasčių egzistuoja teisinė prielaida nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, ir 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2411-2008 69 sudarymo atveju atsakovo veiksmus traktuoti kaip suponuojančius Å¡io sandorio pripažinimÄ niekiniu ir/ar nuginčytu.

70. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokiÄ Ä¯takÄ priimto teismo sprendimo teisėtumui turėtų jo motyvas dėl Komisijos sprendimo, kuriame konstatuota, kad atsakovo veikla teikiant SASO platinimo skolintomis lėšomis paslaugÄ neprofesionaliems klientams buvo organizuota ir vykdyta netinkamai. Nors Å¡iuo sprendimu ir buvo nustatytas atsakovo netinkamas veiklos vykdymas platinant obligacijas, tačiau tai nereiÅ¡kia privalomumo sutikti su ieÅ¡kovo I. M. reikalavimu dėl 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pripažinimo prieÅ¡taraujančia imperatyvioms teisės normoms ar sudaryta dėl suklydimo, apgaulės.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno Å¡alių nurodyto argumento. Teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvienÄ pagrįstÄ ir su nagrinėjama byla susijusį teiginį, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikÅ¡mės bylai. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo I. M. manymu, sprendime nepasisakė dėl tam tikrų argumentų, kuriais rėmėsi ieÅ¡kovas, savaime nedaro Å¡io teismo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu.

72. Apeliaciniame skunde neginčijant ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimui dėl žalos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieÅ¡kovo I. M. patikslinto apeliacinio skundo reikalavimÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo dokumentus, patvirtinančius ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį, įskaitant ieÅ¡kovo atžvilgiu susikaupusias palÅ«kanas, sumokėtus komisinius mokesčius už sutarčių sudarymÄ , taip pat papildomai sumokėtas palÅ«kanas, kurias ieÅ¡kovas I. M. sumokėjo, sudaręs paskolos sutartis susikaupusių palÅ«kanų iÅ¡mokėjimui.

73. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo I. M. apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. IeÅ¡kovas I. M. apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente daug dėmesio skyrė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms aplinkybėms – kartojo nagrinėjamos bylos faktus, citavo jo atžvilgiu kitų teismų priimtus sprendimus, kasacinio teismo praktikÄ , tačiau aiÅ¡kiai neiÅ¡dėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu motyvų, nepaaiÅ¡kino, kodėl tam tikros sprendime užfiksuotos iÅ¡vados yra nepagrįstos, neteisingos.

Daugelis apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvÅ«s, neturintys sÄ sajos su ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo I. M. apeliaciniu skundu, nėra. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento dėl nepaskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų 74. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į tai, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, sprendė esant teisinga neatlyginti Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teigdamas, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims turi bÅ«ti priteistos proporcingai jų atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai.

75. Bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal Å¡io straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ; Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, kai ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies; CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡ios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

76. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

77. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje bÅ«tina nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: Å¡alių procesinis elgesys bei bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastys. Å alies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso Å¡alis sÄ Å¾iningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas.

Å alių pareiga elgtis sÄ Å¾iningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

Ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimÄ Â nuo bendrųjų iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, kiekvienÄ kartÄ individualiai pagal faktinę situacijÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių iÅ¡imties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, nepažeisti teisingos Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

78. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog šalių procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl sÄ lygų nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės nėra. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano esant bÅ«tinybei parskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡alių patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

79. Papildomai nurodytina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų byla nesprendžiama iÅ¡ esmės. Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimai nėra tarp Å¡alių vykstančio materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo dalis. Reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1288/2013).

80. Apeliacinės instancijos teismui nustačius pagrindÄ palikti nepakeistu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistinų sumų dydį (ieÅ¡kovo I. M. atveju atleidžiant jį nuo palÅ«kanų sumokėjimo), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo I. M. reikalavimai yra tenkinami 3 proc. (ieÅ¡kovas I. M. atleistas nuo 41 479,93 Eur sumokėjimo, patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 1 656 562,40 Eur), ieÅ¡kovo A. P. – 31 proc. (priteista 42 985,36 Eur iÅ¡ 139 686,38 Eur), ieÅ¡kovo G. K. – 67 proc. (87 827,81 Eur iÅ¡ 131 741,71 Eur), ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. – 9 proc. (15 782,17 Eur iÅ¡ 168 512,92 Eur).

81. IeÅ¡kovas I. M. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ 2019 m. spalio 21 d. pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 27 matyti, kad advokatė L. Ž. iÅ¡rašė ieÅ¡kovui I. M. 3 000 Eur sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ (advokatės susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, konsultacija, atstovavimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, užklausimų suraÅ¡ymas bei dokumentų surinkimas). Å ių teisinės pagalbos iÅ¡laidų patyrimo faktui pagrįsti teismui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT Nr. 819097), patvirtinantis tik 2 050 Eur sumokėjimÄ advokatei. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad ieÅ¡kovo I. M. patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas 3 proc., jam iÅ¡ atsakovo priteistina 62 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

82. IeÅ¡kovai A. P., G. K., P. K. pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių teisinės pagalbos iÅ¡laidų patyrimÄ , nepateikė.

83. Byloje esantis 2016 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymas patvirtina ieÅ¡kovo G. K. 1 000 Eur avanso už teismo paskirtÄ ekspertizę sumokėjimÄ . Å io ieÅ¡kovo reikalavimus tenkinus 67 proc., iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui G. K. priteistina 670 Eur.

84. Atsakovas į bylÄ yra pateikęs 2015 m. birželio 30 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tripliko parengimÄ , atstovavimÄ teismo posėdžių metu prašė priteisti 6 050 Eur (su PVM). 2015 m. sausio 20 d. mokėjimo pavedimas Nr. APM4051296 patvirtina Å¡ios sumos sumokėjimÄ atsakovo atstovei. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimais Nr. APML000160 ir Nr. APML000159 atsakovas atstovui sumokėjo 1 573 Eur ir 3 146 Eur už 2019 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymo pratęsti terminÄ atsiliepimui pateikti, 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepimo į ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ pakartotinai kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo teismÄ parengimÄ , už pasirengimÄ 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiui ir už atstovavimÄ 2019 m. rugsėjo 5 d. posėdyje. 2019 m. spalio 20 d. atsakovo praÅ¡yme nurodyta, kad praÅ¡omas atlyginti 726 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas, patirtas 2019 m. spalio 17 d. (mokėjimo pavedimas Nr. APMT001041), sudaro pasirengimas 2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžiui, atstovavimas Å¡iame posėdyje. 2019 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ydamas priteisti 4 477 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas 2019 m. lapkričio 21 d. (mokėjimo nurodymas Nr. APMT001528), atsakovas nurodė, kad jos yra susijusios su 2019 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kovo I.

M. patikslinto ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kovo I. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį parengimu, su pasirengimu 2019 m. lapkričio 25 d. posėdžiui, atstovavimu Å¡iame posėdyje. Tokiu bÅ«du atsakovas praÅ¡o priteisti jo naudai 15 972 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje atsakovo atstovo parengtų ir teismui pateiktų procesinių dokumentų pobÅ«dį, skaičių (atsiliepimas į ieÅ¡kinį, triplikas, atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir t. t.), atsakovo atstovo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, bylos apimtį, nagrinėjamo ginčo sudėtingumÄ , bylos trukmę, pripažįsta atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrįstomis bei įrodytomis, todėl jos yra priteistinos atsakovui iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo proporcingai jų atmestų reikalavimų daliai.

85. Pažymėtina, kad 3 872 Eur teisinės pagalbos išlaidos (atsakovo 2019 m. lapkričio 25 d. prašymas) yra susijusios tik su ieškovo I. M. pateiktu patikslintu ieškiniu, todėl ši suma prie priteistinų iš kitų ieškovų nepriskiriama. Ieškovo I. M. reikalavimus tenkinus 3 proc., iš jo atsakovui priteistina 3 755,84 Eur.

86. Atsakovui praÅ¡ant priteisti 12 100 Eur iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovų su keturiais savarankiÅ¡kais reikalavimais (iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, susijusias su ieÅ¡kovo I. M. patikslintu ieÅ¡kiniu), bei atsižvelgiant į ieÅ¡kovų atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. priteistina papildomai 2 934,25 Eur, ieÅ¡kovo A. P. – 2 087,25 Eur, ieÅ¡kovo G. K. – 998,25 Eur, ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. – 2 752,75 Eur. Atlikus ieÅ¡kovo I. M. ir atsakovo priteistinų sumų įskaitymÄ konstatuojama, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. priteistina 6 628,09 Eur.

87. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieÅ¡kovui I. M. atidėjo 1 161,37 Eur (4 010 Lt), ieÅ¡kovui G. K. 689 Eur (2 379 Lt), ieÅ¡kovui A. P. 1 392,49 Eur (4 808 Lt), ieÅ¡kovams G. K. ir P. K. – 2 073,38 Eur (7 159 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas I. M. sumokėjo 395 Eur, ieÅ¡kovas A. P. – 873,20 Eur, ieÅ¡kovas G. K. – 1 497,33 Eur, ieÅ¡kovas P. K. – 480,47 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kovo I. M. reikalavimus tenkinus 3 proc., ir jam sumokėjus 395 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ jo valstybei priteistina 1 114,67 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ atsakovo valstybei – 46,7 Eur (skaičiuojant nuo 1 556,37 Eur mokėtino žyminio mokesčio).

Taikant analogiÅ¡kÄ skaičiavimo metodÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. priteistina valstybei 170,84 Eur, atsakovo – 702,36 Eur (skaičiuojant nuo 2 265,69 Eur mokėtino žyminio mokesčio), ieÅ¡kovų G. K. ir P. K. valstybei – 1 843,53 Eur, atsakovo valstybei – 229,84 Eur (skaičiuojant nuo 2 553,85 Eur mokėtino žyminio mokesčio). Kadangi ieÅ¡kovas G. K. turi mokėti 721,48 Eur žyminio mokesčio dalį (skaičiuojant nuo 2 186,33 Eur) ir jam sumokėjus 1 497,33 Eur, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui G.

K. priteistina 775,85 Eur, valstybei – 689 Eur. Susumavus iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas sumas, pripažintina jo prievolė sumokėti valstybei 1 667,90 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡ ieÅ¡kovui G. K. iÅ¡ atsakovo 775,85 Eur priteistinos žyminio mokesčio ir 670 Eur už ekspertizės atlikimÄ sumokėtos sumos atėmus 998,25 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, priteistinų iÅ¡ Å¡io ieÅ¡kovo atsakovui, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas ieÅ¡kovui G. K. turi atlyginti 447,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Dėl bylos procesinės baigties 88. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinių nuostatų keitimo pagrindÄ , tačiau netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas proporcingai paskirsčius Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo 89. Atmetus ieÅ¡kovo I. M., ieÅ¡kovų G. K. ir P. K., atsakovo apeliacinius skundus, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas už atsiliepimų į Å¡iuos apeliacinius skundus parengimÄ (CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagal ieÅ¡kovo I.

M. 2019 m. lapkričio 4 d. pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovui I. M. apskundus minėtÄ nutartį, atsakovas parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo I. M. atskirÄ jį skundÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi ieÅ¡kovo I. M. atskirÄ jį skundÄ atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje spręstinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovo patirtų už atsiliepimo į ieÅ¡kovo I.

M. atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , klausimas.

90. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. 968,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ bei 726,00 Eur už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , viso 1 694,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ ieÅ¡kovų P. K. ir G. K. lygiomis dalimis 1 452,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. po 847,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno, už atsiliepimo į ieÅ¡kovų P. K. ir G. K. apeliacinį skundÄ parengimÄ . Kartu su praÅ¡ymu pateikė Å¡ių iÅ¡laidų dydį ir faktÄ patvirtinančius įrodymus – 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija AAA Nr.0004197, 2020 m. vasario 13 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija AAA Nr. 0004239, 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymus.

91. Teisinės pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ buvo patirtos 2019 m. gruodžio 10 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal vieÅ¡ai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 289 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktÄ už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai maksimalus atlygis yra 515,6 Eur (1 289 Eur x 0,4). Nors atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodo, kad Rekomendacijose nurodytas maksimalus užmokestis yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl atsižvelgus į 2019 m. lapkričio 27 d. atsiliepimo apimtį, jame nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinės argumentacijos gausÄ , teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, yra tikslinga priteisti 726 Eur už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , tačiau, teisėjų kolegijos manymu, byloje nėra pagrindo virÅ¡yti Rekomendacijose numatytus užmokesčio dydžius.

Susipažinus su atsakovo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nustatyta, kad jame iÅ¡dėstyti argumentai yra atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį motyvų santrauka, todėl Å¡io atsiliepimo parengimas nereikalavo papildomo pasiruoÅ¡imo ar specialių žinių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. 726 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ tenkintinas iÅ¡ dalies priteisiant atsakovui 516 Eur.

92. Už atsiliepimų į ieÅ¡kovų I. M., G. K. ir P. K. apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ Rekomendacijų 8.11. punktas numato 1,3 koeficientÄ . IÅ¡laidos už Å¡ių procesinių dokumentų parengimÄ atsakovo patirtos 2020 m. vasario 20 d. (VDU imamas 2019 m. III ketvirčio), todėl maksimalus atlyginimo dydis pagal Rekomendacijas yra 1 712,88 Eur (1317,6 Eur x 1,3). Atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. 968,00 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovų P. K. ir G. K. lygiomis dalimis 1 452,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. po 847,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Nagrinėjamoje byloje atsakovo patirtos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas, suraÅ¡ant atsiliepimus į apeliacinius skundus, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už tokias paslaugas maksimalaus dydžio. Papildomai nurodytina, kad atsakovas, praÅ¡ydamas iÅ¡ ieÅ¡kovų P. K. ir G. K. priteisti 1 452 Eur, neteisingai nurodo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ Å¡ių ieÅ¡kovų sumÄ â€“ po 847 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovo praÅ¡ymas priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo I.

M. 968 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovų P. K. ir G. K. 1 452 Eur, iÅ¡ kiekvieno po 726 Eur, teisinės pagalbos iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

93. IeÅ¡kovai I. M., G. K., P. K. duomenų apie teisinės pagalbos iÅ¡laidų patyrimÄ apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

94. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovui I. M. atidėjo 11 250 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki galutinio procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atmetus ieÅ¡kovo I. M. apeliacinį skundÄ , Å¡io dydžio žyminis mokestis priteisiamas iÅ¡ jo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir iÅ¡dėstyti jo rezoliucinę dalį taip: „Nutraukti civilinę dalyje dėl ieÅ¡kovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67, restitucijos arba alternatyvaus teisių gynimo bÅ«do dėl nuostolių atlyginimo taikymo. IeÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 42 985,36 Eur (keturiasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 36 centus) palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 42 985,36 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 87 827,81 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus 81 centÄ ) palÅ«kanų ieÅ¡kovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 15 782,17 Eur (penkiolika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 17 centų) palÅ«kanų ieÅ¡kovų G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Atleisti ieÅ¡kovÄ I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 41 479,93 Eur (keturiasdeÅ¡imt vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų 93 centų) palÅ«kanų mokėjimo pagal 2008 m. kovo 12 d. su atsakovu Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, sudarytÄ skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69.

Likusioje dalyje ieškinius atmesti. Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 628,09 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 9 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovo A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 087,25 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 25 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iÅ¡ ieÅ¡kovų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 376,40 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieÅ¡kovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 447,60 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 60 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 114,67 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ keturiolika eurų 67 centus) žyminio mokesčio. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,84 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų 84 centus) žyminio mokesčio. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 921,80 Eur (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 80 centų) žyminio mokesčio. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 1 667,90 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 90 centų) žyminio mokesčio.

Nurodytas žyminio mokesčio sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus apygardos teismui.“ Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 484 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti valstybei iš ieškovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 250 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį.

NurodytÄ sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus apygardos teismui. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Aldona Tilindienė JÅ«ratė Varanauskaitė