742e7b66-2ca8-4d06-86fa-6708fd683751 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-7518-465/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02671-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.3; 2.3.11; 3.1.7.9; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei Eglei Latauskienei, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Žilvinui Danilevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. K. ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl pripažinimo Å¡eimos nariu, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė administracija ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė S. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui A. K. dėl jos pripažinimo atsakovo Å¡eimos nare. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra naÅ¡lė ir Å¡iuo metu gyvena su savo sÅ«naus – Å¡ios bylos atsakovo Å¡eima bÅ«ste (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei veda bendrÄ Å«kį.

IeÅ¡kinyje teigia, jog jos sÅ«nus gyvena nuomojamame socialiniame bÅ«ste, už kurio nuomÄ gaunÄ kompensacijÄ , tačiau ieÅ¡kovė jame negali gyventi teisėtai, nes atsakovas neturi teisinių garantijų, kad ieÅ¡kovė gaus reikiamÄ pagalbÄ , kuri jai reikalinga dėl sveikatos priežiÅ«ros. IeÅ¡kovė nurodo, kad ji yra įraÅ¡yta į Asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į bÅ«stui iÅ¡sinuomoti Vilniaus mieste bendrÄ jį sÄ raÅ¡Ä ir jai gali bÅ«ti pasiÅ«lyta sudaryti socialinio bÅ«sto nuomÄ pagal Å¡io sÄ raÅ¡o sulauktÄ eilę, tuo pačiu ieÅ¡kovei nuomotis bÅ«stÄ netikslinga, nes jos gaunamos pajamos yra labai mažos.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji patirs neigiamas socialines ir teisines pasekmes, kadangi trečiojo asmens vertinimu ji nėra laikoma atsakovo Å¡eimos nare, o pagal Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo nuostatas laikoma savarankiÅ¡ku asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl socialinio bÅ«sto nuomos paramos. IeÅ¡kovės teigimu, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo nuostatomis, atsakovui gali pasiÅ«lyti bÅ«stÄ , kurio gyvenamasis plotas apskaičiuotas atitinkamo kiekio asmenų Å¡eimai, Å¡iuo atveju, neįtraukiant ieÅ¡kovės. IeÅ¡kiniu praÅ¡o jÄ pripažinti atsakovo Å¡eimos nare, nes ji viena negali pasirÅ«pinti savo poreikių tenkinimu, su atsakovu jÄ sieja giminystės ryÅ¡iai, jie veda bendrÄ Å«kį.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, jog ieÅ¡kinį palaiko pilnai. Nurodo, jog jo motina turi lėtinių sunkių ligų, kurios gali atsinaujinti, jam reikalinga turėti galimybę savalaikiai pasirÅ«pinti mama. Ji pati be kitų asmenų pagalbos negali visavertiÅ¡kai pasirÅ«pinti socialinių poreikių tenkinimu. Patvirtina, jog jo motina, gaudama socialinę mėnesinę iÅ¡mokÄ , kiek įmanoma prisideda prie nuomojamo bÅ«sto iÅ¡laikymo, o jis padeda motinai įsigyti vaistinius preparatus dėl sveikatos priežiÅ«ros.

IeÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pripažįsta, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas yra įraÅ¡yti į eilę į Asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti sÄ raÅ¡Ä . Teigia, jog į bylÄ nėra pateikta informacijos, kad ieÅ¡kovė ar atsakovas savarankiÅ¡kai negali be artimųjų pagalbos pasirÅ«pinti įvairių poreikių tenkinimu. Pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konstatuoti bendro Å«kio vedimÄ galima nustačius, jog nuomininkas ir jo Å¡eimos narys bendrai prižiÅ«rėjo, tvarkė, remontavo butÄ , iÅ¡ bendrų lėšų mitinosi, mokėjo mokesčius ir kt.

Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė Vilniaus miesto bÅ«stas atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovė ir atsakovo Å¡eima yra pateikusios atskirus praÅ¡ymus dėl įraÅ¡ymo į asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti, sÄ raÅ¡us, todėl įraÅ¡ytos atskirais numeriais. Teigia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovė negali savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savo poreikių tenkinimui ar savarankiÅ¡kai gyventi. Nurodo, kad pripažinti ieÅ¡kovę atsakovo Å¡eimos nare pagrindo nėra.

Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovės atstovė papildomai nurodė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovei yra pablogėjusi sveikata, ji buvo gydoma stacionare. Patvirtino, jog ieÅ¡kovė gauna tik 122 Eur socialinę iÅ¡mokÄ , todėl be sÅ«naus paramos iÅ¡siversti negalėtų. IeÅ¡kinį palaikė pilnai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas ieÅ¡kinį laiko atmestinu, nes trÅ«ksta duomenų dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo bendro Å«kio vedimo. IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A.

K. yra ieÅ¡kovės sÅ«nus (e. bylos. DOK - 36365 priedas ). Tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas yra įraÅ¡yti asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sÄ raÅ¡Ä (e. bylos DOK - 54425 priedas). IeÅ¡kovė yra naÅ¡lė, gyvena su atsakovo Å¡eima nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. bylos DOK -36365 priedas). Dėl ieÅ¡kovės pripažinimo atsakovės Å¡eimos nare Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, jog Å¡eima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iÅ¡ tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų.

Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa.

Å eimos nariais gali bÅ«ti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja Å¡eimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį ir jei nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis).

Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo, pagal Å¡iÄ normÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba iÅ¡laikytiniai, su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį. Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

Byloje medžiaga patvirtinta, jog ieškovė gyvena kartu su atsakovo šeima nuomojamame būste (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuomos sutartys su buto savininke įregistruotos nuo 2019 metų rugpjūčio 29 d., tačiau, kaip nurodo ieškovės atstovė, užtruko dokumentų tvarkymas, ieškovė su atsakovo šeima gyveno kartu ir iki nuomos sutarties įregistravimo. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra atsakovo motina, turinti neurologinių sveikatos sutrikimų. Svarbu pažymėti, jog abi šalys – ieškovė ir atsakovas – pripažįsta aplinkybes dėl bendro ūkio vedimo.

Taigi tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamos piniginės lėšos naudojamos bendrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kovė gauna labai mažas pajamas – 122 Eur dydžio socialinę paÅ¡alpÄ , todėl akivaizdu, kad jai reikalinga ir sÅ«naus materialinė parama bei dalinis iÅ¡laikymas. Be to, medicininiais iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog ieÅ¡kovei yra reikalinga ir Å¡eimos narių pagalba sveikatos priežiÅ«ros srityje. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį – įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, ir kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis sprendžia, jog byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma leidžia manyti, jog ieÅ¡kovė daugiau nei metus gyvena su savo sÅ«naus A. K. Å¡eima, veda bendrÄ Å«kį, todėl yra priskirtina prie jo Å¡eimos narių. Pagal 6.589 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. Duomenų, paneigiančių teismo nurodytas aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad įstatyme nurodytos sÄ lygos, reikalingos pripažinti ieÅ¡kovę jos sÅ«naus Å¡eimos nare, yra nustatytos, todėl ieÅ¡kinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas (CK 6.588 str. 2 d., Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 2 str. 13 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovei buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259-274 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti ieÅ¡kovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Å¡eimos nare. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Margarita Ambrazaitienė