742e2bc8-8bc3-41c5-98ab-9e16614a475f · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-251-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06767-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.4; 2.6.9.2; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. K. ieÅ¡kinį atsakovui L. K. dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. K. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo L.

K. 5 000 Eur sumokėtÄ avansÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi ir teismo iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017 m. vasario 13 d. ji, kaip pirkėja, ir atsakovas L. K., kaip pardavėjas, sudarė preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis), kuria Å¡alys susitarė iki 2017 m. balandžio 5 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pagrindinė sutartis).

Preliminariosios sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui 5 000 Eur dydžio avansÄ , kuris turėjo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ perkamo nekilnojamojo turto kainÄ . IeÅ¡kovė, ketindama vykdyti preliminariÄ jÄ sutartį ir sudaryti pagrindinę sutartį, keletÄ kartų apsilankiusi name pastebėjo, jog esant įjungtai Å¡ildymo sistemai name vis tiek yra Å¡alta. Dėl to jos užsakymu buvo atliktas sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo testas, po kurio paaiÅ¡kėjo, jog namas neatitinka STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų Å¡iluminė technika“ normų, yra Å¡ilto oro nutekėjimas, Å¡alto oro bei dÅ«mų pritekėjimas.

Siekiant paÅ¡alinti nustatytus defektus, reikėtų didesnių nei 20 000 Eur papildomų investicijų, apie kurias ieÅ¡kovė nebuvo informuota ir kurių nebuvo įvertinusi priimdama sprendimÄ sudaryti preliminariÄ jÄ sutartį. Atsakovas taip pat buvo nurodęs, jog namas yra parduodamas su baldais, tačiau vėliau iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nemaÅ¾Ä dalį jų pasiimti. Dėl to ieÅ¡kovė turėtų papildomų iÅ¡laidų naujiems baldams įsigyti bei vidaus apdailos darbams. Å alys bandė tartis dėl nekilnojamojo turto bendros kainos sumažinimo, tačiau Å¡alims nesusitarus, nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

IeÅ¡kovė ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti jos kaip avansÄ sumokėtus 5 000 Eur, tačiau atsakovas iki Å¡ios dienos to nepadarė. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas L. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovei prieÅ¡ preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymÄ buvo sudarytos visos galimybės patikrinti gyvenamojo namo techninę bÅ«klę, o turint įtarimų, identifikuoti statybos darbų defektus, preliminariÄ jų likvidavimo kainÄ .

Tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių veiksmų neatliko, nebuvo apdairi. Iki preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo 2017 m. vasario 13 d., po Å¡alių derybų ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymų, suprasdamas, kad ieÅ¡kovei gali prireikti papildomų investicijų, atsakovas sutiko parduodamos namų valdos kainÄ sumažinti 8 proc. (t. y. 20 000 Eur) nuo 250 000 Eur iki 230 000 Eur. Sudarius preliminariÄ jÄ sutartį, jis iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo 5 000 Eur avansÄ . Atsakovo nuomone, sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo testas buvo atliktas ieÅ¡kovei siekiant dar labiau sumažinti gyvenamojo namo kainÄ .

Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 775 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teismo motyvai: Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 13 d. ieÅ¡kovė D. K. ir atsakovas L. K. sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo su gyvenamuoju namu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sutarę 230 000 Eur kainÄ .

Sudarant Å¡iÄ sutartį pirkėja sumokėjo pardavėjui 5 000 Eur avansÄ , kuris laikytas užstatu ir kuris turėjo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ turto kainÄ . Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis pas notarÄ turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2017 m. balandžio 5 d., o likusi suma – 225 000 Eur pardavėjui turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2017 m. balandžio 14 d. Å alims nepasiekus rezultato ir iki sutarto termino nepasiraÅ¡ius pagrindinės sutarties, ieÅ¡kovė reikalauja, kad atsakovas grÄ Å¾intų ieÅ¡kovei visÄ jos sumokėtÄ avansÄ .

Atsakovas su tuo nesutinka, kadangi preliminariÄ ja sutartimi Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog pirkėjai (ieÅ¡kovei) atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, jos atlikti avansiniai mokėjimai nebus grÄ Å¾inami, be to, ieÅ¡kovei be pagrindo atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ji įsipareigojo atlyginti visus pardavėjo (atsakovo) nuostolius.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties Å¡alies atsakomybė tuo atveju, jeigu Å¡i nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.

PrieÅ¡ sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį ir sutardama galutinę turto kainÄ bei laikotarpį, iki kada ieÅ¡kovė atsiskaitys su pardavėju, ieÅ¡kovė privalėjo įvertinti savo galimybes įsigyti tokį turtÄ , apžiÅ«rėdama perkamÄ turtÄ turėjo pasitelkti specialistų pagalbÄ . Taip pat preliminariojoje sutartyje turėjo bÅ«ti aptarta, kokie baldai, interjero detalės, buitinė technika pardavėjo yra paliekami pirkėjai, o to raÅ¡tu neaptarus, pirkėja, kuri iÅ¡siderėjo net 20 000 Eur nuolaidÄ nuo pradinės parduodamo turto kainos, prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ , taip pat ir pareigÄ padengti pardavėjui nuostolius dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. 2017 m. vasario 13 d.

Å¡alių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nebuvo įraÅ¡yta pardavėjo garantija, kad namas atitinka visus STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų Å¡iluminė technika“ reikalavimus ir kitus dabartinius kituose statybos techniniuose reglamentuose įtvirtintus reikalavimus, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo namo energinio naudingumo klasė yra A ar kita. Å alys neginčija, kad atsakovas nesudarė jokių kliūčių tiek perkamÄ turtÄ apžiÅ«rėti, tiek atlikti Å¡io turto vertinimÄ , taip pat Å¡io namo termovizijÄ .

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas nesuteikė jai bÅ«tinos sandoriui sudaryti informacijos apie parduodamÄ turtÄ , Å¡io turto dokumentų ir informacijos apie tai, kad namas yra senos statybos, kad namo remontas darytas 2008 m. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad atsakovas sÄ moningai skelbime nurodė neteisingÄ informacijÄ apie parduodamÄ gyvenamÄ jį namÄ , apie jo bÅ«klę, slėpė informacijÄ apie namo energinio naudingumo klasę. Å alys pripažino, kad raÅ¡tu nekeitė 2017 m. vasario 13 d. preliminariosios sutarties sÄ lygų nei dėl turto kainos, nei dėl datų, iki kada turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta pagrindinė sutartis ir iki kada turi bÅ«ti sumokėta visa kaina, nei dėl kitų sutarties sÄ lygų.

Visa tai įvertinęs teismas pripažino, kad pirkėja (ieÅ¡kovė) nepagrįstai ir neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė sumažinti perkamo turto kainÄ , tuo pažeisdama preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir padarydama nuostolių atsakovui, kuris pagrįstai tikėjosi, kad preliminariÄ ja sutartimi prisiimti ieÅ¡kovės įsipareigojimai bus vykdomi. Kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs preliminariÄ jÄ sutartį, pardavinėjęs namÄ su paslėptais trÅ«kumais, teismas nenustatė.

Teismas nustatė, jog pasirašęs preliminariÄ jÄ sutartį atsakovas ėmėsi Å¡ios sutarties vykdymui reikiamų veiksmų. IeÅ¡kovė taip pat pradėjo tvarkyti nekilnojamojo turto įsigijimui reikalingus dokumentus, tačiau jau po preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo papildomai su specialistų pagalba apžiÅ«rėjusi namÄ pradėjo reikalauti sumažinti perkamo turto kainÄ ir galiausiai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Teismo vertinimu, Å¡alys preliminariosios sutarties 3.2.5 punkte susitarė dėl netesybų, jei pirkėja nepagrįstai atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį, todėl ieÅ¡kovė, nepagrįstai atsisakiusi sutarta kaina pirkti iÅ¡ atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ ir iki 2017 m. balandžio 14 d. nesumokėjusi visos perkamo turto kainos bei nesudariusi pas notarÄ gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, pagal preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.5 punktÄ neturi teisės reikalauti sugrÄ Å¾inti užtikrinant Å¡ios sutarties vykdymÄ sumokėtÄ avansÄ .

Be to, atsakovas įrodė dėl ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo patirtus nuostolius, kurie ne tik siekia                      5 000 Eur sumÄ , bet ir jÄ virÅ¡ija. Papildomai priteisti nuostolių, remiantis preliminariosios sutarties 3.2.4 punktu, atsakovas neprašė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) D. K. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį tenkinti.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pridėti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: Skelbimų svetainėse esančiuose skelbimuose buvo nurodyta, kad gyvenamasis namas (kartu su žemės sklypu, baldais, buitine technika) parduodamas už 250 000 Eur. Ieškovė pirmiausia nusiderėjo 10 000 Eur vien todėl, kad nesinaudojo nekilnojamojo turto agentų paslaugomis, po to (iki preliminariosios sutarties sudarymo) nusiderėjo dar 10 000 Eur, kadangi atsakovas norėjo išsivežti baldus iš vieno miegamojo ir vieno vaikų kambario.

Skelbimuose buvo nurodyta, taip pat atsakovas žodžiu patvirtino, kad namas yra renovuotas 2008 m., nereikingos papildomos investicijos. Sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, atsakovas nenurodė jokių gyvenamojo namo statybos trÅ«kumų ar defektų, prieÅ¡ingai, akcentavo kokybiÅ¡kus gyvenamojo namo įrengimo (renovacijos) darbus. Po preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovei dar keletÄ kartų apsilankius gyvenamajame name buvo pastebėta, kad esant įjungtai Å¡ildymo sistemai name vis vien yra Å¡alta, jaučiamas oro skverbimasis per langus, duris, rozetes.

Termovizinio tyrimo metu buvo nustatyta namo atitvarinių konstrukcijų defektų. Teismas nemotyvavo, kokiais įrodymais grindžiama teismo išvada dėl tinkamos gyvenamojo namo kokybės, jei termovizinių tyrimų ataskaitoje aiškiai užfiksuota, jog gyvenamasis namas dėl statybos darbų trūkumų yra nesandarus ir praleidžiantis šaltį bei drėgmę. Termovizinio tyrimo metu buvo nustatyti neakivaizdūs trūkumai, t. y. tokie, kurie negalėjo būti nustatyti neatlikus specialaus tyrimo. Ieškovė, pradėjusi domėtis, kiek gali kainuoti defektų šalinimas, statybų parodos metu sužinojo, kad defektų šalinimas kainuos 15 000–25 000 Eur.

R. L. telefonu pranešė atsakovui, kad preliminari statybos defektų Å¡alinimo kaina yra apie 20 000 Eur. Atsakovas sakė, kad galbÅ«t svarstys apie 10 000 Eur nuolaidÄ . IeÅ¡kovė bÅ«tų sutikusi sudaryti pagrindinę sutartį, jei atsakovas bÅ«tų sumažinęs kainÄ iki 220 000 Eur, nes paaiÅ¡kėjo iki preliminariosios sutarties sudarymo nežinotos aplinkybės – neakivaizdÅ«s gyvenamojo namo trÅ«kumai. IeÅ¡kovei 2017 m. balandžio 14 d. atvykus į notarų biurÄ , atsakovas pasakė, kad kainos mažinti nesutinka.

IeÅ¡kovės sprendimÄ nepirkti gyvenamojo namo nulėmė faktas, kad dėl netinkamai atliktų statybos darbų į namÄ patenka vėjas, Å¡altis ir drėgmė. Å is faktas ne tik lemia didesnes eksploatacines iÅ¡laidas, tačiau reiÅ¡kia, kad namas neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, pirmiausia, higienos ir sveikatos. Žinojimas apie namo energinio naudingumo klasę nebÅ«tų turėjęs įtakos jos sprendimui sudaryti preliminariÄ jÄ sutartį. Apeliantės nuomone, preliminariÄ jÄ sutartį pažeidė atsakovas, teigdamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie gyvenamojo namo bÅ«klę.

Žinodama apie tikrÄ jÄ namo bÅ«klę ir paslėptus trÅ«kumus, ieÅ¡kovė nebÅ«tų sudariusi preliminariosios sutarties arba bÅ«tų jÄ sudariusi visai kitomis sÄ lygomis. Jos nuomone, atsakovas pažeidė bendrÄ jÄ teisės normÄ , įpareigojančiÄ Å¡alis atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti. Tai buvo pagrindas, dėl ko ieÅ¡kovė nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.Teismas nemotyvavo, kokiais įrodymais grindžiama teismo iÅ¡vada dėl gyvenamojo namo bÅ«klės atskleidimo ieÅ¡kovei iki preliminariosios sutarties sudarymo.

Nors atsakovas teigia, kad prieÅ¡ sudarant preliminariÄ jÄ sutartį jis pateikė ieÅ¡kovei namo inventorizacijos bylÄ , energinio naudingumo sertifikatÄ ir VÄ® Registrų centro pažymėjimÄ , tačiau liudytojas R. L. parodė, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo gavo iÅ¡ atsakovo VÄ® Registrų centro pažymėjimÄ ir statinio kadastro duomenų bylÄ , o ne energinio naudingumo sertifikatÄ . Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės. Jos ketinimai pirkti gyvenamÄ jį namÄ buvo rimti, ji iki preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo kelis kaltus lankėsi ginčo gyvenamajame name, gavo banko žodinį patvirtinimÄ , kad bankas suteiks finansavimÄ namui pirkti, po preliminariosios sutarties sudarymo savo lėšomis padarė gyvenamojo namo su žemės sklypu vertinimÄ , užsisakė įvairių namo dekoro daiktų, savo lėšomis atliko termovizinį gyvenamojo namo tyrimÄ .

Vėliau domėjosi paslėptų trÅ«kumų Å¡alinimo galimybėmis, kaina, kalbėjosi su atsakovu, siÅ«lė jam pačiam atlikti svarbiausius trÅ«kumų Å¡alinimo darbus. Tačiau atsakovas atmetė bet kokias derybų galimybes. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikia ir praÅ¡o pridėti prie bylos raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji po preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo pirko įvairius namo dekoro daiktus (kilimus, Å¡viestuvus, praustuvus, maiÅ¡ytuvus). Å ie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, kadangi prieÅ¡inis reikalavimas dėl nuostolių / netesybų nebuvo pareikÅ¡tas, o, pagal kasacinio teismo praktikÄ , avansas, neįvykus sandoriui, privalo bÅ«ti priteistas jį sumokėjusiam asmeniui.

Tačiau teismui konstatavus ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir nepagrįstÄ atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį, Å¡ie įrodymai turi bÅ«ti teismo įvertinti.Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, jog skelbime nebuvo jokių nuorodų, kad namas nėra sandarus ar pakankamai apÅ¡iltintas. Akcentuojami buvo tik privalumai. Tas pats buvo aiÅ¡kinama žodžiu ieÅ¡kovei susitikimų metu. Be to, nei prieÅ¡, nei po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovas nerodė ieÅ¡kovei namo Å¡ildymo iÅ¡laidas įrodančių dokumentų.

Taip pat po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovas žodžiu pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei, kad ketina pasiimti ir iÅ¡sivežti beveik visus baldus bei buitinę technikÄ . Å ių aplinkybių nutylėjimas laikomas nesÄ Å¾iningumu. Apeliantės nuomone, visos aplinkybės įrodo, kad ji siekė nusipirkti gyvenamÄ jį namÄ ir sÄ Å¾iningai atsisakė jį pirkti, sužinojusi apie paslėptus daikto trÅ«kumus. O sÄ Å¾iningai veikiančiai Å¡aliai negali bÅ«ti taikomos sankcijos. Pinigai pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami tam tikram tikslui, jeigu Å¡is tikslas nėra pasiekiamas, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo.

Å alys nesitarė, kad ieÅ¡kovės sumokėtas avansas bus prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, kuriuo bÅ«tų užtikrintas netesybų (baudos) sumokėjimas. IeÅ¡kovės ir atsakovo sudarytoje preliminariojoje sutartyje nebuvo sÄ lygos, suteikiančios atsakovui teisę į netesybas, jei pirkėja persigalvotų nebepirkti turto. Preliminariojoje sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad jei ieÅ¡kovė dėl savo kaltės neperka turto, ji atlygina atsakovui jo patirtus nuostolius, bet ne praranda teisę į avanso grÄ Å¾inimÄ .

Preliminarioji sutartis numatė, kad atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimÄ , o ne į netesybas. Be to, teisę į nuostolių atlyginimÄ atsakovas turėtų tik įrodęs, kad ieÅ¡kovė kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovo nuostoliai yra visiÅ¡kai neįrodyti, be to, savo tariamus nuostolius jis kildina iÅ¡ savo sutuoktinės turto sumažėjimo. Preliminariosios sutarties 3.2.5 punktas reguliuoja situacijÄ , kai pirkėjas nevykdo mokėjimų ir dėl to pardavėjas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia preliminariÄ jÄ sutartį, t. y. kai pirkėjas neturi / negauna tinkamo finansavimo pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Taip pat pažymi, jog atsakovas nenutraukė preliminariosios sutarties, kad bÅ«tų pagrindas taikyti 3.2.5 punkte numatytas pasekmes.Be to, byloje nebuvo pareikÅ¡tas atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inis reikalavimas, nors, pagal kasacinio teismo praktikÄ , toks reikalavimas turi bÅ«ti pareikÅ¡tas. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas Å¡ioje byloje buvo bÅ«tinas dar ir todėl, kad 5 000 Eur avansÄ pagal preliminariÄ jÄ sutartį gavo atsakovas, o tariamus nuostolius patyrė atsakovo sutuoktinė L. K. ar abu sutuoktiniai bendrai.

Taip pat pažymi, jog teismas nepasisakė dėl atsakovo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡to sutikimo grÄ Å¾inti dalį avanso. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas L. K. praÅ¡o ieÅ¡kovės D. K. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas nesuteikė jai bÅ«tinos sandoriui sudaryt informacijos apie parduodamÄ turtÄ .

Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas sÄ moningai skelbime nurodė neteisingÄ informacijÄ apie parduodamÄ gyvenamÄ jį namÄ . Nei prieÅ¡, nei po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovas neteikė jokios klaidinančios ar melagingos informacijos ieÅ¡kovei, jog namas yra kÄ tik po kapitalinio remonto ir nereikia jokių papildomų investicijų, nes papildomų investicijų bÅ«tinumas, įsigyjant 1993 m. statybos namÄ , priklauso nuo pirkėjo poreikių ir lÅ«kesčių. PrieÅ¡ preliminariosios sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovė buvo ne kartÄ atvykusi apžiÅ«rėti ketinamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , jai buvo sudarytos galimybės jį įvertinti, laisva valia priimti sprendimÄ dėl sandorio sudarymo.

IeÅ¡kovė turėjo galimybę pasirÅ«pinti, jog iÅ¡ anksto jos parengtoje preliminariojoje sutartyje bÅ«tų aptarta, kokie konkrečiai baldai, interjero detalės, buitinė technika pardavėjo yra paliekami pirkėjai, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo. IeÅ¡kovė, bÅ«dama patyrusi verslininkė, negalėjo nežinoti, jog parduodamas gyvenamasis namas nėra naujos statybos, todėl natÅ«ralu, jog net ir po 2008 m. atlikto kapitalinio remonto gyvenamasis namas vis tiek negali atitikti aukščiausios energinio naudingumo klasės. Ji negalėjo nesuvokti, jog įsigyjant ne naujÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ gali prireikti papildomų investicijų, dėl to atsakovas ir sutiko sumažinti pradinę turto kainÄ .

Tikėtina, jog ieÅ¡kovės užsakymu atliktas sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo testas buvo atliktas siekiant dar labiau sumažinti gyvenamojo namo kainÄ tam, jog ieÅ¡kovė atsakovo sÄ skaita galėtų atlikti kapitalinio remonto darbus ir įsikelti gyventi į naujai suremontuotÄ bÅ«stÄ . Iki preliminariosios sutarties sudarymo ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes atlikti tokį testÄ , tačiau jo neatliko.Pažymi, jog ieÅ¡kovės sumokėtas 5 000 Eur avansas atliko dvejopÄ funkcijÄ :

1) iÅ¡ankstinės įmokos dalies už namų valdos įsigijimÄ (rezervavimo mokesčio) funkcijÄ ir turėjo bÅ«ti įskaičiuotas į galutinę pirkimo–pardavimo kainÄ ;

2) atsakovo (pardavėjo) galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkcijÄ , jeigu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebÅ«tų sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės. Ginčo sutartimi Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog ieÅ¡kovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, jos atlikti avansiniai mokėjimai nebus grÄ Å¾inami (Sutarties 3.2.5 punktas) ir bus laikomi minimaliais pardavėjo nuostoliais, be to, ieÅ¡kovei be pagrindo atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ji įsipareigojo atlyginti visus atsakovo nuostolius (Sutarties 3.2.4 punktas).

Ieškovei dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo taikytos sutartimi nustatytos netesybos (bauda). Kadangi papildomai priteisti nuostolių, remiantis preliminariosios sutarties 3.2.4 punktu, atsakovas neprašė, reikšti priešieškinį jam nebuvo privaloma. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus, jos paaiÅ¡kinimu, tai namų dekoro daiktų (kilimų, Å¡viestuvų, praustuvų, maiÅ¡ytuvų) pirkimÄ patvirtinantys įrodymai (2 t., b. l. 94–127).

Prašo juos pridėti prie bylos. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. CPK 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Pažymėtina, jog didžioji dalis apeliantės pateiktų naujų įrodymų (2 t., b. l. 94–109, 114–127) yra suraÅ¡yti anglų kalba, jų vertimas į valstybinę lietuvių kalbÄ teismui nėra pateiktas. Nors kita dalis įrodymų yra suraÅ¡yti lietuvių kalba (2 t., b. l. 110–113) ir matyti, jog tai bankiniai mokėjimai, tačiau Å¡ių įrodymų nesiejant su anglų kalba suraÅ¡ytais įrodymais, vertinant juos atskirai, iÅ¡ jų negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad bankiniai mokėjimai buvo atlikti bÅ«tent už ieÅ¡kovės pirktus namų dekoro daiktus.

IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ ir iÅ¡ lietuvių kalba pateiktų bankinių mokėjimų matyti, jog su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai jau egzistavo iki skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl galėjo bÅ«ti pateikti ir anksčiau pirmosios instancijos teismui, tačiau ieÅ¡kovė jų neteikė, Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybę sieja su jai priimtu nepalankiu teismo sprendimu, kuriame konstatuotas ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumas ir jos kaltė dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

Kadangi didžioji dalis pateiktų naujų įrodymų neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų (jie pateikti ne valstybine kalba), o likusių lietuvių kalba surašytų bankinių mokėjimų negalima kategoriškai susieti su nagrinėjama situacija, be to, kadangi visi kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisakytina prie bylos pridėti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir jie šioje byloje nevertintini.

Dėl ieÅ¡kovės teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti sumokėtÄ 5 000 Eur avansÄ Byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovė D. K. turi teisę CK 6.237 straipsnio nuostatų pagrindu reikalauti iÅ¡ atsakovo L. K. grÄ Å¾inti 5 000 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui kaip avansÄ , Å¡alims 2017 m. vasario 13 d. sudarant preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau Å¡alims nebesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. IeÅ¡kovės teigimu, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nesÄ Å¾iningo jo elgesio neatskleidžiant tikrosios informacijos apie perkamo turto – gyvenamojo namo bÅ«klę, defektus, todėl ji sÄ Å¾iningai atsisakė jį pirkti, o sÄ Å¾iningai veikiančiai Å¡aliai negali bÅ«ti taikomos sankcijos.

Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu Å¡alys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas bÅ«simos sutarties sÄ lygas. Å alims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad Å¡alys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios Å¡alys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios Å¡alys turi abipusę pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (1994) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Å¡alis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesÄ Å¾iningai, atsako už kitos Å¡alies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad Å¡alis, kuri derybų metu elgiasi nesÄ Å¾iningai, privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę Å¡alių ikisutartiniai santykiai gali bÅ«ti užfiksuojami raÅ¡ytinę formÄ privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties Å¡alies atsakomybė tuo atveju, jeigu Å¡i nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties Å¡alies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formÄ , reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovas turi pagrindÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės sumokėtÄ 5 000 Eur avansÄ , bÅ«tina vertinti, ar ieÅ¡kovė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įrodinėja atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir kad ji turėjo pagrindÄ atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, nes atsakovas pasielgė nesÄ Å¾iningai neatskleisdamas gyvenamojo namo trÅ«kumų, kurie, anot ieÅ¡kovės, nebuvo akivaizdÅ«s, buvo paslėpti, apie juos žinodama ji nebÅ«tų sudariusi preliminariosios sutarties arba bÅ«tų jÄ sudariusi visai kitomis sÄ lygomis.Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iÅ¡ kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi bÅ«ti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pardavėjas privalo garantuoti parduodamo daikto kokybę ir sudarydamas preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį. Ä®statymas nedetalizuoja, kokios pasekmės kyla, kai pardavėjas, sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, pažeidžia Å¡iÄ pareigÄ . Ä®statyme taip pat nedetalizuojama, kas sudaro pagrindÄ atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.

Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sÄ voka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trÅ«kumų, svarbu, kad Å¡ie trÅ«kumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariÄ jÄ sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba nebÅ«tų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebÅ«tų sutikęs už daiktÄ tiek mokėti. Sudarius preliminariÄ jÄ sutartį ir paaiÅ¡kėjus paslėptiems trÅ«kumams, kiekvienu atveju vertinama, ar pirkėjas turėjo pagrindÄ atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi jau po preliminariosios sutarties sudarymo atliktu sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo testu (1 t., b. l. 13–44), kuriame nustatyti turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį ketino pirkti ieškovė, trūkumai, tokie kaip: šilto oro nutekėjimas dėl blogai apšiltintų ir neužsandarintų lubų, šilto oro nutekėjimas dėl pažeisto sandarumo montuojant elektros įvadus sienoje, šilto oro nutekėjimas dėl nesandaraus lango montažo, šilto oro nutekėjimas dėl blogai apšiltintos ir neužsandarintos sienos ir perdangos sankirtos, šilto oro nutekėjimas dėl pažeisto sandarumo montuojant sijas į sienas, šilto oro nutekėjimas dėl blogai apšiltintų grindų, šilto oro nutekėjimas dėl nesandariai įmontuoto signalizacijos daviklio, šilto oro nutekėjimas dėl nesandarios sienos ir perdangos jungties, patalpos drėgmė kondensuojasi stogo konstrukcijose, šilto oro nutekėjimas dėl nesandaraus durų montažo, šilto oro nutekėjimas dėl nesandariai atliktų sienos ir santechnikos montažo darbų, šalto oro pritekėjimas dėl nesandariai atliktų elektros įvadų montažo darbų, nesandaraus langų montažo, nesandarių durų, dūmų pritekėjimas dėl nesandarių langų, durų montažo.

Pateikta iÅ¡vada, jog pastatas neatitinka STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų Å¡iluminė technika“ normų. IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡ių trÅ«kumų ji negalėjo nustatyti be specialisto pagalbos, o jos sprendimÄ nepirkti gyvenamojo namo nulėmė faktas, kad dėl netinkamai atliktų statybos darbų į namÄ patenka vėjas, Å¡altis ir drėgmė, ir Å¡is faktas ne tik lemia didesnes eksploatacines iÅ¡laidas, tačiau ir reiÅ¡kia, kad namas neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, pirmiausia, higienos ir sveikatos.Tačiau pastebėtina, jog ieÅ¡kovės užsakymu atliktame sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo teste nėra konstatuota, kad namas neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, higienos bei sveikatos normų.

Jame konstatuota, jog pastatas neatitinka STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų Å¡iluminė technika“ normų, o paÅ¡alinus rastus atitvarinių konstrukcijų defektus ir padidinus sandarumÄ iki 1.6, pagerės komfortas, sumažės energijos sÄ naudos. Taip pat pažymėtina, jog esminius reikalavimus statiniams reglamentuoja skirtingi statybos techniniai reglamentai, pavyzdžiui, statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.

Gaisrinė sauga“; statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“; statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo“; statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Ieškovės užsakymu atliktas sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo testas nebuvo atliekamas remiantis šių statybos techninių reglamentų nuostatomis, dėl to negalima sutikti su ieškovės argumentu, jog ginčo pastatas neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija sutinka, jog dėl nustatytų trÅ«kumų (Å¡ilto oro nutekėjimo, Å¡alto oro pritekėjimo bei galimo dÅ«mų pritekėjimo) yra patiriamos didesnės Å¡ilumos energijos sÄ naudos, diskomfortas, tačiau tai nedaro ginčo namo netinkamo naudoti. PrieÅ¡ingai, atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-318-(14.7) (1 t., b. l. 150) patvirtina, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4-53-(1.3) paskirta komisija pripažino gyvenamÄ jį namÄ ir inžinerinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), tinkamais naudoti.

Nėra duomenų, kad Å¡is aktas bÅ«tų panaikintas ir dėl ginčo namo tinkamumo naudoti bÅ«tų priimtas kitas aktas.IeÅ¡kovė neginčija fakto, kad iki preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo lankėsi ginčo pastate. Savo apeliaciniame skunde dar kartÄ akcentuoja, jog iki preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo kelis kaltus lankėsi ginčo gyvenamajame name. Todėl abejotina, kad tik po preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė pastebėjo, jog name vis tik jai yra per Å¡alta, kad jaučiamas oro skverbimasis per langus, duris, rozetes.

IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų daroma iÅ¡vada, jog oro skverbimÄ si per langus, duris, rozetes ieÅ¡kovė pajuto pati ir tik po to užsakė termovizinį tyrimÄ . Todėl atmetami ieÅ¡kovės argumentai, jog gyvenamojo namo defektų ji negalėjo nustatyti be specialistų pagalbos. Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ byloje esančių gyvenamojo namo nuotraukų (1 t., b. l. 23, 27, 28, 34, 40) akivaizdžiai matyti, jog yra skilę kampai tarp sienų ir lubų, atsilupę sienos dažai, skilęs kampas tarp lango ir sienos, įskilimai akivaizdžiai matyti ir prie signalizacijos daviklio.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, net kelis kartus iki preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo apžiÅ«rėdama namÄ , negalėjo Å¡ių trÅ«kumų nematyti, trÅ«kumai yra akivaizdÅ«s, nepaslėpti. Å ie daikto trÅ«kumai tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos pastebėtų be jokio specialaus tyrimo. Dėl to ieÅ¡kovė, net neturėdama specialiųjų žinių, turėjo ir galėjo suprasti, kad dėl tokių trÅ«kumų – įskilimų sienose, ties lubomis, langais – namo Å¡iluminės energijos sÄ naudos yra didesnės, o trÅ«kumams paÅ¡alinti bus reikalingos papildomos iÅ¡laidos.  Šalys, 2017 m. vasario 13 d. pasiraÅ¡ydamos preliminariÄ jÄ sutartį, nesitarė, jog atsakovas įsipareigoja parduoti ieÅ¡kovei namÄ , kurio Å¡iluminės energijos sÄ naudos minimalios.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama atidi, atsakinga ir rÅ«pestinga pirkėja, prieÅ¡ pirkdama namÄ ir sudarydama bet kokį raÅ¡ytinį įsipareigojimÄ , privalėjo apsispręsti, kokios energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo jai reikia, taip pat privalėjo pasidomėti, kokia energinio naudingumo klasė yra nustatyta ginčo pastatui ir ar tai atitinka jos lÅ«kesčius. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo pastatui 2009 m. vasario 16 d. buvo nustatyta energinio naudingumo E klasė. Tai reiÅ¡kia, jog tai daug energijos naudojantis pastatas, Å¡iluma iÅ¡eina per iÅ¡orines atitvaras – duris ir langus, per sienas, stogus ir grindis, perdangas ir pan.

Tokias pačias aplinkybes po preliminariosios sutarties sudarymo nustatė ir ieÅ¡kovės užsakytas specialistas, atlikęs sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo testÄ , nors tai jau buvo žinoma dar iki preliminariosios sutarties sudarymo (2009 m. ginčo namui iÅ¡davus energinio naudingumo sertifikatÄ ). Atsakovas teigia, jog ieÅ¡kovei buvo davęs energinio naudingumo sertifikatÄ ir jai buvo žinoma, kad ginčo pastatui nustatyta energinio naudingumo E klasė. Tokius atsakovo parodymus paneigė liudytojas R.

L.. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nedavė energinio naudingumo sertifikato ieÅ¡kovei (pamirÅ¡o, per aplaidumÄ vienus dokumentus pateikė, kitų ne ir pan.), byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė savo iniciatyva bÅ«tų pasidomėjusi, kokia energinio naudingumo klasė yra nustatyta ginčo pastatui, o atsakovas jai bÅ«tų pateikęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Be to, nors ieÅ¡kovė teigia, jog atsakovas nei prieÅ¡, nei po preliminariosios sutarties sudarymo nerodė ieÅ¡kovei namo Å¡ildymo iÅ¡laidas įrodančių dokumentų, tačiau taip pat nėra įrodymų, kad ji jų bÅ«tų praÅ¡iusi, o atsakovas bÅ«tų atsisakęs Å¡iuos duomenis pateikti.

Apeliacinio skundo argumentas, neva žinojimas apie namo energinio naudingumo klasę nebÅ«tų turėjęs įtakos ieÅ¡kovės sprendimui dėl preliminariosios sutarties sudarymo, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes energinio naudingumo klasė leidžia bent preliminariai susidaryti įspÅ«dį apie namo atitvarinių konstrukcijų (ne)sandarumÄ . Taip pat pažymėtina, jog nėra jokių duomenų, kad prieÅ¡ sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovė siekė įsigyti bÅ«tent A, B, C ar D klasės energinio naudingumo namÄ , o E klasės energinio naudingumo namas jai netiko.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė preliminariojoje sutartyje bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi, kad ji įsipareigoja nupirkti A, B, C ar D klasės energinio naudingumo namÄ , o atsakovas įsipareigoja jai tokios energinio naudingumo klasės namÄ parduoti, tačiau realiai ginčo pastatas tokių parametrų neatitinka, tokiu atveju bÅ«tų galima pripažinti, jog ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau Å¡iuo atveju nei dėl namo energinio naudingumo klasės, nei dėl namo atitvarinių konstrukcijų atitikties STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų Å¡iluminė technika“ normoms Å¡alys nesitarė.

Pagal preliminariÄ jÄ sutartį Å¡alys įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 5 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Jokių specialių sÄ lygų, kurias turėtų atitikti namas, Å¡alys Å¡ioje sutartyje nenustatė. Anot apeliantės, po preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo ir atlikto sandarumo ir oro apykaitos pastatuose nustatymo testo ji prašė atsakovo sumažinti perkamo turto kainÄ , kadangi, pasikonsultavusi statybų parodoje, sužinojo, jog nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimas kainuotų vidutiniÅ¡kai apie 20 000 Eur.

Tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad tokia bÅ«tų nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo kaina, ieÅ¡kovė nepateikė. Be to, kaip minėta, atsakovas nebuvo įsipareigojęs parduoti ieÅ¡kovei aukÅ¡tesnės negu E klasės energinio naudingumo namÄ , dėl to jam nekilo pareiga Å¡alinti nustatytus trÅ«kumus ar padengti trÅ«kumų Å¡alinimo kaÅ¡tus. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, jog po to, kai atsakovui buvo praneÅ¡ta apie nustatytus namo trÅ«kumus, telefonu atsakovas liudytojui R. L. pasakė, jog galbÅ«t svarstys apie papildomÄ 10 000 Eur nuolaidÄ .

Tačiau visa tai nebuvo įforminta raštiškai, kaip to reikalauja įstatymas. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Preliminariosios sutarties 5.2 punkte taip pat nustatyta, jog sutartis gali būti keičiama, papildoma tik abipusiu rašytiniu šalių sutarimu. Nėra jokių duomenų, kad šalys šių nuostatų laikėsi ir preliminariosios sutarties nuostatas dėl turto kainos pakeitė rašytine sutartimi.

Nesant pakeistos preliminariosios sutarties, ji galioja ir yra Å¡alims privaloma tokia, kokia buvo pasiraÅ¡yta. IeÅ¡kovė atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodinėja remdamasi skelbimo turiniu ir jo žodiniu aiÅ¡kinimu apie itin gerÄ namo bÅ«klę. Tačiau pažymėtina, jog kiekvienas asmuo, parduodamas savo turtÄ , yra suinteresuotas gauti kuo didesnę kainÄ , todėl pateikia tokiÄ informacijÄ , kuri bÅ«tų patraukti potencialiems pirkėjams. Siekdamas patikrinti pateikiamos informacijos tikrumÄ ir tikslumÄ , aktyvus privalo bÅ«ti pirkėjas, nes jam tenka rizika įsigyti galbÅ«t ne visus jo lÅ«kesčius atitinkantį turtÄ .

Pardavėjui atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu parduodamo daikto trÅ«kumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariÄ jÄ sutartį). Å iuo atveju nustatyta, jog atsakovas leido ieÅ¡kovei net kelis kartus apžiÅ«rėti ketinamÄ Ä¯sigyti turtÄ , teikė jai turto dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, jog namas yra senos statybos (1990–1993 m.), namo viduje esantys defektai – įskilimai sienose, ties lubomis, langais – buvo akivaizdÅ«s. Be to, nors skelbime (1 t., b. l. 62–75) ir nurodyta, kad namas apÅ¡iltintas 20 cm polistirolu, tačiau taip pat buvo nurodyti metai – 2007 m.

Taigi, nuo renovacijos metų jau buvo praėję 10 metų, tad logiÅ¡ka ir natÅ«ralu, kad namas gali turėti ir turi trÅ«kumų, ypač tose vietose, kuriose yra konstrukcijų jungtys. Bylos duomenimis nustatyta, to neneigia ir ieÅ¡kovė, jog pradinė parduodamo turto kaina buvo daug didesnė, pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus – 250 000 Eur, pagal byloje esantį skelbimÄ (1 t., b. l. 62–75) – 249 000 Eur. Atsakovas kainÄ sumažino iki 230 000 Eur. Jo teigimu, tai padarė suprasdamas, kad ieÅ¡kovei gali prireikti papildomų investicijų.

IeÅ¡kovė nurodo, jog 10 000 Eur nusiderėjo, nes nesinaudojo nekilnojamojo turto agentų paslaugomis, o dar 10 000 Eur nusiderėjo, nes atsakovas norėjo iÅ¡sivežti baldus iÅ¡ vieno miegamojo ir vieno vaikų kambario. Anot ieÅ¡kovės, po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovas žodžiu pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei, kad ketina pasiimti ir iÅ¡sivežti beveik visus baldus bei buitinę technikÄ . Å ių aplinkybių nutylėjimas, ieÅ¡kovės nuomone, yra laikomas nesÄ Å¾iningumu. Tačiau pastebėtina, jog preliminariojoje sutartyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kas yra turtas Å¡ios sutarties prasme, t. y.

žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini). Joje nėra numatyta, kad namas parduodamas su baldais, buitine technika ar kad pagal skelbime atsakovo pateiktÄ informacijÄ . Taip pat pažymėtina, jog atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad preliminariosios sutarties projektÄ paruošė bÅ«tent ieÅ¡kovė. Todėl turint tikslÄ Ä¯sigyti ne tik žemės sklypÄ ir namÄ , bet ir baldus, buitinę technikÄ , namų dekoro daiktus, visa tai turėjo bÅ«ti aptarta preliminariojoje sutartyje arba Å¡i sutartis turėjo bÅ«ti keičiama.

Abi Å¡alys preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino, jog 5 000 Eur ieÅ¡kovė D. K. sumokėjo, o atsakovas L. K. gavo. Tokiais Å¡alių veiksmais buvo įvykdyta 2.3 punkto pirmoji sÄ lyga. To paties punkto antroji sÄ lyga nustatė, jog likusiÄ sumÄ â€“ 225 000 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo momento. Visas atsiskaitymas – ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 14 d. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti 5 000 Eur avansÄ , nes, anot jos, preliminariojoje sutartyje nebuvo sÄ lygos, suteikiančios atsakovui teisę į netesybas, jei pirkėja persigalvotų nebepirkti turto.

Anot apeliantės, preliminarioji sutartis numatė, kad atsakovas turi teisę į nuostolių, kuriuos jis privalo įrodyti, atlyginimÄ , o ne į netesybas (preliminariosios sutarties 3.2.4 punktas). Preliminariosios sutarties 3.2.5 punktas, ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, reguliavo situacijÄ , kai pirkėjas nevykdo mokėjimų ir dėl to pardavėjas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia preliminariÄ sutartį, t. y. kai pirkėjas neturi / negauna tinkamo finansavimo pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami ieÅ¡kovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011).

Tačiau taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytÄ teisės normÄ , vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Dėl Å¡ių priežasčių avansÄ arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti juos tik tais atvejais, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio negalima daryti iÅ¡vados apie Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma.

Jeigu preliminariojoje sutartyje tokia sankcija pirkėjui yra nustatoma, reikalavimas grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ negali bÅ«ti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡iniu vienarÅ«Å¡iu reikalavimu taikyti netesybas. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties Å¡alies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formÄ , reikia nustatyti:

1) ar sutartyje buvo numatyta tokia sankcija pirkėjui, 2) ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne ir 3) dėl kieno kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).Preliminariosios sutarties 3 punktas numato Å¡alių įsipareigojimus ir atsakomybę. Preliminariosios sutarties 3.1.6 ir 3.2.4 punktai reglamentuoja Å¡alių pagrįstų nuostolių atlyginimÄ , jeigu dėl vienos ar kitos Å¡alies kaltės pagrindinė sutartis nebÅ«tų sudaryta iki sutartyje nurodyto termino, t. y. iki 2017 m. balandžio 5 d.

Preliminariosios sutarties 3.1.5 punkte numatyta bauda (netesybos) pardavėjui, jeigu jis atsisakytų parduoti turtÄ pirkėjui. O 3.2.5 punkte nustatyta, jog pirkėjui neįvykdžius Å¡ios sutarties 2.3 punkte nustatytų mokėjimų, pardavėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iÄ sutartį. Nutraukus sutartį, pirkėjo atlikti mokėjimai nebegrÄ Å¾inami. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartÄ konstatuota, kad kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), teismas turi kuo tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių valiÄ , kuriÄ jos iÅ¡reiÅ¡kė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iÅ¡ tokios sutarties kylančius įsipareigojimus.

Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

Dėl to kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2012).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, jog preliminariosios sutarties 3.2.5 punkto nuostatos nėra sutarties Å¡alių susitarimas dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų (baudos) forma. Minėtame punkte nėra sÄ lygos, jog atsakomybė pirkėjui pagal 3.2.5 punktÄ taikoma tik tuo atveju, jei pirkėjas neturi / negauna tinkamo finansavimo pagrindinei sutarčiai sudaryti ir dėl to nevykdo mokėjimų. Å itaip aiÅ¡kinant šį punktÄ , kaip jį interpretuoja apeliantė, jo taikymui nustatant papildomų sÄ lygų, kurios nebuvo nustatytos pačioje preliminariojoje sutartyje ir apie kurias atsakovas nežinojo, bÅ«tų pažeistos prieÅ¡ingos sutarties Å¡alies – atsakovo teisės, jo teisėti lÅ«kesčiai gauti netesybas pirkėjai neįvykdžius sutartyje nustatytų įsipareigojimų.

Taip pat pažymėtina, jog, kaip atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo atsakovas, preliminariÄ jÄ sutartį ruošė pati pirkėja (ieÅ¡kovė). Preliminariosios sutarties 3.1.5 punkte yra aiÅ¡kiai numatyta bauda (netesybos) pardavėjui, jeigu jis atsisakytų parduoti turtÄ pirkėjui. Tuo tarpu preliminariosios sutarties 3.2.5 punkte pirkėjo atsakomybė tiesiogiai neįvardijama kaip netesybos (bauda), tikėtina, ieÅ¡kovei iÅ¡ anksto turint tikslÄ Å¡Ä¯ punktÄ aiÅ¡kinti jai palankia prasme. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Preliminariosios sutarties 3.2.5 punkte buvo nustatyta, jog pirkėjui neįvykdžius Å¡ios sutarties 2.3 punkte nustatytų mokėjimų, pardavėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iÄ nutartį. Nutraukus sutartį, pirkėjo atlikti mokėjimai nebegrÄ Å¾inami. Kadangi atsakovė neįvykdė preliminariosios sutarties 2.3 punkto antrosios sÄ lygos (likusiÄ sumÄ â€“ 225 000 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo momento. Visas atsiskaitymas – ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 14 d.) ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės, jos nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, ji neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo sugrÄ Å¾inti užtikrinant preliminariosios sutarties vykdymÄ sumokėtÄ 5 000 Eur avansÄ .

Jai yra taikomos netesybos (bauda), kaip numatyta preliminarios sutarties 3.2.5 punkte. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog teismas nepasisakė dėl atsakovo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡to sutikimo grÄ Å¾inti dalį avanso. Pažymėtina, jog atsakovo atsakyme į ieÅ¡kovės pretenzijÄ (1 t., b. l. 7–8) buvo nurodyta, kad atsakovas L. K. yra pasirengęs derėtis dėl dalies avanso grÄ Å¾inimo abiem Å¡alims priimtomis sÄ lygomis. Duomenų, kad ieÅ¡kovė po to bÅ«tų derėjusis su atsakovu, mėginusi taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , nėra.

Ji ieÅ¡kiniu pareikalavo priteisti jai visÄ sumokėtÄ avansÄ , tuo parodydama, jog jai nepriimtina atsakovo pozicija ir sutikimas grÄ Å¾inti tik dalį avanso. Kadangi vėliau atsakovas Å¡ios savo pozicijos nebepalaikė, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, teismui nustačius, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 5 000 Eur avanso, nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡ jo priteisti ieÅ¡kovei bent dalį avanso. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų ar kaltės, pripažįsta, jog sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai atsisakė ieÅ¡kovė ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės. O kadangi ji neįvykdė preliminariosios sutarties 2.3 punkte nustatytų mokėjimų, preliminarioji sutartis buvo nutraukta, o jos atliktas mokėjimas – 5 000 Eur avansas – teisėtai ir pagrįstai jai negrÄ Å¾intas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas bei padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas L. K. neprivalo CK 6.237 straipsnio pagrindu grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei D. K. 5 000 Eur avanso. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas konstatuoja, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindų jį keisti ar naikinti apeliantės nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės (ieÅ¡kovės) D. K. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliaciniame teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pateikusiai Å¡aliai. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikė mokėjimo nurodymÄ Nr. 541 (2 t., b. l. 136), iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovas L. K. advokatui Robertui Skėriui už apeliacijÄ sumokėjo 375 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto dydžio, yra reali ir pagrįsta, netenkinus apeliacinio skundo, Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : ieÅ¡kovės D. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. atsakovo L. K. naudai 375 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Kristina Domarkienė              Jolanta Gailevičienė                                                                                                                        Erinija Kazlauskienė