742ca2f6-a271-4455-a477-709cbaf256bf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas Nr Bylos Nr. 1S-318-307/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38351-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K.

K. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-179-317/2020 medžiaga, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimÄ K. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje (iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 19 d.

K. K. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 181 straipsnio 3 dalį), t. y. tuo, kad prievartavo didelės vertės turtÄ , t. y. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , grasinant prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtÄ , panaudojant psichinę prievartÄ , o bÅ«tent: 1.1. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas 18-ojo bÅ«rio virtuvės patalpose, 2018 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val., neteisėtai reikalavo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmę atliekančio V.

S. sumokėti jam 20 000 eurų sumÄ už tai, kad V. S. nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. bÅ«damas karantine (duomenys neskelbtini) karantino patalpose kartu patalpintiems nuteistiems asmenims melagingai nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos (duomenys neskelbtini), o ne dėl nusikalstamų veikų, numatytų (duomenys neskelbtini), grasindamas prieÅ¡ V. S. panaudoti fizinį smurtÄ â€“ jį „paleisti gabalais“, jei reikalaujamos sumos V.

S. jam nesumokės. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , turto prievartavimo tikslu 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 9 val., 18-ojo bÅ«rio virtuvės patalpose jis V. S. pasiteiravo, kÄ jis renkasi – ar sumokėti 20 000 eurų sumÄ , ar fizinį smurtÄ â€“ bÅ«ti „paleistam gabalais“, V. S. atsakius, kad pinigų neturi, jis padavė V. S. neteisėtai laikomÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir liepė skambinti Å¡eimos nariams dėl pinigų pervedimo. Po panaudotos psichinės prievartos V. S. paskambino mobilaus ryÅ¡io telefonu savo mamai G.

S. bei jai pasakė, jog pataisos namuose grasinama su juo fiziÅ¡kai susidoroti, panaudoti fizinį smurtÄ â€“ „paleisti jį gabalais“, jei jis nesumokės 20 000 eurų. Motinai G. S. atsakius, kad ji tokios pinigų sumos neturinti, V. S., jam (K. K.) liepus, iÅ¡ to paties telefono paskambino sugyventinei V. G. bei jai pasakė, kad pataisos namuose jo reikalaujama sumokėti 20 000 eurų sumÄ , jei nesumokės, su juo bus fiziÅ¡kai susidorota. Sugyventinei V. G. atsakius, kad tokios pinigų sumos ji neturi, jis (K.

K.) paėmė iÅ¡ V. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir tęsdamas pokalbį su V. G., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sužinojęs, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. apgaulės bÅ«du buvo užvaldyti V. G. priklausantys 500 eurų, nurodė jai surinkti ir pervesti jam 19 500 eurų sumÄ , jai grasindamas, kad prieÅ¡ingu atveju jos sugyventinį V. S. parsiųs namo sukapotÄ gabalais. Po to jis liepė V. S. vėl skambinti mamai G. S., o V. S. paskambinus, jis perėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ V.

S. ir G. S. liepė surinkti ir perduoti jam 20 000 eurų pinigų sumÄ , kitaip prieÅ¡ V. S. grasino panaudoti fizinį smurtÄ â€“ „paleisti gabalais“. Tokiu bÅ«du jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai grasinant prieÅ¡ nukentėjusįjį V. S. panaudoti fizinį smurtÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius V. S., G. S. ir V. G., neteisėtai vertė nukentėjusiuosius perduoti jam didelės vertės turtÄ .

2. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 1 d.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi kaltinamajam K. K. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d. Suėmimas buvo taikomas dviem pagrindais, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis K. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 4. Kaltinamasis K. K. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir paskirti jam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka.

5. Kaltinamasis mano, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo pagrindai yra nemotyvuoti ir deklaratyvÅ«s, paremti iÅ¡ esmės vien ankstesniais K. K. teistumais ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumu. Vien pagrįsto įtarimo (kaltinimo), kad asmuo galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , nepakanka taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Kaltinamasis pažymi, kad byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų ar kitų duomenų, jog jis ketina bėgti (slėptis) nuo teismo ar ruoÅ¡iasi kokiai naujai nusikalstamai veikai.

Nors yra ne kartÄ teistas, tačiau kaltinamasis niekada nėra bėgęs ar slapstęsis nuo teisėsaugos pareigÅ«nų, to daryti neketina ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis gyveno iÅ¡ lėšų, gautų nusikalstamu bÅ«du, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais ir kad dėl ankstesnių teistumų kaltinamasis negali gyventi laisvėje bei toliau darys nusikalstamas veikas. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad turi partnerę, su kuria išėjęs į laisvę ketino sudaryti santuokÄ , taip pat mylinčius tėvus, brolius, seseris, su kuriais atlikdamas laisvės atėmimo bausmę palaikė artimus ryÅ¡ius. 2020 m. liepos 1 d. kaltinamasis turėjo bÅ«ti paleistas į laisvę iÅ¡ pataisos namų ir apsigyventi pas seserį (duomenys neskelbtini), įsidarbinti.

Taigi, kaltinamÄ jį su Å¡eimos nariais sieja glaudÅ«s socialiniai ryÅ¡iai. Kaltinamasis mano, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo K. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti galioti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo K. K. skundas netenkinamas.

7. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

8. BÅ«tina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. IÅ¡ aukÅ¡tesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimÄ buvo pakankamai duomenų, leidusių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis K.

K. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų V. S., G. S., V. G. apklausų protokoluose, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei suvestinėse, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, kratos ir apžiÅ«ros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos raÅ¡ytinėje medžiagoje. 8.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimÄ , byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Å ie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimÄ K. K. buvo kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymÄ gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jeigu bÅ«tų konstatuota, kad yra bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

10. Kauno apygardos teismas kaltinamajam K. K. suėmimo terminÄ pratęsė dviem pagrindais, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis K. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nebuvo iÅ¡nykę.

11. Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kad K. K. buvo kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki deÅ¡imties metų.

Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis bÅ«damas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumÄ , bet įvertino ir K.

K. charakterizuojančius duomenis. 11.1. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, K. K. yra anksčiau 6 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, inkriminuojamÄ nusikaltimÄ galimai padarė pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankstesnį nusikaltimÄ . 2020 m. liepos 1 d. K. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. PrieÅ¡ pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis neturėjo pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos (nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ ), nuo 2013 m. lapkričio 25 d. nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

Kaltinamasis yra nevedęs, neturi vaikų. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, K. K. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais. Skunde nurodoma, kad K. K. turi partnerę, su kuria išėjęs į laisvę ketino sudaryti santuokÄ , taip pat mylinčius tėvus, brolius, seseris, su kuriais atlikdamas laisvės atėmimo bausmę palaikė artimus ryÅ¡ius. 2020 m. liepos 1 d. kaltinamasis turėjo bÅ«ti paleistas į laisvę iÅ¡ pataisos namų ir apsigyventi pas seserį (duomenys neskelbtini), įsidarbinti.

Tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nepanaikino slėpimosi nuo teismo tikimybės. Pirmiau aptartų bylos duomenų visuma (ankstesni teistumai, nuolatinės gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę neturėjimas, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti bausmė) leido manyti, kad kaltinamasis galėjo siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. K. K. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamos veikos padarymo.

Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

12. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimÄ K. K. buvo kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä . PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, K. K. praeityje yra 6 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamas veikas pradėjo daryti bÅ«damas itin jauno amžiaus (15 metų). Pažymėtina, kad kaltinamasis inkriminuojamÄ nusikaltimÄ galimai padarė itin struktÅ«ruotoje aplinkoje, t. y. pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankstesnį nusikaltimÄ . Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek kaltinamojo, tiek ir jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, taip pat netinkamÄ K.

K. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Be to, kaltinamasis nuo 2013 m. lapkričio 25 d. nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, o jo anksčiau daromos nusikalstamos veikos buvo susijusios su nukentėjusiesiems priklausančio turto pagrobimu. Tai leido manyti, kad K. K. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iÅ¡ nusikalstamų veikų. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K. K. bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, galėjo daryti naujus nusikaltimus.

Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

13. Kaltinamasis buvo suimtas nuo 2020 m. liepos 1 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam K. K. už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė buvo 10 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitiko BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo nebuvo įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame baudžiamajame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudarė siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingÄ asmenį ir netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti visuomenei pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas K. K., pobÅ«dį ir sunkumÄ , kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas buvo adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

15. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų nebuvo galima pasiekti, pritaikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

16. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl jÄ naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Kaltinamojo K. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi kaltinamajam K. K. pratęstÄ suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta