2022-05-18 Nr. AB-12864-3-61-3-00567-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2535-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00567-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaites-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. S. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. S. D. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 22S55156 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi savo kilmės šalyje dėl dalyvavimo protesto akcijose ir savo politinių pažiūrų tapo persekiojamu ir yra priskirtas prie naikintinos socialinės grupės savo kilmės šalyje. Pareiškėjas bijo likti savo kilmės šalyje dėl visuotinio valstybinio persekiojimo.

2.2. Atsakovas Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas teigė Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

2.3. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, nesudarydamas galimybės pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų ir atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog dalyvavo protestuose prieš esamą valdžią, nes norėjo geresnio gyvenimo šalyje; jo dėdė M. S. T., kuris priklauso (duomenys neskelbtini) grupuotei, jam grasino. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.2. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

4.3. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą nėra nei savaime detalus, nuoseklus, nei patvirtintas patikimais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikri pasakojimų epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Atsakinėdamas į klausimus, užsienietis vietoj patikslinimų apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės šalyje, vengė tikslių, konkrečių atsakymų. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas grindžiamas schemine istorija, tam tikrų įvykių seka, tačiau bandant išsiaiškinti šių įvykių detales prieglobsčio prašytojas pradeda painiotis, keisti savo pasakojimą, teikti improvizuotus paaiškinimus, nesuderinamus su prieš tai pateikta informacija; pareiškėjas negalėjo identifikuoti užpuolikų – nurodė, kad „galbūt tai dėdės pasiųsti (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai arba „užpuolikai buvo su karine uniforma“, nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos. Be to, pasakojimas apie dalyvavimą protestuose ir tariamas jo persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) taip pat yra abstraktus, nedetalus, nurodė, kad „dalyvavo (duomenys neskelbtini) mieste protestuose, vienas arba su grupe asmenų“. Jis pateikė nuotraukas, kuriose jis atpažintinas minioje žmonių, kurie turi su savimi valstybinę simboliką, todėl įvertinus pasakojimą ir pateiktas nuotraukas, galima daryti prielaidą, kad prieglobsčio prašytojas dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, tačiau tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie valdžios kritikų ar demonstracijų organizatorių, kurie buvo pagrobti, siekiant juos atgrasyti nuo dalyvavimo protestuose.

4.4. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jį persekioja jo dėdė, kadangi tarp dėdės ir pareiškėjo tėvo vyko konfliktas dėl žemių, kadangi pareiškėjas yra vienintelis sūnus, vienintelis paveldėtojas. Pareiškėjas nurodė, jog buvo pagrobtas, kankintas, prašė įsiglinti į jo situaciją.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55156 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti K. J. S. D. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi K. J. S. D. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 26 d. buvo atlikta pirminė pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose prieš esamą valdžią, nes norėjo geresnio gyvenimo šalyje. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko, kadangi jo dėdė M. S. T., kuris priklauso (duomenys neskelbtini) grupuotei, jam grasino. Pareiškėjo teigimu dėdės siunčiami žmonės nori jį nužudyti, tris kartus buvo jį pagrobę. Po šių įvykių pareiškėjas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas seserį. (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2021 liepos 15 d. bei vienas dalyvavo protestuose prieš karinius dalinius, kurie sulaiko nekaltus žmones. Gyvenant (duomenys neskelbtini) gavo dėdės laišką, kuriame buvo rašoma, kad pareiškėjas yra šeimos gėda. Po šio laiško pareiškėjas protestuose nedalyvavo ir iš (duomenys neskelbtini) su Baltarusijos Respublikos turistine viza atvyko į Baltarusiją.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis, 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 22S55156 nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), 1 straipsnio A dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų Direktyvos (toliau – ir Direktyva), 2 straipsnio (e) punkto, 15 straipsnio, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Tvarkos aprašas), 19, 116 punktų nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo, jog pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, nėra.

11. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, kad jis dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, o jo dėdė, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), nori už tai jį nužudyti, ir, pareiškėjo teigimu, nevertino jo pateiktų nuotraukų, kurios patvirtina, jog jam kilmės valstybėje gresia pavojus patirti smurtinius veiksmus ar nužudymą.

12. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, įvertinti ir pareiškėjo pateikti įrodymai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) provinciją. Migracijos departamentas nustatė, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini)provincijoje bei (duomenys neskelbtini), beatodairiško smurto lygis yra aukšto lygio, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, atsakovas įvertino, jog EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, ir nustatė, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai galimai leidžia pripažinti tikimybę, kad pareiškėjas, kaip vienišas vyras, priskirtinas socialinėms grupėms, kurios galimai pažeidžiamesnės tiek ekonomiškai, tiek socialiai, tačiau pareiškėjo pasakojimo abstraktumas ir neįtikinamumas lemia, kad individualiai pareiškėjo atžvilgiu diskriminaciniai ar panašaus pobūdžio pažeidimai nenustatyti.

14. Teismo vertinimu, atsakovas aplinkybes dėl pareiškėjo pateiktų nuotraukų išsamiai išanalizavo Sprendime, t. y. nustatė, jog prieglobsčio prašytojas dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, tačiau pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie valdžios kritikų ar demonstracijų organizatorių, kurie buvo pagrobti, siekiant juos atgrasyti nuo dalyvavimo protestuose.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausose nurodytą informaciją apie patirtus grasinimus, padarė išvadą, kad jo pasakojimas nėra detalus, aiškus ir išsamus. Be to, kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjo persekiojimu, yra painūs, prieštaringi, abstraktūs. Pareiškėjas nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus, skirtingas tariamų persekiotojų tapatybes. Pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo protestuose prieš esamą valdžią, nes norėjo geresnio gyvenimo šalyje. Vėliau, kad jo dėdė M. S. T., kuris priklauso (duomenys neskelbtini) grupuotei, jam grasino. Teismas pažymėjo, kad atsakovas apklausų metu siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Pats pareiškėjas, teikdamas painius atsakymus, turėjo suprasti, kad jų turinys negali būti laikomas išsamiu ir detaliu paaiškinimu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad jo tėvas ir dėdė tarpusavy konfliktuoja dėl žemės sklypų. Teismas konstatavo, kad naujų duomenų ar patikslinančių paaiškinimų pareiškėjas atsakovui ir teismui nepateikė, priešingai, teismo vertinimu, paaiškinimai apie pareiškėjo tėvo ir dėdės konfliktus leidžia manyti, kad pareiškėjas slapstosi dėl vidinių šeimos nesutarimų, o ne dėl politinio persekiojimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas turi trūkumų, yra prieštaringas, todėl kyla pagrįstų abejonių jo patikimumu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog prieš atvykdamas į Lietuvą, prieglobsčio prašytojas nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę pagrindžiančių dokumentų, keliavo su grupe asmenų.

16. Teismas konstatavo, kad bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje, ir pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai, o pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo pačio subjektyviu situacijos suvokimu, ir jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aplinkybių atskleidimo yra jo pozicija, kurios negalima vertinti kaip pagrindo abejoti prašymo tyrimo išsamumu.

18. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų (apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjui jo šalyje) nepateikta. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė. Atsakovui nustačius, jog pareiškėjas neatitiko minėtų Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, ir ši atsakovo Sprendimo dalis (dėl papildomos apsaugos nesuteikimo) laikytina teisėta ir pagrįsta.

19. Teismas sutiko su Migracijos departamento sprendimo dalimi išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, ir konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

20. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo, įvertino Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka) 5 punkto, 44 punkto, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

21. Teismas padarė išvadą, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui ir neatitrinka Tvarkos kriterijų. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

22. Teismas, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 12, 15 punktų, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), 24 ir 25 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendime nustatytas laikotarpis dėl draudimo pareiškėjui į Lietuvos Respubliką mažintinas iki dviejų metų, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

25.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

25.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, kadangi pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja karinės grupuotės dėl dalyvavimo protestuose, todėl kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.

25.3. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) teroristinė grupuotė, įkurta 1982 metais, po Izraelio įsikišimo į Libano pilietinį karą. Ji yra glaudžiai susijusi su (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) ir visos kitos šalys, kurios pritaria Izraelio politikai. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų bent kiek susijusių su Vakarų kultūra ir vertybėmis persekiojimą.

25.4. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvasininkas M. a.-S. 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Dvasininkas M. a.- S. 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, kuriems išlaiko didelę įtaką. Tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą.

25.5. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat Sirijoje. Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir Sirijoje. (duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. JAV Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą. (duomenys neskelbtini) yra karinė organizacija sudaryta iš maždaug 40 skirtingų sukarintų grupuočių, kurių daugumą sudaro musulmonų (duomenys neskelbtini) grupuotės, tačiau jų gretose taip pat yra (duomenys neskelbtini) grupuotės. (duomenys neskelbtini), kaip grupė, buvo įkurta 2014 m. ir ji kovojo beveik visose svarbiose (duomenys neskelbtini) kovose prieš (duomenys neskelbtini). Anksčiau ji vadinosi naująja (duomenys neskelbtini). 2018 m. (duomenys neskelbtini)ministras pirmininkas, vyriausiasis vadas (duomenys neskelbtini) reorganizavo gvardiją ir pavadino ją (duomenys neskelbtini). Kai kurios grupuotės, kurios įeina į šias pajėgas kai kuriose valstybėse yra laikomos teroristinėmis organizacijomis, o kitos buvo apkaltintos sektantišku smurtu. Per 2019-2021 m. (duomenys neskelbtini) protestus (duomenys neskelbtini) buvo apkaltintos daugybės protestuotojų ir aktyvistų nužudymu ir sužeidimu. Šaltiniai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakingi už žmonių grobimus.

25.6. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo.

26. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita ir nurodė, kad 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Iš esmės EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, joje apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su apeliacinius skundu nesutinka, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

27.1. Pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog dėl dalyvavimo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią pareiškėjo dėdė (iš tėvo pusės), kuris priklauso (duomenys neskelbtini), nori už tai pareiškėją nužudyti. Pareiškėjas nurodė, kad politinei partijai nepriklauso, (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose prieš esamą valdžią, nes norėjo geresnio gyvenimo šalyje, o iš (duomenys neskelbtini) išvyko todėl, kad jo dėdė M. S. T. jam grasino.

27.2. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad įžvelgiama grėsmė Prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą nėra nei savaime detalus, nuoseklus, nei patvirtintas patikimais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikri pasakojimų epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti Prieglobsčio prašytoją prie valdžios kritikų ar demonstracijų organizatorių, kurie buvo pagrobti, siekiant juos atgrasyti nuo dalyvavimo protestuose. Vien tik dalyvavimo proteste praeityje fakto gali nepakakti sukurti pagrįstą persekiojimo baimę. Įvertinus Prieglobsčio prašytojo profilį surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, tikėtino motyvo ir tikslo (duomenys neskelbtini) nariams jį persekioti nenustatyta.

27.3. Vertinant Prieglobsčio prašytojo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į Prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs ir nedetalūs, Prieglobsčio prašytojo pasakojimas vertintinas kritiškai bei savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu Prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo bei yra daug prieštaravimų, kurių užsienietis tinkamai nepaaiškino.

27.4. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

27.5. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad Migracijos departamento ginčijamame sprendime surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, kadangi Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas, remdamasis naujausia informacija apie (duomenys neskelbtini), ginčijamame sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas karinis konfliktas, t. y. neginčijo, kad pareiškėjo kilmės valstybėje yra beatodairiškas smurtas, tačiau konstatavo, kad vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame Sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė.

27.6. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją buvo konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio, o įvertinus surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

27.7. Skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55156, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

33. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

35. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

37. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėją dėl dalyvavimo protesto akcijose ir savo politinių pažiūrų persekioja, ir pareiškėjas bijo likti savo kilmės šalyje dėl visuotinio valstybinio persekiojimo, be to, pareiškėjo dėdė priklauso (duomenys neskelbtini) grupuotei ir grasina pareiškėjui dėl nesutarimų su pareiškėjo tėvu, bei dėl pareiškėjo politinių pažiūrų.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam. Pareiškėjo pasakojimai apie jo pagrobimus yra abstraktūs, nedetalūs. Pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti, kas jį buvo pagrobęs (manė, kad tai jo dėdės pasiųsti (duomenys neskelbtini) grupės nariai). Jis nesikreipė į policiją. Aprašytas pagrobimas (nepriklausomai nuo jo tikrumo) neturėjo tikėtino poveikio nei prieglobsčio prašytojo gyvenimui kilmės šalyje iki išvykimo, nei apsisprendimui išvykti iš kilmės šalies (pareiškėjas nurodė, jog išvyko iš kilmės valstybės dėl dėdės grasinimų). Pareiškėjo pasakojimas apie tariamas jo persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) taip pat yra abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus. Pareiškėjas paaiškino, kad jį persekiojo dėl to, kad jis dalyvavo protestuose, bet negalėjo konkrečiai nurodyti, kada jis dalyvavo demonstracijose, kas jį persekiojo ir grasino. Pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą patvirtina aplinkybės, kad prašymo ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nenuosekliai laikosi savo išvykimo iš šalies dėl patiriamos grėsmės versijos. Prašymo suteikti prieglobstį tyrimo metu pareiškėjas nurodė, kad patyrė persekiojimo grėsmę dėl dalyvavimo protestuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad jį persekioja dėdė, siekdamas pasisavinti pareiškėjo tėvui priklausančią žemę, taip pat teigė, jog dėdė jį persekioja dėl pareiškėjo politinių pažiūrų. Taigi, įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (nežinomų asmenų grasinimus jį nužudyti dėl dalyvavimo protesto akcijose prieš valdžią, taip pat asmeninio pobūdžio persekiojimas), nustatyta, kad pareiškėjo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją.

39. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo bei yra daug prieštaravimų, kurių pareiškėjas tinkamai nepaaiškino. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, rėmėsi Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EPPB)) 2021 m. ataskaita apie protestuotojų padėtį (duomenys neskelbtini), smurto lygį įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose, kitais sprendimuose nurodytais tarptautiniais šaltiniais, atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus. EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairėse pateikta informacija, kuria rėmėsi tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad vien fakto, kad asmuo praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie valdžios kritikų ar demonstracijų organizatorių, kurie buvo pagrobti, siekiant juos atgrasyti nuo dalyvavimo protestuose. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymėtina, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiama bendra informacija apie (duomenys neskelbtini) veikiančias karines ir teroristines grupuotes taip pat nepagrindžia individualios grėsmės, kylančios pareiškėjui.

40. Įvertinusi Departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei kilmės valstybės informacija, nei Prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

41. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatavo, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairėmis apie situaciją kilmės valstybėje, pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiško smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl EPPB ataskaitos neprivalomumo nei neaktualumo.

43. Tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (97.1 p.).

44. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, siekdamas įvertinti pareiškėjo pasakojimą bei pagrindus dėl beatodairiškos grėsmės kilmės šalyje, rinko informaciją iš įvairių šaltinių, ir minėtą informaciją skundžiamame Sprendime išsamiai įvertino. Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo kilmės šalyje (pareiškėjo gyvenamoje vietovėje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei aptartą reglamentavimą, teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Departamentas pažeidė reikalavimą rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūros, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. J. S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė