2020-04-01 Nr. AB-6400-3-62-3-03139-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1784-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03139-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), 2 304 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma, didžiąją dalį ploto užėmė baldai, trūko inventoriaus. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo įrengto laisvalaikio ir poilsio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, skalbyklos. Prausykloje, sanitariniame mazge bei duše trūko sanitarinių įrenginių. Duše blogai veikė vandens maišytuvai, nebuvo įrengti šampūno bei muilo dozatoriai, nebuvo kilimėlių. Pareiškėjas teigė, kad teisė pasinaudoti dušu suteikiama tik vieną kartą per savaitę. Gyvenamosiose patalpose pilna blakių ir tarakonų, 16 bei 11 būrių patalpose buvo tamsu, nuo sienų, lubų, grindų krito dažai, veisėsi pelėsis, grybelis. Patalpose esantys baldai seni, lovos surūdijusios, girgždančios, prie dviaukščių lovų nėra įrengtos kopetėlės. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems, elektros instaliacija pasenusi, nebuvo jokių gaisro gesinimo priemonių bei avarinių išėjimų, neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Vasaros metu iš netoliese esančių kanalizacijos šulinių sklisdavo stipri smarvė. Pareiškėjas teigė, kad tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis buvo aprūpintos. Nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas. Teisės aktai nereglamentuoja įrengti kopetėlių dviaukštėje lovoje. Atsakovo atstovas teigė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina teisės aktuose numatytą gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos reikalavimą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistiesiems suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai įrengti visose dušinėse, kuriose yra vandens maišytuvai. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nuteistieji dienotvarkėje numatytu maudymosi metu gali skalbti rūbus dušinėje. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiauti savo asmeninius drabužius. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Atsakovo atstovas teigė, kad evakuaciniai išėjimai bei gaisrinės instrukcijos numatyti ir paskelbti visuose būriuose, pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, t. y. gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas.

8. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipė dėmesį, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis nei kiti asmenys.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo gyvenamosios patalpos aprūpinimo baldais, analizavo atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kiek ir kokių baldų jam trūko, laikė juos deklaratyviais ir atmetė.

10. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. spalio 16 d. sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie poilsio kambarių įrengimą, todėl teisės aktų pažeidimą dėl poilsio kambario laikė nustatytu. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, drabužių džiovyklos įrengimą kiemelyje, todėl nekonstatavo neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų šiuo aspektu.

12. Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo teismas nenustatė. Teismas vertino pareiškėjo skundo argumentus dėl dušuose blogai veikusių vandens maišytuvų, skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių, guminių kilimėlių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti nebuvimo ir pažymėjo, kad dėl minėtų nusiskundimų Pravieniškių PN-AK nėra gavusi pareiškėjo skundų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o dėl praėjusio ilgo laiko pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas, įvertinęs bylos duomenis dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo Pravieniškių PN-AK, nustatė, kad tokios paslaugos buvo teikiamos, todėl pareiškėjo argumentus dėl tarakonų ir blakių buvimo atmetė kaip nepagrįstus.

14. Dėl pareiškėjo argumento, jog dviejų aukštų lovose nėra įrengtos kopetėlės, todėl buvo sunku užlipti į miegamąją vietą, esančią antrame aukšte, teismas nurodė, kad teisės aktuose nėra nurodytos pareiškėjo minimos kopėčios užlipti į lovą, o atsižvelgęs į bylos duomenis, kuriuose nėra informacijos apie rekomendaciją pareiškėjui paskirti lovą pirmame aukšte, šį skundo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nusprendė, jog neturi pagrindo abejoti bylos duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, byloje nėra duomenų, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie netinkamas sąlygas būtų informavęs įstaigos administraciją. Teismas nusprendė, kad patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo laikyti nepagrįstais ir atmesti.

16. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas atidarant langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpoje, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymą asmuo tinkamai neatliko savo pareigų. Teismas vertino, jog patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, pelėsio ir grybelio patalpose. Byloje nenustatęs, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, nesant kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas nusprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl drėgmės ir pelėsio atmetami kaip nepagrįsti.

17. Teismas nusprendė, kad atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pagalbos mygtukų neįrengimo, ji laikoma nustatyta.

18. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl priešgaisrinių priemonių nebuvimo nekonstatavo pažymėjęs, jog pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

19. Teismas nusprendė, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti, samprotavimai, jog vasaros vakarais iš netoliese esančių kanalizacijos šulinių sklido nemalonus kvapas, Pravieniškių PN-AK patalpos nepritaikytos neįgaliesiems, 16 būrio 5 brigadoje nuo sienų, lubų, grindų krito dažai, langai buvo kiauri, pro juos sunkėsi vanduo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

20. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ir kankinančios, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė didžiulį diskomfortą, pasitikėjimo savimi sumažėjimą, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (sanitariniuose mazguose ginčo laikotarpį trūko inventoriaus, nebuvo įrengtas poilsio kambarys bei nepaneigta aplinkybė dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos neįrengimo), pažeidimo trukmę ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teismas darė išvadą, kad nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 21. Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pažeista, priteisti iš atsakovo 2 304 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Pareiškėjas teigia, jog teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, palaikė atsakovo atstovo išdėstytą poziciją, nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas teigia, jos teismas pažeidė proceso teisės normas ir įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, nors Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje akcentuojama, kad iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neišreikalavo pareiškėjo prašytų įrodymų apie 16 būrio 5 brigadoje buvusių asmenų skaičių.

23. Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą kildino ir iš netinkamo patalpų aprūpinimo baldais, skunde nurodė konkrečius baldus ir jų skaičių, kiek ir kokių baldų trūko. Atsakovo atstovas tik pacitavo teisės aktuose įtvirtintas aprūpinimo normas, o teismas neišreikalavo konkrečios ir tikslios informacijos apie baldų skaičių.

24. Pareiškėjas teigia, jog teismas neteisingai nustatė laikotarpį, kada trūko sanitarinių įrenginių ir atkreipia dėmesį, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d., kurio teismas sanitarinių įrenginių trūkumo nenustatė, pareiškėjas kalėjo 16 būrio 5 brigadoje ir sanitariniais įrenginiais (1 tualetu ir 1 prausykla) naudojosi 2 būriai (225 žmonės).

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog jis skundėsi dėl to, jog į dušą vesdavo tik 1 kartą per savaitę. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis skundėsi dėl to, kad per 3 val. nusimaudyti (225–271 žmonėms) neįmanoma, kai tuo pačiu laiku reikia nueiti į kirpyklą, biblioteką ir apsipirkti parduotuvėje.

26. Pareiškėjas pabrėžia, kad teisės į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga ir nesutinka su teismo sprendimo argumentais, jog dėl drabužių džiovinimo ir skalbimo jis skundų Pravieniškių PN-AK administracijai neteikė ar nesikreipė dėl kitų nusiskundimų.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl tinkamo dušo įrengimo, kuri buvo padaryta tik atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus, bei vertinimu, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nėra įmanoma nustatyti pažeidimo dėl blogai veikusio vandens maišytuvo.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl blakių ir tarakonų, nors jis konkrečiai šias aplinkybės nurodė savo skunde. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas nepagrįstu laikė jo skundo argumentą dėl kopetėlių, nors jis 2 kartus prašė būrio viršininko perkelti jį į apatinę dviaukštės lovos lovą, šiuose prašymuose buvo ir gydytojo M. B. rekomendacija, nes pareiškėjui pripažintas 50 proc. neįgalumas dėl (duomenys neskelbtini). Teismas nepripažino, kad Pravieniškių PN-AK patalpos nepritaikytos neįgaliam žmogui.

29. Pareiškėjas nurodo, kad savo skunde rėmėsi kitų administracinių teismų sprendimais, kuriose buvo pripažinti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl apšvietimo, priešgaisrinės saugos, pelėsio ant sienų, nemalonaus kvapo iš kanalizacijos, neišreikalavo iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių departamento 2015 m. gruodžio – 2018 m. gruodžio patikrinimų aktų. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo atstovas juos turėtų pateikti, kaip ir Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos 2016–2018 m. tikrinimo aktus.

30. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame teismo sprendime nesutampa prašomos priteisti sumos, t. y. nurodoma, kad prašoma priteisti suma yra 2 304 Eur, o kitą kartą – 5 880 Eur, nors nei pareiškėjas nei atsakovo atstovas tokios sumos nebuvo nurodę. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl nuteistųjų užrakinimo.

31. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.

33. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme, o apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

34. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2920-261/2019 ir teigia, jog nagrinėjamu atveju tik pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pareiškėjas akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje teigiama, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo nei atsakovo nurodytas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Pareiškėjas nurodo, jog jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas P. B. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista dėl inventoriaus trūkumo sanitariniuose mazguose, neįrengto poilsio kambario bei prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko nebuvimo. Kitus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat netenkino reikalavimo priteisti neturtinę žalą pinigais.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, netinkamai ir neobjektyviai analizavo pareiškėjo skundo reikalavimus, nesurinko visų bylai tinkamai išspręsti reikalingų įrodymų bei parinko netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnis reglamentuoja sprendimo turinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

40. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

41. Pareiškėjas skunde prašomą atlyginti neturtinę žalą, be kita ko, siejo su tuo, kad, jo teigimu, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių PN-AK jam trūko gyvenamojo ploto, nes 16 būrio 5 brigadoje buvo laikomi 22 nuteistieji, vėliau – 16. Šiuo klausimu atsakovo atstovas atsiliepime nurodė ir į bylą pateikė 2019 m. sausio 21 d. pažymą Nr. 62-305 apie pareiškėjo gyvenamųjų patalpų kaitą ir miegamųjų vietų skaičių jose bausmės atlikimo metu (I t., b. l. 91), informaciją apie pareiškėjo perkėlimus (II t., b. l. 20) bei 2019 m. kovo 14 d. pažymą Nr. 3535 apie faktinį asmenų skaičių būriuose (II t., b. l. 21). Šiose pažymose nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų bendrą plotą ir jose esančių miegamųjų vietų skaičių vadovavosi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjui bausmės Pravieniškių PN-AK atlikimo metu buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, tačiau, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, iš atsakovo atstovo teismas minėtų duomenų neišreikalavo ir įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

42. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

43. Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog skunde pirmosios instancijos teismui buvo konkrečiai nurodyta, kokio inventoriaus gyvenamosiose patalpose trūko (spintelių, taburečių, lentynos, laikrodžio, termometro, užuolaidų) (I t., b. l. 7), o nusiskundimus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pareiškėjas reiškė visu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra įrodymais pagrįstų duomenų apie pareiškėjui nustatytą ligą bei neįgalumo lygį, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jam skirta miegamąja vieta antrame dviaukštės lovos aukšte bei neįrengtomis kopetėlėmis arba pateikti argumentus, kodėl atsisako vertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju skunde pareiškėjas buvo pateikęs ne tik pakankamai išsamius duomenis apie šios nutarties 41 punkte nurodytus pažeidimus, bet ir detalią informaciją apie galimus higienos normų (blogai veikiančių vandens maišytuvų, skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių, guminių kilimėlių nebuvimo, netinkamo apšvietimo, drėgmės, pelėsio ir pan.) pažeidimus, pasenusią elektros instaliaciją Pravieniškių PN-AK. Pastebėtina, jog byloje nėra šiuos pareiškėjo argumentus galinčių paneigti arba patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių departamento 2015 m. gruodžio – 2018 m. gruodžio patikrinimų aktų, Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos 2016–2018 m. tikrinimo aktų, taip pat nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašė tokius duomenis pateikti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, nepašalino iškilusių abejonių, neišreikalavo įrodymų iš atsakovo atstovo bei tokiu būdu pažeidė nurodytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

44. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

45. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė