Legislator Case Law & Legislation
742656ce-88e2-40e2-8311-52ffc2c265f2 AI generated

742656ce-88e2-40e2-8311-52ffc2c265f2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 742656ce-88e2-40e2-8311-52ffc2c265f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovės J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimo, ir n u s t a t ė :             ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 89700 Lt skolos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

742656ce-88e2-40e2-8311-52ffc2c265f2 · Klaipėdos apygardos teismas: Tuo atveju, jei Å¡alis, iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ perduoti paskolos dalykÄ , vis dėlto jo neperduos arba kita Å¡alis Å¡io dalyko nepriims, reiÅ¡kia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiÅ¡kia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ . Paskolos sutartis taip pat yra vienaÅ¡alė sutartis, nes iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ ir sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos dalyku tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas Å¡ios sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolinto turto ekvivalentÄ su atlygiu už paskolÄ arba be jo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Pranešėja E. MisiÅ«nienė             Teisėja G. Vaizgėlienė Civilinė byla Nr. 2A-455-524/2013 (Proceso Nr. 2-06-3-04467-2012-7) Procesinio sprendimo kategorijos  (S)  35.3.6; 63.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos MisiÅ«nienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovei J.

Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovės J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimo, ir n u s t a t ė :             ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 89700 Lt skolos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2009 m. atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės nuolat skolindavosi įvairias pinigų sumas, kurių sutartu laiku negrÄ Å¾indavo. Dėl Å¡ių priežasčių Å¡alys sutarė pasiraÅ¡yti vienÄ dokumentÄ , kuriame bÅ«tų įraÅ¡yta visa atsakovės pasiskolinta suma, ir atsakovė pagal 2011-07-15 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iki 2011-12-15 sumokėti ieÅ¡kovei 26000 EUR, tai pagal oficialų euro ir lito kursÄ sudaro 89700 Lt. Nurodė, kad skola nurodytu terminu grÄ Å¾inta nebuvo.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti 2011-07-15 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį negaliojančiu. Nurodė, kad 2009 m. pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 14000 Lt. IeÅ¡kovė, žinodama apie sunkiÄ atsakovės materialinę padėtį, jos skolas bankui ir kitiems kreditoriams, naudodama ekonominį ir psichologinį spaudimÄ , reikalavo pasiraÅ¡yti vekselius vis didesnėms sumoms ir 14000 Lt skolÄ padidino iki 89000 Lt sumos bei privertė  pasiraÅ¡yti Å¡ios sumos vekselį. PaaiÅ¡kino, kad 2011-07-15 vekselis buvo suraÅ¡ytas atsakovės ranka, tačiau vekselio apmokėjimo terminÄ po vekselio pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė įrašė savo ranka.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido vekselio padavimo apmokėti terminÄ , todėl jo pagrindu nebegali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-29 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei S. G. iÅ¡ atsakovės J. Ž. 89700 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 89700 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-04-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 4566 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji buvo priversta pasiraÅ¡yti ginčo vekselį, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų naudojusi prievartÄ , grasinimus ar spaudimÄ , iÅ¡ karto neginčijo pasiraÅ¡yto vekselio.  Teismas nustatė, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama ginčo vekselį, suprato, kad vekselį pasiraÅ¡o 26000 EUR, tačiau patikėjo ieÅ¡kovės patikinimu, kad pastaroji nereikalaus visos sumos, ir grÄ Å¾inti reikės tik 14000 Lt. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2011-07-15 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį atsakovė iÅ¡rašė laisva valia, vekselio iÅ¡raÅ¡ymas atitiko atsakovės vidinę valiÄ , todėl 2011-07-15 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį laikė galiojančiu, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Kadangi buvo praleistas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, todėl vekselis tapo paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinta skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Teismo nuomone, pateikti ir surinkti byloje įrodymai leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra didesnė tikimybė, kad atsakovė skolos pagal 2011-07-15 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį negrÄ Å¾ino ir neįrodė paskolos grÄ Å¾inimo fakto, todėl ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino.

Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad vekselyje nurodytÄ atsiskaitymo datÄ Ä¯rašė ieÅ¡kovė savo ranka. Dėl Å¡ių priežasčių įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas negalėjo bÅ«ti praleistas, nes jo suraÅ¡ant vekselį nebuvo. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad toks vekselis, kuris neturi mokėjimo termino, turėjo bÅ«ti mokėtinas jį pateikus, todėl jis turėjo bÅ«ti pateikiamas apmokėti pagal LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tik prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , t. y. vekselio nuginčijimo klausimÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl skolos dydžio visiÅ¡kai nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė iÅ¡sigalvojo sumas ir skolinimosi aplinkybes. Pažymi, kad ieÅ¡kovės parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, juos teigdama ji painiojosi. Apeliantės nuomone, teismas ieÅ¡kovės parodymus vertino labiau, mano, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. PaaiÅ¡kina, kad teisme buvo suraÅ¡ytas praÅ¡ymas dėl bylos atÅ¡aukimo, jame nurodyta, kad atsakovė visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kove.

Vėliau ieÅ¡kovė šį praÅ¡ymÄ neigė, nes nesupranta lietuvių kalbos. Atsakovės nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, kad ieÅ¡kovė supranta lietuviÅ¡kai, nes ilgai gyvena Lietuvoje, nėra senyvo amžiaus. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Nurodė, kad teismas priimtÄ sprendimÄ turėjo grįsti paskolos sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis, o ne LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatomis. IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė procedÅ«rų pagal iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį, todėl neteko galimybės pasinaudoti supaprastinta tvarka. Å i aplinkybė nepanaikina ieÅ¡kovės teisės reikalauti grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ ginčo teisenos tvarka. Atsakovė buvo tinkamai informuota, kad ieÅ¡kovė kreipsis teismÄ dėl skolos sumokėjimo, todėl turėjo galimybę įvykdyti prievolę. Atsakovei nebuvo ribojama galimybė įrodinėti, kad skolÄ grÄ Å¾ino, dėl skolos dydžio ir kt.

Apeliacinis skundas atmestinas. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal teisinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui.

Tuo atveju, jei Å¡alis, iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ perduoti paskolos dalykÄ , vis dėlto jo neperduos arba kita Å¡alis Å¡io dalyko nepriims, reiÅ¡kia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiÅ¡kia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ . Paskolos sutartis taip pat yra vienaÅ¡alė sutartis, nes iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ ir sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos dalyku tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas Å¡ios sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolinto turto ekvivalentÄ su atlygiu už paskolÄ arba be jo.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, 2012 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2012). Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi atsispindėti pinigų perdavimo faktas.

Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

Paskolos sutartis CK 6.875 straipsnio prasme yra raÅ¡tu ar kita valios iÅ¡raiÅ¡kos forma objektyviai iÅ¡reikÅ¡ta paskolos Å¡alių valia, pvz., raÅ¡ytinis dokumentas. Kadangi tokia paskolos sutartis (vekselis) objektyviai egzistuoja ir sudarė pagrindÄ manyti, kad paskolos dalykas pagal tokiÄ sutartį galėjo bÅ«ti perduotas (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), ji gali sukelti atitinkamus teisinius padarinius. IeÅ¡kovė pateiktu vekseliu rėmėsi kaip įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių egzistavimÄ , o ne kaip vertybiniu popieriumi, t. y. ieÅ¡kovė pati pripažino, kad Å¡is dokumentas neturi vekselio galios Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo  prasme, todėl Å¡ioje byloje analizuotini paskolos teisiniai santykiai.

Dėl Å¡ios priežasties paskolos gavėjas turi teisę tokiÄ objektyviai iÅ¡reikÅ¡tÄ sutartį ginčyti. Paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), tai, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, teisine prasme ji laikoma nesudaryta. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).Todėl Å¡ioje byloje įvertinus Å¡alių pozicijas, suformuluotas ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nes visų pirma įvertintina atsakovės pozicija, nurodyta  prieÅ¡ieÅ¡kinyje.

 Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu neįrodinėjo pinigų neperdavimo ar jų mažesnio kiekio perdavimo fakto, atsakovė praÅ¡ydama ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais pripažino aplinkybę, kad paskolos sandoris tarp Å¡alių buvo sudarytas, t. y., kad ginčo pinigų suma buvo perduota.  Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės ranka užpildytas paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, kad atsakovė besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovei 26 000 eurų, nurodydama Å¡iÄ sumÄ vekselyje du kartus-skaičiais ir žodžiu.

AiÅ¡kinant šį vekselį  pagal CK 6.193 str. nustatytas ir teismų praktikoje iÅ¡plėtotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, kurios nurodo, kad  siekiant nustatyti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiÅ¡kinimo nepakanka; jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, aiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė; kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, kt.). Byloje nustatyta, jog Å¡alys pripažįsta, kad paprastasis vekselis(b.l.5) buvo sudarytas siekiant raÅ¡tu įteisinti paskolos santykius, kurie tarp Å¡alių prasidėjo 2009 m.

Atsakovė pripažįsta, jog 2009m. lapkričio mėnesį ji pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 8000 Lt, o 2010-01-28 - 6000 Lt (b.l.97).  IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad ji pripažįsta, jog su ieÅ¡kove perrašė vekselius 3 kartus (b.l.99), todėl darytina iÅ¡vada, jog ji turėjo galimybę pasidomėti vekselio teisinėmis pasekmėmis ir jos jai buvo žinomos (CK 1.6 str.), be to, galėjo pasilikti perraÅ¡ytų vekselių originalus. Å alims pripažinus faktÄ , jog ginčo vekselis buvo ankstesnių paskolos sutarčių suvestinė,  todėl byloje įrodyta, jog pinigų perdavimas atsakovei įvyko iki 2011-07-15 vekselio - skolos dokumento -iÅ¡raÅ¡ymo, nes iÅ¡raÅ¡ydama šį vekselį atsakovė turėjo galimybę patikslinti pasiskolintÄ sumÄ , nurodyti, kokiÄ dalį paskolos yra grÄ Å¾inusi.

Be to,  atsakovė, nurodydama faktinę aplinkybę, jog jos ginčijama sutartis buvo ankstesnių paskolos sutarčių suvestinė, todėl darydama joje pasiskolintos sumos įraÅ¡us savo ranka, ji pati tokiÄ suvestinę sudarė, todėl jos apeliacinio skundo motyvais dėl ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinime (b.l.57-58) nurodytos netikslios paskolos sumos naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo.  Be to, tuoj po vekselio iÅ¡raÅ¡ymo atsakovė, suprasdama jo teisines pasekmes, turėjo galimybę operatyviai kreiptis teisminės gynybos, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė pateikia tik 2012-06-15 (b.l.34), nors, kaip ji pati nurodo, suraÅ¡ydama vekselį ji ketino suraÅ¡yti jos įrodinėjamos 14 000 Lt skolos iÅ¡dėstymo terminais dokumentÄ (b.l. 97).

Akivaizdu, kad toks dokumentas nebuvo sudarytas, o buvo sudarytas kitas vekselis.  Byloje vekselio originalų dokumentÄ pateikė ieÅ¡kovė, todėl nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymų prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Vertinant atsakovės elgesį po vekselio sudarymo, byloje įrodyta, jog ji, pildydama ieÅ¡kovės vardu praÅ¡ymÄ nutraukti Å¡iÄ bylÄ (b.l.18) dar kartÄ savo ranka nurodo ginčo sumÄ - 89 700 Lt, nors savo paaiÅ¡kinime ir apeliaciniame skunde nurodo, kad grÄ Å¾ino 14 000 Lt, nes skolos suma buvo 14 000 Lt. Å iam savo paaiÅ¡kinimui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nepareikalavo ieÅ¡kovės grÄ Å¾inti jai vekselio originalÄ ,  nors jau byla buvo užvesta teisme ir byloje yra vekselio patvirtinta kopija,  todėl jos paaiÅ¡kinimas nėra pakankamas įrodymas 14 000 Lt grÄ Å¾inimui įrodyti.

Atsakovės suraÅ¡ytas ir ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas (b. l.18, b.l.98) pagal CPK normas ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme buvo atÅ¡auktas (b. l. 29), o atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje neformulavo reikalavimo pripažinti paskolos sutartį įvykdyta, todėl teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 14 000 Lt ir  kad paskolos suma buvo 14 000 Lt, nėra pagrindo. Byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra aplinkybė, jog atsakovė, nurodydama savo skolos dydį 14 000 Lt,  nepateikė pirminių paskolos sutarčių originalų.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog skolos suvestinė - vekselis - atsakovės ranka suraÅ¡ytas, atsakovė pripažįsta faktÄ , jog ji surašė prieÅ¡ tai keletÄ vekselių, todėl atsakovės motyvas, jog ji skolinosi tik 14 000 Lt, turi bÅ«ti įrodytas pirminių sutarčių originalais, nes ji juos turėjo raÅ¡ant suvestinę, todėl logikos dėsniui prieÅ¡tarauja atsakovės veiksmas - jų sunaikinimas. Ginčo sutartyje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas  atsakovės įsipareigojimas jos pačios įraÅ¡ytÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui, todėl nesant įrodymų, jog Å¡i suma nebuvo perduota, atmesti ieÅ¡kinio nėra pagrindo. Vertindamas bylos  įrodymus teismas vadovaujasi įstatymais, paminėtomis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklėmis, įstatyme nustatytomis prezumpcijomis ir remiasi logikos dėsniais, todėl privalo vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, jų subjektų elgesio motyvus, atitikti logikos dėsnius, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus , nes Å¡ioje byloje iÅ¡keltas ginčas dėl didelės pinigų sumos ir tai iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2005-03-02 civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2005-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005.

Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl ginčo sutartyje nurodytos sutarties įvykdymo termino įraÅ¡ymo ieÅ¡kovės ranka naikinti nėra pagrindo, nes Å¡i byla įrodo, jog ieÅ¡kovė pateiktu vekseliu rėmėsi kaip įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių egzistavimÄ , o ne kaip vertybiniu popieriumi, t. y. ieÅ¡kovė pati pripažino, kad Å¡is dokumentas neturi vekselio galios Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo  prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007 yra pasisakęs dėl vekselio apmokėjimo terminų ir nurodęs, kad vekselio apmokėjimas yra terminuota prievolė (Ä®PVÄ® 3,77 straipsniai).

Apmokėjimo terminas vekselyje nurodomas dėl bÅ«tinybės apibrėžti reikalavimo pagal vekselį teisės egzistavimo laikÄ , taip pat siekiant sudaryti sÄ lygas įsipareigojimui pagal vekselį įvykdyti bei vekselio turėtojui tinkamai įgyvendinti protesto teisę, vekselio neapmokėjus. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs teismams, kad jei vekselio turėtojas praleido vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , tai tokiu atveju vekselis tampa paprastu skoliniu dokumentu. Å ioje byloje ieÅ¡kovė nesiremia vekseliu kaip vykdytinu dokumentu, todėl apeliaciniame skunde analizuojamos termino įraÅ¡ymo aplinkybės Å¡ioje byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.

Ä®vertinus atsakovės pozicijÄ ir faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovė įrašė prievolės įvykdymo terminÄ - 2011-12-15, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys, sudarydamos  paskolos sutartį,  nebuvo susitarusios dėl paskolos prievolės įvykdymo termino. CK 6.873 str. 2 dalyje nustatyta, kad jei paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inama pagal pareikalavimÄ , tai paskolos sumÄ paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartį.

Todėl Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės įraÅ¡as dėl sutarties termino įvykdymo laikytinas jos pareikalavimo momentu, o apie šį terminÄ atsakovei buvo praneÅ¡ta ieÅ¡kiniu.  Dėl sandorio negaliojimo pagrindo.  Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis įrodo, jog ginčo sandorį atsakovė ginčijo kaip vekselį, nors pareikÅ¡tas ieÅ¡kinyje iÅ¡keltas ginčas dėl paskolos teisinių santykių ir faktinės aplinkybės yra tokios, kad ieÅ¡kovė Å¡io skolos dokumento nepateikė vykdyti kaip vekselio, todėl analizuotinas Å¡io ginčijamo sandorio teisėtumas pagal bylos įrodymus.

Atsakovė iÅ¡ esmės praÅ¡o šį sandorį naikinti nurodama ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ bei jos nuolatinį jai skambinėjimÄ , psichologinį spaudimÄ bei pasinaudojimÄ sunkia atsakovės turtine padėtimi, tačiau byloje nėra jokių įrodymų sandorio negaliojimo pagrindui, nurodytam CK 1.91 str., nustatyti. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles atsakovė privalėjo įrodyti, jog sandorio sudarymo metu jos valia formavosi ydingai dėl ieÅ¡kovės apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grÄ sinimo.

Pagal civilinių įstatymų galiojimo laike taisyklę ginčo sandorio teisėtumas turi bÅ«ti nustatytas pagal jo sudarymo metu galiojusias teisės normas, t. y. bÅ«tina nustatyti, ar sandorio turinys, jo subjektų veiksnumas, valia ir forma atitiko jo sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimus. Atsakovė, pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu, jokių įrodymų savo nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad  „realus grasinimas“ reiÅ¡kia kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žalos Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį.

Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio Å¡alies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę bÅ«klę, veiksmų pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių.

Apgaulė, formuojant Å¡alių valiÄ , pasireiÅ¡kia tuo, kad viena iÅ¡ sandorio Å¡alių tyčia suklaidino kitÄ Å¡alį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį.  Tačiau grasinimo padarinių realumas bei apgaulė  turi bÅ«ti grindžiamas įrodymais, nes atsakovė pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, jog  sutarties, įvardytos vekseliu,  sudarymo metu jos valia formavosi ydingai dėl ieÅ¡kovės ekonominio spaudimo (CK 1.91 str.), tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

 Byloje nustatyta, kad ginčo sutartį Å¡alys sudarė savanoriÅ¡kai, byloje nustatyta, kad atsakovė savo ranka 89 700 Lt skolos sumÄ nurodo 3 kartus: 2 kartus jÄ Ä¯raÅ¡o sandoryje ir viena kartÄ teisme (b.l.18). Taip pat nurodo, jog jau esant iÅ¡keltai bylai ji gatvėje atiduota ieÅ¡kovei 14 000 Lt nepareikalaudama nei pakvitavimo, nei skolos dokumento originalo grÄ Å¾inimo, Å¡ios aplinkybės įrodo, jog ji ieÅ¡kove labai pasitikėjo, jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, nes asmuo įprastai patyręs grasinimÄ , psichologinį spaudimÄ nebÅ«tų taip pasielgęs. Nesant byloje jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovės valios trÅ«kumo sudarant ginčo sandorį, naikinti Å¡io sandorio nėra pagrindo.

          Pagal bylos įrodymus pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).             Iš atsakovės ieÅ¡kovei priteistini 600 Lt iÅ¡laidų, turėtų ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes remiantis kvitu (t.2, b.l.53) įrodyta, jog atsakovė sumokėjo 1210  Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 str. 3 d., 98 str.). Pagal LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio ir Å¡ių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbÄ maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Å i suma nebuvo detalizuota, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į paminėtose rekomendacijose nurodytÄ maksimaliÄ sumÄ - 1275 Lt - atsakovo procesiniam dokumentui paruoÅ¡ti, atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.               Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r  i a :               Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29  sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

          Priteisti S. G. iš J. Ž. 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.                      Kolegijos pirmininkė                                                 Erika Misiūnienė            Kolegijos teisėjai                                                         Alona Romanovienė                                                                                    Audrius Saulėnas .