2022-04-27 Nr. AB-9951-3-61-3-03076-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-232-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03076-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-145 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punktą, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2020 m. gegužės 28 d. ji dirbo BPC dieninėje pamainoje, atliko BPC (duomenys neskelbtini) funkcijas, buvo atsakinga už atsiliepimą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus. Minėtą dieną skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 buvo gautas merginos skambutis, kad jos mašinoje kažkas sugedo, tuoj užsidegs, iš apačios rūksta. Pareiškėja pradėjo aiškintis įvykio vietą ir kitas reikiamas aplinkybes, paklausė kurioje vietoje yra skambinusi mergina. Mergina nurodė, kad tuoj perskambins ir pokalbį užbaigė. Pokalbis buvo baigtas pačios merginos iniciatyva, ji nebuvo apsisprendusi, ar jai reikalinga pagalba, ryšys nebuvo nutrūkęs, todėl skambučio metu nebuvo pagrindo manyti, kad jos prašymas gali būti laikomas pagalbos prašymu. Kai nustatyta tvarka pareiškėja priėmė sprendimą susisiekti su mergina, ji pati perskambino kitai BPC operatorei ir pranešė apie įvykį.

3. Pareiškėja nurodė, kad dėl šio įvykio 2020 m. birželio 2 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. 2020 m. birželio 12 d. pareiškėja gavo tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 41D-291 (toliau – ir Pranešimas). 2020 m. liepos 30 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 41IL-1070 (toliau – ir Išvada), kuri registruota 2020 m. rugpjūčio 4 d., po 3 dienų, t. y. pažeidžiant nustatytą terminą. Pareiškėjos teigimu, Išvada surašyta chaotiškai, joje pateiktas tik formalus faktinių aplinkybių vertinimas, neįsigiliant į faktus, dauguma argumentų nepagrįsti įrodymais ir neatitinkantys tikrovės. Išvadoje pateikta daug prielaidų be jokių objektyvių pagrindų, atsakomybės taikymo pagrindimas nemotyvuotas, nekonkretus ir neaiškus, nėra įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai, nėra atsižvelgta į teisingumo, proporcingumo principus.

4. Pareiškėja nurodė, kad Išvadoje konstatuotos faktinės aplinkybės prieštarauja nurodomam teisiniam reglamentavimui. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Išvadoje yra konstatuota, jog nebuvo padaryta žala, taip pat nekilo jokių neigiamų ir sunkių pasekmių dėl pareiškėjos atliktų veiksmų, ji veikė nesiekdama naudos nei sau, nei aplinkiniams. Pareiškėja tvirtino, kad ji visus veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja nurodė, kad pareigos perskambinti pranešėjui, jeigu jis savo iniciatyva nutraukia pokalbi, nėra, ypač, kai nėra duomenų, jog buvo teiktas pagalbos prašymas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nėra paneigta aplinkybė, jog ji nustatyta tvarka priėmė sprendimą perskambinti skambinusiai merginai, praėjus trumpam laiko tarpui, po 1 min., be to, pokalbis nebuvo nutrūkęs dėl priežasčių, išvardytų teisės aktuose. Neturint pagalbos prašymo ir nesant pagrindo merginos skambutį laikyti pagalbos prašymu, iš esmės nebuvo ir pareigos pildyti atitinkamą pranešimą ir perduoti netikslią bei neaiškią informaciją Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas (toliau – ir PGP) valdantiesiems pareigūnams. Veiksmai buvo atlikti tinkamai, operatyviai ir veiksmingai, į pagalbos pranešimą buvo sureaguota, PGP pagalba buvo laiku nukreipta į įvykio vietą, nukentėjusiajai pagalba buvo suteikta nustatyta tvarka ir greitai. Nagrinėjamojoje situacijoje buvo vykdomas kelių operatorių komandinis darbas, nes tuo pačiu metu buvo gauta daug analogiškų pranešimų ir iš nukentėjusios, ir iš kitų liudytojų dėl to paties įvykio, dėl tų pačių pagalbos prašymų. Visi prašymai buvo priimti, apdoroti ir perduoti PGP valdantiems pareigūnams nustatyta tvarka.

5. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Išvados 31 lape yra minimas BPC viršininko 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 41V-55 patvirtinto Kokybės reikalavimų, vykdant atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus, taip pat operatyviojo pajėgų valdymo funkcijas aprašo (toliau – ir Kokybės aprašas) 4.1.5 punktas, kurio pareiškėja turėjo laikytis, tačiau su šiuo tarnybiniu patikrinimu šis aprašas neturi nieko bendro, nes dėl minimų tariamai padarytų pažeidimų ji nebuvo įspėta teikiant pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, neturėjo galimybių dėl to pateikti paaiškinimus, todėl šio aprašo nuostatos negali būti taikomos.

6. Pareiškėjos teigimu, ji savo pareigas atliko tinkamai, nepriekaištingai vykdė teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidė. Neesminiai procedūriniai pažeidimai negali būti pagrindu taikyti tarnybinę atsakomybę. Pareiškėja nesutiko su Išvados prielaidomis, jog tik atsitiktinumo dėka skambinusios merginos automobilis nepradėjo degti atvira liepsna ir todėl sunkių neigiamų pasekmių pavyko išvengti. Pareiškėja pažymėjo, kad pasekmės neįvyko ne dėl jos tariamai neatliktų veiksmų, o tai neatsitiko dėl bendro, gerai atlikto komandinio darbo, taip pat ir pareiškėjos tinkamai atliktų veiksmų. Pareiškėja pažymėjo, kad Išvadoje nėra jokių duomenų, koks konkretus pažeidimas buvo padarytas, todėl nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, nėra pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą.

7. Atsakovas BPC atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja netinkamai taiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, kadangi šiuo atveju nagrinėjami darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, kuriuos reglamentuoja BPC viršininko 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 41V-47 patvirtintas Bendrojo pagalbos centro teritorinių skyrių pamainos pareigūnų, vykdančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, veiksmų tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris pareiškėjai buvo pasirašytinai įteiktas 2020 m. birželio 12 d. Šio dokumento paskutinėje pastraipoje yra išdėstytos visos pareiškėjos teisės ir pareigos tarnybinio patikrinimo metu, įskaitant ir galimybes apskųsti priimtus sprendimus.

9. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo terminai nebuvo pažeisti, tai patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados registracijos dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) metaduomenys. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, jog Išvada surašyta be pagrindžiančių faktų ir argumentų, yra abstraktūs, nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjos teiginį, jog Išvados faktai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kad nepadaryta žala ir nekilo neigiamų pasekmių, kad savo pareigas ji vykdė tinkamai ir kad tuo pačiu metu buvo gauta keletas analogiškų pranešimų apie įvykį, atsakovas vertino kaip pareiškėjos gynybinę poziciją ir pažymėjo, kad žala ir neigiamos pasekmės nekilo ne dėl pareiškėjos veiksmų ar neveikimo, o dėl nuo jos valios nepriklausiusių veiksnių.

10. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 28 d. 07:18:05 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas skambutis, į kurį atsiliepė pareiškėja. Pokalbis truko 29 sekundes, kurio metu skambinančioji aiškiai nurodė esminę informaciją (iš automobilio rūksta dūmai, tuoj užsidegs). Be to, skambinusioji buvo stipriai sunerimusi dėl savo transporto priemonės būklės, kalbėdama nutraukė pokalbį, tačiau pareiškėja nebandė su skambinančiąja susisiekti po nutrūkusio pokalbio ir nesiėmė tolimesnių veiksmų, kad pranešimas būtų perduotas atitinkamai skubiosios pagalbos tarnybai. Atsakovas pažymėjo, kad BPC informacinės sistemos duomenys paneigia pareiškėjos poziciją, jog praėjus kuriam laikui (po 1 min.) ji perskambino skambinusiai merginai. Atsakovas paaiškino, kad BPC informacinė sistema fiksuoja ir neatsilieptus skambučius, kurie atliekami pamainos pareigūnų iniciatyva. Atsakovas nurodė, kad, gavusi pagalbos prašymą, pareiškėja turėjo parengti pranešimą apie pagalbos poreikį ir perduoti vykdymui valdantiems PGP pareigūnams, tačiau šių veiksmų ji neatliko. Telefoninio pokalbio garso įrašas aiškiai įrodo, kad skambinančioji nurodė esminę informaciją (iš automobilio rūksta dūmai, tuoj užsidegs), iš kurios buvo galima suprasti, kad gautas prašymas (pranešimas) yra pagalbos prašymas, į kurį reaguoti būtina. Taip pat tai įrodo, kad skambinusioji skambino ieškodama pagalbos ir pokalbį iš susijaudinimo baigė, nes kažkas (kitas asmuo) sustojo prie jos automobilio, norėdamas padėti. Be to, gaisras savaime yra didelę riziką keliantis, dinamiškas reiškinys ir keliantis pavojų aplinkiniams, todėl pareigūnai turi reaguoti nedelsiant. Atsakovo teigimu, įvykių ir pranešėjos veiksmų seka įrodo, jog pareiškėja elgėsi neprofesionaliai, nesilaikė nustatytų darbo taisyklių, nepildė pranešimo apie pagalbos poreikį ir net nebandė išsiaiškinti situacijos. Dėl to vėlavo PGP reagavimo laikas. Atsakovas pabrėžė, kad BPC veikloje labai svarbus faktorius yra operatyvumas ir profesionalumas, todėl pareiškėjos veiksmai ir netinkamas pareigų vykdymas yra nesuderinami su šiais principais ir kenkia BPC profesinei reputacijai.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodytas Kokybės aprašo 4.1.5 papunktis yra minimas kitos darbuotojos veiksmų kvalifikavime ir pareiškėjos veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi. Atsakovas nurodė, kad sulyginus paaiškinime išdėstytus faktus su įvykių eiga BPC informacinėje sistemoje ir radus pareiškėjos paaiškinime neatitikimų, pasiaiškinimo duomenys buvo lyginami su teisės aktų reikalavimais ir BPC informacinės sistemos duomenimis ir jų atitikimas arba neatitikimas fiksuojami Išvadoje. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos pozicija neatitinka skubiosios pagalbos numerio 112 operatorių darbo organizavimo tvarkos ir principų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Įsakymo 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai iš papeikimo į pastabą, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnis turi tik vieną dalį, kuri turi 3 punktus. Iš Išvados aišku, kad pareiškėjai inkriminuotas Įstatymo 4 straipsnio 2 punkto pažeidimas. Teismas tai laikė technine atsakovo klaida, kuri nėra esminė. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPC viršininko 2018 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. 41V-21 patvirtintų Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.3, 4.6.1, 4.13 papunkčiais, Tvarkos aprašo 7–9 punktais, BPC viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 41V-8 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.2, 5.4 papunkčiais, įvertino byloje surinktus įrodymus, nurodė Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą (atlikdama tarnybines pareigas neįgyvendino BPC veiklai keliamo operatyvumo principo – neužtikrino neatidėliotino ir tikslaus reagavimo į pagalbos prašymus), 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą (netinkamai įvertino pagalbos prašymą; neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms), Taisyklių 4.3 punktą (netinkamai įvertino, ar gautas prašymas (pranešimas) suteikti pagalbą gali būti laikomas pagalbos prašymu), 4.6.1 punktą (atsakydama į pagalbos skambutį, pareiškėja BPC informacinėje sistemoje neparengė ir pagalbos tarnyboms neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį), 4.13 punktą (atsakydama į pagalbos skambutį, pareiškėja nebandė susisiekti su skambinusiu asmeniu, BPC informacinėje sistemoje neparengė ir atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams, operatyviai valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį), Pareigybės aprašymo 5.2 punktą (netinkamai įvertino pagalbos prašymą bei netinkamai nustatė, kad teiktinos pagalbos nereikia) ir 5.4 punktą (pareiškėja neperdavė pranešimo atitinkamoms pagalbos tarnyboms pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu (netinkamai įvertino skambutį), tiek neveikimu (nebandė susisiekti su skambinusiu asmeniu, BPC informacinėje sistemoje neparengė ir atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams, operatyviai valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį).

14. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ginčo skambutis negali būti vertinamas kaip pranešimas apie pagalbos poreikį, kadangi, nors skambinusioji pati padėjo ragelį, žadėjo pati perskambinti, tačiau tiek skambinusios merginos suteikta informacija (mašina užsidegė, rūksta dūmai, kažkas jai sustojo padėti, akivaizdu, kad jai kilusi problema neišspręsta), tiek skambinusios merginos susijaudinimas (kalba nerišliai, mintys šokinėja, balsas susijaudinęs) leidžia šį skambutį priskirti pagalbos prašymui. Teismas pažymėjo, kad bet kokios abejonės dėl skambučio kvalifikavimo kaip pagalbos prašymo turi būti sprendžiamos skambutį įvardijant kaip pagalbos prašymą. Tik toks itin atidus kiekvieno skambučio vertinimas užtikrins tinkamą BPC uždavinių ir funkcijų (Įstatymo 9, 10 str.) įgyvendinimą.

15. Teismas pašalino iš pareiškėjai inkriminuotų veikų Tvarkos aprašo 7, 8, 9, 21 punktų pažeidimą, nes Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjai nurodyti kito teisės akto analogiški punktai.

16. Teismas, susipažinęs su garso įrašais, pareiškėjos paaiškinimais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos kaltės forma yra netiesioginė tyčia. Pareiškėja galėjo ir turėjo ginčo situacijoje veikti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau taip nesielgė. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad ji bandė perskambinti merginai, nes tą įrodymais paneigė atsakovas. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji neužpildė pranešimo, nes pamatė, kad kita operatorė priėmė tos pačios merginos skambutį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja buvo pirmoji operatorė, kuri atsiliepė į skambinusios merginos skambutį, todėl ji turėjo ir privalėjo BPC informacinėje sistemoje parengti ir atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams, operatyviai valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį.

17. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes dėl veikos nekilo neigiamos pasekmės. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas pagal Statutą yra, kai nustatomi pareigūno neteisėti veiksmai ir kaltė, o pasekmės nėra būtinos. Teismas nurodė, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, į pasekmes / jų nebuvimą atsižvelgiama parenkant tarnybinę nuobaudą.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą: 2020 m. gegužės 28 d., vykdydama BPC (duomenys neskelbtini) funkcijas, netiesiogine tyčia netinkamai reagavo į 07.18 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pagalbos prašymą (netinkamai įvertino skambutį, neperskambino, neparengė pranešimo ir jo neperdavė atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams). Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 4.3, 4.6.1, 4.13 papunkčius, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčius.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai – praleistas terminas surašyti Išvadą. Teismas nustatė, kad tyrimą atlikusi pareigūnė Išvadą surašė 2020 m. liepos 30 d., Išvadą pavizavo padalinio vadovas 2020 m. liepos 31 d. BPC viršininkas Išvadą patvirtino 2020 m. rugpjūčio 4 d., todėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 25 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad Išvada yra itin didelės apimties, tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikta daug tyrimo veiksmų, teismas nenustatė, kad atliekant tyrimą būtų piktnaudžiaujama terminais ar jie eikvoti vilkinant tyrimą – atvirkščiai, tyrimas buvo atliekamas intensyviai, kruopščiai aiškinamasi tikrosios įvykių aplinkybės, renkami įvairūs įrodymai.

20. Teismas vadovavosi Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad nuobaudos skyrimo metu pareiškėja BPC dirbo daugiau kaip ketverius metus, charakteristikoje nurodyta, kad, nors pareiškėja turi pakankamai gerus įgūdžius ir patirtį, juos ne visada naudoja tinkamai ir efektyviai, kartoja klaidas, ne visada laikosi vidaus tarnybos ir vidaus darbo tvarkos, 2016 m. skatinta, 2020 m. sausio 21 d. jai skirta tarnybinė nuobauda pastaba. Tarnybinio nusižengimo kaltės forma – netiesioginė tyčia. Pareiškėja į bylą pateikė savo 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimą, kuris yra „labai gerai“. Išvadoje nurodyta, kad neigiamų materialinių padarinių nekilo, tačiau skambinusiajai nebuvo operatyviai suteikta pagalba, kilo grėsmė neigiamoms pasekmėms atsirasti, jų pavyko išvengti tik kitų susiklosčiusių aplinkybių dėka.

21. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kodėl pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismo vertinimu, pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui adekvati tarnybinė nuobauda yra pastaba. Švelniausios tarnybinės nuobaudos paskyrimą lemia pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas (charakteristikos ir tarnybinės veiklos vertinimo prieštaravimai vertinami pareiškėjos naudai), pasekmių pobūdis (kilo neigiamų pasekmių grėsmė, bet reali žala nekilo). Teismas tenkino pareiškėjos skundą iš dalies – pakeitė Įsakymo 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai iš papeikimo į pastabą. Teismo vertinimu, pastaba yra adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai, padariusiai klaidą tarnyboje. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 22. Pareiškėja N. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymo 1.1 punktą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

23. Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus: Įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, 2020 m. liepos 30 d. Išvada buvo užregistruota tik po trijų dienų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23, 25 punktus. Pareiškėja vadovaujasi BPC viršininko 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 41V-39 patvirtinto Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimo, kvalifikavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo 21 punktu, Taisyklių 4.13 punktu ir nurodo, kad pagrįstai nelaikė nukentėjusiosios skambučio pagalbos prašymu, be to, pati nukentėjusioji nelaikė savo skambučio pagalbos prašymu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas sprendimo 6 puslapio 8 pastraipoje išvardijo teisės aktus, tačiau nenurodė, kokią išvadą padarė. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad jos neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu, tiek neveikimu, kadangi pats atsakovas nurodė, kad jos veiksmuose buvo tik neveikimas. Pareiškėjos teigimu, ji visus veiksmus atliko tinkamai, operatyviai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas netinkamai įvertino jos skunde nurodytus argumentus. Pareiškėja paaiškina, kad neteigė, jog perskambino nukentėjusiajai, tik nurodė, kad buvo priėmusi sprendimą tai padaryti. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji, kaip pirmoji operatorė, privalėjo BPC informacinėje sistemoje parengti ir perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį, kadangi nebuvo gautas pagalbos prašymas, susijęs su būtinybe siųsti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad buvo nustatyta visa tarnybinio nusižengimo sudėtis, neigia, kad padaryto nusižengimo sudėtis yra formali. Pareiškėjos teigimu, teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 nesivadovautina, nes bylos nėra tapačios.

24. Atsakovas BPC atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. birželio 12 d. pareiškėjai asmeniškai buvo įteiktas Aprašo priedas – 2020 m. birželio 11 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 41D-291, kurį pareiškėja pasirašė tą pačią dieną. Šio dokumento paskutinėje pastraipoje yra išdėstytos visos pareiškėjos teisės ir pareigos tarnybinio patikrinimo metu, įskaitant ir galimybes apskųsti priimtus sprendimus, todėl pareiškėjai nereikėjo antrą kartą išaiškinti tas pačias jos teises ir pareigas. Be to, vadovaujantis Pareigybės aprašymo 4.2 punktu, pareiškėja privalo gerai išmanyti Statutą ir Aprašą bei juose įtvirtintas savo teises ir pareigas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl tarnybinio patikrinimo terminų pažeidimo. Dėl teismui nepateikto vidaus teisės akto, atsakovas paaiškina, kad galimai įvyko techninė klaida ir buvo pateikti ne visi teisės aktai, minimi Išvadoje, tačiau nežiūrint į tai, kad teismas keletą punktų eliminavo kaip neįrodytus iš atsakovo pusės, teismui pakako kitų Išvadoje išdėstytų ir įrodytų aplinkybių ir faktų konstatuoti, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir jo pilna sudėtis buvo tinkamai aprašyta. Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai, kad pagalbos skambutis nebuvo pagalbos prašymas, skambinusioji nebuvo susijaudinusi ir puikiai valdė situaciją, yra tik gynybinė pozicija. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant pareigūnų atsakomybės klausimą, žalos kilimas nėra būtinas nusižengimo elementas, užtenka fakto, kad pareigūnas nesilaikė nustatytos tvarkos, o žalos ir pasekmių buvimas svarbus tik parenkant tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-145, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu N. V. skundą tenkino iš dalies: pakeitė ginčijamo įsakymo 1.1 punktą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – į pastabą, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai paskirta per griežta ir padarytam pažeidimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, todėl ji keistina į tarnybinę nuobaudą – pastabą.

28. N. V. su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jos skundą tenkinti, t. y. panaikinti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-145 "Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo" 1.1 punktą. Teigia, kad sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą visapusiškai išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nevertino jos pateiktų argumentų ir įrodymų, sprendimui pagrįsti netinkamai taikė teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Bendrojo pagalbos centro viršininko 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 41V-21 patvirtintos Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių ir Bendrojo pagalbos centro viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 41V-8 patvirtinto (duomenys neskelbtini) specialisto pareigybės aprašymo nuostatos.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

32. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

33. Bendrojo pagalbos centro 2020 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 41IL-1070 konstatuota, kad pareiškėja, atlikdama Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos skambučių atsiliepimą ir pagalbos prašymų reagavimą, netinkamai reagavo į 2020 m. gegužės 28 d. 07.18 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjos pagalbos prašymą, t. y. išsiaiškinusi, jog iš pranešėjos automobilio rūksta dūmai, tuoj užsidegs, ir jai nutraukus ryšį (pokalbį), nebandė susisiekti su skambinančiąja ir išsiaiškinti reikalingos informacijos, nedelsiant BPCIS neparengė ir neperdavė PGP valdantiems pareigūnams pranešimo apie pagalbos poreikį. Tokiais veiksmais N. V. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Aprašo 4.3, 4.6.1 ir 4.13 punktus bei Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 punktus.

34. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja netinkamai reagavo į 2020 m. gegužės 28 d. skubiosios pagalbos telefono numeriu 112 gautą pagalbos prašymą (netinkamai įvertino skambutį, neperskambino, neparengė pranešimo ir neperdavė jo atitinkamoms pagalbos tarnyboms). Tiek atsakovas anksčiau minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptarė, kokius veiksmus pareiškėja atliko netinkamai ir kokių veiksmų ji neatliko, nors pagal galiojančius teisės aktus pareiškėja privalėjo tai padaryti. Taigi vertinant bylos aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjos kaltė įrodyta, kuri pasireiškė netinkamu Pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose nurodytų funkcijų vykdymu.

35. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad N. V. neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu (netinkamai įvertino skambutį), tiek neveikimu (nebandė susisiekti su skambinusiu asmeniu, BPC informacinėje sistemoje neparengė ir atitinkamoms pagalbos tarnyboms ar BPC darbuotojams, operatyviai valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį).

36. Teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamu Įsakymu skirta nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės aiškiai atsispindi administracinių teismų praktikoje dominuojanti pozicija, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.).

37. Kaip teisingai sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas pareiškėjos padarytam pažeidimui adekvati tarnybinė nuobauda yra pastaba. Tokios nuobaudos paskyrimą lėmė pažeidimo pobūdis ir kitos aplinkybės (pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas bei pasekmių neatsiradimas).

38. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme Nr. 41TE-145 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ nenurodė apskundimo tvarkos. Teisėjų kolegija šio procedūrinio pažeidimo nelaiko esminiu (tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas), sudarančiu savarankišką pagrindą naikinti ginčijamą įsakymą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog N. V. skundą pirmosios instancijos teismui pateikė laiku.

39. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai ir dėl pažeisto tarnybinio patikrinimo atlikimo termino. Šiuo aspektu sprendime pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiems argumentams ir jų nebekartoja. Teismo sprendime taip pat išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjos padarytoje veikoje visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimo.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

41. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė