2025-10-08 Nr. AB-16291-3-64-3-01869-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1133-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01869-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kaceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas (kalba netaisyta): 1) „idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) „pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės prin-cipo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teis-mas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės“; 3) „panaikinti viešojo administravimo subjekto 2025-01-22 raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (nevei-kimą) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai – išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų/neveikimo)“; 4) „priteisti iš atsakovės, sumokėtą žyminį (22.50 Eur.) mokestį“.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą kreipėsi su skundu panaikinti tą patį 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) ir identiškus reikalavimus reiškė administracinėse bylose: Nr. eI2-15390-780/2025, Nr. eI2-8759-402/2025, Nr. eI2-10291-428/2025, Nr. eI2-10502-979/2025, Nr. eI2-11054-1235/2025, Nr. eI2-11461-1114/2025, Nr. eI2-11756-1161/2025, Nr. eI2-12830-402/2025, Nr. eI2-13067-621/2025, Nr. eI2-13448-1247/2025, Nr. eI2-13589-414/2025, Nr. eI2-13934-505/2025, Nr. eI2-15830-1064/2025, Nr. eI2-16360-386/2025 kuriose teismas nutartimis pareiškėjo skundus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi Nr. eAS-501-552/2025, išnagrinėjęs pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmetė, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą bei nutartyje nurodė, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų ir konkrečiai Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad jau ne pirmą kartą vertindamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą dėl to paties Rašto panaikinimo, neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio, Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundą (pareiškimą) dėl Rašto panaikinimo atsisakius priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025 konstatavo, jog pareiškėjas P. V. yra praleidęs skundo padavimo terminą dėl Rašto, nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną (2025 m. birželio 25 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas jau po minėtos 2025 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo, kurioje buvo konstatuotas skundo padavimo termino praleidimas, vėl kreipėsi į teismą dėl to paties Rašto panaikinimo, t. y. nors pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis praleido terminą ginčyti Raštą, jis vis tiek pateikė pakartotinį skundą (pareiškimą) dėl Rašto panaikinimo.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti praleistas ilgą laiko tarpą, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl jį atsisakytina priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimą pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su objektyvia tikrove, bet ir su etikos bei moralės principais, yra neteisingi bei neatitinka faktinių aplinkybių atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, todėl nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį „dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025; kt.), laikėsi pozicijos, jog Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo (pareiškimo), kuriuo prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją atlikti veiksmus, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje 2025 m. rugpjūčio 7 d. kreipdamasis į teismą su skundu (pareiškimu) dėl Rašto panaikinimo, yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirojo skundo antrajame reikalavime formuluoja prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nenagrinėtinas šioje byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė