741fdc8d-3fdb-4369-bf80-9aa25d0ac2c4 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1344-601/2022 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00195-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L.

S. ir T. S. bei atsakovų A. D. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-59-939/2022 pagal ieÅ¡kovų L. S. ir T. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. D. (buvusiai K.) ir R. K. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai L. S. ir T. S. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismÄ (Prienų rÅ«mus) ir, patikslinę reikalavimus, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A.

D. ir R. K. ieškovų naudai 14 164,26 Eur nuostolių atlyginimo bei po 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui, o taip pat priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovų nupirko žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Prienų raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Praėjus beveik mėnesiui nuo pradėjimo gyventi, t. y. 2020 m. spalio mėnesį, prasidėjus smarkesniam lietui, vanduo pradėjo bėgti pro lubas ant sienų, taip sugadinant apdailÄ . Buvo nustatyta, kad stogo bitumo lakÅ¡tų keliose vietose yra įtrÅ«kimai, o po bitumu esančios OSB (orientuotų skiedrų) plokÅ¡tės yra supuvusios ir pro jas skverbiasi vanduo, todėl reikės keisti visÄ namo stogÄ .

IeÅ¡kovų įsitikinimu, atsakovai negalėjo nežinoti apie tokius namo defektus, nes paslėpti trÅ«kumai iÅ¡ryÅ¡kėjo jiems atsikrausčius per ne pilnÄ mėnesį, todėl jie buvo ir iki ieÅ¡kovams įsigyjant namÄ . Tai patvirtina ir tai, kad prieÅ¡ įsigyjant namÄ buvo atnaujinta namo apdaila, namÄ buvo skubėta parduoti iki rudens. Nors atsakovai teigė, kad skuba namÄ parduoti dėl iÅ¡irusių Å¡eimyninių santykių, tačiau ieÅ¡kovai mano, kad buvo skubama parduoti iki rudens, nes prasidėjus lietums pasireikÅ¡ namo defektai ir negalės jo parduoti.

3. Atsakovai A. D. ir R. K. prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai, prieÅ¡ įsigydami gyvenamÄ jį namÄ , kelis kartus jį apžiÅ«rėjo, iÅ¡orinių defektų ar trÅ«kumų nebuvo, tik natÅ«ralaus nusidėvėjimo požymiai. Dėl akivaizdžiai matomų trÅ«kumų (stogo dangos nusidėvėjimo, terasos nebaigtumo bei kitų smulkių nusidėvėjimo detalių) Å¡alys sutarė parduodamo namo kainÄ sumažinti 30 000,00 Eur. Jei atsakovai bÅ«tų nuslėpę parduodamo namo defektus, ieÅ¡kovai bÅ«tų pamatę kambarių sienų dažų nubėgimus ar kitas vandens paveiktas vidaus patalpų vietas.

Namo vidaus apdaila neturėjo jokių trÅ«kumų, atsakovai sudarė visas reikiamas sÄ lygas įvertinti namo kokybę ir nustatyti galimus trÅ«kumus ieÅ¡kovams bei jų pasitelktam specialistui. Atsakovai akcentavo, kad ieÅ¡kovai įgijo ,,B“ klasės gyvenamÄ jį namÄ , kuris neatitinka Å¡iuo metu naujų pastatų statybai privalomos energetinio naudingumo ,,A+“ klasės. Taigi, nors ekspertas vadovavosi įtrÅ«kimÄ turinčių čerpių OSB plokščių supuvimo faktu, tačiau kad stogas įrengtas be ventiliacinio taÅ¡o ir kad visa OSB stogo danga supuvusi, ekspertizės aktas nepagrindė.

4. Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimo nepateikė, atstovas G. T. dalyvavo 2022 m. balandžio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje, paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje neturi jokios pozicijos, patvirtino, kad kreipėsi ieškovė pranešdama, kad prasiskverbė vanduo katilinėje ir miegamojo kambaryje, apžiūros metu buvo užfiksuotos nubėgimo dėmės, ieškovei buvo sumokėta 353,67 Eur išmoka už remonto darbus. Apžiūros metu buvo nustatytas vandens prasiskverbimas pro namo stogo konstrukcijas, kas nėra draudiminis įvykis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. birželio 7 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino patikslintÄ ieÅ¡kinį, t. y. priteisė ieÅ¡kovams L. S. ir T. S. solidariai iÅ¡ atsakovų R. K. ir A. D. 10 383,21 Eur bÅ«simų remonto darbų iÅ¡laidų ir kiekvienam ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų R. K. ir A. D. po 100 Eur neturtinės žalos. Teismas taip pat kiekvienam ieÅ¡kovui iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteisė po 552,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nustatė, kad esminiai namo trūkumai paaiškėjo tik po ekspertinio tyrimo, kuris buvo atliktas po metų laiko, po to kai ieškovai pastebėjo stogo defektus, t. y. ekspertas išvadoje patvirtino, kad stogo defektai galėjo atsirasti tik iki 2021 m. spalio 10 d., nes stogo paklotas supuvęs, netekęs tvirtumo, o per metus laiko taip supūti negalėjo. Ir nors, anot teismo, įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, trūkumai turi būti aptarti. Tuo tarpu šiuo atveju atsakovų paaiškinimai dėl namo stogo buvo nenuoseklūs, o pripažinę, kad namo stogas, vis dėlto, turėjo trūkumų (nurodė, kad stogo danga buvo sutrūkusi, po namo įsigijimo 2018 m. buvo užpūsta poliuretaninė medžiaga, o pardavimo ieškovams metu buvo padaryta net 30 000 Eur nuolaida neva ir dėl stogo dangos trūkumų), jų neaptarė.

Taigi, kadangi atsakovai tinkamai neatskleidė namo bÅ«klės, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kovų reikalaujamÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau, nors ieÅ¡kovai teigė, kad jų nuostolius sudaro eksperto lokalinėje sÄ matoje nurodyta 14 164,26 Eur suma, teismas pažymėjo, kad realiai gyvenamojo namo stogo danga nėra suremontuota, t. y. ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti bÅ«simas gyvenamojo namo stogo dangos pakeitimo iÅ¡laidas.

Todėl, atsižvelgdamas į tai, vertindamas realiÄ iÅ¡laidų atsiradimo tikimybę, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl bÅ«simų remonto darbų iÅ¡laidų turi bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies priteisiant ekspertizės akto lokalinėje sÄ matoje nurodytas tiesiogines iÅ¡laidas 10 383,21 Eur.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovai gyvena name, kurio stogas nekokybiÅ¡kas, bei tai, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog dėl to Å¡eimoje kyla konfliktai, reikalinga psichologinė pagalba, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijais, solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų naudai priteisė po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

8. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ viso patyrė 3 841 Eur, o atsakovai – 1 600 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino 70 procentų ieÅ¡kovų reikalavimų, Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė pagal tenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas ir atliko įskaitymus. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai L. S. ir T. S. praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ , t. y.: (i) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A.

K. ir R. K. ieÅ¡kovų L. S. ir T. S. naudai 14 164,26 Eur nuostolių atlyginimo; (ii) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. K. ir R. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei L. S.; (iii) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. K. ir R. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui T. S.; (iv) priteisti ieÅ¡kovų naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai nuostolius jau yra patyrę, kadangi iÅ¡ atsakovų įsigijo namÄ , kuris turėjo paslėptus trÅ«kumus, t. y. stogo danga yra defektuota, praleidžia vandenį, dėl ko yra apgadinama taip pat ir vidaus apdaila.

Namo stogo dangÄ ieÅ¡kovai privalės pasikeisti. Jeigu, prieÅ¡ sudarydami pirkimo–pardavimo sandorį, ieÅ¡kovai bÅ«tų žinoję, kad namas turi defektų, arba namo bÅ«tų nepirkę, arba už namÄ bÅ«tų sumokėję ženkliai mažiau. Tai, kad ieÅ¡kovai nėra paÅ¡alinę namo defekto, nepaneigia aplinkybės, kad šį defektÄ privalės paÅ¡alinti, norėdami, kad per gyvenamojo namo stogÄ nebėgtų vanduo; 9.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.5 straipsniu ir 6.249 straipsnio 3 dalimi, nuspręsdamas priteisti tik tiesiogines iÅ¡laidas – apie 73 procentus žalos.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, teismas turėjo priteisti visÄ ieÅ¡kovų reikalautÄ sumÄ â€“ 14 164,26 Eur, kadangi bÅ«tent Å¡i suma yra reikalinga atstatyti ieÅ¡kovus į tÄ padėtį, kurioje jie bÅ«tų buvę, jeigu atsakovai nebÅ«tų nuslėpę namo stogo defektų ir pardavę ieÅ¡kovams namÄ su stogo defektu; 9.3. pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-215/2012; Nr. 3K-3-598/2013; Nr. 3K-3-286-313/2017, pagal kuriÄ sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; to nepadarius – pažeidžiamas teisingumo principas; 9.4. pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ekspertizės akto lokalinėje sÄ matoje nurodytas „tiesiogines iÅ¡laidas“.

Nors ekspertizės akto lokalinėje sÄ matoje yra nurodyta, kad 14 164,26 Eur sumÄ , be kita ko sudaro 10 383,21 Eur tiesioginės iÅ¡laidos, tačiau, be tiesioginių iÅ¡laidų, ieÅ¡kovai taip pat patirs ir netiesiogines iÅ¡laidas, kurios susijusios su tiesioginėmis iÅ¡laidomis – pridėtines iÅ¡laidas, pelno iÅ¡laidas, PVM iÅ¡laidas. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad defektai bÅ«tų tokie, kuriems iÅ¡taisyti nereikėtų specialių žinių, ar kad defektus galėtų iÅ¡sitaisyti patys ieÅ¡kovai.

PrieÅ¡ingai, byloje yra nustatyta, kad tai sudėtingi defektai, kurie neabejotinai turės bÅ«ti iÅ¡taisyti ateityje ir ieÅ¡kovai neabejotinai turės kreiptis į rangovÄ , kuris specializuojasi bÅ«tent stogo keitimo darbuose. Todėl prieÅ¡ingai nei vertino teismas, neįmanoma atlikti stogo keitimo darbus nepatiriant netiesioginių iÅ¡laidų, t. y. nemokant PVM, rangovui atsisakant pelno, į kainÄ neįtraukiant pridėtinių iÅ¡laidų; 9.5. pirmosios instancijos teismas priteisė tik lokalinėje sÄ matoje nurodytas „tiesiogines iÅ¡laidas“, vertindamas realiÄ Å¾alos atsiradimo tikimybę, tačiau neatsižvelgdamas į tai, kad namas buvo įsigytas su paskola, pasinaudojant subsidija jaunai Å¡eimai, įsigyjančiai bÅ«stÄ , kas parodo, kad ieÅ¡kovų finansinė padėtis nėra itin gera ir jie neturi galimybių iÅ¡taisyti 14 164,26 Eur vertės defektus.

Juolab, kad atsakovai ne tik tikslingai slėpė nuo ieÅ¡kovų namo trÅ«kumus, bet ir vengė spręsti ginÄÄ geranoriÅ¡kai, dėl ko ieÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ ir patirti dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas; 9.6. pirmosios instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y., kad ieÅ¡kovų patirta neturtinė žala yra kildinama iÅ¡ didelės vertės nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su paslėptais trÅ«kumais įsigijimo sandorio.

Minėtame name ieÅ¡kovai gyvena su dviem mažamečiais vaikais. Nors įsigydami namÄ ieÅ¡kovai turėjo lÅ«kesčius, jog namas bus modernus, jame su mažamečiais vaikais galės ramiai gyventi, sužinoję apie paslėptus namo trÅ«kumus, ieÅ¡kovai suprato, kad turės remontuoti didžiÄ jÄ dalį namo – perdažyti kambarių sienas, valyti įtempiamas lubas, keisti namo stogÄ , todėl, veikiausiai, vykstant remonto darbams turės net laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ įsigytų namų; 9.7. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, t. y. teismas be pagrindo nesirėmė neturtinę žalÄ pagrindžiančiomis psichologo sÄ skaitomis, neva jose nenurodyta kreipimosi priežastis.

Tačiau psichologai sÄ skaitose niekada nenurodo kliento kreipimosi priežasties dėl informacijos konfidencialumo; 9.8. pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, remdamasis periodu, susijusiu su paskelbtu karantinu. Anot ieÅ¡kovės, karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., ieÅ¡kovė L. S. į psichologÄ kreipėsi 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. vasario 22 d., t. y. maždaug po metų laiko. Tuo tarpu į AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovai kreipėsi 2021 m. vasario 3 d. (skunde – 2020 m. vasario 3 d.), 2021 m. vasario 19 d. buvo gauta Å¡ios draudimo bendrovės iÅ¡vada, kurioje buvo paaiÅ¡kinta, kad nuostoliai dėl pačios pastato konstrukcijos, per kuriÄ skverbėsi vanduo, neatlyginami bei pridėta lokalinė sÄ mata, pagal kuriÄ matyti, jog dėl per stogÄ prasiskverbiančio vandens yra reikalingi vidaus apdailos darbai.

Taigi, atsižvelgiant į įvykių sekÄ , akivaizdu, kad ieÅ¡kovės L. S. emocinė bÅ«klė pablogėjo tada, kai trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas informavo ieÅ¡kovus, kad yra akivaizdÅ«s namo trÅ«kumai, t. y. profesionalo buvo patvirtinti ieÅ¡kovų nuogÄ stavimai dėl netinkamo namo. NatÅ«ralu, kad asmenys, suvokdami, jog nepavyks problemų iÅ¡spręsti greitai, turės kreiptis į teismÄ , gyventi su stogu, pro kurį skverbiasi vanduo ir kuris gadina vidaus apdailÄ , kad turės didelių iÅ¡laidų, jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ ir t. t., todėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per mažas.

Juolab, kad panašiose bylose neturtinės žalos yra atlyginama apie 5 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. e2A-638-790//2019).

10. Atsiliepime atsakovai A. D. ir R. K. apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o ieÅ¡kovų L. S. ir T. S. apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti atsakovų R. K. ir A. D. naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovų pateiktu apeliaciniu skundu, tačiau, atsižvelgdami į tai, kad jie savo pozicijÄ dėl nepagrįsto ir nemotyvuoto Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo yra iÅ¡dėstę savo apeliaciniame skunde, todėl remdamiesi ekonomiÅ¡kumo principu, atsakovai dėl ieÅ¡kovų pateikto apeliacinio skundo papildomai nepasisakė.

11. Apeliaciniame skunde atsakovai A. D. ir R. K. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį, priimti pateiktus naujus įrodymus ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų L. S. ir T. S. visas atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovai neįrodė, jog jie padarė 30 000 Eur nuolaidÄ ieÅ¡kovams dėl neatliktų kiemo darbų ir problemų su stogu, neatsižvelgė į tai, kad ginčo namo turto vertinimo ataskaitoje perkamas namas su žemės sklypu buvo įvertintas 130 000 Eur dydžio suma.

Be to, skelbimo informacija patvirtina, jog pirminė namo pardavimo kaina ir vertė buvo 130 000 Eur, tačiau dėl namo stogo, kiemo trÅ«kumų bei atsakovų iÅ¡irusios santuokos, perkamo turto kaina buvo sumažinta 30 000 Eur dydžio suma; 11.2. namo nuotraukos neinformatyvumas skelbime neturi įtakos vertinant Å¡alių žodinį susitarimÄ dėl perkamo daikto kokybės. Be to, nors teismas nurodė, kad 30 000 Eur nuolaida yra nelogiÅ¡ka, tačiau priimdamas skundžiamÄ jį sprendimÄ , priteisė trečdalį Å¡ios sumos vien už stogo remontÄ , kuris realiai nėra atliktas.

Negana to, eksperto iÅ¡vadoje paskaičiuota suma už stogo remontÄ yra nurodyta su namo stogo pagerinimu, t. y. su ventiliacijos sistemos įrengimu, kuri niekada Å¡io namo stoge nebuvo įrengta (ieÅ¡kovai įsigijo namÄ , kurio stoge niekada nebuvo ventiliacijos sistemos); 11.3. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2008 metų eksploatuotas namas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia atsakovų padarytÄ nuolaidÄ lyginant su visiÅ¡kai naujai įrengtu namu, todėl ieÅ¡kovai negalėjo tikėtis naujo namo kokybės ir privalo suprasti, kad įsigijus naudotÄ namÄ , bus bÅ«tina tinkamai jį prižiÅ«rėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei bÅ«klei palaikyti; 11.4. pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡samiai įvertinti byloje esančias nuotraukas, kuriose vizualiai yra matomi čerpių spalvos pasikeitimai ir vietomis esančių įtrÅ«kimų žymės (natÅ«ralus nusidėvėjimas), tuo labiau patys ieÅ¡kovai apklausiami teismo posėdžių metu patvirtino, kad namÄ apžiÅ«rėjo net 8 kartus, taip pat su atsakovais aptarė visus rÅ«pimus klausimus, o vienos iÅ¡ apžiÅ«rų metu ieÅ¡kovas T.

S. atsakovui R. K. minėjo, jog netolimoje ateityje po namo įsigijimo planuoja keisti namo stogÄ ar atlikti dalinį stogo atnaujinimÄ dėl vizualiai matomų čerpių spalvos pasikeitimų ir vietomis esančių įtrÅ«kimų; 11.5. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad patys atsakovai nežinojo apie ventiliacijos sistemos nebuvimÄ ir, kad Å¡is faktas turi įtakos galimam plokščių supuvimui, todėl natÅ«ralu, kad atsakovai apie Å¡iuos faktus negalėjo informuoti ieÅ¡kovų.

Kita vertus, rekuperacijos–ventiliacijos sistemos neįrengimas negali bÅ«ti laikomas paslėptu defektu, o galimai supuvusios OSB plokÅ¡tės po bitumo danga, kaip nustatyta 2021 m. lapkričio 22 d. teismo ekspertizės akte atsirado dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo ir vaikščiojimo ant stogo dangos, todėl taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip paslėptas defektas, nes ieÅ¡kovai žinojo, jog perkamas namas yra 2008 metų statybos, turintis „B“ klasės sertifikatÄ , bei atsakovų buvo informuoti apie remonto reikalingumÄ ; 11.6. pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl ieÅ¡kovų teigtų įvairių ir nelogiÅ¡kų neturtinės žalos atsiradimo priežasčių, t. y. pažeminimo, Å¡oko, nevilties ir nerimo dėl finansinių sunkumų, neįvertino, kad ieÅ¡kovų nurodytos priežastys yra visiÅ¡kai nepagrįstos, nes finansines iÅ¡laidas, susijusias su pastato vidaus remontu, atlygino draudimas, o stogo dangos bÅ«klė ieÅ¡kovams buvo žinoma iÅ¡ anksto.

Be to, ieÅ¡kovai melagingai bandė įrodinėti smarkų vandens prasiskverbimÄ Ä¯ namo vidų, nors AB „Lietuvos draudimas“ pateikus draudiminę informacijÄ apie parduoto namo įvykius, paaiÅ¡kėjo, kad vienintelis vandens prasiskverbimas buvo įvykęs per kamino ventiliacijos angÄ , pro kuriÄ prasiskverbė nedidelis kiekis vandens.

12. Atsiliepime ieÅ¡kovai L. S. ir T. S. apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o atmesti atsakovų apeliacinį skundÄ , patenkinti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ pilna apimtimi ir priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 12.1. viso proceso metu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų daug kartų apžiÅ«rinėję įsigyjamÄ namÄ , kad apžiÅ«rint namÄ , jie bÅ«tų apžiÅ«rėję namo stogÄ , kad namo apžiÅ«rai bÅ«tų pasitelkę specialistÄ ar kad tarp Å¡alių bÅ«tų vykusios derybos dėl namo kainos.

Be to, atsakovai viso proceso metu nuolat keitė nuomonę dėl to, kaip buvo apžiÅ«rėtas namas ir kiek kartų, ar namas turėjo trÅ«kumus ar jų neturėjo; 12.2. atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį patys sau prieÅ¡tarauja teigdami, kad namo defektų nebuvo, tačiau taip pat teigdami, kad stogo defektai, t. y. nusidėvėjęs stogas buvo ir dėl Å¡io defekto, atsakovų teigimu, derybų metu atsakovai sumažino namo kainÄ , nors derybų faktÄ patvirtinančių įrodymų atsakovai į bylÄ nepateikė.

Be to, atsakovai patys sau prieÅ¡taravo teigdami, kad dėl namo defektų derybų metu buvo nusiderėta kaina, tačiau tuo pačiu metu atsakovai bandė ginčyti visus ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad pirkimo–pardavimo metu namas turėjo paslėptus trÅ«kumus. Jeigu atsakovai iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų derybų metu sumažinę namo kainÄ dėl namo defektų, tokiu atveju neginčytų aplinkybių, kad defektai pirkimo–pardavimo metu egzistavo; 12.3. tiek preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi, tiek pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai patvirtino, kad namas neturi jokių defektų ar kitų trÅ«kumų.

Nei preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje, nei pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų apie vykusias tarp Å¡alių derybas, ar, kad namas turėtų defektų ir dėl to bÅ«tų sumažinta kaina; 12.4. parduodant namÄ , namo skelbime buvo iÅ¡vardintos visos namo specifikacijos ir namo techninės charakteristikos, tačiau skelbime nebuvo nurodyta informacija, kad namo vidaus remontas yra atliktas visiÅ¡kai naujai, o namo stogas yra defektuotas. PrieÅ¡ingai, atsakovai nurodė, kad namas yra Å¡iltas ir nereikalaujantis daug iÅ¡laidų.

Kaip matyti iÅ¡ pačių atsakovų teismo posėdžio metu duotų parodymų, atsakovai įsigydami namÄ ir vėliau parduodami jį ieÅ¡kovams, žinojo, kad namo stogas yra defektuotas, praleidžia vandenį, tačiau atsakovai, elgdamiesi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, Å¡ios informacijos pirkimo–pardavimo metu neatskleidė ieÅ¡kovams; 12.5. prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, defektų iÅ¡taisymo darbų kaina ekspertinio tyrimo iÅ¡vadoje nėra paskaičiuota su papildoma ventiliacijos sistema. Ekspertiniame tyrime yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kinta, kad įrengiant stogÄ yra bÅ«tina stogÄ Ä¯rengti tinkamai, taisyklingai, tokiu bÅ«du kaip nurodyta ekspertiniame tyrime, kad stogo danga ventiliuotųsi.

Kaip matyti iš ekspertinio tyrimo akto, priešingai nei nurodo atsakovai apeliaciniame skunde, stogo įrengimas taisyklingai, kad stogo danga ventiliuotųsi, nėra stogo pagerinimas, tai yra taisyklingas stogo dangos paklojimas. Be to, ekspertiniame tyrime kaina yra paskaičiuota be jokių pagerinimų ar papildomų dalykų, ekspertiniame tyrime aiškiai yra įvardinta, kad 14 164,26 Eur kaina yra paskaičiuota tų darbų, kurie yra reikalingi defektams ištaisyti; 12.6. atsakovų argumentai dėl ekspertinio tyrimo nepagrįstumo ir neišsamumo yra paremti prielaidomis ir atsakovų asmenine nuomone.

Atsakovų pateikti argumentai apie tai, kad ekspertas neiÅ¡ardė viso stogo ar neatsižvelgė į tai, kad name nėra rekuperacinės sistemos, yra nelogiÅ¡ki. Atsakovai savo tyčiniais, valingais, aktyviais veiksmais nuslėpė nuo ieÅ¡kovų informacijÄ apie stogo defektus, dėl ko ieÅ¡kovai kartu su dviem mažamečiais vaikais iki Å¡iol yra priversti gyventi netinkamos bÅ«klės gyvenamajame name, turinčiame stogo defektus. Be to, dėl situacijos, kuriÄ savo nesÄ Å¾iningais veiksmais, siekdami pasipelnyti, sukėlė atsakovai, ieÅ¡kovai visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nuolat pergyvena, nervuojasi, patiria stresÄ ir didžiulį nerimÄ .

Todėl Å¡iuo atveju teismas pagrįstai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliaciniai skundai atmestini.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra. Dėl naujų įrodymų priėmimo 16. Atsakovai praÅ¡o priimti oficialų atsakymÄ dėl parduoto namo skelbimo iÅ¡ UAB „Diginet LTU“ ir nagrinėti jį kartu su apeliaciniu skundu. Motyvuoja tuo, kad bÅ«tinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad iÅ¡ pateiktos skelbimo nuotraukos yra neįmanoma identifikuoti tikslių parduoto namo duomenų.

17. Teikiamu nauju įrodymu atsakovai siekia pagrįsti, kad ginčo namo pradinė kaina buvo 130 000 Eur, kuri buvo sumažinta iki 100 000 Eur.

18. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovų teikiamÄ Ä¯rodymÄ , nes jis galėjo bÅ«ti pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, Å¡is įrodymas negali turėti įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (juo labiau, kai pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai motyvavo teismo sprendimÄ dėl atsakovų argumentų dėl kainos sumažinimo 30 000 Eur suma). Faktinės bylos aplinkybės 20. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 13 d. preliminariÄ ja namo pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė L.

S. ir atsakovė A. K. sutarė dėl nekilnojamo turto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio Prienų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pardavimo už 100 000 Eur. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovai R. K. ir A. D. (sutarties sudarymo metu – K.) bei ieÅ¡kovai L. S. ir T. S. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai nupirko iÅ¡ atsakovų žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esantį Prienų raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo namas) už bendrÄ kainÄ â€“ 100 000 Eur. 2020 m. rugsėjo 21 d.

Å¡alių susitarimas pakeisti sutartį patvirtina, kad Å¡alys sutarė, kad iÅ¡ bendros kainos žemės sklypo kaina yra 19 000 Eur, gyvenamojo namo – 81 000 Eur. 2020 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovai įsikėlė į namÄ gyventi, o po mėnesio pastebėjo, kad per vidaus sienas bėga vanduo. 21. 2020 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovų pretenzija atsakovams patvirtina, kad ieÅ¡kovai informavo atsakovus dėl stogo defektų (paslėpti trÅ«kumai), kad po bitumu esančios OSB plokÅ¡tės supuvusios ir pro jas skverbiasi vanduo, ir prašė atlyginti 13 000 Eur stogo keitimo iÅ¡laidas.

Atsakovai 2020 m. gruodžio 18 d. atsiliepime, nesutikdami su pretenzija, nurodė, kad namas buvo ne naujos statybos, pirkėjai turėjo suprasti, kad per 12 metų galėjo atsirasti natÅ«ralus nusidėvėjimas, kuris pirkėjams turėjo bÅ«ti žinomas; pirkėjai turėjo galimybę tiek patys, tiek pasitelkdami specialistus apžiÅ«rėti namÄ , kad namo pirkimo-pardavimo metu jokie namo trÅ«kumai nebuvo pastebėti, namo bÅ«klė nekėlė jokių abejonių. 22. 2021 m. lapkričio 22 d. Teismo ekspertizės akte Nr.124 (teismo ekspertas Vidmantas Å erepka atliko statybinę techninę ekspertizę dėl gyvenamojo namo stogo paslėptų daikto trÅ«kumų ir dėl to kilusių nuostolių darbų suskaičiavimo), pateiktos tokios esminės iÅ¡vados:

1) nustatyti ginčo namo paslėpti stogo defektai, t. y. supuvusios OSB plokštės po bitumine stogo danga;

2) bituminė čerpių danga įrengta 2008 metais. Gamintojai deklaruoja garantijas nuo 15 iki 25 metų po jų suklojimo. Ä®vertinus, kad danga veikiama gamtos sÄ lygų, negali prarasti savo techninių savybių, kai tinkamai įrengta. Neįrengta stogo ventiliacija lėmė prarastÄ stogo dangos pakloto tvirtumÄ ;

3) labiausiai tikėtina, kad stogo defektai galėjo atsirasti tik iki 2020 m. spalio 10 d., nes per metus laiko stogo dangos paklotas taip supūti negalėjo;

4) stogo defektų pastebėti, neužlipus ant stogo beveik nėra galimybės ir turintiems specialių žinių;

5) pagrindiniai stogo defektai yra po stogo danga ir jų pastebėti nenuėmus stogo dangos neįmanoma, specialistui užlipus ant stogo ir atidžiai jį apžiÅ«rėjus galima buvo pastebėti dangos įtrÅ«kimų remonto žymes ir įtarti pakloto defektus; dėl pažeidimų (supuvusio pakloto po stogo danga) lietus gali prasiskverbti pro stogo dangÄ ir bendrÄ konstruktyvÄ ir galimai užlieti gyvenamÄ sias patalpas;

6) stogo danga jau buvo taisyta (atlikta stogo bituminių čerpių įtrūkimų užtaisymo darbai), jo konstrukcija netaisyta;

7) stogo defektų iÅ¡taisymo kaina, stogo pakloto pakeitimo darbai įrengiant stogo ventiliacijÄ â€“ 14 164,26 Eur.

23. AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikta žalos byla patvirtina, kad ieÅ¡kovė L. S. 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į draudimÄ dėl žalos atlyginimo; 2021 m. vasario 11 d. turto ginčo name sugadinimo aktas patvirtina, kad draudimo atstovas atliko stogo apžiÅ«rÄ su skraidykle, iÅ¡orinių stogo sugadinimų nenustatė, tikėtina priežastis: tirpstančio sniego prasiskverbimas per pastato konstrukcijas; užfiksuota, kad sugadinta katilinės siena ir miegamojo kambario lubos. Dėl parduoto daikto kokybės 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai, parduodami ginčo namÄ , tinkamai neatskleidė jo bÅ«klės, todėl yra pagrindas taikyti reikalaujamÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , nustatytÄ CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

25. Byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto kokybės. IeÅ¡kovai teigia, kad atsakovų parduotas ginčo namas yra su paslėptais trÅ«kumais (stogo defektai – bituminės čerpės sutrÅ«kinėję, po jomis esantis paklotas supuvęs, dėl ko jį namo vidų patenka vanduo), kurių ieÅ¡kovams atsakovai nenurodė, todėl jie turi teisę į visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ . Tuo tarpu atsakovai teigia, kad:

1) ginčo namas neturėjo iÅ¡orinių trÅ«kumų, 2) namo stogas buvo natÅ«raliai nusidėvėjęs, o stogo dangos įtrÅ«kimai bei jų užtaisymai buvo atsiradę iki atsakovams įsigyjant ginčo namÄ , 3) ieÅ¡kovai apžiÅ«rėjo ginčo namÄ , jis jiems tiko, - todėl ieÅ¡kovai neturi teisės į žalos atlyginimÄ .

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.

27. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

28. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumÄ naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslÄ , kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

29. Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos.

Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nustatytų stogo defektų (bituminės čerpės sutrÅ«kinėję, po jomis esantis paklotas supuvęs, dėl ko jį namo vidų patenka vanduo), tÄ patvirtina byloje esantys įrodymai (Å¡alių paaiÅ¡kinimai, teismo ekspertizės aktas, draudimo bendrovės surinkti dokumentai), t. y. ieÅ¡kovai (pirkėjai) įrodė parduoto ginčo namo trÅ«kumų faktÄ .

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Ä®statymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trÅ«kumai turi bÅ«ti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad Å¡is sudarytų sutartį. Tai, ar Å¡alys aptarė daikto individualius trÅ«kumus, sprendžiama vertinant, kokiÄ informacijÄ turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu.

Pirkėjo turimÄ informacijÄ apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiÅ«ros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktÄ ir sprendimÄ dėl sutarties sudarymo. BÅ«tent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informacijÄ apie daiktÄ ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ , pardavėjas elgtųsi sÄ Å¾iningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktÄ turimÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti.

Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informacijÄ apie daiktÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.

Pardavėjas, turėdamas informacijÄ apie parduodamo daikto bÅ«klę ar savybes, kuri turi reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigÄ dėl daikto kokybės užtikrinimo, sÄ Å¾iningai veikdamas, Å¡iÄ informacijÄ privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesÄ Å¾iningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

32. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymÄ ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

33. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovai (pardavėjai) garantavo, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad, pirkėjai (ieškovai) apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų juos pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję (sutarties 8.3 punktas). Tuo tarpu, ieškovams apsigyvenus ginčo name, po mėnesio (po stipraus lietaus) paaiškėjo namo stogo trūkumai, apie kuriuos atsakovai neinformavo ieškovų.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad nustatytas trÅ«kumas (bituminės čerpės sutrÅ«kinėję, po jomis esantis paklotas supuvęs, dėl ko jį namo vidų patenka vanduo) yra toks, kuris ne tik stipriai sumažina ginčo namo naudingumÄ , ne tik neatitinka ieÅ¡kovų (pirkėjų) lÅ«kesčių (nusipirkti tinkamÄ gyventi namÄ ), bet ir apsunkina galimybes ginčo namÄ naudoti pagal paskirtį (saugiai jame gyventi, naudotis visomis patalpomis) Å¡io trÅ«kumo nepaÅ¡alinus.

Taigi, ginčo namas neturi tų savybių, kurių ieÅ¡kovai galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis), kas laikoma, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.

34. Pažymėtina, kad atsakovai (pardavėjai) teismo posėdžio metu pripažino, kad žinojo apie stoge esančius bituminių čerpių įtrÅ«kimus, matė jų taisymus. Taip pat nustatyta, kad atsakovai namÄ Ä¯sigijo be stogo apÅ¡iltinimo, todėl patys tuo rÅ«pinosi (apÅ¡iltino poliuretano putomis), todėl neabejotinai turėjo matyti stogo defektus (bituminės čerpės įtrÅ«kimus, pakloto drėkimÄ ). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai suprato (turėjo suprasti), jog ginčo namo stogas yra su defektais. Neinformavimas ieÅ¡kovų (pirkėjų) apie Å¡ios stogo defektus (byloje nėra duomenų, kad atsakovai pranešė ieÅ¡kovams apie Å¡iuos defektus), laikytinas nesÄ Å¾iningu atsakovų elgesiu. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paÅ¡alintų jų atsakomybe už parduotus netinkamos kokybės daiktus (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), todėl ieÅ¡kovai pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl savo teisių pažeidimo.

35. Tai, kad ieškovai (pirkėjai) negalėjo pastebėti stogo defektų, patvirtina ne tik jų paaiškinimai, bet ir teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad nustatyti paslėpti stogo defektai, kad stogo defektų pastebėti, neužlipus ant stogo beveik nėra galimybės ir turintiems specialių žinių. Byloje nenustatyta, kad ieškovai buvo užlipę ant stogo jį apžiūrėti, nėra nustatyta, kad atsakovai apie stogo defektus ieškovus būtų informavę, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovai žinojo arba negalėjo nežinoti apie defektus (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

O tai, kad ieÅ¡kovai nesiėmė priemonių patikrinti stogo kokybės, nepaÅ¡alina atsakovų atsakomybės, nes kasacinis teismas yra pasisakęs, jog „nei įstatymas, nei Å¡alių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

36. Atsakovų argumentai, kad stogo defektai galimai atsirado po ginčo namo perdavimo ieÅ¡kovams (dėl laipiojimo ant stogo), laikytini nepagrįstais, nes tÄ paneigia teismo ekspertizės iÅ¡vada, kurioje pasakyta, kad stogo defektai galėjo atsirasti tik iki 2020 m. spalio 10 d., nes per metus laiko stogo dangos paklotas taip supÅ«ti negalėjo, be to, tai paneigė patys atsakovai, nurodę, kad bituminės čerpės buvo įtrÅ«kę prieÅ¡ jiems įsigyjant ginčo namÄ . Å iÄ aplinkybę paneigia ir faktas, kad po mėnesio po ieÅ¡kovų įsikėlimo į ginčo namÄ , namo viduje per lubas ir sienas ėmė bėgti vanduo (priežastis stogo nesandarumas).

Tai, kad ne atsakovai dengė stogÄ (netinkamai jį įrengė), nepaÅ¡alina jų atsakomybės ir pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktÄ , nes atsakovams įsigijus ginčo namÄ iÅ¡ ankstesnių savininkų (kurie ir įrengė stogÄ ), rizika, kad ieÅ¡kovams perduodamas daiktas bus netinkamos kokybės, perėjo atsakovams (Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-364-1120/2022, 70-73 punktai).

37. IÅ¡ atsakovų apeliacinio skundo matyti, kad atsakovai nesutinka su teismo ekspertizės aktu nurodydami tik deklaratyvius teiginius (neįvertinta visa namo stogo sandaros bÅ«klė, iÅ¡vados tikėtino pobÅ«džio, neįvertinta stogo dangos paklotui naudotų medžiagų kokybė ir kt.), jų nepagrįsdami jokiais įrodymais (kitų specialistų iÅ¡vadomis ir pan.), o tik savo pasamprotavimais. Teisėjų kolegija, nesant įrodymų, kurie galėtų patvirtinti prieÅ¡ingas aplinkybes, negu nurodyta iÅ¡vadoje, neturi pagrindo abejoti teismo ekspertizės iÅ¡vada. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės iÅ¡vadoje konstatuota, kad visa stogo danga yra netinkamai įrengta dėl nebuvimo ventiliacijos joje ir dėl to eilėje vietų yra supuvusios OSB plokÅ¡tės, todėl darytina iÅ¡vada, kad tam, jog ginčo namo stogas atliktų savo paskirtį, o ginčo namas bÅ«tų tinkamas gyventi, reikalinga pakeisti visÄ stogo dangÄ , kÄ pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

38. Atsakovų argumentai dėl ginčo namo kainos sumažinimo 30 000 Eur nėra reikÅ¡mingi, nes atsakovai nepateikė įrodymų, jog ginčo namo kaina buvo sumažinta dėl nagrinėjamų stogo defektų. Dėl turtinės žalos dydžio 39. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovai nėra realiai patyrę stogo defekto iÅ¡taisymo iÅ¡laidų, vertindamas realiÄ iÅ¡laidų atsiradimo tikimybę, sprendė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl bÅ«simų remonto darbų iÅ¡laidų tenkinamas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų solidariai priteisiama ekspertizės akto lokalinėje sÄ matoje nurodytos tiesioginės iÅ¡laidos 10 383,21 Eur bÅ«simų gyvenamojo namo stogo defektų remonto darbų iÅ¡laidų (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 3 dalis).

40. IeÅ¡kovai (apeliantai), nesutikdami su pirmosios instancijos tesimo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų ekspertizės akto lokalinėje sÄ matoje nurodytų iÅ¡laidų (14 164,26 Eur) paÅ¡alinant stogo defektus, nes be tiesioginių iÅ¡laidų, ieÅ¡kovai taip pat patirs ir netiesiogines iÅ¡laidas, kurios susijusios su tiesioginėmis iÅ¡laidomis – pridėtines iÅ¡laidas, pelno iÅ¡laidas, PVM iÅ¡laidas.

41. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-286-313/2017).

42. Kaip matyti, ieÅ¡kovai savo teisių ginimui pasirinko iÅ¡ atsakovų reikalauti iÅ¡laidų dėl stogo defektų iÅ¡taisymo atlyginimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo pačiu pasirinko bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimÄ (CK 6.249 straipsnio 3 dalis), kuomet teismas turi įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

43. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Å iuo atveju ieÅ¡kovams tenka pareiga įrodyti bÅ«simÄ Å¾alos dydį, jos realiÄ atsiradimo tikimybę.

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteistų bÅ«simų stogo remonto iÅ¡laidų dydžiu, nes ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad jos bus ne 10 383,21 Eur, o 14 164,26 Eur. Pirmiausia pažymėtina, kad ieÅ¡kovai remiasi tik teismo ekspertizės akte esančia lokaline sÄ mata ir jos didžiausia paskaičiuota suma, t. y. 14 164,26 Eur, į kuriÄ Ä¯trauktos ir netiesioginės iÅ¡laidos (pridėtinės iÅ¡laidos 20,90 proc., pelnas 5 proc.) ir PVM 21 proc.

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovų praÅ¡omų bÅ«simų iÅ¡laidų realumÄ nėra pateikta. PrieÅ¡ingai, patys ieÅ¡kovai pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad MB ,,Statbera“ stogo defektų Å¡alinimo darbus atliktų už 11 822,05 Eur, o individualiai dirbantis K. V. už 13 248,13 Eur (7 580 Eur darbai ir 5 668,13 Eur medžiagos), kas tik patvirtina, jog ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti bÅ«simų iÅ¡laidų suma neatitinka tikėtino realumo požymio (pagal ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus reali stogo trÅ«kumų Å¡alinimo kaina yra mažesnė).

Antra, iÅ¡ teismo eksperto pateiktos lokalinės sÄ matos matyti, kad į 10 383,21 Eur sumÄ patenka ne tik darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai, bet ir papildomos iÅ¡laidos susijusios su darbo užmokesčiu, medžiagomis ir mechanizmais, taip pat soc. draudimas, statybvietės iÅ¡laidos, t. y. visos iÅ¡laidos, kurios galimai bÅ«tų patirtos pasitelkus individualiai dirbančius asmenis. Tuo tarpu ieÅ¡kovai siekia prisiteisti bÅ«simas iÅ¡laidas, kurios galimai bÅ«tų patirtos pasitelkus įmonę, kuri yra PVM mokėtoja.

IÅ¡ ieÅ¡kovų jau atliktų veiksmų matyti, kad jie linkę stogo defektų Å¡alinimui pasitelkti individualiai dirbančius asmenis (stogo apžiÅ«rai, tvarkymui buvo pasitelkę individualiai dirbantį asmenį K. V.), todėl labiau tikėtina, jog bÅ«simų iÅ¡laidų Å¡alinimui bus pasitelkti individualiai dirbantys asmenys, kas taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent pirmosios instancijos teismo priteista bÅ«simų iÅ¡laidų suma yra realiai tikėtina, o ne ieÅ¡kovų praÅ¡oma suma.

45. Nepagrįstu laikytinas atsakovų argumentas, kad eksperto iÅ¡vadoje paskaičiuota suma už stogo remontÄ yra nurodyta su namo stogo pagerinimu, t. y. su ventiliacijos sistemos įrengimu, kuri niekada Å¡io namo stoge nebuvo įrengta. IÅ¡ teismo ekspertizės iÅ¡vadoje esančios lokalinės sÄ matos matyti, kad jokia papildoma ventiliacijos (ar rekuperacijos) sistema nėra numatyta įrengti. Tačiau ginčo namo stogo konstrukcija turi bÅ«ti įrengta taip, kad stogas vėdintųsi (ko nebuvo padaryta), t. y. namo stogas turi bÅ«ti įrengtas laikantis tam tikrų reikalavimų, bet ne įrengiant papildomÄ ventiliacijos sistemÄ . Dėl neturtinės žalos 46. IeÅ¡kovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti jiems po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (praÅ¡o priteisti po 500 Eur). Nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į pažeistos vertybės pobÅ«dį, į psichologo sÄ skaitas, teisminę praktikÄ panaÅ¡iose bylose.

47. Atsakovai prašo nepriteisti neturtinės žalos, nes finansines išlaidas, susijusias su pastato vidaus remontu atlygino draudimas, o stogo dangos būklė ieškovams buvo žinoma iš anksto.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju nustatyta, jog atsakovai pardavė netinkamos kokybės daiktÄ , todėl yra pagrindas svarstyti ir priteisti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovams.

49. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ieÅ¡kovams. Nustatyta, kad esminis įrodymas, kuriuo ieÅ¡kovai grindžia neturtinės žalos dydį yra faktai apie ieÅ¡kovės apsilankymÄ pas psichologÄ (pateiktos dvi sÄ skaitos faktÅ«ros už apsilankymÄ pas psichologÄ ). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apsilankymo pas psichologÄ faktas nepatvirtina to, kad apsilankymas buvo nulemtas sužinojimo apie stogo defektus.

Å ios aplinkybės ieÅ¡kovai neįrodė. Sutiktina su ieÅ¡kovų argumentais, kad apsilankymo pas psichologÄ informacija yra konfidenciali, t. y. jos negali atskleisti psichologas, tačiau jÄ gali atskleisti pats asmuo (ieÅ¡kovė) (gauti pažymÄ (ar kitÄ dokumentÄ ) iÅ¡ psichologo su nurodoma apsilankymo priežastimi), siekiant įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Be to, Å¡ia aplinkybe gali bÅ«ti grindžiamas tik ieÅ¡kovės neturtinės žalos dydis, bet ne ieÅ¡kovo, kuris nesilankė pas psichologÄ (tokių duomenų nėra), tačiau ieÅ¡kovai kažkodėl neindividualizuoja padarytos neturtinės žalos jiems, kas kelia abejonių ieÅ¡kovų nurodomų aplinkybių pagrįstumu ir siekiu gauti teisingÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

51. Negalima sutikti su ieÅ¡kovų argumentu, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose yra priteisiamos didesnės sumos. Pirmiausia pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . IeÅ¡kovai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. e2A-638-790//2019, kurioje buvo priteista ieÅ¡kovei neturtinė žala 5 000 Eur. Tačiau ieÅ¡kovų nurodomos nutarties faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, t. y. nurodomoje nutartyje buvo pripažinta pažeista neturtinė vertybė – teisė į bÅ«stÄ , nes po griovimo darbų sÄ lygos gyventi bÅ«ste iÅ¡nyko (deliktinė atsakomybė), tuo tarpu nagrinėjamu atveju neturtinė žala kildinama iÅ¡ sutartinės atsakomybės dėl netinkamos kokybės bÅ«sto pardavimo, kuriame sÄ lygos gyventi neiÅ¡nyko, jame ieÅ¡kovai gyvena bei gyvena iki Å¡io laiko nepaÅ¡alinę stogo defektų, kas leidžia spręsti, kad aptikti stogo trÅ«kumai nesukėlė itin didelių nepatogumų.

Dėl procesinės bylos baigties 52. Kiti Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl iÅ¡samiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

53. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai, juose nurodytais motyvais atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 54. Apeliacinius skundus atmetus, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme joms nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė