2021-11-24 Nr. AB-24920-3-62-3-01496-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2247-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01496-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-01134-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks Sprendimas buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas nepagrįstas duomenimis, jog pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai. Pareiškėjas paaiškino, kad ūkininkauja, turi 21 transporto priemonę, kurias vairuoja kiti asmenys, galėję padaryti administracinės teisės pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu. Be to, 2020 m. kovo 12 d. administracinį nusižengimą dėl leistino greičio viršijimo padarė ne pareiškėjas, o kitas asmuo, – tai patvirtina Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartis. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio l dalies 10 punktu, nurodė, kad jo padaryti pažeidimai nekelia grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas gali būti laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę kitų asmenų sveikatai ar kitoms įstatymų saugomoms vertybėms.

3. Atsakovas Komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog nuo 2015 m. iki 2020 m. pareiškėjas buvo 25 kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų 13 kartų baustas už automobilio vairavimą viršijant leistiną greitį. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei turto konfiskavimas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai patvirtina jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio l dalies 10 punktu, buvo priimtas Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog Komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius 2010 m. spalio 25 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0004116. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 10 d., pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad vairavo jam priklausančią transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Pareiškėjas minėtu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei turto konfiskavimas. Teismas nustatė, kad Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. pareiškėjas buvo 24 kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų 12 kartų buvo baustas už automobilio vairavimą viršijant leistiną greitį.

7. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus, bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Teismas nurodė, kad būtent automobilio vairavimas esant neblaiviam ar viršijant leistiną greitį kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir paties asmens ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra konstitucinė vertybė, saugoma ir ginama įstatymų.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, patvirtinančią, jog visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-46 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 92.1, 93 punktais ir nurodė, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai išskyręs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis. Įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus, bei šiuos asmenis charakterizuojančioms aplinkybėms.

9. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nepaisant to, pareiškėjui taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

10. Teismas pažymėjo, kad Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui patvirtina Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pažymėjo, kad taip pat pakankamas pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. pareiškėjo padaryti kiti teisėtvarkos pažeidimai, už kuriuos jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis 24 kartus. Dauguma atvejų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais viršijant leistiną greitį.

11. Atsižvelgęs į aptartą pareiškėjo daromų teisėtvarkos pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, teismas konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai teisės ir moralės požiūriu nepriimtini, pareiškėjas akivaizdžiai yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, tai patvirtina jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teismo vertinimu, pareiškėjo nuolat daromi teisėtvarkos pažeidimai – vairavimas neblaiviam, daugkartiniai nustatyto greičio viršijimo atvejai – kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams.

12. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, susiję su nusikaltimo ir su daugkartiniu administracinių nusižengimų padarymu, kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Teismas nurodė, kad minėti faktiniai duomenys apie pareiškėjo padarytus teisėtvarkos pažeidimus yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti, ir atmetė pareiškėjo skundą.

III. 13. Pareiškėjas V. G. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad tai, jog jis 2019 m. gruodžio 9 d. padarė neatsargų nusikaltimą, negali būti pagrindas atimti iš jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo pateikti duomenys, jog jis nuo 2015 m. iki 2020 m. yra 25 kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų 13 kartų už automobilio vairavimą viršijant leistiną greitį, yra neteisingi, kadangi jis tokių administracinių nusižengimų nepadarė, apie tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, sužinojo tik gavęs Sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad jam pavyko panaikinti tik vieną nepagrįstą nutarimą, o kitų nepagrįstų nutarimų jis negalėjo apskųsti, nes buvo pasibaigę apskundimo terminai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nepagrįstai nurodyti 2020 m. gegužės 3 d. ir 2020 m. gegužės 16 d. pažeidimai, policija panaikino nutarimus ir nubaudė kitus asmenis. Pareiškėjas paaiškina, kad jis ūkininkauja ir turi 21 jo vardu registruotą transporto priemonę. Pareiškėjo teigimu, šių transporto priemonių vairuotojai pasinaudojo jo pasitikėjimu ir nuslėpė nuo jo informaciją, sumokėdami baudas jo vardu. Policija netikrino, kas realiai padarė pažeidimus, pakako to, kad transporto priemonės registruotos pareiškėjo vardu ir už padarytus pažeidimus baudos yra sumokėtos. Pareiškėjas nurodo, kad byloje jis nepagrįstai yra charakterizuotas neigiamai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad po 2019 m. gruodžio 9 d. padaryto neatsargaus nusikaltimo ir administracinio nusižengimo jis nėra padaręs kitų pažeidimų. Pareiškėjas pažymi, kad negalima bausti du ar daugiau kartų už tą patį nusižengimą, ir nurodo, kad už 2019 m. gruodžio 9 d. padarytą nusikaltimą ir administracinį nusižengimą jis jau yra nubaustas. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai ištyrė jo skundą, nepaneigė visų skundo argumentų, padarė neteisingas išvadas.

15. Atsakovas Komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu už automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 2,55 promilių girtumas). Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei. Pareiškėjas žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vairuodamas automobilį neblaivus, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atsakovo teigimu, keliamą grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms patvirtina ir pareiškėjo padaryti kiti teisėtvarkos pažeidimai, už kuriuos jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Atsakovas nurodo, kad nuo 2015 m. iki šiol pareiškėjas baustas 12 kartų už automobilio vairavimą viršijant leistiną greitį, procesiniai dokumentai įsiteisėję, paskirtas baudas pareiškėjas sumokėjo. Atsakovo teigimu, savanoriškas administracinio nurodymo ar nutarimo įvykdymas reiškia, jog asmuo, kuriam surašomas procesinis dokumentas, pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neginčija savo kaltės bei pažeidimo kvalifikacijos, todėl pareiškėjo argumentus, jog jis nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, nusižengimus, kurių nepadarė, laiko nepagrįstais.

17. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad policija, panaikindama leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, baudžia jį antrą kartą, kadangi tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Leidimų laikyti, nešiotis šaunamuosius ginklus ir šaudmenis panaikinimu siekiama Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžto tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Atsakovo teigimu, šiuo atveju pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai ir jo keliama grėsmė Įstatymo 1 straipsnyje įvardytoms vertybėms suponavo papildomą poveikio priemonę, t. y. leidimo laikyti, nešiotis šaunamuosius ginklus panaikinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-01134-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikintas pareiškėjui V. G. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo surinktų duomenų visuma charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas, pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad negalima bausti du ar daugiau kartų už tą patį nusižengimą (už 2019 m. gruodžio 9 d. padarytą nusikaltimą ir administracinį nusižengimą jis jau yra nubaustas), neigia atsakovo nustatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus viršijant leistiną greitį, nesutinka su išvada, kad jis savo elgesiu kelia grėsmę savo ir kitų asmens gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus. Taigi leidimų nešiotis ir leidimų laikyti aptartus ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo ne tik kelia, bet ir gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime pažymėjo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

24. Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 25 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, galiojantis iki 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 10 d., pareiškėjas pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei turto konfiskavimas. Atsakovas, gavęs duomenis apie pareiškėjo padarytą nusikaltimą, taip pat įvertinęs, kad pareiškėjas yra baustas už administracinius nusižengimus (2015–2020 metais 13 kartų baustas už greičio viršijimą), nurodė, kad pareiškėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, susijusius su pavojumi savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, viešajai tvarkai, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Aprašo 92.1, 93–95 punktais, atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamame Sprendime nurodytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta aplinkybių visuma sudaro pagrindą priimti sprendimą panaikinti leidimą nešiotis (laikyti) ginklus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo turėti ir ginčijame Sprendime nurodyti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, tai pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

27. Įvertinus pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, pažeistas saugotinas vertybes, konstatuotina, kad ta pačia veika padarytas teisės pažeidimas suponavo papildomą poveikio priemonę pareiškėjui, t. y. išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą. Pažymėtina ir tai, kad Sprendimas priimtas ne tik įvertinus pareiškėjo 2019 m. gruodžio 9 d. padarytą nusikaltimą, bet ir remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai ne dvigubas baudimas už tą patį teisės pažeidimą, o papildomos poveikio priemonės taikymas, įgyvendinant Įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis nepadarė 2020 m. gegužės 3 d. ir 2020 m. gegužės 16 d. pažeidimų, nėra reikšmingi, kadangi atsakovo pateiktame Administracinių nusižengimų registro išraše yra nurodyta informacija apie pareiškėjo padarytus pažeidimus (tik dėl 2020 m. gegužės 3 d. pažeidimo pažymėta, kad dar nėra priimtas sprendimas). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginio, jog jis nepadarė 2020 m. kovo 12 d. pažeidimo, be to, ši aplinkybė nepaneigia kitų Administracinių nusižengimų registro išraše nurodytų pažeidimų padarymo. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. kovo 12 d. nusižengimas buvo užfiksuotas automatiniu būdu, tačiau tokia aplinkybė nėra nurodyta dėl kitų nusižengimų, susijusių su greičio viršijimu. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas nepadarė Administracinių nusižengimų registre nurodytų nusižengimų, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad pažeidimų nustatymo metu kiti asmenys vairavo jam priklausančias transporto priemones.

29. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė